Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos duodančios išvadą byloje Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei A. S., trečiajam asmeniui R. S., dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas, atsisakęs dalies ieškinio reikalavimų dėl vaikų D. S. ir D. S. tėvystės nuginčijimo prašo pripažinti: 1) kad įrašas I. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 473, kuriame jis įrašytas I. S. tėvu, yra neteisingas; 2) kad įrašas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 127, kuriame jis įrašytas A. S. tėvu, yra neteisingas. Nurodė, kad nuo 2006 m. iki 2016 m. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Atlikinėjant bausmę įsitikino, kad šeima galutinai iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma, dėl ko kreipėsi į teismą ir 2016 m. spalio 18 d. teismo sprendimu jo ir A. S. santuoka buvo nutraukta. Tik 2017 m. vasarą jis sužinojo, kad A. S. yra pagimdžiusi ir sūnų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat gimimo liudijime nurodytas jo sūnumi. Atlikinėdamas bausmę neturėjo pakankamų įrodymų, kad I. S. nėra jo sūnus ir tik 2017 m. vasarą jis iš sutuoktinės sužinojo, kad nėra I. S. ir A. S. tėvas. Todėl ieškinio termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nepraleido.

Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad su I. M. ji pragyveno apie tris metus- du metus iki I. S. ir metus po I. S. gimimo. I. S. žino, kad jis yra I. M. sūnus ir savęs su ieškovu, kaip savo tėvu, neidentifikuoja. A. S. tėvas yra D. A., jis jį pripažįsta savo vaiku, jie šiuo metu gyvena kartu.

Institucijos duodančios išvadą atstovė L. K. su ieškiniu dalyje dėl I. S. ir A. S. tėvystės nuginčijimo sutiko. Paaiškino, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams bendraujant tiek su globėja, tiek su vaikų mama- atsakove, visada buvo teigiama, kad I. S. tėvas yra I. M.

2018 m. birželio 8 d., parengiamojo posėdžio metu gautas ieškovo A. S. ieškinio atsisakymas dalyje dėl tėvystės D. S. ir D. S. nuginčijimo (b. l. 84). Nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jam yra žinomos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 140 straipsniu, ieškovo atsisakymas nuo ieškinio, kaip nepažeidžiantis šalių teisių ir teisėtų interesų, neprieštaraujantis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149- 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Nuginčyti tėvystę kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti. Įrodymai, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kiti įtikinami faktai.

Kasacinis teismas bylose dėl tėvystės nuginčijimo yra išaiškinęs, kad tėvystė nuginčijama siekiant nustatyti tikrąjį vaiko tėvą (LAT nutartis civ. byloje e3K-3-92-706/2016). Be to tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Iš byloje esančio I. S. gimimo akto įrašo Nr. 473 (b. l. 52), matyti kad I. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas ieškovas A. S., duomenų įrašymo pagrindas santuokos sudarymo įrašas Nr. 473. Iš byloje esančio A. S. gimimo įrašo Nr. 127 (b. l. 53), matyti kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas ieškovas A. S., duomenų įrašymo pagrindas santuokos sudarymo įrašas Nr. 277.

Šioje byloje dalyje dėl likusių keliamų reikalavimų nebuvo paskirta DNR ekspertizė, nes nei atsakovė, nei tretysis asmuo ieškinio šioje dalyje neginčijo (vaikams I. S. ir A. S.), todėl vertinami kiti byloje surinkti įrodymai.

Dėl A. S. tėvystės nuginčijimo.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė kartu negyvena ir bendro ūkio neveda bent nuo 2006 m., ieškovui pradėjus atlikinėti bausmę. Ieškovė šiuo metu gyvena su D. A., jų šeimoje yra nepilnametis A. S. (b. l. 45). Ieškovė patvirtino aplinkybę kad A. S. tėvas D. A. Taigi atsakovė, tretysis asmuo pripažįsta faktus, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl tėvystės A. S. nuginčijimo. Nenustatyta, kad faktų pripažinimas būtų pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, faktų pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (CPK 187 straipsnio 1,2 dalys). Šalių byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, nors ir nesant gauta mokslinių įrodymų, visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, jog ieškovas nėra biologinis vaiko A. S. tėvas, atsakovė vaiko tėvu laiko kartu su ja gyvenantį D. A. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir nustatytina, kad A. S. nėra A. S. tėvas, bei pripažintina, kad duomenys kad įrašas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 127, kuriame jis įrašytas A. S. tėvu, yra neteisingi (CK 3.150, 3.152 straipsniai).

D. I. S. tėvystės nuginčijimo.

Ieškovas neprašo atnaujinti termino nuginčyti nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą neprašo, nes mano kad jis nėra praleistas. CK 3.152 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškinio senaties terminą praleidus dėl svarbių priežasčių, jis gali būti teismo atnaujinamas ir pažeistoji teisė ginama (CK 1.131 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką yra atkreipęs dėmesį, jog praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į šalių interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Plėtodamas termino praleidimo svarbos priežasčių koncepciją, kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad visais atvejais sprendžiant dėl termino atnaujinimo turi būti vadovaujamasi išimtinai vaiko interesais (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-596/2013), t. y. būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystė nuginčijama siekiant nustatyti tikrąjį vaiko tėvą (LAT nutartis civ. byloje e3K-3-92-706/2016). Be to tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.

