- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-2336-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06368-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- G. P., UAB „Stolvika“, „BTA Insurance Company“ SE
- Ieškovas
- N. S., S. S., A. S., V. S., O. S., D. T., M. S., S. R., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės, Zitos Smirnovienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. P., UAB „Stolvika“ ir „BTA Insurance Company“ SE apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų N. S. (N. S.), S. S., A. S. (A. S.), V. S. (V. S.), V. S., O. S., D. T. (D. T.), M. S., S. R., Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinius atsakovams G. P., UAB „Stolvika“, „BTA Insurance Company“ SE dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-16 įsiteisėjusiu nuosprendžiu atsakovas G. P. pripažintas kaltu dėl 2006-12-17 įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo Z. S., V. S. (V. S.), o S. B. (S. B.) bei O. S. ir D. T. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Eismo įvykio metu atsakovas G. P. vairavo darbdaviui - atsakovui UAB „Stolvika“ priklausiusią transporto priemonę, kurios valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas „BTA insurance Company“ SE.
Žuvusiojo V. S. sutuoktinė ieškovė M. S. prašė priteisti solidariai iš atsakovų 50 000 Lt neturtinės žalos, 35000 Lt neturtinės žalos nepilnamečiui E. S., bei 400 Lt periodinį išlaikymą kas mėnesį iki jo pilnametystės, paskirti ieškovę M. S. jos nepilnamečio sūnaus E. S. atstove pagal įstatymą, gaunamų lėšų už neturtinės žalos padarymą bei lėšų, priteistų jo išlaikymui, tvarkytoja.
Žuvusiosios Z. S. sugyventinis bei V. S. tėvas ieškovas N. S. prašė priteisti solidariai iš atsakovų 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nepilnametei dukrai V. S. po 200 Lt kas mėnesį periodines išmokas jos išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, bei 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nepilnamečiui sūnui V. S. po 200 Lt periodines išmokas kas mėnesį išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės bei 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nepilnamečiui sūnui A. S. po 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės bei 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; paskirti ieškovą N. S. jo nepilnamečių vaikų įstatyminį atstovą gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis.
Nukentėjusioji O. S. prašė solidariai priteisti iš atsakovų 400 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 930 Lt turtinei žalai atlyginti; ieškovas D. T. prašė solidariai priteisti iš atsakovų 864,60 Lt turtinei žalai atlyginti ir 300000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasos prašė iš atsakovo G. P. priteisti 27 162,30 Lt išlaidų, patirtų gydant eismo įvykyje nukentėjusius VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-02 sprendimu: ieškovo Vilniaus teritorinių ligonių kasų ieškinį atmetė; priteisė solidariai iš atsakovų G. P. ir UAB „Stolvika“ ieškovei O. S. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovui D. T. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovei M. S. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, E. S. 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, N. S. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovei V. S. 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovui V. S. 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovui A. S. 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; iš atsakovų G. P., UAB „Stolvika“ ir „BTA Insurance Company“ SE priteisė ieškovui E. S. 24 400 Lt žalos, o nuo 2012-02-02 iki jo pilnametystės po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, žalai atlyginti netekus maitintojo; ieškovei V. S. solidariai iš atsakovų G. P., UAB „Stolvika“ ir „BTA Insurance Company“ SE priteisė 91,5 Lt turtinei žalai atlyginti, o nuo 2012-02-02 - po 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki jos pilnametystės žalai atlyginti netekus maitintojo, ieškovui V. S. 91,5 Lt turtinei žalai atlyginti, o nuo 2012-02-02 - po 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki jo pilnametystės žalai atlyginti netekus maitintojo. Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovo G. P. 4 731,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo UAB „Stolvika“ 4 731,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE 1 031,15 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovų reikalavimą priteisti neturtinę žalą iš atsakovo „BTA insurance Company“ SE teismas atmetė, kadangi jis išmokėjo ieškovams maksimalią įstatymuose numatytą 500 EUR sumą neturtinei žalai atlyginti. Priteisdamas iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE ieškovams turtinę žalą teismas konstatavo, kad nors žuvusieji Z. S. ir V. S. niekur nedirbo, tačiau byloje nėra duomenų, kad šių tėvų nepilnamečiai vaikai būtų buvę neprižiūrėti, jais būtų nesirūpinta, būtų alkani, neaprengti ar nesimokytų. Anot teismo, šios šeimos turėjo bent minimalias pajamas, iš kurių gyveno, todėl, vadovaudamasis tuo principu, kad darbuotojų darbo užmokestis negali būti mažesnis nei nustatyta minimali mėnesinė alga, ir nesant įrodymų, patvirtinančių žuvusiųjų gautų pajamų dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas darė išvadą, jog žuvusiųjų šeimos pajamos skaičiuotinos pagal minimalią mėnesinę algą.
Teismas sprendė, kad civilinę atsakomybę atsakovui UAB „Stolvika“ reglamentuoja CK 6.270 str. Teismas nurodė, kad atsakovo UAB „Stolvika“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, atsakomybė kyla dėl to, kad jis nebuvo pakankamai rūpestingas kontroliuojant savo darbuotojo veiksmus, ir tokiu būdu prarado padidinto pavojaus šaltinio valdymo kontrolę, todėl pagal CK 6.270 str. 3 d., CK 6.6 str. 4 d. jis atsako solidariai su didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusiu asmeniu, t.y. atsakovu G. P.. Teismas pažymėjo, kad atsakovo UAB „Stolvika“ atsakomybė dėl eismo įvykio, nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2010-04-26 įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-268-66/2010.
