- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-624-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02000-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- BD Grupė
- Atsakovas
- Įrankis.lt
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 2.6.6.2Įskaitymas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BD Grupė“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“, apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2455-979/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BD Grupė“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Įrankis.lt“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi UAB „BD Grupė“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankrotas“, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančias 2016 m. rugsėjo 15 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, 2016 m. spalio 18 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, 2016 m. lapkričio 22 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, sudarytas su atsakove UAB „Įrankis.lt“ ir taikyti restituciją pinigais – priteisti ieškovei 2 000,00 Eur iš atsakovės UAB „Įrankis.lt“, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimų dalies, pagal ginčijamas sutartis faktiškai viršijusios perimtą mokestinę nepriemoką, atsisakė.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankrotas“. Administratorė, patikrinusi bankrutavusios įmonės sandorius, nustatė, kad sudarytų ginčo sutarčių pagrindu ieškovė perėmė iš atsakovės 453,31 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, t. y. pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį – 456,31 Eur mokestinę prievolę, 2016 m. spalio 18 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį – 500,00 Eur, 2016 m. lapkričio 22 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį – 500,00 Eur. Ieškovė įrodinėjo, kad sandoriai pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Sutarčių sudarymo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo iki lapkričio mėn. ieškovė turėjo vykdytinų piniginių prievolių kreditoriams, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, o būtent, UAB „Stamita“ (skola nuo 2014 m. birželio mėn.), UAB „Baltronic Vilnius“ (skola nuo 2015 m. birželio), UAB „Statmūra“ (skola nuo 2015 m. spalio mėn.), UAB „SLO Lithuania“ (skola nuo 2016 m. vasario 16 d.). Be to, ieškovės finansinė padėtis nuo 2015 m. buvo bloga, įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo ½ turimo turto, vėliau finansinė padėtis blogėjo. Paaiškėjo ir tai, kad 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovės finansinės atskaitomybės duomenys buvo netikslūs, nes be pagrindo kaip įmonės turtas buvo įrašytos 22 400,90 Eur vertės atsargos, o priėmus 2017 m. spalio 16 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2-900-883/2017, pripažinus su UAB „CCM Baltic“ sudarytas 215 m. gegužės 16 d. ir 2016 m. birželio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtomis, atsirado prievolė grąžinti 42 213,27 Eur. Ieškovė teigė, kad pagal sudarytus sandorius, per Valstybinė mokesčių inspekciją ieškovė padengė atsakovės mokestinę nepriemoką, tuo sumažino įmonės turto masę bei kreditorių galimybes tenkinti finansinius reikalavimus. Ginčijamais sandoriais neatlygintinai buvo perimta mokestinė prievolė, dėl ko reikšmingai padidėjo įsipareigojimai. Sudaryti sandoriai suteikė pirmenybę atsakovei prieš kitus kreditorius gauti savo reikalavimo patenkinimą. Aplinkybių (sutarties, įstatymu ar teismo sprendimo), kurios įpareigotų šalis sudaryti ginčijamus sandorius nebuvo. Sandorio šalys - tiek ieškovė, tiek atsakovė, nebuvo sąžiningos. Ieškovė negalėjo nežinoti, kad ginčijami sandoriai pažeidžia jos kitų kreditorių interesus, tuo tarpu, atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga sandorių sudarymo metu, kadangi minimaliai pasidomėjo ieškovės finansine padėtimi, nepagrįstai laikė, kad esama ieškovės finansinė situacija yra normali, tuo iš esmės sudarydama sandorius veikė savo rizika. Ginčo sandoriai pažeidžia įstatyme įtvirtintą privalomą atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Sandorius pripažinus negaliojančiais, ieškovė prašė taikyti restituciją pinigais, kadangi įvykdytų mokestinių prievolių neįmanoma grąžinti atsakovei – mokestinė prievolė pasibaigia ją įvykdžius. Priešingu atveju, būtų sukurta situacija, kai mokesčių administratorius neteisėtai praturtėjo ieškovės sąskaita ir privalėtų grąžinti gautas sumas, atitinkamai atsakovė būtų laikoma neįvykdžius mokestinių prievolių ir privalėtų mokėti kartu su delspinigiais ir baudomis.
