Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-10-14 · Administracinė byla Nr. I-525-583/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-10-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-04-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-14
Bylos Nr.
I-525-583/2011
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00307-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
Pareiškėjas
P. I.
Atsakovas
Klaipėdos teritorinės
Kategorijos
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-525-583/2011Proceso Nr. 3-63-3-00307-2011-0 (S)Procesinio sprendimo kategorija 6.8; 38; 74
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stulpinienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui P. I. (P. I.), atsakovo Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovui Giedriui Baliūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. I. skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą nutraukti registraciją darbo biržoje. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo įteiktas sprendimas, kuriuo nuspręsta pripažinti jį netekus bedarbio statuso, todėl šį sprendimą gavus tik teisminio nagrinėjimo metu, tikslina savo skundo reikalavimą ir prašo panaikinti 2011 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus sprendimą, kuriuo nustatyta, kad jis nuo 2011 m. rugpjūčio 6 d. netenka bedarbio statuso.

Pareiškėjo teigimu sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsakovas jo raštiškai neinformavo apie neatvykimo į darbo biržą teisines pasekmes, ką patvirtina ir jam įteikta atmintinė, kurioje nėra jo parašo, patvirtinančio jog yra supažindintas su teisėmis ir pareigomis. Be to atsakovas nepagrįstai jo neatvykimą į darbo biržą įvertino kaip teisinę prielaidą nutraukti jo registraciją darbo biržoje. Pareiškėjo teigimu į darbo biržą registruotis 2011-08-05 neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, kadangi vartojo gydytojo paskirtus stipriai veikiančius psichotropinius vaistus, todėl užmiršo apie paskirtą atvykimo datą.

Pareiškėjas P.I. teisminio nagrinėjimo metu palaiko skundą ir prašo jį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l.22-24) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog pareiškėjas darbo biržoje pakartotinai registravosi 2011-01-24 ir jam buvo išduota Darbo ieškančio asmens atmintinė, kurioje išdėstytos visos bedarbio teisės, pareigos ir atsakomybė. Be to, pareiškėjas supažindintas su registravimosi tvarką reglamentuojančiomis taisyklėmis. Nurodo, jog pareiškėjas vengė darbo pasiūlymų, 2011-07-18 informavo specialistę, kad vyks ieškoti darbo į užsienį. Kitas apsilankymas buvo paskirtas 2011-08-05, į kurį pareiškėjas neatvyko ir apie neatvykimo priežastis specialistei nepranešė, todėl vadovaujantis Stebėsenos aprašo 25.3 ir 28 punktais, pareiškėjui nuo 2011-08-05 panaikintas bedarbio statusas bei nutraukta registracija darbo biržoje be teisės registruotis 6 mėnesius. Teigia, jog 2011-08-05 atsakovas siekė pareiškėjui pasiūlyti krovėjo ir/ar pagalbinio darbininko darbo vietas, atitinkančias pareiškėjo darbo apibrėžimą, nurodytą Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, todėl mano, kad bedarbio statuso netekimas ir registracijos darbo biržoje nutraukimas pareiškėjo atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad pareiškėjo registracijos metu galiojusiuose teisės aktuose nebuvo įpareigojimo pasirašytinai susipažinti bedarbius su jų teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, atsakovas tai darydavo išduodamas Darbo ieškančio asmens atmintinę.

Atsakovo atstovas G.Baliūnas teisminio nagrinėjimo metu palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamo ginčo esmė ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui bedarbio statusą ir nutraukė registraciją darbo biržoje. Įvardijamus ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo rėmimo įstatymas, Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr.1656 bei Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-04 įsakymu Nr. A1-473.

Dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo.

Pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 punktą bedarbiai – nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, kurie nesimoko pagal dieninę ar nuolatinę mokymo formą <...>, įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje kaip darbo ieškantys asmenys ir pasirengę dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Darbo ieškančių asmenų registravimo ir apskaitos tvarka detaliai reglamentuota Apraše, kurio 16 punkte numatyta, kad teritorinėje darbo biržoje įsiregistravusiam asmeniui įteikiama individuali Darbo ieškančio asmens atmintinė (toliau – ir Atmintinė), kurios formą ir pildymo tvarką nustato Lietuvos darbo biržos direktorius. Bedarbio statuso netekimo atvejai nustatyti Aprašo 25 punkte, kurio 25.3 punkte nurodyta, jog bedarbio statuso netenka bedarbiai be pateisinamų priežasčių, kaip nustatyta Nuostatuose, neatvykę į teritorinę darbo biržą jo individualioje darbo ieškančio asmens atmintinėje nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Aprašo 27 punkte nustatyta, jog asmenims netekusiems bedarbio statuto dėl šio Aprašo 25 punkte, išskyrus Aprašo 25.7 punktą, nurodytų priežasčių, registracija darbo biržoje nutraukiama.

