- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 1-13-853/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00972-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- K. M.
- Nukentėjusysis
- T. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis J. N. firmoje (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. nežymiai sužalojo mažametį, o būtent: jis 2012 m. spalio 1 d. apie 11.00 val., iš pykčio, kad šalia jo sodybos esančios Sedos (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleiviai pertraukos metu mėto obuolius į jo sodą, atsivijo gimnazijos moksleivį T. U., gimusį (duomenys neskelbtini), į Sedos (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), trečio aukšto tualetą, kur, abiem rankomis suėmęs T. U. už pažastų, pakėlė jį nuo žemės ir du kartus nugara trenkė nukentėjusįjį į sieną, po to, suėmęs už vaiko drabužių, ištempė jį iš tualeto į koridorių, kur, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ne mažiau du kartus trenkė jį nugara į sieną, po to, nutempė nukentėjusįjį laiptais žemyn iki gimnazijos direktorės kabineto, taip mušdamas ir smurtaudamas, padarė T. U. krūtinės ląstos sumušimą.
Be to, jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2012 m. spalio 1 d. apie 11.00 val., viešoje vietoje – Sedos (duomenys neskelbtini) gimnazijos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pertraukos metu, kitų mokinių akivaizdoje, trečio aukšto tualeto patalpoje, atsivijęs T. U., gimusį (duomenys neskelbtini), dėl menkavertės priežasties, suėmė abiem rankomis jį už pažastų, pakėlė nuo žemės ir du kartus trenkė nugara nukentėjusįjį į sieną, po to, suėmęs mažametį už drabužių, ištempė jį iš tualeto į koridorių, kur, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ne mažiau du kartus trenkė nugara nukentėjusįjį į sieną ir nutempė jį laiptais žemyn iki direktorės kabineto, taip padarydamas mažamečiui T. U. krūtinės ląstos sumušimą ir nežymiai jį sužalodamas, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, nes pertraukos metu įvykį matę moksleiviai pasijuto nesaugūs, šokiruoti ir išgąsdinti.
Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis K. M. kaltu neprisipažino ir parodė, jog buvo kieme apmėtytas obuoliais ir vieną vaiką atsivijo į mokyklą. Tuo metu buvo pertraukos metas, tie vaikai nuėjo į tualetą. Jį vienas vaikas nuvedė į tualetą. Jis paklausė vaikų, kuris mėtė obuolius, tada vienas, t. y. T. U. pasiūlė, eiti aiškintis pas direktorę. Kai nuėjo, direktorės nebuvo, tuomet jis paprašė socialinės darbuotojos, kad kviestų tėvus ar policiją, tačiau į tai niekas nereagavo. Kurį laiką pastovėjęs išėjo namo. Paskambino įgaliotiniui, o vėliau parašė pareiškimą policijai. Nurodė, jog nieko nemušė. O T. U. buvo suėmęs už priekio, o vedė pas direktorę paėmęs už parankės, nors nukentėjusysis nenorėjo eiti, todėl jis laikydamas jį už drabužių vedė, kadangi nukentėjusysis muistėsi bei norėjo ištrūkti, o jis jo nepaleido. Tuo metu buvo labai įpykęs, nes pastoviai į jo kiemą yra svaidomi obuoliai. Paties įvykio neneigia, tačiau neigia mušęs nukentėjusįjį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis T. U. parodė, kad tą dieną, t. y. 2012 metų spalio mėnesį, išėjo iš mokyklos į sodą obuolių. Kartu su juo buvo A. B. ir M. P.. Ant žemės buvo papuvę obuoliai, todėl iš obuolių svaidė į obuolius norėdami nusimušti obuolių. Paskui pamatė vyriškį, kuris yra kaltinamasis ir kuris pradėjo šaukti bei atrodė agresyviai. Tada jie nuėjo į mokyklą į trečiojo aukšto tualetą. Stovėjo prie tualeto palangės. Vyriškis įėjęs klausinėjo, kuris mėtė obuolius. Visi pasakė, jog niekas nemėtė, jis taip pat pasakė, jog nemėtė. Tada tas vyriškis jį paėmė kilstelėjo nuo žemės ir trenkė į sieną. Tada tas vyriškis jį tempė už drabužių pas direktorę, kurios tuo metu nebuvo, buvo tik pavaduotoja. Nurodė, jog kaltinamasis jį du kartus trenkė į sieną, tačiau negali tiksliai prisiminti, kurioje vietoje tiksliai, nurodė, jog po trenkimo į sieną jį nusitempė už rūbų pas direktorę. Kai jį trenkė į sieną jam skaudėjo nugaros viršų. Tuo metu jis buvo išsigandęs. Po pamokų grįžęs į namus viską papasakojo tėčiui, kreipėsi pas medikus vėliau į policiją. Nurodė, jog dėl dažnų apklausų nepamena tiksliai įvykio aplinkybių, todėl patvirtino pirmą kartą teismo posėdžio metu duotus parodymus, kur parodė, kad tualete kaltinamasis jį trenkė į sieną du kartus.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiojo įstatyminis atstovas V. U. parodė, kad tą dieną sūnus grįžo iš mokyklos ir viską slėpė. Tik vakarop papasakojo, kad įvyko konfliktas. Sūnus pasakojo, jog norėjo obuolių ir nieko ypatingo neįvyko, tačiau tualete jį trenkė į sieną. Kitą dieną nuvyko į mokyklą visko išsiaiškinti, tada socialinė darbuotoja paaiškino, jog tai ne pirmas kartas. Kitą dieną sūnus pasijuto nekaip, todėl buvo išleistas iš pamokų, ir jie kreipėsi į medikus. Nuvažiavo į priėmimo skyrių bei padarė nuotrauką, ir nieko rimto nerado. Po to, nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Po trijų dienų kreipėsi pas medicinos ekspertą. Vizualinio sužalojimo nesimatė. Pareikštą ieškinį palaiko visiškai, kadangi vaikas patyrė išgąstį, moralinę ir fizinę traumą.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, jog 2012 metų rudenį, po trijų pamokų per ilgąją pertrauką nuėjo nusimušti obuolių. Po to, išbėgo K. M. ir pradėjo juos vytis ir pradėjo šaukti, kad sustotų. Tada jie įbėgo į mokyklos trečio aukšto tualetą. Paskui atbėgo K. M., kuris paėmė ir supurtė M. P. už krūtinės bei paklausė, kas metė obuolius. Tada Jis paėmė T. U. už krūtinės, jį supurtė ir trenkė į sieną du kartus. Vėliau paėmė T. U. už rūbų ties petimi ir nusitempė laiptais žemyn. Kai jie buvo tualete, tai tualeto durys buvo praviros, o koridoriuje buvo klasiokai. Tuo metu jis jautėsi labai išsigandęs.
Teismo posėdžio metu liudytojas I. P. parodė, kad buvo ilgoji pertrauka, jis grįžo iš valgyklos ir pamatė, kaip staiga parbėgo A. P. ir įbėgo į tualetą. Jam iš paskos įbėgo K. M.. Pro atidarytas duris pamatė, jog ant žemės sėdėjo M. P., o K. M. tuo metu paėmęs už „pakarpos“ išsivedė pro duris T. U., kurį nusivedė laiptais į apačią. T. U. K. M. vesdamas stūmė eiti į priekį. Tokį vaizdą pamatęs pasijuto nejaukiai ir tai jį išgąsdino.
Teismo posėdžio metu liudytoja U. R. parodė, kad buvo pertrauka ir ji su kitais klasės draugais stovėjo prie lietuvių kalbos kabineto. Tuo metu atėjo K. M. ir nuėjo į tualetą, iš kur išsivedė T. U. ir nusivedė laiptais žemyn. Tuo metu K. M. buvo piktas ir ji jautėsi dėl tokio K. M. elgesio blogai bei bijojo dėl T. U., nes jis jos klasės draugas. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo daugiau nieko neprisiminusi, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Teismo posėdžio metu liudytoja E. J. parodė, kad buvo pertrauka ir ji matė, kaip K. M. laiptais užlipo į trečią aukštą ir nuėjo į berniukų tualetą, kur buvo A. B., M. P. bei T. U.. K. M. atrodė supykęs. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo liudytoja nebeprisiminė visų įvykio aplinkybių bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Bei nurodė, jog K. M. T. U. vedė iš tualeto už „pakarpos“ ir trenkė nelabai stipriai į sieną.
Tesimo posėdžio metu liudytoja V. M. parodė, kad per pertrauką laukė lietuvių kalbos pamokos, kai atėjo dėdė kaltinamasis, kuris stvėrė G. M. už apykaklės ir paklausė, ar jis M., šiam atsakius, kad ne, kažkas iš vaikų parodė, jog M. tualete, tada vyras įbėgo į tualetą. Ji matė, kaip K. M. stvėrė T. U. ir lyg trenkė į sieną. T. U. trenkėsi į sieną nugara. Tada stvėrė T. U. ištempė iš tualeto ir nusivedė laiptais žemyn, tuo metu T. U. vos nenukrito laiptais žemyn. Pamačiusi tokį vaizdą ji išsigando, nes taip nėra niekada buvę. Taip pat patvirtino teismui, jog K. M. vesdamas T. U. laiptais žemyn taip pat trenkė nugara į sieną.
