Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-07-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-472-1165/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-10
Bylos Nr.
II-472-1165/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00331-2023-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vita Padriezaitė
Pažeidėjas
T. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-472-1165/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00331-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,sekretoriaujant Kristinai Grikietytei-Guobienei,

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. kovo 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. kovo 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir 96¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido dirbti šios įmonės naudai S. V., neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (toliau – ir VSDFV) ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios, tai yra leido jam dirbti nelegaliai. Be to, jis leido S. V. dirbti be galiojančio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuoto skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos nutarimu, jį skundžia, prašo panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Skundžiamame nutarime aplinkybės įvertintos netinkamai. Byloje nėra įrodymų, kad T. A. leido nutarime nurodytam asmeniui dirbti, nenustatyta, kaip pasireiškė toks leidimas.

2022 m. gruodžio 5 d. atvykę į darbo vietą Institucijos inspektoriai nustatė, kad darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), statybvietėje rastas statybos darbus dirbantis S. V.. Šis asmuo buvo atvykęs, tačiau nedirbo, o vykdė įsidarbinimo procedūrą, gavo darbo drabužius, apžiūrėjo darbo vietą ir kt., tačiau darbo, už kurį jam būtų mokamas darbo užmokestis, neatliko.

Šalies argumentai

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažeidėjas buvo atvykęs prieš protokolo surašymą su savo atstove, kuri jam išvertė į jam suprantamą kalbą pažeidimo aplinkybes, direktorius sutiko su pažeidimu, pateikė paaiškinimus. Pagal pavedimą buvo atliktas neplaninis patikrinimas statybos objekte (duomenys neskelbtini). Atvykę į objektą su kolega rado ant pastolių dirbančius darbuotojus, jie nekalbėjo lietuvių kalba. Su jais buvo bendrauta rusiškai, kelių iš jų buvo paprašyta nusileisti nuo pastolių. Įėjus į socialinio draudimo fondo puslapį, paaiškėjo, kad S. V., kuris pateikė ir savo asmens dokumentą, nebuvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškinime šis asmuo nurodė, kad objekte dirbo nuo 2022 m. lapkričio 10 d., buvo tartasi su E. Kiti darbuotojai taip pat paaiškino šias aplinkybes. Kas šis asmuo, nežinoma, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pagal VĮ Registrų centro duomenis yra T. A.. Minėtas asmuo buvo įdarbintas tą pačią dieną, tai yra 2022 m. gruodžio 5 d. 11.06 val. Po to pranešimas buvo pataisytas ir nurodyta, kad asmuo dirbo nuo lapkričio 16 d. Toks pataisymas patvirtina, kad asmuo jau seniai dirbo. Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą turi pareigą suformuoti vadovas. Informuojama per socialinio draudimo fondo valdybos internetinį puslapį. Jis turi būti suformuotas dieną prieš pradedant darbus.

Pareiškėjas T. A., kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežastis nežinoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šioje administracinio nusižengimo byloje T. A. skundžiamu institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn ANK 95 straipsnio 1 dalies ir 96¹ straipsnio 1 dalies pagrindu patrauktas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido dirbti šios įmonės naudai S. V., neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (toliau – ir VSDFV) ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios, tai yra leido jam dirbti nelegaliai. Be to, jis leido S. V. dirbti be galiojančio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuoto skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo.

ANK 96¹ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nurodyta, kokie asmenys privalo turėti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, be kita ko, tai – asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, asmenys, atlygintinai einantys pareigas, į kurias asmenį skiria ar deleguoja jo darbdavys kaip savo atstovą ir už tai moka atlygį, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba 2) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 5 d. Institucijos Kauno skyriaus darbo inspektoriai R. K. ir M. P. atliko patikrinimą statybos objekte (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekamas daugiabučio namo atnaujinimas. Statybvietėje buvo rasti penki užsienio valstybių piliečiai, įskaitant S. V., kurie informavo, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o rangovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad S. V. minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įdarbintas. Iš šio asmens raštu pateikto paaiškinimo matyti, kad jis nurodė bendrovėje dirbantis nuo 2022 m. lapkričio 10 d. Nors minėtame paaiškinime nurodyta, kad dėl darbo S. V. sutarė su asmeniu, vardu E., tačiau jis nurodė jį įdarbinusio asmens mobiliojo ryšio telefono numerį, kuris sutampa su T. A. paaiškinime jo nurodytu telefono numeriu. Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė Institucijos atstovė teismo posėdžio metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie S. V. įdarbinimą VSDFV pranešė tik tyrimo atlikimo dieną, tai yra 2022 m. gruodžio 5 d. 11.06 val. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas buvo pradėtas 10.15 val., akivaizdu, jog pranešimas buvo pateiktas iš karto po tyrimo statybvietėje. Kitą dieną, tai yra 2022 m. gruodžio 6 d. 12.50 val. pats T. A. 1-SD pranešimą pakoregavo ir nurodė, kad S. V. bendrovėje dirbo ne nuo 2022 m. gruodžio 5 d., o nuo lapkričio 16 d., kas iš esmės atitinka S. V. raštu pateiktų paaiškinimų turinį.

Aptartos aplinkybės paneigia skundo argumentus, kad S. V. 2022 m. gruodžio 5 d. bendrovėje realiai darbo veiklos nevykdė, o tik vykdė įsidarbinimo procedūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė (o kartu ir, tikėtina, administracija) yra kitoje vietoje nei statybos objektas, kuris yra renovuojamas daugiabutis gyvenamasis namas. Kaip nurodė Institucijos atstovė, kuri pati buvo įvykio vietoje, teismo posėdžio metu, S. V. buvo rastas statybvietėje ant pastolių su kitais darbuotojais. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad tokiu būdu jis atliko įsidarbinimo, o ne realaus darbo veiksmus, juolab kad pats T. A., pasirašęs patikslintą 1-SD formą, nurodė gerokai ankstesnę šio asmens darbo pradžią, o darbo sutartis su juo buvo sudaryta dar 2022 m. spalio 20 d. Kaip minėta anksčiau, S. V. nurodė dėl darbo taręsis su asmeniu, kurio telefono numeris sutampa su paties pareiškėjo paaiškinime nurodytu telefono numeriu.