Priteisdamas neturinę žalą ieškovams O. S. ir D. T. teismas atsižvelgė į tai, kad jiems abiems dėl eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, prarado kūdikį, eismo įvykio metu žuvo ieškovo motina, ieškovui išliko sveikatos sutrikimo liekamieji reiškiniai, sumažėjo jo darbingumas, dirbti gali tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje. Priteisdamas neturtinę žalą ieškovei M. S. ir jos nepilnamečiui sūnui E. S. teismas atsižvelgė į tai, kad eismo įvyko metu žuvo ieškovės sutuoktinis ir jos sūnaus tėvas, dėl vyro mirties ieškovė patyrė stresą, sugriuvo jos asmeninis gyvenimas, žlugo šeimos planai, ji viena pati turi rūpintis sūnaus auklėjimu. Teismas priteisė E. S. periodinį išlaikymą, įvertinęs tai, kad jam nėra paskirta našlaičio pensija, jis neteko pagrindinio maitintojo. Priteisdamas neturinę žalą ieškovui N. S., jo nepilnamečiams vaikams V. S., V. S., A. S. teismas atsižvelgė į tai, kad eismo įvyko metu žuvo ieškovo sugyventinė ir sūnus, vaikų – motina ir brolis, motinos žūtis psichologiškai paveikė vaikus, laidotuvių metu jie alpo, po motinos netekties pasikeitė jų mokymosi kokybė. Anot teismo, artimą ryšį su mama patvirtina Šalčininkėlių pagrindinės mokyklos V. S. ir V. S. charakteristika, o A. S. pasikeitusį elgesį po motinos netekties patvirtina Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos išduota pažyma.
Teismas priteisdamas V. S. periodines išmokas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas 2008-09-19 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos sudarytų 38 mėnesius, todėl skaičiuojant po 200 Lt sudarytų 7200 Lt. Įvertinęs tai, kad per šį laikotarpį V. S. buvo išmokėta našlaitės pensija šiais laikotarpiais: nuo 2010-04-01 iki 2011-07-01 po 180 Lt, laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2008-01-01 po 99,75 Lt, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-08-01 po 118,50 Lt, laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2010-03-30 po 135 Lt kas mėnesį, našlaičių pensija po 180 lt mokama nuo 2011-07-01 iki 2011-12-31 imtinai, teismas darė išvadą, jog V. S. išmokėta 7108,5 Lt našlaitės pensijos dydis. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos V. S. priklausytų gauti 7 200 Lt žalai atlyginti skaičiuojant periodinėmis iš mokomis po 200 Lt, jai teismas priteisė 91,5 Lt turtinei žalai atlyginti, o nuo 2012-02-02, t.y. teismo sprendimo paskelbimo dienos, iki jos pilnametystės po 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki jos pilnametystės.
Teismas priteisdamas V. S. periodines išmokas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas 2008-09-19 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos sudarytų 38 mėnesius, todėl, skaičiuojant po 200 Lt kas mėnesį, sudarytų 7200 Lt. Įvertinęs tai, kad per šį laikotarpį V. S. buvo išmokėta našlaičio pensija šiais laikotarpiais : nuo 2010-04-01 iki 2011-07-01 po 180 Lt, laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2008-01-01 po 99,75 Lt, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-08-01 po 118,50 Lt, laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2010-03-30 po 135 Lt kas mėnesį, našlaičių pensija po 180 Lt mokama nuo 2011-07-01 iki 2011-12-31 imtinai, teismas darė išvadą jog V. S. išmokėta 7108,5 Lt našlaičio pensijos dydis. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos V. S. priklausytų gauti 7 200 Lt žalai atlyginti skaičiuojant periodinėmis iš mokomis po 200 Lt kas mėnesį, jo naudai priteisė 91,5 Lt turtinei žalai atlyginti, o nuo 2012-02-02, t.y. teismo sprendimo paskelbimo dienos, iki jo pilnametystės po 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį.
Teismas priteisdamas A. S. periodines išmokas atsižvelgė į tai, kad jam nuo 2011-10-01 našlaičio pensija nemoka, todėl skaičiuojant žalos dydį po 200 Lt periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo datos 2008-09-19 iki A. S. pilnametystės, t.y. 2011-09-30, susidarytų 6400 Lt žalos, netekus maitintojo, dydis, tačiau jam buvo išmokėta 6388,5 Lt našlaičio pensija. Remdamasis tuo teismas konstatavo, kad ieškovui A. S. paskirtas našlaičio pensijos dydis padengė jo reikalaujamos priteisti žalos dydį
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Atsakovas G. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta O. S., D. T., M. S., E. S., N. S., V. S., V. S., A. S. priteisti nurodytą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinius atmesti kaip nepagrįstus.
