- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-08
- Bylos Nr.
- I-2430-386/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01192-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
2016-08-22 teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3-4) prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) 4 000 € neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad 2014 metų balandžio mėnesį 15 parų buvo laikomas Tauragės AVPK Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – ir Šilalės RPK) areštinėje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Skundu ir atsikirtimais į atsiliepimą (b. l. 30-32) nurodo, jog areštinės kamerose nebuvo suteiktas minimalus teisės aktais numatytas gyvenamasis plotas, netinkama ventiliacija, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas (neatitvertas), netinkamos grindys (sulūžusios, sutręšusios, dvokė pelėsiais), neskaidrus lango stiklas (stiklas matinis, nepatekdavo dienos šviesa), per silpnas dirbtinis apšvietimas, netinkami čiužiniai (seni, sugulėti, drėgni, su pelėsių dėmėmis), netinkamai įrengtas pasivaikščiojimo kiemelis (uždaroje patalpoje, nepatekdavo šviežias bei grynas oras, grublėtos sienos), netinkamas maitinimas (negaudavo jam priklausančio dietinio maitinimo ir vakarienės), negavo informacijos apie galimybę skalbtis. Taip pat nurodo, kad į jo skundus nebuvo kreipiamas dėmesys, buvo grasinama laikyti jį vieną kameroje, buvo išjuoktas ir sumenkintas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad dėl laikymo netinkamomis sąlygomis kankinosi, patyrė diskomfortą, emocinį nuovargį, įtampą, nepatogumus, suvaržymą, pasityčiojimą, pažeminimą, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, orumo pažeminimą, kęsdavo alkį, pablogėjo regėjimas. Taip pat teigia, kad atvykus į Šilalės RPK buvo atliekama jo apžiūra, dėl ko jis turėjo stovėti basomis bei išrengtas ir todėl apie 30 minučių turėjo kęsti šaltį. Nurodo, kad prižiūrėtojai apžiūrėjo ir apgadino jo televizorių, o naktimis koridoriuje paleisdavo radiją, dėl ko prižiūrėtojus būdavo neįmanoma prisišaukti.
Atsiliepimas
Tauragės AVPK, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 10-12) nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Tauragės AVPK teigia, kad Šilalės RPK areštinėje pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 10,89 kv. m, nuo 2015-02-27 iki 2015-02-28 vienas, kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,77 kv. m, nuo 2015-03-03 iki 2015-03-04 su dviem asmenimis, nuo 2015-03-04 iki 2015-03-11 vienas. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes ir kad dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Tauragės AVPK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt. Nesutinka su pareiškėjo Tauragės AVPK pareigūnų veiksmų vertinimu kaip neteisėtu, nes mano, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog Tauragės AVPK pareigūnai pareiškėją laikė tokiomis sąlygomis, kurios prilygo kankinimui bei pažeisdami Lietuvos higienos normas HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 (toliau - ir HN 37:2009) reikalavimus.
Tauragės AVPK nurodo, kad Šilalės RPK areštinėje periodiškai yra atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Tauragės visuomenės sveikatos centro Šilalės skyriaus patikrinimai, rasti neesminiai trūkumai yra nedelsiant pašalinami. Tauragės visuomenės sveikatos centras patikrinimus atliko 2015-07-20 ir nustatė tik vieną HN 37:2009 21 punkto pažeidimą - kameroje Nr. 9 neįrengtas langas, tačiau pareiškėjas net nebuvo laikomas šioje kameroje. Teigia, kad Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktą vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas), todėl pareiškėjo pretenzijos atsakovui už laikotarpį, kurį jis buvo laikomas Šilalės RPK areštinėje, laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo areštinės pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nurodo, kad Visose kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Higienos normos 20 punktu, t. y. sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, o pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktą, kamerose įrengti 100x142 cm pločio sanitariniai mazgai su 120-130 cm aukščio pertvara. Pažymi, kad nuo 2013-06-14 patalynė bei čiužiniai yra vežami skalbti ir valyti į UAB „Atakras“ pagal Skalbimo paslaugų sutartį Nr. 85-5-ST2-49. Paaiškina, jog pareiškėjas buvo vedamas kiekvieną dieną į pasivaikščiojimo kiemą, kurio bendras plotas 16,75 kv. m, jame yra atvira sienoje grotuota anga, iš kur patenka grynas oras bei saulės šviesa. Teigia, kad pagal 2013-04-03 viešojo pirkimo areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 85-4-ST2-26, sudarytą tarp Tauragės AVPK ir UAB „Antano paslauga“, matyti, kad laikino sulaikymo kamerose esantys suimtieji maitinami 3 kartus per dieną, t. y. pusryčiai, pietūs ir vakarienė.
Mano, kad pareiškėjas savo skunde išdėsto bendro pobūdžio teiginius, tačiau nepateikia jokios faktinės argumentacijos, kuria remiantis būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą.
Pareiškėjas ar jo atstovas bei atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, šalys prašo bylą nagrinėti joms nedalyvaujant, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėta iš esmės rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ši administracinė byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999-01-14 įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016-07-01, nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo R. N. teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų areštinėje 2014 metų balandžio mėnesį, atlyginimo priteisimo.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.
Iš Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo II skirsnio matyti, kad Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2016-06-08 tarnybiniame pranešime Nr. 85-pr2-7079 „Dėl informacijos suteikimo“ (b. l. 14) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas: ketvirtoje kameroje, kurios plotas 10,89 kv. m, nuo 2015-02-27 iki 2015-02-28 vienas, aštuntoje kameroje, kurios plotis 16,77 kv. m, nuo 2015-03-03 iki 2015-03-04 su dviem asmenimis, nuo 2015-03-06 iki 2015-03-11 su trimis asmenimis. Pažymėtina, kad Tauragės AVPK atsiliepime nurodė, kad kamerose įrengti 1,42 kv. m (100x142 cm) ploto sanitariniai mazgai. Taigi pagal šiuos duomenis pareiškėjas nuo 2015-03-06 iki 2015-03-11, t. y. 6 paras, buvo laikomas kameroje, pažeidžiant Taisyklių 80 punktą – vienam asmeniui tekdavęs plotas būdavo 3,84 kv. m, t. y. mažiau nei 5 kv. m.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jo laikymo kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos. Tauragės AVPK atsiliepime nurodė, kad visose kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktu, t. y. kameroje įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara.
LVAT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Todėl pripažintina, kad pareiškėjo teiginys, jog jam naudojantis sanitariniu mazgu kamerose buvo pažeidžiamas jo privatumas, yra pagrįstas.
Dėl kitų sveikatos ir saugos reikalavimų neužtikrinimo
Nuo 2009-10-09 iki 2015-11-01 policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi byloje pateiktais Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (b. l. 15-16). Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015-07-203 patikrinimo akte Nr. ŠAK-52 nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog kameroje Nr. 9 nėra lango, sanitarinis mazgas pertvara atskirtas nuo dvieju vietų gulto, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, jokiu daugiau baldų ar įrengimų kameroje nėra, kamera vėdinama per natūralios traukos kanalą, grindys medinės, dažytos, ienos padengtos struktūriniu tinku, dažytos, pelėsio patalpoje nepastebėta. Taigi nustatytas vienintelis pažeidimas – areštinės veikla vykdoma pažeidžiant Lietuvos higienos normos 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto reikalavimus – kameros Nr. 9 natūraliam apšvietimui neįrengtas langas. Bylos duomenimis pareiškėjas šioje kameroje nebuvo laikomas. Taigi pareiškėjo nurodyti kiti sveikatos bei saugos reikalavimų pažeidimai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl laikytini nepagrįstais.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). EŽTT 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 50 € dėl minimalaus kameros ploto dydžio ir privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2016-07-01) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. N. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti R. N., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 (penkiasdešimt) € neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.