Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-30 · Administracinė byla Nr. A-261-1463-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-10-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-04-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-30
Bylos Nr.
A-261-1463-12
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00307-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
P. I.
Atsakovas
Klaipėdos teritorinės
Kategorijos
  • 6.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A261-1463/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00307-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 6.4.3; 6.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant apelianto Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovui Mindaugui Skritulskui ir pareiškėjui P. I. (P. I.),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos teritorinės darbo biržos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. I. skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. I. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą nutraukti registraciją darbo biržoje (b. l. 3, 14).

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo įteiktas sprendimas, kuriuo nuspręsta pripažinti jį netekus bedarbio statuso, todėl šį sprendimą gavus tik teisminio nagrinėjimo metu, patikslino savo skundo reikalavimą ir prašė panaikinti 2011 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus sprendimą, kuriuo nustatyta, kad jis nuo 2011 m. rugpjūčio 6 d. netenka bedarbio statuso.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsakovas jo raštiškai neinformavo apie neatvykimo į darbo biržą teisines pasekmes, ką patvirtina ir jam įteikta atmintinė, kurioje nėra jo parašo, patvirtinančio jog yra supažindintas su teisėmis ir pareigomis. Be to atsakovas nepagrįstai jo neatvykimą į darbo biržą įvertino kaip teisinę prielaidą nutraukti jo registraciją darbo biržoje. Pareiškėjo teigimu į darbo biržą registruotis 2011 m. rugpjūčio 5 d. neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, kadangi vartojo gydytojo paskirtus stipriai veikiančius psichotropinius vaistus, todėl užmiršo apie paskirtą atvykimo datą.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė darbo birža su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 22-24) nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 24 d. pakartotinai registravosi darbo biržoje ir jam buvo išduota Darbo ieškančio asmens atmintinė, kurioje išdėstytos visos bedarbio teisės, pareigos ir atsakomybė. Pareiškėjas supažindintas su registravimosi tvarką reglamentuojančiomis taisyklėmis. Nurodė, jog pareiškėjas vengė darbo pasiūlymų, 2011 m. liepos 18 d. informavo specialistę, kad vyks ieškoti darbo į užsienį. Kitas apsilankymas buvo paskirtas 2011 m. rugpjūčio 5 d., į kurį pareiškėjas neatvyko ir apie neatvykimo priežastis specialistei nepranešė, todėl vadovaujantis darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473 (toliau – ir Aprašas) 25.3 ir 28 punktais, pareiškėjui nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. panaikintas bedarbio statusas bei nutraukta registracija darbo biržoje be teisės registruotis 6 mėnesius. Paaiškino, jog 2011 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas siekė pareiškėjui pasiūlyti krovėjo ir/ar pagalbinio darbininko darbo vietas, atitinkančias pareiškėjo darbo apibrėžimą, nurodytą Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, todėl mano, kad bedarbio statuso netekimas ir registracijos darbo biržoje nutraukimas pareiškėjo atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjo registracijos metu galiojusiuose teisės aktuose nebuvo įpareigojimo pasirašytinai susipažinti bedarbius su jų teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, atsakovas tai darydavo išduodamas Darbo ieškančio asmens atmintinę.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo P. I. skundą patenkino – panaikino Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. SB-152 (11.1) „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, netekimo“ 4 punkto 4 priedo 48 eilutę, kuria nustatyta, kad P. I. nuo 2011 m. rugpjūčio 6 d. netenka bedarbio statuso nutraukus darbo paiešką be teisės registruotis 6 mėnesius.

Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, vadovavosi Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 punkto, Aprašo 16, 25, 27 punktų nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad jose nurodytos teisinės pasekmės (atitinkamai, bedarbio statuso sustabdymas, praradimas ir kt.) yra siejamos su bedarbio neatvykimu nustatytu laiku į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti. Akivaizdu, kad nurodytose normose yra akcentuojamas ne tiek neatvykimo į teritorinę darbo biržą faktas (kuris turi būti suprantamas ir aiškinamas tik kaip pasiūlymo dirbti priėmimo arba jo atsisakymo nustatytas ir bedarbiui privalomas būdas), kiek paties pasiūlymo bedarbiui pateikimas. Tai reiškia, kad, taikydama šias materialinės teisės normas, darbo birža privalo užtikrinti tokią bedarbiui privalomo elgesio situaciją, kurioje bedarbiui būtų aiškiai ir vienareikšmiškai žinomi ne tik konkretaus apsilankymo teritorinėje darbo biržoje laikas, bet ir tokio apsilankymo tikslas (nagrinėjamu atveju pasiūlymo dirbti pateikimas). Tik abiejų šių sąlygų laikymasis gali būti pripažintas pakankamu pagrindu taikyti bedarbiui paminėtas teisines pasekmes (šiuo atveju panaikinti bedarbio statusui) (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-484/2010). Taigi iš to seka, kad vien tik konstatavimas, kad asmuo neatvyko į darbo biržą nurodytu laiku ir nesant faktinių duomenų, kad šio vizito tikslas turėjo būti pasiūlymo dirbti priėmimas ar dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nėra teisinė prielaida panaikinti bedarbio statusą.

