- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-07
- Bylos Nr.
- 2S-2096-178/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06476-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei DnB NORD bankas
- Trečiasis asmuo
- A. A., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“
- Kategorijos
- 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 142.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8492-596/2011 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DnB NORD bankas dėl neteisėto sutarčių nutraukimo, tretieji asmenys A. A., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti 2004 m. liepos 8 d. kredito sutarties Nr. 380 ir 2007 m. balandžio 12 d. kredito sutarties Nr. K-2700-2007-24 nutraukimą neteisėtu, pakeisti šių sutarčių nuostatas atidedant palūkanų ir įsipareigojimo mokesčio mokėjimą iki 2012 m. gruodžio 31 d. bei pratęsiant kredito grąžinimo terminus iki 2036 m. gruodžio 31 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl turtinio pobūdžio ieškinių ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009). Teismo vertinimu, ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą, nes siekia apginti savo turtinius interesus, kadangi galimai patenkinus ieškovo ieškinį ir pripažinus kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu, jam atsirastų pareiga atsakovui grąžinti kreditus, mokėti palūkanas bei delspinigius. Nors ieškovas nenurodė ieškinio sumos, tačiau teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus ir jo priedus, sprendė, kad atsakovo bendras įsiskolinimo dydis, įskaitant palūkanas ir delspinigius, yra daugiau negu vienas šimtas tūkstančių litų. Todėl teismas sprendė, kad ieškinys turėjo būti pateikiamas Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 str. 1 d., 137 str. 2 d. 2 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas ieškiniu nesiekia gauti turto, pinigų ar kitokios turtinės naudos, o siekia sutarties sąlygų modifikavimo, todėl reikalavimas pakeisti įmokų mokėjimo grafikus yra neturtinio pobūdžio. Teismui atmetus ar patenkinus ieškinį, ieškovas turės pareigą sumokėti atsakovui mokėtinas sumas pagal kredito sutartis ir šalių teisių bei pareigų pusiausvyra liks nepakitusi, nes teismo sprendimas nepakeis ieškovo turtinės prievolės ir atsakovo turtinio reikalavimo dydžio. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, nepagrįsta ir prieštarauja teismų formuojamai praktikai nustatant ieškinio reikalavimų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2006, 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009, 2009-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-791-112/2009, Vilniaus apygardos teismo 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-907-492/2010).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nustatyta, kad ieškovas reiškiamu ieškiniu atsakovo vienašališką kredito sutarčių nutraukimą prašo pripažinti neteisėtu, taip pat siekiama pakeisti kai kurias kredito sutarties sąlygas. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde teigia, kad ieškinys yra neturtinis. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi konstatavo priešingai, t.y. kad ieškinys yra turtinis, todėl nagrinėtinas apygardos teisme.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Taigi, atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant šių ribų ir tikrinant absoliučių sprendimo(nutarties) pagrindų (ne)buvimą.
Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt (iki 2011 m. spalio 1 d. – 100 000 Lt) (CPK 27 str. 1 p.), t.y. ginčo teismingumas nustatomas pagal ieškinio sumą. Ieškinio suma nustatoma pagal CPK 85 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, t.y pagal ieškovo ieškomą sumą, ieškiniu išreikalaujamo turto vertę, išmokų, davimų sumas ir t. t., t.y. bet kuriuo atveju ieškinio suma nustatoma pagal ieškovo prašomas jam priteisti pinigų sumas ar turtą. Ieškinio suma taip gali būti nustatoma ir tais atvejais, kai ieškovas ieškiniu siekia panaikinti/sumažinti savo prievoles perduoti atsakovui atitinkamas sumas, turtą, nes tokio ieškinio tenkinimo atveju jis įgyja turtinės naudos.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčas yra turtinis ir jo ieškinio suma viršijo 100 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Dauguma bylų yra vienaip ar kitaip yra susijusios su turtu, tačiau ne visose tokiose bylose yra tiesiogiai sprendžiamas klausimas dėl turto priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Taigi, teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-334/2009). Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad „siekdama suvienodinti šiuo klausimu bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškina, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-264/2011). Nors pastarojoje kasacinio teismo nutartyje tiesiogiai apie kredito sutarties nutraukimo pobūdį teisėjų kolegija nepasisakė, tačiau šioje nutartyje yra pasisakyta ne tik dėl toje byloje nagrinėto konkretaus klausimo, bet nagrinėjamu aspektu aptarti ir kitokie atvejai. Taigi, yra iš esmės suformuluota bendro pobūdžio taisyklė, kuri yra aktuali bei taikytina nagrinėjamai bylai – ieškinys laikytinas turtiniu, jei juo ieškovui priteisiamas(prašoma priteisti) turtas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad atsakovo bendras įsiskolinimas sudaro daugiau kaip 100 000 Lt. Tačiau ieškiniu įsiskolinimo suma nekvestionuojama, ji nei padidės, nei sumažės tiek ieškinio tenkinimo, tiek netenkinimo atveju. Šiuo atveju ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovas neteisėtai nutraukė kredito sutartis. Tai, kad tokio pobūdžio sutartys yra susijusios su šalių piniginiais santykiais, per se nereiškia, kad ir kilęs šalių ginčas yra kilęs dėl konkrečių piniginių sumų ar konkretaus turto priteisimo – pirmuoju ieškinio reikalavimu teisminio nagrinėjimo dalykas yra ne piniginiai (turtiniai) reikalavimai, o tik tai, ar kredito sutartys nutrauktos teisėtai/neteisėtai.
Antruoju reikalavimu prašoma pakeisti (modifikuoti) kredito sutarčių nuostatas atidedant palūkanų bei įsipareigojimo mokesčio mokėjimą, pratęsti kredito grąžinimo terminus. Taigi, ir pagal antrąjį reikalavimą ieškovas šio reikalavimo tenkinimo atveju turtinės naudos neįgys – nei jis išvengs piniginės prievolės pagal kredito sutartis, nei ji sumažės, ši prievolė gali pasikeisti tik jos vykdymo laiko aspektu, t.y. ar grąžinti gautas sumas iš karto nutraukus kredito sutartis, ar, pripažinus jų nutraukimą neteisėtu, grąžinti kreditą pagal kredito sutarties ar modifikuotas laike sąlygas.
Dėl paminėto konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio sumos nustatymą ir teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui. Todėl nutartis naikinama, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.