1.Teismas klaidingai taikė teisės normas, reglamentuojančias turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiems. Pagal TPVCAPDĮ 11 str., CK 6.254 str., 6.987 str. civilinė atsakomybė atlyginti patirtą turtinę žalą išlaikymo nepilnamečiams apimtimi kyla tik draudikui. CK 6.284 str. 2 d. ir TPVCAPDĮ 14 str. 5 d. įstatymų leidėjas turi omenyje tuos atvejus, kada, pavyzdžiui, išlaikymas priklauso kaip viena iš tėvų įstatyminių pareigų nepilnamečių atžvilgiu, bet juridiškai nėra priteistas ši šios pareigos nevykdančio vieno iš tėvų. Todėl tai nereiškia, kad šiuo atveju ieškovai neprivalėjo įrodyti iki mirties gauto išlaikymo. Be to, tokia teismo išvada prieštarauja ir Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimui Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“.
2. Įrodymų apie išlaidas vaikui nebuvimas ir pačios ieškovės M. S. aplaidus vaiko teisių įgyvendinimas tik patvirtina būtinybę kritiškai vertinti ieškovės pasisakymus. Nepakankamas ieškovų tėvų aktyvumas ir pastangų dėjimas pagerinti materialinę padėtį nėra pagrindu perkelti išlaikymo pareigą atsakovams, subjektyvaus pobūdžio deklaratyviai konstruojami pasvarstymai negali būti žalos kompensavimo ir jos dydžio pagrindimo prielaida nesant rašytinių įrodymų. Teismas nevertino ir nepasisakė bei nemotyvavo dėl M. S. liudijimo apie tai, kad ji praėjus vos metams nuo eismo įvykio pastojo nuo savo žuvusio vyro brolio, kas sąlygoja pagrįstas abejones dėl ieškovės nuoširdumo, deklaruojamų itin glaudžių ir darnių santykių bei aukštų moralės normų laikymosi šeimoje.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovų šeima yra socialinės rizikos, ne santuokoje susilaukusi 9 vaikų, 5 turi mamos pavardę, 4 tėvo, gyvenusi ir gyvenanti iš pašalpų. Ne tik tėvai, bet ir jų nepilnamečiai vaikai turi žalingų įpročių, nes jie nepažangūs, nebaigė vidurinės mokyklos (A. S.) arba vengia mokytis, viena iš vaikų mirė smurtinio nusikaltimo metu. Byloje nėra jokių duomenų, kad šeimos pajamos būtų siekusios 1800 Lt, neskaitant suaugusiųjų pragyvenimo išlaidų. Atsakovai nėra ir negali būti atsakinga už iki įvykio buvusias asmenų gyvenimo sąlygas bei gyvenimo būdą, kuris sąlygotas pačių ieškovų elgesio ir žalingų įpročių, o subjektyvaus pobūdžio deklaratyviai konstruojami pasvarstymai negali būti žalos kompensavimo ir jos dydžio pagrindimo prielaida nesant rašytinių įrodymų. Nustačius, kad gaunamų socialinių išmokų dydis yra didesnis nei vaikai gaudavo iki tėvo/motinos mirties, nėra pagrindo iš atsakovo (draudiko) priteisti papildomas pinigų sumas. Tuo tarpu teismas ginčijamu sprendimu priteisė „dubliuojamus“ mokėjimus.
4. Teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas viršija teismų praktikoje priteisiamas sumas ir iš esmės neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų. Teismas neatsižvelgė ir nevertino, jog ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie dabartinę sveikatos būklę, nedarbingumą, specialiuosius poreikius, liekamuosius reiškinius ir kt., taip pat neturtinės žalos apimties ir įvertinimo detalizacijos ieškinių dalyko ribose ir priimdamas sprendimą vadovavosi ne bylos medžiaga, o išimtinai ieškovų paaiškinimais. Neaišku, kodėl pilnamečiams asmenims priteista daugiau neturtinės žalos nei nepilnamečiams, be to, vieniems vaikams žala priteisiama, o kiti dėl jos išvis nesikreipia.
5. Teismas, nustatydamas ieškovams padarytos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, atsakovas G. P. charakterizuojamas ypač teigiamai, nevertinta jo turtinė padėtis. Didelių piniginių sumų priteisimas ginčijamu sprendimu iš sunkiai besiverčiančio ir turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų dėl jo amžiaus neturinčio fizinio asmens yra jam nepakeliama našta, prilygstanti nubaudimui. Būtina atsižvelgti į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kurie ginčijamu sprendimu buvo pažeisti, skaudžiausių ir lemtingiausių dvasinių išgyvenimų naštą pilna apimti uždėjus žalą padariusiam asmeniui ir jo darbdaviui.
6. Nukentėjusieji būtų galėję išvengti sunkių pasekmių ar jas sumažinę, jei būtų vykdę privalomus teisės aktų reikalavimus. Baudžiamojoje byloje priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kasacinės instancijos nutarties analizė neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusiųjų atidumas, rūpestingumas, protingumas buvo pakankamas, o teisės aktų nustatytos pareigos vykdytos. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą įtakos turi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išvada, kad sunkių pasekmių atsiradimui turėjo įtakos ir tas faktas, kad vairuotojas pažeidė KET 172 ir 173 punktų reikalavimus, važiavo didesniu nei leistinas gyvenvietėse greičiu, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė. Taip pat turi būti atsižvelgta į faktą, kad automobilio VW Golf civilinės atsakomybės draudimas buvo pasibaigęs dieną iki įvykio, transporto priemonė neregistruota, taip pat nebuvo atlikta automobilio valstybinė techninė apžiūra.