Teismas nustatė, kad P. I. darbo biržoje registruotas 2011 m. sausio 24 d., (registracijos numeris – RP1-003) ir jam išduota Darbo ieškančio asmens atmintinė. Darbo ieškančio asmens atmintinėje (toliau – ir Atmintinė) nurodytos atvykimo į teritorinę darbo biržą datos ir laikas, iš kurių matyti, kad P. I. paskutinį kartą į darbo biržą buvo atvykęs 2011 m. liepos 18 d. ir kitas atvykimas nurodytas 2011 m. rugpjūčio 5 d., 8:05 val. Iš konsultavimo/tarpininkavimo įdarbinant paslaugų stebėsenos lapo (toliau – ir Stebėsenos lapas) duomenų (įrašų jame) nustatyta, kad 2011 m. liepos 18 d. atvykus P. I. nurodyta, jog nedarbingumo pažymėjimas neišduotas, nepristatytas bei nurodyta informacija, kad klientas planuoja vykti į užsienį. Nurodant kito apsilankymo laiką 2011 m. rugpjūčio 5 d. 8.05 val. jo tikslas nėra įvardintas. 2011 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjui neatvykus į darbo biržą stebėsenos lape nėra jokių įrašų apie tai, kad buvo pasirengta pareiškėjui teikti pasiūlymą dirbti ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. 2011 m. rugpjūčio 5 d. stebėsenos lape tik padarytas įrašas – „Neatvyko nurodytu laiku. Darbo paieška nutraukiama“. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pareiškėjui bedarbio statusą panaikino vien tik konstatavęs, kad jis neatvyko į darbo biržą ir nevertino ar šio vizito metu jis pareiškėjui buvo parengęs pasiūlymą dirbti ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Atsakovo atsiliepime nurodyti teiginiai, kad pareiškėjui atvykus būtų buvę pateikti pasiūlymai dirbti ir teikiami duomenys apie laisvas darbo vietas, teismo nuomone, nevertinami kaip teiginiai pagrindžiantys atsikirtimo pagrindą. Pirmiausia stebėsenos lape nėra jokių duomenų, kad buvo parengtas pareiškėjui bent vienas darbo pasiūlymas. Antra, stebėsenos lape darbo paieškos nutraukimo teisine prielaida nurodomas vien tik neatvykimas į darbo biržą nurodytu laiku. Trečia, teismui kaip įrodymai teikiami darbo pasiūlymai, kuriuos tariamai buvo nuspręsta siūlyti pareiškėjui yra bendro pobūdžio ir tokie darbo pasiūlymai gali būti pateikti bet kuriam darbo biržoje registruotam ir darbo ieškančiam asmeniui. Kad atsakovas 2011 m. rugpjūčio 5 d. šiuos darbo pasiūlymus buvo pasirengęs pateikti būtent P. I. duomenų nėra ir tai patvirtina stebėsenos lapo duomenys. Teismas konstatavo, kad atsakovo sprendimas yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukščiau aptartiems teisės aktams, todėl naikintinas.

Teismas pažymėjo, kad kiekviena valdžios institucija (įstatymų leidžiamosios, įstatymų vykdomosios ar viešojo administravimo) yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.).