Aiškinant materialines teisės normas, reglamentuojančias bedarbio statuso praradimo teisnius pagrindus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad jose nurodytos teisinės pasekmės (atitinkamai, bedarbio statuso sustabdymas, praradimas ir kt. ) yra siejamos su bedarbio neatvykimu nustatytu laiku į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti. Akivaizdu, kad nurodytose normose yra akcentuojamas ne tiek neatvykimo į teritorinę darbo biržą faktas (kuris turi būti suprantamas ir aiškinamas tik kaip pasiūlymo dirbti priėmimo arba jo atsisakymo nustatytas ir bedarbiui privalomas būdas), kiek paties pasiūlymo bedarbiui pateikimas. Tai reiškia, kad, taikydama šias materialinės teisės normas, darbo birža privalo užtikrinti tokią bedarbiui privalomo elgesio situaciją, kurioje bedarbiui būtų aiškiai ir vienareikšmiškai žinomi ne tik konkretaus apsilankymo teritorinėje darbo biržoje laikas, bet ir tokio apsilankymo tikslas (nagrinėjamu atveju pasiūlymo dirbti pateikimas). Tik abiejų šių sąlygų laikymasis gali būti pripažintas pakankamu pagrindu taikyti bedarbiui paminėtas teisines pasekmes (šiuo atveju panaikinti bedarbio statusui) (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A143-484/2010). Taigi iš to seka, kad vien tik konstatavimas, kad asmuo neatvyko į darbo biržą nurodytu laiku ir nesant faktinių duomenų, kad šio vizito tikslas turėjo būti pasiūlymo dirbti priėmimas ar dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nėra teisinė prielaida panaikinti bedarbio statusą.

Būtent bylos duomenimis nustatyta, kad P. I. darbo biržoje registruotas 2011-01-24, (registracijos numeris – RP1-003) ir jam išduota Darbo ieškančio asmens atmintinė (b.l.6). Atmintinėje nurodytos atvykimo į teritorinę darbo biržą datos ir laikas, iš kurių matyti, kad P. I. paskutinį kartą į darbo biržą buvo atvykęs 2011-07-18 ir kitas atvykimas nurodytas 2011-08-05, 8:05 val. Iš konsultavimo/tarpininkavimo įdarbinant paslaugų stebėsenos lapo (toliau – Stebėsenos lapas) (b.l.25) duomenų (įrašų jame) nustatyta, kad 2011-07-18 atvykus P.I. nurodyta, jog nedarbingumo pažymėjimas neišduotas, nepristatytas bei nurodyta informacija, kad klientas planuoja vykti į užsienį. Nurodant kito apsilankymo laiką 2011-08-05 8:05 val. jo tikslas nėra įvardintas. 2011 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjui neatvykus į darbo biržą stebėsenos lape nėra jokių įrašų apie tai, kad buvo pasirengta pareiškėjui teikti pasiūlymą dirbti ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. 2011 m. rugpjūčio 5 d. stebėsenos lape tik padarytas įrašas – „Neatvyko nurodytu laiku. Darbo paieška nutraukiama“. Taigi iš stebėsenos lape fiksuotos informacijos akivaizdu, kad atsakovas pareiškėjui bedarbio statusą panaikino vien tik konstatavęs, kad jis neatvyko į darbo biržą ir nevertino ar šio vizito metu jis pareiškėjui buvo parengęs pasiūlymą dirbti ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Atsakovo atsiliepime nurodyti teiginiai, kad pareiškėjui atvykus būtų buvę pateikti pasiūlymai dirbti ir teikiami duomenys apie laisvas darbo vietas (b.l.26-28), nevertinami kaip teiginiai pagrindžiantys atsikirtimo pagrindą. Pirmiausia stebėsenos lape nėra jokių duomenų, kad buvo parengtas pareiškėjui bent vienas darbo pasiūlymas. Antra, stebėsenos lape darbo paieškos nutraukimo teisine prielaida nurodomas vien tik neatvykimas į darbo biržą nurodytu laiku. Trečia, teismui kaip įrodymai teikiami darbo pasiūlymai, kuriuos tariamai buvo nuspręsta siūlyti pareiškėjui yra bendro pobūdžio ir tokie darbo pasiūlymai gali būti pateikti bet kuriam darbo biržoje registruotam ir darbo ieškančiam asmeniui. Kad atsakovas 2011 m. rugpjūčio 5 d. šiuos darbo pasiūlymus buvo pasirengęs pateikti būtent P.I. duomenų nėra ir tai patvirtina stebėsenos lapo duomenys. Todėl konstatuojama, kad atsakovo sprendimas yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukščiau aptartiems teisės aktams, todėl naikintinas.