Šalies argumentai
Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje vykdantis savo veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą - „BTA Insurance Company“ SE atžvilgiu ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas.
1. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas. Vertinant sistemiškai TPVCAPDĮ 19 str. 6 d., CK 6.284 str. 2 d., Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11 punktą darytina išvada, jog mirusiojo gautos pajamos yra būtina sąlyga norint įgyvendinti savo teisę gauti žalos atlyginimą netekus maitintojo. Byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, jog Z. S. iki mirties būtų gavusi kokių nors pajamų. Priešingai, jos sugyventinis patvirtino, jog pajamų mirusioji neturėjo. Yra pateikti įrodymai, jog po Z. S. mirties jos šeima gauna socialines išmokas, kurių Z. S. esant gyvai, šeima negavo.
2. Ieškovai V. S. ir V. S. neliko visiški našlaičiai, jie gyvena su darbingo amžiaus tėvu, kuris turi pareigą juos išlaikyti. Klaidinga būtų teigti, jog vien netekus motinos indėlio į buities darbus, ieškovai nebeturi galimybės pragyventi. Turėjo būti remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bylose dėl žalos atlyginimo netekus maitintojo, kad netekus maitintojo atlyginama ta pajamų dalis, kurią išlaikytiniai gavo ar turėjo gauti mirusiajam esant gyvam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2010).
3. Nuo ieškinio padavimo, t.y. 2008 m. rugpjūčio 19 d., iki 2010 m. kovo 30 d. į 670 Lt (minimali mėnesio alga) dalį turėtų teisę 5 asmenys (mirusioji ir 4 jos nepilnamečiai vaikai). Tai reiškia, jog kiekvienas asmuo turėtų teisę į 134 Lt kas mėnesį, o už visą laikotarpį – 2 546 Lt. 2010 m. kovo 30 d. ieškovui S. S. sulaukus pilnametystės, kiekvienas asmuo turėtų teisę į 167,50 Lt sumą kas mėnesį, o už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 30 d. iki 2011 m. rugsėjo d. – 2 847,50 Lt. 2011 m. rugsėjo 30 d. ieškovui A. S. sulaukus pilnametystės, kiekvienas asmuo turėtų teisę už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 4 d. iki 2012 m. vasario 2 d. (teismo sprendimo diena) į jų reikalaujamą 200 Lt sumą, o už šį laikotarpį iš viso – 1 000 Lt. Iš minėto aišku, kad ieškovai V. S. ir V. S. nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo dienos kiekvienas turėtų teisę į 6 393,50 Lt sumą. Teismas konstatavo, kad iki sprendimo priėmimo dienos, abu ieškovai gavo po 7 108,50 Lt dydžio našlaičių pensijos, o tai yra 715 Lt daugiau nei jie galėtų reikalauti iš atsakovų. Be to, našlaičių pensija ieškovams bus mokama iki pat jų pilnametystės. Iš teismo priteistos 200 Lt dydžio mėnesinės sumos turėtų būti minusuota 180 Lt dydžio našlaičių pensija, kurią ieškovai kas mėnesį gaus iki 2013 m. gruodžio 1 d. Tai reiškia, jog ieškovai galėtų reikalauti tik 20 Lt mėnesiui. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2013 m. gruodžio 1 d. ieškovei kiekvienas turėtų teisę reikalauti iš atsakovo po 440 Lt. Kadangi kiekvienas ieškovas našlaičių pensijos yra gavęs 715 Lt daugiau nei galėtų reikalauti iš atsakovų, sutinkamai su TPVCAPDĮ 19 str. 10 d. iš šios sumos reikia minusuoti mokėtiną 440 Lt dydžio sumą. Tai reiškia, jog 2013 m. gruodžio 1 d. kiekvienas ieškovas našlaičių pensijos būtų gavęs 275 Lt daugiau nei galėtų reikalauti iš atsakovo. Nors ieškovei V. S. 18 metų sukaks 2015 m. vasario 27 d., ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius nėra nurodęs konkrečios našlaičių pensijos sumos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo manyti, kad našlaičių pensija bus mažesnė už 180 Lt ir labai didelė tikimybė, kad našlaičių pensijos suma išaugs, pagal atsakovo paskaičiavimus teismui priteisus 200 Lt bus permokėta 25 Lt.