3. Atsakovė UAB „Įrankis.lt“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ginčijamų sandorių pagrindu ieškovė iš dalies padengė atsakovės įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ieškovė turėjo skolinių įsipareigojimų atsakovei, todėl atlikus minėtą užskaitymą, ieškovės turto sumažėjo tiek pat, kiek įsipareigojimų atsakovei. Sandorių sudarymo metu ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, todėl negalėjo būti pažeista ieškovės atsiskaitymo su kreditoriais tvarka. Sandorių tikslas buvo nukreiptas ne į sąmoningą ieškovės skolos perėmimą (be naudos), o į atsakovės turimo finansinio reikalavimo patenkinimą bei siekį užtikrinti nepertraukiamą ieškovės veiklos tęstinumą, nes atsakovė nuomojo ieškovei įrankius, kurie buvo reikšmingi veiklos tęstinume. Šalių vadovai sudarydami ginčo sandorius veikė geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Atsakovės vadovai negalėjo žinoti apie finansinius sunkumus, pagal tuo metu gautus viešai prieinamus finansinius duomenis, įtarimų dėl ieškovės nemokumo nekilo. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymą, kurios lygiaverčiai sumažino ieškovės skolinį įsipareigojimą, lėmė įprasta verslo logika bei ieškovės siekis padidinti galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais. Atsakovės ir ieškovės sudaryti ginčo sandoriai nėra išskirtiniai, tiek ieškovė, tiek atsakovė veikloje taikė tokius atsiskaitymo būdus atitinkamai su paslaugų teikėjais ir užsakovais.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 22 d., 2016 m. spalio 19 d. ir 2016 m. lapkričio 23 d. gavo UAB „Įrankis.lt“ prašymus duoti sutikimą mokestinėms nepriemokoms perimti. Įvertinus UAB „BD Grupė“ galimybes sumokėti perimtą mokestinę nepriemoką, 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimus Nr. (23.21-08) 324-15247, Nr. (23.21-08) 324-17335, Nr. (23.21-08) 324-19079, kuriais iš dalies patenkino UAB „Įrankis.lt“ prašymus ir sutiko, kad UAB „Įrankis.lt“ mokestines nepriemokas skolas atitinkamai 453,31 Eur, 500,00 Eur ir 500,00 Eur dydžiui perimtų UAB „BD Grupė“. Sprendimai dėl mokestinės nepriemokos perėmimo įvykdyti. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo reikalavimus ir Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisykles, mokesčių administratorius vertina tik asmens galimybes sumokėti perimtą mokestinę nepriemoką, papildomai skolos perėmėjo finansinės padėties nevertina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 2 454,04 Eur išlaidas, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, mokėtinas iš administravimui skirtų lėšų.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad ieškovė, atstovaujama administratorės, kuri, laikydama, jog sudaryti sandoriai pažeidžia bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, kreipėsi į teismą dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, pažeidus atsiskaitymų eiliškumo tvarką (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnį), be kita ko, esant visiems pagrindams užskaitos sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, taikyti restituciją ir priteisti perleistų mokestinių nepriemokų sumą ekvivalentu pinigais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos (Nr. e3K-7-278-469/2019) teisės taikymu ir išaiškinimais, ieškinio reikalavimų pagrįstumo CK 6.903¹ straipsnio aspektu nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad administratorės pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimas galimas tik CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu actio Pauliana pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nustatė, kad ieškovė bankrutavusi UAB „BD Grupė“ ginčijamų susitarimų sudarymo metu turėjo įsiskolinimų kreditoriams, kurie didėjo, kas iš esmės patvirtino, jog ginčijamų susitarimų sudarymo metu 2016 m. rugsėjo-lapkričio mėn., egzistavo galiojančios ir neginčijamos / neabejotinos kreditorių reikalavimų teisės.