Dėl ginčijamo sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms

Iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2011-08-08 priimto sprendimo Nr. SB-152 (11.1) (b.l.29-30) matyti, kad sprendimas priimtas vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir Aprašo 20, 23, 24 ir 25 punktais. Šio sprendimo 4 punkte nustatyta, kad bedarbio statuso netenka asmenys, nurodyti įsakymo 4 priede. Priede Nr. 4 nurodytas asmenų, kurie neteko bedarbio statuso, sąrašas, kurio 48 punkte įvardintas P. I., o grafoje „netekimo pagrindas“ nurodyta – darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis bedarbiu 6 mėn. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui bedarbio statusas panaikintas ir nutraukta registracija darbo biržoje vadovaujantis Aprašo 25.3 punktu bei 28 punktu.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kiekviena valdžios institucija (įstatymų leidžiamosios, įstatymų vykdomosios ar viešojo administravimo) yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.).

Bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d.). Kitaip tariant, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr.LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Teritorinės darbo biržos priimamų sprendimų dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, netekimo turiniui keliami tokie patys reikalavimai, kuriuos nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Kaip minėta, ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir Aprašo 20, 23, 24 ir 25 punktais. Šio sprendimo 4 punkte nustatyta, kad bedarbio statuso netenka asmenys, nurodyti įsakymo 4 priede. Priede Nr. 4 nurodytas asmenų, kurie neteko bedarbio statuso, sąrašas, kurio 48 punkte įvardintas P. I. Ginčijamame sprendime nenurodyta kokių būtent objektyvių duomenų (faktų) pagrindu pareiškėjas netenka bedarbio statuso, tik nurodyta Užimtumo rėmimo įstatymo bendroji nuostata, kuri apibrėžia bedarbio sąvoką bei išvardyti Aprašo atitinkami punktai (20, 23, 24 ir 25). Įsakymo 4 priede grafoje „netekimo pagrindas“ nurodyta – darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis bedarbiu 6 mėn. Iš šio turinio galima suprasti, kad P.I. neteko bedarbio statuso Aprašo 28 punkto pagrindu, kuris numato, kad asmenys, kurie neteko bedarbio statuso dėl šio Aprašo 25.2 – 25.8 ir 25.8, 25.9 punkte nurodytų priežasčių <...> pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Tačiau, kaip matyti ši nuostata taikoma tik reglamentuoti registravimosi tvarką, o nėra bedarbio statuso netekimo pagrindas. Bedarbio statuso netekimas numatomas vienu iš Aprašo 25 punkte numatytųjų 13 pagrindų, todėl ginčijamame sprendime įvardinus tik Aprašo 25 punktą ir nenurodžius, kuris iš įvardintųjų pagrindų yra teisinė prielaida bedarbio statuso netekimui, jis negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimą pagrįsti individualų administracinį aktą teisės aktų normomis. Iš minėto sprendimo matyti, kad jame nėra nurodyta ir šio administracinio akto apskundimo tvarka, tuo nesilaikyta ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Taip pat pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų supažindintas su ginčijamu sprendimu ar kitaip per 3 dienas pranešta apie priimtą sprendimą. Ginčijamas sprendimas pareiškėjui įteiktas tik teismui siunčiant atsiliepimą su priedais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

nusprendžia:

pareiškėjo P. I. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. SB-152 (11.1) „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, netekimo“ 4 punkto 4 priedo 48 eilutę, kuria nustatyta, kad P. I. nuo 2011 m. rugpjūčio 6 d. netenka bedarbio statuso nutraukus darbo paiešką be teisės registruotis 6 mėnesius.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasIrena StulpinienėVida Stonkuvienė