Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus atstovei J. S.-A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. N. (toliau ir pareiškėjas) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus patarėjos, atliekančios vedėjos funkcijas L. B. (toliau ir institucija) 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-1029-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikus patikrinimą, Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. 7SD-876-(14.7.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“, pareiškėją buvo informavo apie tai, kad buvo atliktas žemės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje, nustatyta, kad savavališkai užimta apie 12 m² valstybinės žemės, informuotas, kad už nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą yra numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, taip pat pareiškėjas pakviestas atvykti į skyrių dėl nustatyto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo surašymo. 2019 m. kovo 11 d. buvo gautas pareiškėjo elektroninis laiškas, kuriame buvo prašoma skirti laiko sklypo kadastrinių matavimų tikslinimui, tačiau skyrius neturi jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atlikęs žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimą. 2020 m. vasario 5 d. institucija raštu Nr. 7SD-726-(14.7.104.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“ informavo pareiškėją apie 2020 m. vasario 25 d. numatomą atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliekant naudojimo patikrinimą vietoje. Atlikus antrąjį patikrinimą, 2020 m. vasario 25 d. buvo užpildytas „Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinis klausimynas“ Nr. 7ŽNK-12-(14.7.78.), kuriame nustatyta, kad užimta apie 12 m². valstybinės žemės, pažeista Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 d., už kurį atsakomybė numatyta ANK 110 straipsnyje ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas 7ŽN-15-(14.7.78). Institucija 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. 7SD-1247-(14.7.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ informavo pareiškėją, kad patikrinimo metu nustatytos aplinkybės atitinka nusižengimo, už kurį atsakomybė yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, požymius, pakviestas į skyrių dėl galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo surašymo. Dėl to paties nusižengimo, institucija pakartotinai 2020 m. birželio 2 d. raštu informavo pareiškėją. 2020 m. birželio 19 d. atlikus pakartotinį patikrinimą vietoje, institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-(duomenys neskelbtini)2020 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo už nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, asmeniui siūloma sumokėti 150 eurų baudą (baudą sumokėti iki 2020 m. liepos 19 d.). Atlikus trečią patikrinimą vietoje, 2020 m. birželio 19 d. surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas 7ŽN-54-(14.7.78) kuriame nustatyta, kad 2020 m. vasario 25 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 7ŽN-15-(14.7.78.) nurodytas pažeidimas nepašalintas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. N. skundas netenkintinas

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 589 straipsnio 1 dalies 45 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnams priskiriama tirti nusižengimus ir surašyti protokolus dėl Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113, 257, 258, 261 straipsniuose, 276 straipsnio 3, 4 dalyse, 333, 334, 364, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. Tokiu atveju, vadovaujantis ANK 615 straipsnio 3 dalimi, Kauno rajono skyriaus darbuotojai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus yra įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 110, 112, 113, 257, 258, 261, 333, 505, 507 straipsniuose numatytų pažeidimų, padarytų Kauno rajono teritorinio padalinio veiklai priskirtoje teritorijoje, todėl šią administracinio nusižengimo bylą pagrįstai tyrė pareigūnas turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas.

Nacionalinė žemės tarnyba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-499 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo dokumentų formų ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“, bei Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontroliniu klausimynu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1P-11-(1,3E)- „Dėl Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinio klausimyno patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. lP-(1.3.)-498 „Dėl Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinio klausimyno patvirtinimo“ pripažinimu netekusiu galios“, organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

Teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad R. N. skundo argumentai dėl institucijos priimto nutarimo yra nepagrįsti. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, R. N. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, administracinė atsakomybė numatyta už: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba 2) savavališką vandens telkinių naudojimą. Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Administracinė atsakomybė, numatyta ANK 110 straipsnio 1 dalyje, kyla už aktyvius veiksmus – savavališką žemės užėmimą. Teismų praktikoje savavališku žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013).

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) duomenų, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus specialistai, pagal 2019 m. sausio 16 d. gautą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kvietimą, 2019 m. sausio 24 d. atliko pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje. Šio patikrinimo pasekoje, Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. 7SD-876-(14.7.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“, konstatavo ir pareiškėją R. N. informavo, kad, atlikus žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje, nustatyta, jog savavališkai užimta apie 12 m² valstybinės žemės, taip pat informavo pareiškėją, kad už nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą yra numatyta atsakomybė ANK 110 straipsnio 1 dalyje, taip pat pareiškėjas pakviestas atvykti į skyrių dėl nustatyto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo surašymo. 2019 m. kovo 11 d. institucijoje buvo gautas pareiškėjo elektroninis laiškas, kuriame buvo prašoma skirti laiko sklypo kadastrinių matavimų tikslinimui. Institucija 2020 m. vasario 5 d. raštu Nr. 7SD-726-(14.7.104.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“ informavo pareiškėją apie 2020 m. vasario 25 d. numatomą atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliekant naudojimo patikrinimą vietoje. Atlikus sklypo patikrinimą vietoje, 2020 m. vasario 25 d. buvo užpildytas „Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinis klausimynas“ Nr. 7ŽNK-12-(14.7.78.), kuriame nustatyta, kad pareiškėjas užimta apie 12 m² valstybinės žemės, ir tuo pažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, už ką atsakomybė numatyta ANK 110 straipsnyje bei surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas 7ŽN-15-(14.7.78). Kauno rajono skyrius patikrinimo metu geodeziniu instrumentu TRIMBLE 8S koordinavo žemės sklypo ribos posūkio taškus. Atlikti matavimai pridedami matavimų schemoje M 1:500. Iš atliktų matavimų nustatyta, kad, pažeidžiant žemės sklypo ribą pagal (duomenys neskelbtini)gatvę, yra pastatyta skardinė tvora betono pamatu, kurios aukštis apie 2 m., ilgis apie 20 m. Užimta apie 12 kv. m. valstybinės žemės. Faktinė situacija nepasikeitusi nuo pirmo patikrinimo 2019 m. sausio 25 d.