8. Teismas pažymėjo, kad įmonės balansus sugretinus tarpusavyje pagal finansinius ir praėjusius finansinius metus (pvz.: 2014 m. ir 2015 m. balansą bei pelno (nuostolio) atskaitą), matyti akivaizdus duomenų prieštaravimas (neatitikimas), kas yra pagrindas abejoti realia dokumentų (duomenų) įrodomąją reikšme, ką pripažino ir ieškovės administratorė. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovės finansiniai rodikliai sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, atitinkamai bankroto pripažinimo tyčiniu, nagrinėti ne formaliai, be kita ko, įvertinęs kitas reikšmingas aplinkybes: realiai turimą, turtą, tebevykdomą veiklą ir jos pelningumą, debitorinių skolų realumą ir kt., sprendė, jog yra pagrindas remtis nurodytais dokumentais nustatytomis aplinkybėmis, išskyrus pateiktu 2014 m. gruodžio 31 d. balansu bei pelno (nuostolių) ataskaita dėl akivaizdaus prieštaravimo vėlesnio laikotarpio – 2015 m., finansiniams dokumentams.
9. Teismas, įvertinęs įmonės atsiskaitymų vykdymą, balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį, kitus finansinius duomenis, sprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios ieškovės finansinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu, yra pakankamos konstatuoti, kad įmonės finansiniai sunkumai nebuvo laikini (momentiniai), ginčo sandorių sudarymui aktualiu laikotarpiu 2016 m. finansiniais rodikliais akivaizdu, kad įmonės turima turto vertė nebuvo pakankama padengti įsipareigojimų vykdymų, kas iš esmės atitiko nemokumą CK 6.66 straipsnio taikymo prasme.
10. Teismas, įvertinęs visumoje tiek ieškovės finansinę, ūkinę padėtį iki ginčijamų sutarčių sudarymo, tiek šių ginčo sutarčių sudarymo aplinkybes, siejant jas su kitomis tuo pačiu laikotarpiu sudarytomis analogiškomis sutartimis su kitais kreditoriais (UAB „SLO Lithuania“, UAB „Alytaus prekyba“), padarė išvadą, kad ginčo sutartys atitiko įprastą normalią verslo praktiką, todėl laikė, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog buvo suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių tuo pažeidžiant ieškovės ir (ar) kitų kreditorių interesus.
11. Teismas akcentavo, kad dėl sudarytų ginčijamų sandorių buvo sumažinta ieškovės skola atsakovei, atitinkamai ją pakeičiant tokio paties dydžio mokestine prievole valstybei – pasikeitė ieškovės kreditorius, kurio reikalavimas buvo įvykdytas mokesčių administratoriaus įskaitymu, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 86 straipsnio nuostatas. Ginčijamais sandoriais ieškovei nebuvo nustatytos naujos ar didesnės apimties turtinės prievolės, negu jos būtų egzistavusios, nesudarius minėtų sandorių, nebuvo perleistas ieškovės turtas ar piniginės lėšos tretiesiems asmenims, juolab, sumažintos / panaikintos realios galimybės įmonės kreditoriams gauti bent iš dalies savo reikalavimų patenkinimą. Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės iš esmės paneigia ieškovės argumentus dėl ginčijamais sandoriais pažeistų įmonės ir (ar) jos kreditorių teisių, todėl konstatavo, kad nėra vienos iš actio Pauliana sąlygos.