Teismas, remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis nurodė, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas padarė išvadą, kad Teritorinės darbo biržos priimamų sprendimų dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, netekimo turiniui keliami tokie patys reikalavimai, kuriuos nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir Aprašo 20, 23, 24 ir 25 punktais. Šio sprendimo 4 punkte nustatyta, kad bedarbio statuso netenka asmenys, nurodyti įsakymo 4 priede. Priede Nr. 4 nurodytas asmenų, kurie neteko bedarbio statuso, sąrašas, kurio 48 punkte įvardintas P. I.. Ginčijamame sprendime nenurodyta kokių būtent objektyvių duomenų (faktų) pagrindu pareiškėjas netenka bedarbio statuso, tik nurodyta Užimtumo rėmimo įstatymo bendroji nuostata, kuri apibrėžia bedarbio sąvoką bei išvardyti Aprašo atitinkami punktai (20, 23, 24 ir 25). Įsakymo 4 priede grafoje „netekimo pagrindas“ nurodyta – darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis bedarbiu 6 mėn. Iš šio turinio galima suprasti, kad P. I. neteko bedarbio statuso Aprašo 28 punkto pagrindu, kuris numato, kad asmenys, kurie neteko bedarbio statuso dėl šio Aprašo 25.2 – 25.8 ir 25.8, 25.9 punkte nurodytų priežasčių <...> pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Tačiau ši nuostata taikoma tik reglamentuoti registravimosi tvarką, o nėra bedarbio statuso netekimo pagrindas. Bedarbio statuso netekimas numatomas vienu iš Aprašo 25 punkte numatytųjų 13 pagrindų, todėl ginčijamame sprendime įvardinus tik Aprašo 25 punktą ir nenurodžius, kuris iš įvardintųjų pagrindų yra teisinė prielaida bedarbio statuso netekimui, jis negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimą pagrįsti individualų administracinį aktą teisės aktų normomis. Teismas pažymėjo, kad sprendime nėra nurodyta ir šio administracinio akto apskundimo tvarka, tuo nesilaikyta ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų supažindintas su ginčijamu sprendimu ar kitaip per 3 dienas pranešta apie priimtą sprendimą. Ginčijamas sprendimas pareiškėjui įteiktas tik teismui siunčiant atsiliepimą su priedais.

III.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė darbo birža pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas (b. l. 57-58) grindžiamas šiais argumentais:

1. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (http://www.lki.lt/dlkz/) „atmintinė“ apibrėžiama kaip „knygelė ar raštas su trumpomis žiniomis bei duomenimis apie kokį nors dalyką ar įvykį“. Todėl tai nėra asmeniui teisines pasekmes sukeliantis dokumentas, o tik jo teises ir pareigas primenantis raštas. Atvykimo laiko nurodymas jame taip pat negali sukelti jokių teisinių pasekmių, kadangi tai yra priminimas atvykimo laiko, kuris įforminamas Darbo ieškančio asmens darbo rinkos paslaugų stebėsenos lape, patvirtintame Lietuvos darbo biržos direktoriaus prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-630. Stebėsenos lape yra fiksuojamas individualus darbas su bedarbiu, joje numatomos užimtumo paieškos priemonės ir kt. Todėl Atmintinė negali būti laikomas dokumentu, dėl kurio asmeniui kyla kokios nors teisės ir pareigos.

2. Darbo ieškančio asmens kortelės, patvirtintos Lietuvos darbo biržos direktoriaus prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-493, C dalyje suformuluoti pageidavimai darbui, juos užpildęs bedarbis pasirašo. Taigi asmuo žino (pasirašytinai) lankymosi darbo biržoje tikslą ir papildomai šio tikslo nurodyti jam nereikia. Kadangi pareiškėjas pasirašė asmens kortelėje, papildomai jo informuoti nebuvo būtina.

3. Atsakovas, turėdamas pareiškėjo pasirašytą pageidavimą užimtumui (darbui), pareiškėjui neatvykus laiku priimti darbo pasiūlymų, turėjo teisinį pagrindą nutraukti jam bedarbio statusą.

4. Aprašo 25.3 punkte nėra nurodyta, kad teritorinės darbo biržos Atmintinėje privalo nurodyti atvykimo į teritorinę darbo biržą tikslą, todėl atsakovas neprivalėjo to atlikti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. I. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 64) nurodė, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su Taisyklėmis ir stebėsenos lape, ties „supažindinimo su LDB taisyklėm“ nėra pareiškėjo parašo.