Bylos duomenys patvirtina, kad institucija 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. 7SD-1247-(14.7.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ informavo pareiškėją, kad patikrinimo metu nustatytos aplinkybės atitinka nusižengimo, už kurį atsakomybė yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio l dalyje, požymius ir pareiškėjas kviečiamas į skyrių, dėl nustatyto pirmiau minėto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo surašymo. Įvedus Lietuvos Respublikoje karantiną, institucija informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į tai, kad klientų apsilankymas Kauno rajono skyriuje buvo ribojamas, pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių arba atvykti į Kauno rajono skyrių kur bus vertinamos nustatytos aplinkybės ir sprendžiamas klausimas dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Institucija, siekdama nustatyti ar geranoriškai pašalintas patikrinimo metu nustatytas pažeidimas, atitinkantis Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius, pakartotinai informavo pareiškėją, jog 2020 m. birželio 19 d. atliks pakartotinį patikrinimą vietoje. Atlikus pakartotinį patikrinimą surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas 7ŽN-54-(14.7.78) kuriame nustatyta, kad 2020 m. vasario 25 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 7ŽN-15-(14.7.78.) nurodytas pažeidimas nepašalintas, todėl institucija 2020 m. birželio 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-(duomenys neskelbtini)2020 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) su administraciniu nurodymu, už nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio l dalyje, sumokėti 150 eurų baudą (iki 2020 m. liepos 19 d.). 2020 m. liepos 7 d. buvo gautas pareiškėjo skundas „Dėl administracinio nusižengimo“, bauda pagal administracinį nurodymą sumokėta nebuvo. Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. liepos 21 d. raštu Nr. 7SD-4165-(14.7.104.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“, pareiškėją informavo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamos ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypo ribų. Pažeidžiant žemės sklypo vakarinę ribą (pagal (duomenys neskelbtini)gatvę) pastatyta ~ 2,0 m aukščio plastikinių lentelių tvora betono pamatu mūro stulpeliais, patenkanti į valstybinę žemę, savavališkai užimta apie 12 m² valstybinės žemės ir dėl jo skunde išdėstytų aplinkybių sprendimas bus priimtas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Skundžiamu nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje (toliau - ANK) ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda - 400 Eur dydžio bauda.

Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-2789/2009, N 575- 2494/2010). Pagrindinis žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Žemės įstatymas.

Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra įtvirtinta žemės naudotojo sąvoka, pagal kurią žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi žemės naudotojai. Viena iš žemės naudotojų pareigų yra savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymų saugomų interesų (7 dalis).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas neneigė fakto, kad tvora pastatyta ir apima dalį valstybinės žemės, tačiau tai nelaikė pažeidimu ar nusižengimu, už kurį jis turėtų būti atsakingas. Tokia pareiškėjo pozicija vertintina kritiškai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog už žemės sklypo, priklausančio R. N., esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamos ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypo ribų. Pažeidžiant žemės sklypo ribą (koordinatės (duomenys neskelbtini)pagal (duomenys neskelbtini)gatvę, valstybinėje žemėje yra pastatyta tvora betono pamatais, kuri užima apie 12 m² valstybinės žemės ir kuri yra aptverta. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad R. N. padarė pažeidimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad institucija išnaudojo visas galimybes suteikti pareiškėjui pakankamai laiko šį pažeidimą pašalinti, tačiau pareiškėjas jokių veiksmų, kad pašalinti tvorą, apimančią apie 12 kv. m. valstybinės žemės, nesiėmė. Pareiškėjo pateikiami dokumentai ir nuotraukos nėra šalinantys jo administracinę atsakomybę, juolab, kad jis ir pats neneigia, jog tvora apima ir dalį valstybinės žemės, o jo interesas – išlaikyti situaciją be pakitimų. Taip pat pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra ta institucija, kuri vykdo statybos valstybinę priežiūrą. Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu sistemingai tikrina, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad ne pareiškėjas, o buvęs savininkas statė tvora, yra nepagrįsta, nes pažeidimas nustatytas ne dėl tvoros pastatymo, o dėl valstybinės žemės užėmimo.

Teismo vertinimu, administracinė nuobauda – 400 Eur bauda R. N. tinkamai individualizuota, kadangi nebuvo nustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos dydį artimą vidurkiui, todėl nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.

Pareiškėjo nurodomas Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimas byloje Nr. e2-30-445/2017, kaip teismo praktikos pavyzdys neaptartinas, kadangi teisminę praktiką formuoja ne apylinkės teismai, o kasacinės ir iš dalies apeliacinės teisminės instancijos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad institucija, priimdama 2020 m. rugpjūčio 4 d nutarimą NZT-ANR-N-1029-2020, teisingai įvertino administracinio nusižengimo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, paskyrė teisingą administracinę nuobaudą, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą, todėl pareiškėjo R. N. skundas atmetamas.

Pareiškėjo skundo reikalavimas leisti pareiškėjui teisėtai valdyti (aptverti) ginčytiną žemės plotą, nėra administracinio nusižengimo teisenos dalykas, todėl šis reikalavimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus patarėjos, atliekančios vedėjos funkcijas L. B. 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-1029-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą ir pareiškėjo R. N. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.