12. Teismas laikė, kad atsiskaitymo būdas, perleidžiant ieškovei mokestinę atsakovės nepriemoką, siekiant, jog ieškovė perimtą skolą įskaitytų su VMI, turėjo ir galėjo leisti suprasti, jog ji nebeturėjo galimybės atsiskaityti įprastu būdu grynaisiais ar negrynaisiais pinigais, išieškant skolą iš ieškovės turto, o taip pat, suprasti, jog atsiskaitymų sunkumai galimi ir su kitais kreditoriais. Teismas vertino, kad atsakovė, žinodama ir suprasdama esamą ieškovės situaciją, veikė labiau savo rizika, nei pakankamai apdairus ir rūpestingas asmuo, kas iš esmės galėtų būti vertinama kaip sąžiningumo imperatyvo sutartiniuose santykiuose nepaisymas. Kita vertus teismas, įvertinęs tai, kad nebuvo įrodyta viena iš actio Pauliana sąlygų – ieškovės ir (ar) jos kreditorių teisių pažeidimas, ieškovė kitiems kreditoriams sudarė analogiškai sąlygas tik iš dalies atsiskaityti, kas iš esmės reiškia, kad atsakovei nebuvo suteikta pirmenybė, sprendė, kad nustatytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti atsakovės nesąžiningumą CK 6.66 straipsnio 2 dalies prasme. Kadangi tarp šalių ginčo dėl kitų actio Pauliana sąlygų nebuvo, todėl teismas atskirai nevertino jų egzistavimo (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė bankrutavusi UAB „BD Grupė“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankrotas“, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Dėl skolininko (ne) privalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius. Pirmosios instancijos teismas dėl šios actio Pauliana taikymo sąlygos nepasisakė, nurodydamas, kad tarp šalių ginčo dėl kitų actio Pauliana sąlygų nebuvo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė turėjo pareigą sudaryti ginčijamą sandorį. Neegzistavo joks ieškovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas, preliminari sutartis ar kitas imperatyvas, kuris galėtų būti prilygintas sutarties laisvės principo apribojimui ir atitinkamai sąlygotų pareigą sudaryti ginčijamą sandorį. Taigi, ši actio Pauliana taikymo sąlyga egzistuoja.
1.2. Dėl kreditorių teisių pažeidimo. Nėra ginčo, kad ieškovė ginčo sandorių sudarymo metu buvo nemoki, todėl spręstina, ar jos veiksmai nemokumo būsenoje atitiko įstatymo reikalavimus ir, ar pažeidė savo kreditorių teises. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį bylos teisingam išsprendimui reikšmingą klausimą, netinkamai taikė atsiskaitymo tvarką reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos jų aiškinimo praktikos. Tai sąlygojo nepagrįstą šios actio Pauliana taikymo sąlygos nenustatymą.
1.3. Ieškovė, būdama nemokumo padėtyje ir turėdama daugiau kreditorių, sudarė ginčijamus sandorius ir tokiu būdu iš dalies atsiskaitė su atsakove. Ginčijamomis sutartimis ieškovė perėmė atsakovės mokestines prievoles valstybės biudžetui, kurių turi visos veiklą vykdančios įmonės, todėl analogiškus sandorius būtų suinteresuoti sudaryti tokiomis pačiomis ar geresnėmis ieškovei sąlygomis ir kiti jos kreditoriai. Kitų ieškovės kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, jog įmonės nemokumas nepakito.
1.4. Ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai, kadangi jiems nebuvo sudaryta galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš faktiškai nemokios ieškovės, tokiu pačiu būdu, kokiu pasinaudojo atsakovė. Atsakovei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos gauti finansinių reikalavimų patenkinimą, nesant tokį išskirtinumą pateisinančių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
1.5. Dėl sandorio šalies (ne) sąžiningumo. Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl šios actio Pauliana taikymo sąlygos egzistavimo yra prieštaringi. Iš skundžiamo nutarties motyvų galima susidaryti įspūdį, kad ši actio Pauliana taikymo sąlyga nebuvo nustatyta vien dėl to, jog nebuvo nustatyta kita actio Pauliana taikymo sąlyga, o tai nesuderinama su actio Pauliana instituto nuostatomis. Atsakovė laikytina akivaizdžiai nesąžininga CK 6.66 straipsnio taikymo prasme. Atsakovė, kaip verslininkė, turėjo pareigą veikti aktyviai, prieš sudarant ginčijamus sandorius domėtis ieškoves finansine būkle bei išsiaiškinti, kokia tuo metu buvo ieškovės finansinė situacija.