4. Byloje nėra pateiktas joks įrodymas, kad ieškovas E. S. negauna našlaičio pensijos ar dėl kokių nors priežasčių negali jos gauti. Pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 str. 1 d. ieškovas E. S. turi teisę gauti našlaičio pensiją ir tik dėl savo įstatyminės atstovės neveikimo šios pensijos negauna arba šią pensiją ieškovas gauna, tik ši informacija teismui atskleista nebuvo. Ieškovui yra sudaromos sąlygos neteisėtai praturtėti, kadangi jis turi teisę kreiptis dėl našlaičio pensijos skyrimo ir tokiu atveju jis gautų žalos atlyginimą tiek iš atsakovų, tiek iš savivaldybės. Be to, teismas neteisingai apskaičiavo ieškovui E. S. priteistos žalos atlyginimo netekus maitintojo dydį. V. S. mirė 2006 m. gruodžio 17 d., tuo metu minimalus darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo 514,80 Lt. Eismo įvykio dieną teisę į išlaikymą turėjo trys šeimos nariai (įskaitant žuvusįjį), todėl laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d. kiekvienas asmuo turėjo teisę į 171,60 Lt, už laikotarpį – 1 029,60 Lt. Nuo 2007 m. liepos 1 d. minimalus darbo užmokestis pakeltas iki 587,80 Lt, taigi nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. kiekvienas asmuo turėjo teisė į 195,93 Lt, o už laikotarpį – 1 175,60 Lt. Nuo 2008 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis pakeltas iki 670 Lt, todėl iki 2012 m. vasario 2 d. kiekvienas asmuo turėtų teisė į 223,33 Lt, viso už laikotarpį – 10 943,17 Lt. Taigi ieškovas E. S. nuo V. S. mirties iki teismo sprendimo dienos turėtų teisę į 13 148,37 Lt sumą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Stolvika“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
1. Skundžiamu sprendimu netinkamai aiškinamos darbdavio ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Skundžiamu sprendimu nustatyta, jog atsakovo UAB „Stolvika“ darbuotojas atsakovas G. P. eismo įvykį sukėlė be darbdavio žinios, automobilį naudodamas asmeniniais tikslais. Taigi atsakovas G. P. eismo įvykio metu neveikė kaip atsakovo UAB „Stolvika“ darbuotojas. Atsakovas UAB „Stolvika“ automobilio, kaip didesnio pavojaus šaltinio, kontrolę prarado dėl atsakovo G. P. neteisėtų veiksmų, t.y. nepaisydamas vidaus tvarkos taisyklių bei darbdavio nurodymų, vairuotojas po komandiruotės nusprendė automobiliu pasinaudoti asmeniniais tikslais, o tokių jo veiksmų darbdavys niekaip neįtakojo ir nekontroliavo. Teismo sprendimu neįvertinta, kad vairuotojas iš komandiruotės grįžo nakties metu, o eismo įvykis įvyko jau sekantį rytą, t.y. darbdavys objektyviai neturėjo galimybės pastebėti, jog transporto priemonė nebuvo grąžinta į aikštelę. Tai, kad transporto priemones be darbdavio leidimo ir žinios, baudžiamojoje bei civilinėje byloje patvirtino pats atsakovas G. P..
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo sprendimu priteistos nepagrįstai didelės neturtinės žalos sumos visiems ieškovams. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, apskritai nevertino atsakovo G. P. turtinės padėties, kuris neturi jokio registruotino turto, gyvena pas uošvius, slaugo sergančią motiną, o jo vidutinės mėnesinės pajamos yra 1 000 Lt. Nevertinta ir atsakovo UAB „Stolvika“ turtinė padėtis, kadangi teismo priteista suma kelią didelę grėsmę tolimesnei įmonės veiklai. Teismo taip pat neįvertino ir eismo įvykio sukėlėjo G. P. kaltės, kuris po eismo įvykio atsiprašė nukentėjusiųjų ir jų šeimos narių, pagal išgales atlygino žalą, jam inkriminuotas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų, o nelaimė įvyko nesant jo tyčios, be to, eismo įvykyje dalyvavę O. S. ir D. T. teigė, jog automobilio vairuotojas viršijo greitį, o prieš išvažiuodamas į sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis, net nepristabdė. Teismo priteistas neturtinės žalos dydis tolygus dvigubam atsakovo G. P. nubaudimui.
3. Sprendimu tik formaliai vertinti ieškovų O. S. ir D. T. reikalavimai priteisti neturtinę žalą. Tačiau nevertinti O. S. sveikatos sutrikdymo liekamieji reiškiniai, jos darbingumas ir kt. Apie jokius liekamuosius reiškinius O. S. sveikatai duomenų byloje nebuvo pateikta. Teismas netinkamai vertino D. T. sveikatos sutrikdymo liekamuosius reiškinius, kadangi byloje esančioje 2008-04-07 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III Teritorinio skyriaus išvadoje nėra pažymėta, jog D. T. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje. Tiek minėta išvada, tiek darbingumo lygio pažyma galiojo iki 2009-03-14, todėl nėra žinoma ar po šio termino ieškovui išliko toks pat darbingumas.
4. Visiems žuvusiųjų nepilnamečiams vaikams priteisdamas po 35 000 Lt neturtinės žalos, teismas šios žalos nediferencijavo, nepaisant to, kad netekties momentu vienam iš jų buvo vos 1 mėn., kiti vaikai buvo gerokai vyresni (13, 9, 11 m.), todėl jų ryšys su žuvusiaisiais neabejotinai turėjo būti skirtingas, o priteistina neturtinė žala – pritaikyta kiekvienam asmeniškai. Taip pat teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su nepilnamečių vaikų išgyvenimais, mokymosi pablogėjimu ir kt. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi N. S. nepilnamečių vaikų parodymais, kurie tebuvo atsakymai į akivaizdžiai menamus advokato klausimus. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų apie nepilnamečių vaikų mokymąsi iki eismo įvykio, duomenų apie tai, kiek prie vaikų mokslų prisidėdavo jų žuvusi motina.
5. Ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tai, kad nepilnamečiams vaikams būtinas būtent toks išlaikymas (turtinė žala netekus maitintojo), koks yra nurodytas reikalavimuose. Teismų praktikoje aiškinant CK 6.284 str. 2 d. yra laikomasi nuostatos, jog pajamų dalis, kurią mirusysis gavo yra jo faktinės pajamos, o pajamomis, kurias turėjo teisę gauti, pagrįstai galima laikyti mirusiojo įsipareigojimus išlaikytiniams – pavyzdžiui, piniginis išlaikymas, priteistas teismo sprendimu. Byloje pateikti duomenys tvirtina, kad Z. S. gavo vieninteles 793,31 Lt dydžio pajamas laikotarpiu nuo 2006-06 iki 2000-12 mėn. Jos šeima gyveno iš socialinių pašalpų. Žuvusiosios nepilnamečiai vaikai gauna našlaičio pensijas, kurios yra paskirtos iki vaikų pilnametystės, todėl akivaizdu, kad vaikams kas mėnesį išmokamos našlaičio pensijos ir kitos išmokos visiškai kompensuoja praradimus, todėl nėra pagrindo priteisti turtinę žalą. Byloje nebuvo pateikta įrodymų nei apie šeimų turtas pajamas iki eismo įvykio, nei apie tai, koks išlaikymas yra reikalingas nepilnamečiams vaikams. Teismas, priteisdamas daugiau nei 350 000 Lt, turėjo spręsti ir apie atsakovų galimybes įvykdyti šį sprendimą bei nustatyti teismo sprendimo vykdymo tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovai BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje vykdantis savo veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą, ir UAB „Stolvika“ atsiliepimais į apeliacinius skundus juos palaiko bei prašo tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nenustačius absoliučių skundžiamo apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nesant viešojo intereso, sudarančio pagrindą išeiti už ginčo ribų, apeliacinė byla nagrinėtina apeliacinių skundų teisinio ir faktinio pagrindų nustatytose ribose. Aptariamu atveju apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė iš atsakovų ieškovams priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas G. P. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-16 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-725-203/2008, buvo pripažintas kaltu bei nuteistas už 2006-12-17 įvykusio eismo įvykio sukėlimą. Eismo įvykis, kurio metu žuvo ieškovės M. S. vyras V. S., E. S. tėvas; ieškovo N. S. sugyventinė Z. S., ieškovų V. S., V. S., A. S. motina, bei atitinkamai jų sūnus bei brolis V. S.; ieškovams O. S. bei D. T. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, įvyko apeliantui G. P. grįžus iš komandiruotės apeliantui UAB „Stolvika“ priklausančiu automobiliu važiuojant asmeniniais tikslais į Vilnių. Apeliantas BTA Insurance Company“ SE buvo apdraudęs apeliantui UAB „Stolvika“ priklausiusios transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę (CPK 182 str. 2 p.). Taigi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje, nustatytos faktinės aplinkybės tvirtina esant visoms CK numatytoms būtinosioms sąlygoms (CK 6.246 – 6.249 str.) apeliantų civilinei atsakomybei kilti. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantų G. P. bei UAB „Stolvika“ turtinė atsakomybė 2006-12-17 eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims buvo pripažinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-235/2011. Šioje nutartyje be kita ko konstatuota, kad apeliantas UAB „Stolvika“ pagal CK 6.270 str. 3 d. atsako už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą solidariai su didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldžiusiu asmeniu, t.y. jis yra solidariai atsakingas kartu su apeliantu G. P. už ieškovui, asmeniui sužalotam 2006-12-17 eismo įvykyje, toje byloje padarytą žalą. Taigi apelianto UAB „Stolvika“ pareiga atlyginti 2006-12-17 eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padarytą žalą konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2010-04-26 sprendimu, paliktu nepakeistu aukščiau minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.
Dėl neturtinės žalos dydžio.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008). Kartu reikia įvertinti atsakovo turtinę padėtį bei galimybę priteisiamą neturtinę žalą atlyginti bei atsižvelgti į kitus CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus. Taigi, teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-371/2003, 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Tai leidžia teisinis reguliavimas dėl neturtinės žalos, apibrėžiantis neturtinės žalos prigimtį ir pateikiantis nebaigtinį kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti sąrašą (CK 6.250 str.), bei teisės normų, saugančių atitinkamus objektus, turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012).
Remiantis baudžiamosios bylos Nr. 1-725-203/2008 medžiaga nustatyta, kad 2006-12-17 įvykusio eismo įvykio metu ieškovė M. S. neteko vyro V. S., o jų sūnus E. S., gimęs po 2006-12-17 – tėvo. Ieškovė M. S. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dėl vyro mirties patyrė stresą, sugriuvo jos asmeninis gyvenimas, žlugo šeimos planai, ji viena pati turi rūpintis sūnaus auklėjimu, sūnus neteko tėvo.
Ieškovas N. S. dėl ginčo eismo įvykio neteko sugyventinės Z. S. ir sūnaus V. S., o ieškovai V. S., V. S. ir A. S. motinos bei brolio. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas N. S. su sugyventine Z. S. gyveno ir bendrą ūkį vedė apie trisdešimt metų, kartu susilaukė septynių vaikų. Iš Šalčininkėlių pagrindinės mokyklos pateiktos V. S. ir V. S. charakteristikos matyti, kad po motinos žūties pablogėjo abiejų vaikų pažangumas, pasikeitė jų psichologinė būsena. Ieškovas N. S. teismo posėdžio metu paliudijo, kad vaikai buvo itin sukrėsti motinos bei brolio žūties, per mišias alpdavo, pats ieškovas patyrė didelę netektį, kuri jį kankina iki šiol.
Ieškovams O. S. (T.) bei D. T. ginčo eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, žuvo ieškovės O. S. motina, dėl patirtų sužalojimų ieškovai neteko kūdikio, buvo apribotas jų abiejų darbingumas.
Iš minėto aišku, kad dėl 2006-12-17 eismo įvykio visi ieškovai patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, stresą dėl artimųjų netekties, dalyvavę eismo įvykyje tiesiogiai – ir fizinius sužalojimus, taigi teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi ieškovų patirti neigiami emociniai išgyvenimai yra tiesiogiai susiję su atsakovo G. P. neteisėtais bei kaltais veiksmai, atsižvelgiant į tai iš atsakovų G. P. ir UAB „Stolvika“ ieškovams apylinkės teismo buvo pagrįstais priteistas patirtos neturtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį kiekvienam iš ieškovų, atsižvelgė į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas G. P. eismo įvykį sukėlė netyčia, prie eismo įvykio kilimo prisidėjo ir kitos transporto priemonės vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kadangi ieškovų prašytos priteisti neturtinės žalos dydis buvo ženkliai sumažintas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nurodė, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus moralinės žalos atitikmuo, turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Taigi įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Kertiniu kriterijumi laikytinas pažeistos teisės socialinis vaidmuo. Aptariamu atveju dėl atsakovų G. P. ir UAB „Stolvika“ neteisėtų veiksmų ieškovai neteko artimųjų (motinų, brolių, vaikų, sugyventinių), taigi buvo pažeistos vienos esminių gyvenimiškų vertybių, padaryta įtaka visų ieškovų tolimesniam gyvenimui. Nors patirti dvasiniai išgyvenimai ir skausmas objektyviai negali būti kompensuojami, tačiau pažeistų socialinių vertybių pobūdis suponuoja, jog priteistų neturtinių žalų dydis yra proporcingas padarytiems teisės pažeidimams bei žalos atlyginimo tikslams. Sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, jog nėra visiškai aiški priteistos neturtinės žalos dydžių diferenciacija, tačiau minėta nesudaro prielaidų priteistos žalos dydį mažinti, kadangi, kaip minėta, priteistų kompensacijų dydis neturtinės žalos atlyginimo instituto požiūriu yra proporcingas neteisėtų veiksmų pasekmėms.
Dėl turtinės žalos atlyginimo.
CK 6.284 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kiekvienas šeimos narys turi teisę gauti vienodą mirusiojo pajamų dalį (CK 6.284 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas nors ir teisingai nustatė nepilnamečių ieškovų E. S., V. S., V. S. teisę gauti žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, tačiau neteisingai apskaičiavo periodinių išmokų dydį, nes skaičiavo parinkdamas netinkamas žuvusiųjų gautinų sumų dydžius. Žuvus vienam iš nepilnamečių ieškovų tėvų, jie neteko maitintojo, todėl jiems iš atsakovų turėjo būti priteistina ta mirusiųjų pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo gauti mirusiesiems esant gyviems (CK 6.284 str. 1 ir 2 d). Teisėjų kolegija pažymi, kad visiškas žalos atlyginimas reiškia, jog žuvusiųjų nepilnamečiai vaikai turi būti grąžinami į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jei jiems nebūtų padaryta žala. Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos. Dėl to atlyginant žalą būtina įvertinti, kad ją atlyginus žuvusiojo vaikai neatsidurtų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo.
Dėl E. S. priteistos turtinės žalos dydžio.
Nustatyta, kad į bylą nebuvo pateikta duomenų apie tai, ar E. S. yra paskirta našlaičio pensija. E. S. motinai neįgyvendinus šios jos sūnui suteiktos teisės, nėra pagrindo turtinės žalos atlyginimo pareigą perkelti atsakovams, kadangi priešingu atveju būtų sudaromos sąlygos piktnaudžiauti savo teise, t.y. prisiteisti ne tik turtinės žalos atlyginimą, bet ir kreiptis dėl našlaičio pensijos gavimo. Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas E. S. priteistinos turtinės žalos dydį parinko netinkamą žuvusio tėvo pajamų dydį, kadangi nuo 2008-01-01 remiantis Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 minimali mėnesinė alga be mokesčių yra 670 Lt ir ši suma turėjo būti dalinama ne ant dviejų, bet ant trijų asmenų, t.y. ir ant ieškovės M. S..
Dėl V. S. ir V. S. priteistos turtinės žalos dydžio.
Byloje nustatyta, kad žuvusioji Z. S. iki mirties neturėjo jokių pajamų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kiekvienas žuvusiosios vaikas turi teisę bent į minimalų atlyginimą, tačiau apskaičiuodamas žalos dydį neatsižvelgė į tai, kad nepilnamečiams vaikams yra mokama našlaičių pensija, jiems tenkanti hipotetinė žuvusios pajamų dalis keičiasi priklausomai nuo momento, kada jie tampa pilnamečiais.
