Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.

6. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Visgi, asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma.

8. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį (pareiškimą) teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas). Todėl, sprendžiant ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, inter alia (be kita ko), būtina išsiaiškinti, ir tai, ar tokio pobūdžio byloms (ne)taikoma išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, o jei taikoma – ar besikreipiantis į teismą asmuo ja pasinaudojo. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

9. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti civilinio proceso įstatymo normų konstitucingumu byloje nepateikta.

10. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. CPK XXXI skyriuje be kita ko įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

11. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Tik tuo atveju, jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

12. Aptariamu atveju, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka ir su skundu kreipėsi į antstolį. Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų pateikė tiesiogiai teismui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtų antstoliui teikęs skundą dėl jo (antstolio) veiksmų, kuriame būtų aiškiai suformuluoti reikalavimai, įvardijama, koks antstolio procesinis veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra skundžiamas, ir pan., ir kurio antstolis būtų nepatenkinęs ar neišnagrinėjęs per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą, kas suteiktų teisę pareiškėjui kreiptis tiesiogiai į teismą dėl antstolio neveikimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, jau vien tuo pagrindu pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo iniciatyva teismuose yra/buvo užvesta daugybė teisminių procesų, tarp jų ir dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, ir teismai jau išnagrinėtose bylose ne kartą išaiškino be kita ko ir skundų dėl antstolio veiksmų pateikimo ir nagrinėjimo ypatumus, tačiau pareiškėjas, kaip galima suprasti iš pareiškėjo elgesio, į teismų išaiškinimus ir pateiktus pastebėjimus iš esmės neatsižvelgė. Pažymėtina, kad ir šioje byloje pareiškėjo pateikto atskirojo skundo turinys didžiąja dalimi yra neaiškus, susidedantis iš kratinio padrikų minčių, iliustruotų patarlėmis, vaizdais, keistais vertinimais, kas niekaip nėra susiję su keliamo ginčo esme, tokiu būdu esant pagrindui manyti, kad galimai ir pats pareiškėjas nėra suinteresuotas veiksmingu ir konstruktyviu teisiniu procesu, kartu atkreipiant dėmesį į kiekvieno asmens (taigi, ir šio pareiškėjo) teisę, esant poreikiui, pasinaudoti kvalifikuoto teisininko paslaugomis arba kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

14. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo P. V. atskirojo skundo.

Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.