Apie išbraukimą iš LDB sąrašo pareiškėjas sužinojo ne iš pavaldžios Klaipėdos teritorinės darbo biržos, ir ne iš „elektronines sistemos“, o sekančią dieną po „elektronines sistemos“ sprendimo Klaipėdos miesto savivaldybės socialines paramos skyriuje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apelianto atstovas palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to byloje nėra, kad P. I. darbo biržoje registruotas 2011 m. sausio 24 d., (registracijos numeris – RP1-003) ir jam išduota Darbo ieškančio asmens atmintinė. Darbo ieškančio asmens atmintinėje nurodytos atvykimo į teritorinę darbo biržą datos ir laikas, iš kurių matyti, kad P. I. paskutinį kartą į darbo biržą buvo atvykęs 2011 m. liepos 18 d. ir kitas atvykimas nurodytas 2011 m. rugpjūčio 5 d., 8:05 val. Iš konsultavimo/tarpininkavimo įdarbinant paslaugų stebėsenos lapo duomenų (įrašų jame) nustatyta, kad 2011 m. liepos 18 d. atvykus P. I. nurodyta, jog nedarbingumo pažymėjimas neišduotas, nepristatytas bei nurodyta informacija, kad klientas planuoja vykti į užsienį. Nurodant kito apsilankymo laiką 2011 m. rugpjūčio 5 d. 8.05 val. jo tikslas nėra įvardintas. 2011 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjui neatvykus į darbo biržą stebėsenos lape nėra jokių įrašų apie tai, kad buvo pasirengta pareiškėjui teikti pasiūlymą dirbti ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. 2011 m. rugpjūčio 5 d. stebėsenos lape tik padarytas įrašas – „Neatvyko nurodytu laiku. Darbo paieška nutraukiama“.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. SB-152 (11.1) „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, netekimo“ 4 punkto 48 eilute nustatyta, kad P. I. nuo 2011 m. rugpjūčio 6 d. netenka bedarbio statuso. Pareiškėjui bedarbio statusas panaikintas ir nutraukta registracija darbo biržoje be teisės registruotis 6 mėnesius dėl to, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 5 d. nenuvyko registruotis į darbo biržą ir nepranešė aptarnaujančiai specialistei apie atvykimo priežastis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylai aktualius santykius reglamentuoja Užimtumo rėmimo įstatymas, kurio 3 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas užimtumo rėmimo sistemos tikslas – siekti visiško gyventojų užimtumo, mažinti jų socialinę atskirtį ir stiprinti socialinę sanglaudą bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473 patvirtintas Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas, kurio 25 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriems esant netenkama bedarbio statuso, o 25.3 punkte įtvirtinta nuostata, kad bedarbiui be pateisinamų priežasčių neatvykus į teritorinę darbo biržą jo individualioje Darbo ieškančio asmens atmintinėje nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti darbo rinkos politikos priemonėse, bedarbio statusas panaikinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 30 d. sprendime (administracinė byla Nr. A143-484/2010) konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 punkto (2003 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. IX-1904 redakcija) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-207 patvirtinto Ieškančių darbo asmenų registravimo ir apskaitos teritorinėse darbo biržose sąlygų ir tvarkos aprašo 16.2.3 punkto nuostatomis, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimas ir bedarbio statuso sustabdymas inter alia siejamas su bedarbio neatvykimu nustatytu laiku į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti. Nurodytose normose akcentuojamas ne tiek neatvykimo į teritorinę darbo biržą faktas, kiek paties pasiūlymo bedarbiui pateikimas. Tai reiškia, kad taikydama šias teisės normas, teritorinė darbo birža privalo užtikrinti tokią bedarbiui privalomo elgesio situaciją, kurioje bedarbiui būtų aiškiai ir vienareikšmiškai žinomi ne tik konkretaus apsilankymo teritorinėje darbo biržoje laikas, bet ir tokio apsilankymo tikslas (nagrinėjamu atveju pasiūlymo dirbti pateikimas). Tik abiejų šių sąlygų laikymasis gali būti pripažintas pakankamu pagrindu taikyti bedarbiui paminėtas teisines pasekmes – nutraukti nedarbo draudimo išmokos mokėjimą ir sustabdyti bedarbio statusą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos teritorinės darbo biržos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti anksčiau suformuotų taisyklių, todėl teisėjų kolegija remiasi suformuota teismų praktika ir daro išvadą, kad atsakovo sprendimas yra priimtas remiantis tik pareiškėjo neatvykimo faktu, tačiau atsakovas nevertino, ar šio apsilankymo metu pareiškėjui būtų pateiktas pasiūlymas dirbti ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Esant priešingam, vertinimui būtų nepagrįstai ribojamas Užimtumo rėmimo įstatymo įstatyme įtvirtintas visiško gyventojų užimtumo siekis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo priimto sprendimo ir teismo motyvais, jų neatkartoja.

Apeliantas nepateikė teismui argumentų, kurių pagrindu būtų galima naikinti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktika panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos teritorinės darbo biržos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys GagysRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan