Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-26 · Administracinė byla Nr. eI-10348-596/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-26
Bylos Nr.
eI-10348-596/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03897-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-10348-596/2015Proceso Nr. 3-61-3-03897-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-07-29 ir 2015-08-31 nutartimis priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimai, kuriais prašoma: 1) priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2015-07-21 raštą Nr. 12-01-1464 dalyje, kurioje atsisakoma išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį.

Nurodo, kad 2015-07-25 gavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015-07-21 raštą Nr. 12-01-1464 (toliau – ir Ministerijos raštas) dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, suvestinius duomenis dėl „Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo A. M. 2010–2013 m.“ (toliau – ir Suvestiniai duomenys), sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo. Kadangi pasikeitė ekonominė situacija ir nuo 2014-01-01 pareiškėjui pensija nebemažinama, pareiškėjo nuomone, jam buvo neteisėtai sumažinta valstybinė pensija remiantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d., o laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 – remiantis Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. Nurodo, kad lyginant Laikinojo įstatymo 15 str. 2009-12-09, 2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijas, nuo 2012-01-01 buvo pratęstas socialinių išmokų perskaičiavimas atskiroms asmenų kategorijoms, tame tarpe ir asmenų grupei, kuriai valstybinės pensijos buvo paskirtos ir mokamos pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Visiems kitiems socialinių išmokų gavėjams nuo 2012-01-01 Laikinasis įstatymas nebuvo taikomas, kadangi jų gaunamos socialinės išmokos nebuvo perskaičiuojamos ir mažinamos, o buvo atstatomos į prieškrizinę (ekonominio sunkmečio) padėtį.

Nurodo, kad Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. 2 p. (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) teisinis reguliavimas yra netolygus, nustato diskriminacinį pensijų mažinimo mastą ir suvaržo teises ir laisves socialines išmokas gaunantiems asmenims, pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą bei konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo, lygiateisiškumo, taip pat socialinio solidarumo imperatyvus. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2012–2013 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimas nebuvo konstatuojamas, tačiau Laikinojo įstatymo preambulė nebuvo pakeista ir joje išliko tie patys Laikinojo įstatymo tikslai, todėl valstybinių pensijų, tame tarpe pareigūnų ir karių pensijų, mažinimas 2012 m. ir 2013 m. jau nebebuvo būtina priemonė mažinti valstybinę pensiją, tai neatitiko teisėtų ir visuomenei svarbių tikslus, buvo neproporcinga, diskriminuojančio pobūdžio bei varžanti asmenų, gaunančių tokias pensijas, teises.

Nurodo, kad, kaip matyti iš Suvestinių duomenų, pareiškėjui pensija buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str., tačiau pastarasis įstatymas prieštarauja Konstitucijai, kadangi galiojo tik ekonominio sunkmečio (krizės) laikotarpiu. Atsakovė, pateikusi Suvestinius duomenis ir juose nurodžiusi, kokia neišmokėtos dalies pensijos suma pareiškėjui turi būti išmokėta, neturi teisinio pagrindo ginčyti šios sumos dydžio ir pagrįstumo.

Nurodo, kad remiantis analogija, sumažintų valstybinių pensijų dalies neišmokėjimui Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. turėtų būti netaikytina. Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas nėra kilęs iš neteisėtos viešojo administravimo subjekto, atsakingo už valstybinės pareigūno pensijos paskyrimą, jo dydžio apskaičiavimo, t. y. Ministerijos veiklos, skirtos įstatymas ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Pareiškėjo teisė reikalauti pažeistos teisės gynimo kildinama iš ydingo teisės akto (teisės normų). Nurodo, kad Seimas nėra viešojo administravimo subjektas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 str. 6 d. prasme, jo veikla – įstatymų leidyba – nėra nei viešasis, nei vidaus administravimas, todėl pareiškėjo skundas nebūtinai turi būti išnagrinėtas ikiteismine tvarka. Nurodo, kad 2015-06-26 prašymu kreipėsi į atsakovę išmokėti pensijos nepriemoką, tačiau ji tai padaryti atsisakė. Pažymi, kad tai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi nėra reglamentuojančio teisės akto, numatančio sumažintų pensijų kompensavimo tvarką.