1.6. Po šalių baigiamųjų kalbų, pirmosios instancijos teismui išėjus priimti sprendimo, kasacinis teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, netikėtai iš esmės pakeitė ankstesnę teismų praktiką dėl nemokumo būklėje esančio skolininko prievolių kreditoriams vykdymo tvarkos. Ieškovės atžvilgiu tai vertintina kaip siurprizinė aplinkybė, pažeidžianti jos teisę į tinkamą procesą.
Atsiliepimas
14. Atsakovė UAB „Įrankis.lt“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovė ginčo sandorius sudarė, siekdama atsiskaityti su kreditore (atsakove), padengiant dalį pradelstų įsipareigojimų už paslaugas, kurios buvo būtinos tolimesnei ieškovės veiklai vykdyti ir pajamų gavimui. Atsiskaityti ieškovei su atsakovei buvo būtina – atsakovė buvo suteikusi paslaugas, o atsiskaitymo terminai jau buvo pradelsti. Ieškovė, sudariusi ginčo sandorius, ne tik sumažino pradelstus įsipareigojimus, nenaudodama apyvartinių lėšų bei panaudodama mokestinę permoką, kurios faktinis operatyvus atgavimas jai nebuvo įmanomas, bet ir užtikrino, kad ieškovė galės gauti atsakovės teikiamas įrankių nuomos paslaugos, kurios buvo būtinos jos tiesioginėje veikloje.
2.2. Vien ta aplinkybė, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti ieškovei esant faktiškai nemokiai, nesuponuoja kreditorių teisių pažeidimo. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. Be to, ieškovės nemokumo momentas nei bankroto byloje, nei nagrinėjamoje byloje nustatytas nebuvo, o ginčo sandoriai buvo sudaryti per kiek daugiau nei dviejų mėnesių laikotarpį. Ieškovė, sudarydama ginčo sandorius, nepablogino savo faktinės finansinės padėties – ieškovės pradelsti įsipareigojimai sumažėjo, tačiau tai neįtakojo ieškovės galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, kadangi nesumažėjo nei jos apyvartinės lėšos, nei kitas nekilnojamas ar kilnojamas turtas, kuriuo ji galėjo disponuoti.
2.3. Atsižvelgiant į statybų sektoriaus specifiką ir ilgalaikę tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusią atsiskaitymų praktiką, kuomet neturėdama finansinių sunkumų ieškovė vėluodavo atsiskaityti, į tai, jog, sudarant ginčo sandorius, viešai prienami finansiniai ieškovės duomenys buvo 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, iš kurių nebuvo matyti, jog įmonė patiria finansinius sunkumus bei tai, kad atsakovė tikrino duomenis Credit Info sistemoje, o sudarius ginčo sandorius, jos turi būti patvirtinamos mokesčių administratoriaus, atsakovė neturėjo galimybių žinoti apie prastą ieškovės turtinę padėti, todėl atsakovės elgesys turtų būti vertinamas kaip apdairus ir rūpestingas. Ginčo sandorių sudarymo metu nebuvo prieinami duomenys, kurie paaiškėjo po bankroto bylos iškėlimo, todėl nebuvo galimybės objektyviai įvertinti ieškovės finansinės padėties ginčo sandorių sudarymo metu.
2.4. Ginčo sandoriai yra specifiniai savo prigimtimi – mokestinės nepriemokos perleidimo sandoriai yra papildomai tvirtinami mokesčių administratoriaus, o tokio pritarimo negavus, nėra vykdomi, todėl egzistuoja papildomas patikrinimo mechanizmas – patikrinimas, ar prievolę perėmęs asmuo turi galimybes prievolę įvykdyti. Sprendžiant atsakovės sąžiningumo klausimą, turėtų būti vertinama ginčo sudarymo aplinkybės, atsižvelgiama į tuo metu prieinamus duomenis ir informaciją, įvertinant ginčo sandorių specifiką.
2.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė kasacinio teismo suformuotą praktiką, kad CK 6.903¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.903¹ straipsnio pagrindu. Tuo tarpu jei teismas tenkintų ieškovės apeliacinį skundą, procesinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kreditorių teisių pažeidimo ir skolininkės (ieškovės) kontrahenčių nesąžiningumo, kaip actio Pauliana taikymo sąlygų, egzistavimo. Ieškovė ginčija su atsakove sudarytus susitarimus, kurių pagrindu ieškovė iš dalies padengė atsakovės įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) CK 6.66 straipsnio pagrindu.
17. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.
18. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis, jog ieškovė turėjo pareigą sudaryti ginčijamus sandorius, kad ginčo mokestinių nepriemokų perėmimo sutarčių sudarymu nebuvo pažeistos kreditorių teisės, taip pat teigia, kad nepagrįstai teismas pripažino, jog sutarties pagrindu turtą įgijęs asmuo yra sąžiningas. Taigi teisėjų kolegija, neperžengdama ieškovės apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo pripažintų nustatytomis actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo, dėl kurių ginčas nekyla, nepasisakys (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
19. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).
20. CK 6.66 straipsniu nustatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-521/2006). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Be to privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
21. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „BD grupė“ nuo 2015 m. pabaigos iki 2016 m. pabaigos sudarė mokestines nepriemokas perėmimo sutartis, kuriomis perėmė iš UAB „SLO Lithuania“, UAB „Įrankis.lt“ ir UAB „Alytaus prekyba“ mokestines nepriemokas. Pagal mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis su šiais juridiniais asmenims buvo atsiskaityta už gautas ir veikloje sunaudotas medžiagas, suteiktas paslaugas. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog ginčo susitarimų sudarymo metu buvo suėjęs terminas UAB „BD grupė“ atsiskaityti su kreditore UAB „Įrankis.lt“, o UAB „Įrankis.lt“ turėjo skolinį įsipareigojimą valstybės biudžetui. Nustatytos aplinkybės, jog ieškovė turėjo skolinį įsipareigojimą atsakovei, o atsakovė valstybės biudžetui, taip pat, kad tokiu būdu buvo vykdomi atsiskaitymai ir su kitais ieškovės kreditoriais, įgalina pagrindą išvadai, kad ginčo susitarimų sudarymo metu tokio pobūdžio sandoriai nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, jog jų sudarymo metu skolininkė (ieškovė) turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla.
22. Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovei suteikė įrankių, kuriuos ieškovė naudojo statomuose objektuose, nuomos paslaugą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokią atsiskaitymo formą su savo tiekėjais (kreditoriais) sąlygojo susiklosčiusi verslo situacija siekti tolimesnės veiklos, t. y. gauti iš tiekėjų prekes (paslaugas), naudoti įrankius objektuose, ko pasėkoje, atlikus darbus, gauti pajamų iš užsakovų ir atsiskaityti su tiekėjais. Sudaryti sandoriai savo verte (ginčo atveju užskaityta mokestinė nepriemoka 1 453,31 Eur) bendram įmonės mokumui / nemokumui esminės reikšmės, lyginant su bendra turimų įsiskolinimų suma (2017 m. vasario 28 d. įmonės balanso duomenimis ne mažiau nei 264 402,31 Eur), galimai neturėjo. Nustačius šias byloje aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai spręsta, kad ginčijamų susitarimų sudarymas atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas). Akivaizdu, jog neatsiskaičius su įrankių nuomą teikiančiu asmeniu, ieškovei neturint galimybės jos statomose objektuose naudoti darbo priemones (įrankius) ir statybos objektų neužbaigimas bei pajamų dėl to negavimas galėjo sukelti arba dar sunkesnes pasekmes ieškovės ar jos kreditorių turtiniams interesams.
23. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Kadangi sandorio šalies nesąžiningumas – tai būtina actio Pauliana pagrindu pareikštų reikalavimų tenkinimo sąlyga, nagrinėjamu atveju taip pat turi būti įvertinta, ar atsakovė, sudarydama sandorius su ieškove, buvo sąžininga.
24. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013).