Vertinant nelegalaus darbo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, taip pat ir tai, ko įstatymų leidėjas siekia bausdamas asmenis už šio administracinio nusižengimo padarymą, būtina analizuoti konkrečioje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011).

Kaip minėta, nelegalaus darbo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ir nurodyta kaip alternatyvi esant tam tikriems jos požymiams. Nagrinėjimu atveju nustatyta, kad S. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo darbo santykiai – dar 2022 m. spalio 20 d. buvo sudaryta darbo sutartis, taigi egzistavo darbuotojų pavaldumas darbdaviui. Šiuo atveju svarbu tai, kad draudėjas nustatytu laiku ir turėdamas pareigą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (vienas iš alternatyvių nelegalaus darbo požymių) ir ši situacija tęsėsi, ją nutrauktus tik inspekcijos atliekamo patikrinimo metu. Darbdavio ir darbuotojo santykiai susiformuoja jiems sudarius darbo sutartį, tačiau ją sudarius, darbdavys šį faktą nustatyta tvarka privalo pranešti VSDFV. Iš byloje surinktų ir teismo ištirtų duomenų matyti, kad bendrovės vadovas neatliko įstatymo nustatytos pareigos, t. y. apie asmens įdarbinimą nepranešė, nors tarp šalių susiklostė darbo santykiai, minėtas darbuotojas po darbo sutarties sudarymo faktiškai atliko darbo funkcijas, nors draudėjas socialinio draudimo įstatymo ir kitų poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV neinformavo, o tuo pačiu ir neužtikrino, kad S. V. turėtų galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.

Atkreiptinas dėmesys, kad, nors skunde argumentai dėl T. A. nubaudimo pagal ANK 96¹ straipsnio 1 dalį nepateikiami, tačiau, kaip matyti iš 2022 m. gruodžio 16 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto, S. V. bendrovėje dirbo ir neturėdamas skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė patvirtino, kad šį kodą turėjo gauti būtent darbdavys, tai yra šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio atstovu laikytinas šios bendrovės vadovas T. A., o jo negavus, turėjo užtikrinti, kad S. V. darbo veiklos bendrovėje neatliktų.

Pažymėtina, kad nelegalus darbas sukuria dvejopas neigiamas pasekmes. Pirma, nukenčia darbuotojo socialinės apsaugos interesas, antra, valstybė nustatytu laiku negauna pajamų, mokesčių pavidalu. Tai yra tik pateikus pranešimą apie asmens įdarbinimą, darbuotojas laikomas apdraustuoju, o bendrovei kyla piniginė prievolė mokėti įmokas (mokesčius) nuo draudžiamųjų pajamų už einamąjį laikotarpį. Todėl, teismo vertinimu, teigti, kad minėtas asmuo nedirbo nelegaliai ir buvo nustatyti tik formalūs teisės aktų pažeidimai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teismo vertinimu, nubaustajam sudarant darbo sutartį su asmeniu turėjo būti žinoma, kad jam, kaip draudėjui, kyla pozityvi pareiga pačiam pateikti pranešimus VSDFV apie įdarbintą asmenį, taip pat gauti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą arba įpareigoti tai padaryti atsakingus asmenis, to nepadarius, kyla ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės. Kaip jau minėta, administracinė atsakomybė už šį nusižengimą asmeniui gali kilti tiek veikiant tyčia, tiek ir neatsargiai. Nubaustasis į skundo nagrinėjimą teisme neatvyko, taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog bendrovė tinkamai, o ne pavėluotai pateikė pranešimą apie S. V. įdarbinimą, kas šiuo atveju suponuoja teisės aktų pažeidimą, kuris nėra formalus, ir sukelia nelegalaus darbo pasekmes – įdarbintųjų socialinės apsaugos pažeidimą bei mokestinių prievolių tinkamą neįvykdymą, o tuo pačiu, šiuo konkrečiu atveju, ir suponuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, todėl nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-358-397/2019). Byloje nustatyta, kad S. V. nelegaliai dirbo pakankamai ilgą laiko tarpą – kaip nurodė pats T. A. 1-SD patikslintame pranešime, nuo 2022 m. lapkričio 16 d. Pareiškėjas padarė du administracinius nusižengimus. Šios bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad nusižengimai nėra sistemingo pobūdžio ar pasikartojantys. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe Institucija skundžiamame nutarime pripažino tai, kad T. A. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Nors ši aplinkybė, kaip akivaizdu iš skundo turinio, faktinės situacijos nebeatitinka, tačiau, siekiant nesunkinti nubaustojo teisinės padėties, dėl jos pagrįstumo detaliau nepasisakytina, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ją nustačius, tai sudarė prielaidas Institucijai už abu pareiškėjui inkriminuotus administracinius nusižengimus paskirti minimalaus įstatyme numatyto dydžio administracines nuobaudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skundžiamu nutarimu pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnį iš padarytų nusižengimų, ribose. Pagrindo dar labiau švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų faktas nekelia abejonių, jie yra įrodyti, pareiškėjo skundas netenkinamas, o skundžiamas institucijos nutarimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo T. A. skundą atmesti.

Palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. kovo 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vita Padriezaitė