- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- A2.6.-818-201/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00462-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Pažeidėjas
- I. V.
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, dalyvaujant I. V. atstovui advokatui Vitalijui Katėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) raj. sav.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas I. V. surašytas dėl to, kad jis 2016-01-30, 02 val. 18 min., Taikos pr. 119, Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,81 promilės ± 5 %), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
I. V. tinkamai pranešta apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pažeidėjas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negali dalyvauti teismo posėdyje. I. V. atstovas advokatas Vitalijus Katėnas prašė bylą nagrinėjant nedalyvaujant jo atstovaujamam, kuris turėjo skubiai išvykti, paaiškino, kad, suderinęs paaiškinimo poziciją su savo atstovaujamuoju, kaltę dėl vairavimo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai apgailestavo.
Liudytojas A. T. paaiškino, kad buvo jų budėjimas pagal planą. Apie antrą valandą, Taikos pr. 119, šalia automobilių stovėjimo aikštelės pastebėtas pavojingai manevruojantis automobilis Audi A4. Kelis kartus buvo paminėta radijo ryšiu apie šį automobilį, kad pažeidinėja taisykles. Ta pati Audi nuvažiavo link Taikos pr. 117 stovėjimo aikštelės ir sustojo. Nuėjome su kolege prie vairuotojo. Nustatyta pagal pateiktus dokumentus, kad tai I. V., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kalba buvo nerišli. Neturėjo alkotesterio, tai išsikvietė patrulius. Kolegos nustatė 1,81 promilę girtumo. I. V. automobilyje buvo dar su vienu žmogumi.
Analogiškus parodymus davė ir liudytojai, policijos pareigūnai S. T. ir R. B..
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, asmens blaivumo patikrinimo rezultatais, nustatytas 1,81 promilių neblaivumas (girtumas), patikros sertifikatu Nr. 00178850, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu bei kita bylos medžiaga.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, sudėtį.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).
Pažeidėjo atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas nežymiai viršija leistiną apsvaigimo normą, tiek tais atvejais, kai artimas vidutiniam apsvaigimui. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.
Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad I. V. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra itin šiurkštus, jis savo kaltę dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad baudos paskyrims kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).
Teismo nuomone, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, I. V. asmenybę, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą I. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas – skirti minimalią baudą ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinės teisės pažeidimo byloje 2AT-21-648/2016, teisminio proceso Nr. 4-06-3-01963-2015-0).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 126 straipsnio 4 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsniu, 313 straipsniu,
nutaria:
I. V. a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą, taikyti ATPK 30¹ straipsnį, paskirti 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo registro objekto numerį 16054925892, įmokos kodą - 1001.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.