Nurodo, kad pareiškėjo teisė gali būti apginta išmokėjus valstybinės pensijos nepriemoką, kurios nebūtų buvę, jeigu nebūtų buvęs priimtas ir taikomas Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas valstybinių pensijų mažinimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas. Vadovaujasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmuoju protokolu ir teigia, kad negalima mažinti „pensijos iki gyvos galvos“, kadangi tai yra laikoma asmens nuosavybe. Taip pat nurodo, kad remiantis JTO Generalinės asamblėjos Pirmuoju protokolu, susidarius ypatingai situacijai, kuri skelbiama valstybėje įstatymu, gali būti sumažintos pensijų išmokos, kurios tuo pačiu įstatymu numato gražinimo terminą per trumpiausią laiką, tolygiai kompensuojant ir indeksuojant pagal infliacijos lygį, tačiau paskirtoji „pensija iki gyvos galvos“ išlieka kaip „nekintantis dydis“, jeigu ji nebuvo indeksuota kasmet atsižvelgiant į infliacijos dydį. Pažymi, kad Lietuvoje ne tik neatsižvelgiama į pensininkų praradimus dėl infliacijos, bet ir visiškai neatsižvelgiama į pensininkų amžių, nukeliamas kompensacijos laikas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams į nežinomą, neapibrėžtą ateitį. Pareiškėjas taip pat remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika tokio pobūdžio bylose.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad kaip matyti iš Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo personalo ir administravimo valdybos 2015-08-03 pažymos Nr. PAS-468, mažinant pareiškėjui pensiją Laikinojo įstatymo 4 str. pagrindu, susidariusios pensijos nepriemokos (skirtumo) dydis laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 sudaro 420,08 Eur (1450,44 Lt). Pažymėjo, kad pareiškėjui valstybinė kario pensija buvo perskaičiuojama (mažinama) laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str., kuris Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 2011-12-20 įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 str., kuriuo sumažintų pensijų mokėjimas (tame tarpe 4 str.) buvo pratęstas iki 2012-12-31, o nuo 2013-01-01 – 4 str. galiojimas pratęstas iki 2013-12-01. Pensija pareiškėjui nebemažinama nuo 2014-01-01. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarimu Nr. KT15-N9/2015 konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos), pagal kurį šio straipsnio galiojimas buvo pratęsiamas 2012 ir 2013 metais, neprieštaravo Konstitucijai. Dėl nurodytų aplinkybių pensija pareiškėjui Laikinojo įstatymo 4 str. pagrindu buvo mažinama pagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė Ministerijos raštu informavo pareiškėją, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, kuri buvo mažinama Laikinojo įstatymo 4, 5 str. pagrindu, nepriemoką. Atsakovės nuomone, nagrinėjamoje byloje turėtų būti sprendžiama, ar laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 pareiškėjui pagrįstai buvo mažinama pensija, remiantis Laikinojo įstatymo 4 str., ir/ar Ministerijos rašte sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą neišmokėti pensijos nepriemoką minėtu laikotarpiu ir pagrindu, yra pagrįsta. Nurodo, kad Pažyma Nr. PAS-468 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 pareiškėjui pensija buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 4 str. Tai buvo daroma pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų, kadangi Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. M. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2006-10-03 sprendimu Nr. VP-156 nuo 2006-09-23 iki gyvos galvos paskirta 657,69 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2012-10-02 potvarkiu Nr. PE-4882014-01-23 ir 2014-01-23 potvarkiu Nr. PE-59 pareiškėjui paskirta pensija, įsigaliojus Laikinojo įstatymo nuostatoms, atitinkamai nuo 2012-09-01 ir 2014-01-01 buvo perskaičiuota.

Pareiškėjas 2015-06-26 su prašymu Nr.1255/438 (gautu 2015-06-30) kreipėsi į Ministeriją, prašydamas apskaičiuoti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką bei ją išmokėti.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugo ministerija, atsakydama į pareiškėjo prašymą 2015-07-21 rašte Nr. 12-01-1464 nurodė valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindus, tai, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatos, kuriomis remiantis pareiškėjui perskaičiuojama valstybinė pensija, nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai bei tai, kad A. M. pensijos nepriemokos dalis bus išmokėta įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pareiškėjui perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, taip pat dėl Ministerijos 2015-07-21 rašto Nr. 12-01-1464 toje dalyje, kurioje atsisakoma išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5–9 p. nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas be kita ko ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. yra galimas. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymų, priimtų 2011-12-20 ir 2012-12-20, atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie pareiškėjo valstybinės pensijos dydį 2010–2013 metais, pareiškėjui valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo ribojama nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 (nagrinėjamas laikotarpis – nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, kadangi A. M. praleido terminą kreiptis į teismą dėl valstybinių pensijų nepriemokų, susidariusių taikant Laikinąjį įstatymą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-08-26 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1147-146/2015)).

Konstituciniam Teismui 2015-05-14 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjo valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas, kurios nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, o nuo 2014-01-01 valstybinės pensijos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas neperskaičiuojamos, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti jam susidariusios valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2015-07-21 raštą Nr. 12-01-1464 dalyje, kurioje atsisakoma išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Ministerija ginčijamame Ministerijos rašte nurodė valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindus, taip pat, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatos, kuriomis remiantis pareiškėjui perskaičiuojama valstybinė pensija, nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Pažymėjo, kad 2015-06-30 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas, kuriame numatoma kompensavimo tvarka, dydžiai ir terminai dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo, todėl A. M. pensijos nepriemokos dalis, atsiradusi taikant Laikinojo įstatymo 5 str., bus išmokėta įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Pažymėtina, kad Ministerija, apskaičiuodama pareiškėjo valstybinės pensijos dydį ginčijamu laikotarpiu, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi, Ministerija veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o 2015-05-14 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimo pratęsimas nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjo valstybinės pensijos dalis, susidariusi nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 15 str. nuostatų taikymo, galėjo būti perskaičiuojama. Atsižvelgiant į išdėstytą, Ministerijos raštas ginčijamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėJolita RasiukevičienėHenrikas Sadauskas