Nuo 2008-01-01 remiantis Vyriausybės 2007-12-17 nutarimą Nr. 1368 minimali mėnesinė alga be mokesčių yra 670 Lt. Taigi nuo ieškinio padavimo (2008-08-19) iki 2010-03-30 minėta suma turėjo būti dalinama 5 asmenims, t.y. žuvusiajai ir 4 jos nepilnamečiams vaikams, taigi kiekvienam tenkanti dalis kas mėnesį būtų – 134 Lt. Kadangi S. S. 2010-03-30 sulaukė pilnametystės, kiekvienam vaikui laikotarpiu nuo 2008-08-19 iki 2010-03-30 būtų tekę po 2546 Lt (134 Lt * 19 mėn.). Nuo 2010-04-01 iki 2011-09-03 (ieškovo A. S.) pilnametystės kiekvienam vaikui būtų tekę po 2847,50 Lt (167,50*17 mėn.). Nuo 2011-09-04 iki 2012-02-02 (teismo sprendimo priėmimo) kiekvienam vaikui būtų tekę po 1000 Lt (200 Lt * 5 mėn.). Taigi teisus apeliantas „BTA Insurance Company“ SE teigdamas, kad ieškovai V. S. ir V. S. nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos kiekvienas turėtų teisę į 6393,50 Lt. Kadangi iki 2011-12-31 V. S. buvo išmokėta 7108,5 Lt našlaitės pensijos (t. 1, b. l. 26, 128, 312), V. S. turtinė žala iki teismo sprendimo priėmimo (2012-02-02) apskritai negalėjo būti priteisiama. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. turi teisę gauti našlaitės pensiją iki pilnametystės, ir į jos motinos iki žūties gautų pajamų dydį, darytina išvada, kad turtinė žala jai negalėjo būti apskritai priteisiama, kadangi priešingu atveju yra sudaromos galimybės gauti didesnį žalos atlyginimą nei jos buvo patirta. Analogiškos išvados darytinos ir dėl ieškovo V. S. reikalavimo atlyginti turtinę žalą, kadangi jam taipogi iki 2011-12-31 buvo išmokėta 7108,5 Lt našlaičio pensijos (t. 1, b. l. 26, 128, 312). Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo CK 6.284 str. pagrindu galėtų būti reiškiamas iš naujo, jeigu paskirta našlaičio pensija ateityje nekompensuotų turtinių praradimų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
CPK 93 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi ieškovų turtiniai reikalavimai yra atmesti, naikintina ta apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovų priteistas valstybei 1025,48 Lt dydžio žyminis mokestis.
Keistina sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovų G. P. ir UAB „Stolvika“ lygiomis dalimis 7400 Lt (po 3700 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kadangi apylinkės teismas nepagrįstai žyminį mokestį, mokėtiną už reikalavimą priteisti neturtinę žalą, apskaičiavo kaip už turtinį. Remiantis CPK 80 str. 1 d. 5 p. ginčuose dėl neturtinės žalos priteisimo mokėtinas žyminis mokestis yra 100 Lt, kuris indeksavus pagal CPK 82 str., yra 141,60 Lt, todėl jis lygiomis dalimis priteistinas valstybei iš atsakovų G. P. ir UAB „Stolvika“.
Kadangi ieškovų reikalavimai atsakovui „BTA Insurance Company“ SE yra atmesti, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo iš atsakovų už ieškovams suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nurodant, kad 2095 Lt suma priteistina lygiomis dalimis tik iš atsakovų G. P. ir UAB „Stolvika“ (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti:
sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovų G. P., UAB „Stolvika“ ir „BTA Insurance Company“ SE solidariai ieškovui E. S. 24400 Lt žalos, o nuo 2012-02-02 iki jo pilnametystės priteisti po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, žalai atlyginti netekus maitintojo; ieškovei V. S. 91,5 Lt turtinei žalai atlyginti, o nuo 2012-02-02 - po 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki jos pilnametystės žalai atlyginti, netekus maitintojo; ieškovui V. S. 91,5 Lt turtinei žalai atlyginti, o nuo 2012-02-02 - po 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki jo pilnametystės žalai atlyginti netekus maitintojo, panaikinti ir ieškinius šioje dalyje atmesti;
sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovų G. P., UAB „Stolvika“, „BTA Insurance Company“ SE lygiomis dalimis 1025,48 Lt (po 341,82 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei, panaikinti;
sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovų G. P., UAB „Stolvika“, UAB „BTA insurance Company“ SE lygiomis dalimis 2095 Lt atstovavimo išlaidų valstybei, pakeisti ir išdėstyti taip: priteisti iš atsakovų G. P., UAB „Stolvika“ lygiomis dalimis 2095 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei;
sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovų G. P. ir UAB „Stolvika“ lygiomis dalimis 7400 Lt (po 3700 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei, pakeisti ir išdėstyti taip: priteisti iš atsakovų G. P. ir UAB „Stolvika“ lygiomis dalimis 141,60 Lt (po 70,80 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.