Nors ieškovas teigia, kad duomenis apie tai, kad jis yra įrašytas I. S. tėvu, sužinojo tik 2017 m. vasarą, tačiau neatitinka byloje esančių duomenų. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas apie tai, kad jis nėra I. S. tėvas, žinojo bent nuo 2014 m., ką patvirtina jo atsiliepimas civ. byloje Nr. 2-1056-550/2014, kuriame nurodo, kad „I. S. nėra jo biologinis sūnus, kadangi tuo metu, kai A. S. jį pagimdė, jis buvo įkalinimo įstaigoje, su A. nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. jokių ryšių nepalaikė (b. l. 13, antra pusė). Nors ieškovas ir jo atstovas atnaujinti įstatyme nustatyto termino neprašo (nemano kad terminas praleistas), šio klausimu sprendimui svarbi aplinkybė, kad tiek ir atsakovė, tiek ir tretysis asmuo (I. S. globėja) su ieškiniu sutinka, o atsakovės atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, kad praleisto vienerių metų termino atnaujinimui neprieštarauja. Institucijos teikiančios išvadą išvadoje nurodoma taip pat nurodoma, kad I. S. ir A. S. jokie emociniai ryšiai nesieja, o I. S. žinoma, kad jo tėvas yra kitas asmuo. Ieškovas patvirtino, atsakovė to neneigė, kad atsakovui iki 2016 m. atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę, atsakovė ieškovė įkalinimo įstaigoje nelankė. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir tai, kad ieškovo galimybės jam atlikinėjant bausmę nusiginčyti tėvystę buvo apsunkintos, o biologinis I. S. tėvas yra žinomas (jokio ginčo dėl to byloje nekilo), teismo nesaistant reikalavimų apimties (CPK 376 straipsnio 3 dalis) spręstina, kad ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintinas (CK 3.161 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad ieškovas nors ir minimaliai, tačiau palaiko ryšius su savo nepilnamečiais vaikais D. S. ir D. S., į kuriuos jo valdžia yra neterminuotai apribota. Kadangi su šiais nepilnamečiais taip pat gyvena ir nepilnametis I. S., į kurį jo tėvo valdžia yra ribojama, A. S. bendraujant su D. S. ir D. S., bendraujama ir su I. S. Tačiau kaip paaiškino teismo posėdžio metu tretysis asmuo R. K., atsakovo ir vaikų bendravimo intensyvumas yra labai retas- jie matosi gal kartą į šešis mėnesius. Tiek vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, tiek atsakovė bei tretysis asmuo patvirtino, kad I. S. yra žinoma, kad jo tėvas yra kitas asmuo, t. y. I. M., kuris yra miręs. Tačiau ta aplinkybė, kad pastarasis yra miręs, šio klausimo sprendimui esminės reikšmės neturi, nes tėvystę galima nustatyti ir po mirties (CK 3.147 straipsnio 2 dalis). Pats ieškovas su I. S. išlaikyti socialinių ryšių nėra suinteresuotas, nes jų nėra, o jo bendravimas su šiuo vaiku daugiau pagrįstas aplinkybe, kad vaikai, t. y. D. S., D. S. ir I. S. visada būna kartu. Taigi ieškovo ir I. S. nuo pat jo gimimo jokie emociniai ar socialiniai ryšiai nesieja (ką patvirtina VTAS išvada), atsakovas nuo vaiko gimimo 2010 m. iki 2016 m. atlikinėjo bausmę ir jo nematė. Tėvo valdžia į šį vaiką yra apribota ir grėsmė I. S. netekti materialinio išlaikymo nekyla (vaikui paskirta globa). Taigi šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečio I. S. interesų, priešingai, nuginčijus ieškovo tėvystę asmenims, nurodytiems CK 3.147 straipsnyje, bus sudarytos galimybės įgyvendinti vaiko teisę ne tik žinoti savo tikrąjį tėvą, bet ir šią teisę realizuoti įtvirtinant teisinę tėvystę. Todėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių pagrindu, be kita ko atsakovei trečiajam asmeniui pripažinus faktus, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, Vaiko teisių apsaugos skyriui šioje dalyje taip pat palaikant ieškinį, nenustačius faktų, kad ieškinio pripažinimas būtų pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, darytina išvada, kad faktų pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (CPK 187 straipsnio 1,2 dalys) ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas nustatant, kad, kad A. S. nėra I. S. tėvas, bei pripažintina, kad duomenys kad įrašas I. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 473, kuriame jis įrašytas I. S. tėvu, yra neteisingi (CK 3.150, 3.152 straipsniai).

Pažymėtina, kad nuginčijus tėvystę nagrinėjamu atveju atsiranda galimybė užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Todėl nuginčijus tėvystę trečiajam asmeniui R. K. (I. S. globėjai), ieškovei A. S. (I. S. ir A. S. motinai), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui išaiškintina, kad vaikas turi teisę žinoti apie savo kilmę ir tėvus, todėl jie turi priešpriešinę pareigą, esant galimybei nustatyti biologinį vaiko tėvą (atsakovė ir tretysis asmuo pripažįsta faktą, kad I. S. tėvas yra I. M., o A. S. tėvas yra D. A.), įgyvendinti šią vaiko teisę.

Kadangi abi šalys valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra visiškai atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 6, 40), todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos- CPK 96 straipsnio 4 dalis .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo A. S. ieškinio atsisakymą dalyje dėl tėvystės D. S. ir D. S. nuginčijimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Atnaujinti ieškinio senaties terminą I. S. tėvystei nuginčyti.

Likusioje dalyje ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra vaiko I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Pripažinti, kad I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 473, sudarytame (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas, kuriame tėvu įrašytas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), yra neteisingas ir jį panaikinti.

Nustatyti, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra vaiko A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Pripažinti, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 127, sudarytame (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, įrašas, kuriame tėvu įrašytas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), yra neteisingas ir jį panaikinti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą dieną išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.