25. Taigi, tam, kad būtų konstatuotas trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, nesąžiningumas actio Pauliana taikymo prasme, neturi būti nustatoma, kad šis asmuo savo veiksmais siekė sąmoningai patenkinti savo reikalavimus kitų skolininko kreditorių sąskaita. Iš pirmiau išdėstytos kasacinio teismo praktikos matyti, kad sandorį su skolininku sudaręs asmuo gali būti pripažįstamas nesąžiningu taip pat ir tuo atveju, kai jis nebuvo pakankamai apdairus ir nesidomėjo savo kontrahento finansine padėtimi, nesiekė gauti duomenų, reikalingų, kad šalių sudarytas sandoris nepažeistų įstatymų. Nustačius, kad atsakovė neveikė aktyviai ir nepasidomėjo ieškovės finansine padėtimi, neįvertino, ar sudaryti sandoriai nepažeis kitų jos kreditorių interesų, jos nesąžiningumas gali būti konstatuotas nepaisant to, kad byloje nėra duomenų apie jos sąmoningą siekį patenkinti savo reikalavimus pirmiau už kitus kreditorius.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės atstovė pateikė duomenis iš Credit info duomenų bazės apie galimai atliktas ieškovės patikras per trečiuosius asmenis, kas iš esmės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtino, jog prieinamomis priemonėmis atsakovė domėjosi ieškovės finansine padėtimi. Minėta, kad nors atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, yra keliami didesnio rūpestingumo ir atsargumo standartai, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiga veikti aktyviai ir domėtis kita sandorio šalimi negali būti suabsoliutinama. Šalių įvykdytas atsiskaitymo būdas, perleidžiant ieškovei mokestinę atsakovės prievolę, siekiant, kad ieškovė perimtą skolą įskaitytų su VMI, turėjo ir galėjo leisti atsakovei suprasti, jog ieškovė yra susidūrusi su sunkumais atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Kita vertus, nustačius, kad ginčijamų sandorių suma nebuvo esminė įmonės (ieškovės) nemokumui ar galimybei vykdyti įsipareigojimus, taip pat įvertinus sandorio pobūdį, egzistavusią dalykinę praktiką, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, jog ieškovė, siekdama baigti statybos objektus ir gauti pajamų, naudojosi atsakovės nuomos pagrindu suteiktais įrankiais, darytina išvada, kad ieškovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimas pats savaime negali būti įvertintas kaip suponuojantis skolininkės kontrahento atsakovės pareigą veikti aktyviai – rinkti informaciją apie skolininkės finansinę būklę ir jos kitus kreditorius.
27. Byloje nustačius, kad tarpusavio santykiai susiklostė statybų versle, taip pat, kad sudarant mokestinių nepriemokų perleidimo sutartis analogišku būdu buvo atsiskaityta ir su kitais įmonės kreditoriais, siekiant įvykdyti ieškovės prisiimtus įsipareigojimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą CK 6.66 straipsnio 2 dalies prasme. Be to, pripažintina, kad ginčijamais susitarimais nebuvo pažeistos kitų kreditorių teisės, kadangi būtinybė skolininkei (ieškovei) sudaryti sandorį kilo dėl susiklosčiusių jos veikloje faktinių aplinkybių.
28. Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė actio Pauliana institutą reglamentuojančias teisės normas, nes ginčo susitarimams pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu nėra būtino sąlygų viseto, todėl apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės bankrutavusios UAB „BD Grupė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės naudai yra pagrindas priteisti jo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė UAB „Įrankis.lt“ pateikė į bylą rašytinius įrodymus (prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą), jog ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 605,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Tačiau pažymėtina, jog atsakovė į bylą nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, jog patyrė išlaidas šioje byloje, t. y. nepateikė išlaidų apmokėjimą pagrindžiančio įrodymo (pvz. mokėjimo nurodymo). Nors pateiktame teismui prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė ir nurodo (reg. Nr. DOK-8115), kad kartu su juo yra teikiamas pavedimo patvirtinimas ir PVM sąskaita faktūra, tačiau pateikta tik PVM sąskaita faktūra, kuri nepatvirtina apie atliktą mokėjimą atstovui už suteiktas paslaugas. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepagrindė ir neįrodė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo fakto, todėl jai jos iš ieškovės nepriteisiamos.
30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.