Teismo posėdžio metu liudytojas G. P. parodė, kad jie stovėjo prie kabineto, atėjo K. M. ir paklausė, kur yra M., todėl kažkas parodė, jog M. tualete. Tada matė, jog buvo sugriebęs M., o po to iš berniukų tualeto trečiame aukšte išsivedė T. U. už „pakarpos“ bei nusivedė laiptais žemyn. T. U. nelabai norėjo eiti, tačiau K. M. jį laikydamas vedėsi laiptais žemyn. Tuo metu K. M. buvo įsiutęs, buvo visas išraudęs ir jis pamanė, jog yra supykęs.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. B. parodė, kad tos dienos įvykių nelabai pamena, tačiau tai buvo ruduo, ilgoji pertrauka, jis grįžo iš mokyklos valgyklos ir lipo į trečią aukštą ir sutiko besileidžiančius žemyn K. M. su T. U.. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog matė, kaip K. M. papurtė T. U., ir T. U. atsitrenkė į sieną alkūnę, prieš tai peršokęs kokius tris laiptus. Nurodė, jog jam pasirodė, kad K. M. buvo tuo metu vartojęs alkoholinių gėrimų, nes nuo jo padvelkė spirito kvapas.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. B. parodė, kad buvo ilgoji pertrauka ir du jo klasiokai grįžo iš lauko išsigandę ir pasislėpė berniukų tualete. Po kelių minučių atėjo K. M. bei paklausė, kur yra T. Kažkas parodė, jog T. yra tualete. K. M. iš tualeto išsivedė T. U. už apykaklės paėmęs pas direktorę. Tuo metu T. U. eiti nenorėjo, tačiau K. M. jį laikė tvirtai. Pagarsinus parodymus duotus anksčiau patikslino, jog K. M. teiravosi ne T., o M. bei nurodė, jog K. M. T. U. stūmė į sieną iš priekio ir atsitrenkė į sieną T. U. su nugara, tai vyko jau išėjus iš tualeto. K. M. stumtelėjo T. U., kad šis eitų greičiau, o T. U. atsitrenkė į sieną.
Teismo posėdžio metu liudytoja G. G. parodė, kad įvykio metu ji mokykloje nebuvo, nes buvo išvykusi į Mažeikius. Apie šį įvykį ji buvo informuota, nors įvykis rezonansiniu ir nebuvo laikomas. Jai buvo pranešta, kad į mokyklą atėjo neblaivus K. M. ir apstumdė vaikus. Taip situaciją apibūdino socialinė pedagogė S. V. ir pavaduotoja. Nurodo, jog pašaliniams asmenims į mokyklą neleidžiama įeiti pagal vidaus tvarką. Nurodė, jog vaikai buvo sudrausminti, o šalys galėjo ir susitaikyti. Ji inicijavo šalių susitikimą, kad susitaikytų, tačiau nei vienas nepripažino savo kaltės. Jai buvo pasakyta, jog konfliktas įvyko dėl obuolių mėtymo į K. M. kiemą. Nurodė, jog K. M. turėjo polinkį ateitį į mokyklą daryti tvarkos, tačiau vaikų neliesdavo. Toks K. M. atėjimas į mokyklą ne pirmas. Nurodė, jog dėl situacijos vaikams turėjo būti neramu.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. parodė, kad tą dieną išėjo iš mokyklos ir nuėjo į sodą skinti obuolių. Kartu ėjo T. U. ir A. B.. Kai obuolius mėtė vienus į kitus, keli obuoliai netyčia nukrito į K. M. kiemą. Tada K. M. juos atsivijo į mokyklos trečiame aukšte esantį berniukų tualetą, iš kur T. U. išsivedė pas direktorę. Pagarsinus ankstesnius parodymus, liudytojas patvirtino, jog kaltinamasis du kartus trenkė T. U. į sieną. Nurodė, jog K. M. išsigando ir sode, ir tualete.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. L. parodė, kad šis įvykis jai buvo nemalonus, todėl nenori jo prisiminti, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino.
Teismo posėdžio metu liudytojas G. M. parodė, kad viskas įvyko trečiame aukšte, tualete prie lietuvių kalbos kabineto. Į tualetą atbėgo A. B., M. P. ir T. U.. Vėliau atbėgo K. M., kuris klausė, kur M. P., kažkas parodė, jog tualete. Iš tualeto K. M. išsivedė T. U., kurį buvo paėmęs už apykaklės iš nugaros pusės. Tiksliau T. U. ištraukė iš tualeto su jėga. Vėliau T. U. tempė ir jis gal netyčia atsitrenkė į sieną, mano, jog netyčia T. U. galėjo atsitrenkti į sieną.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. B. parodė, kad įvykio metu pas juos viešėjo vokiečių delegacija ir direktorės mokykloje nebuvo, ji pavadavo direktorę ir socialinė pedagogė ją informavo apie kilusį incidentą, jog pašalinis asmuo K. M. buvo pašalintas iš mokyklos. Socialinė pedagogė paaiškino, jog K. M. į mokyklą parsivijo mokinius ir vienam vaikui buvo suimta už sprando.
Teismo posėdžio metu R. G. parodė, kad ji matė, kaip pro ją tą dieną K. M. pravedė berniuką. K. M. T. U. vedėsi už megztinio ties kaklu nugaros srityje. Berniuką K. M. vedėsi į direktorės kabinetą, tačiau direktorės tą dieną nebuvo. Tą dieną K. M. atrodė piktas.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. V. parodė, kad jai paskambino raštvedė, kuri pasakė, jog yra atėjęs K. M. su mokiniu. K. M. jai pasiskundė, jog yra apsvaidomas iš obuoliu, o ji pasakė, jog viską išsiaiškins ir paprašė K. M. išeiti iš mokyklos. Ji papriekaištavo K. M., kad negalima pulti į mokyklą ir gąsdinti vaikus. Išsiaiškinusi, jog K. M. tempė T. U., pasakė, jog taip elgtis negalima ir liepė išeiti K. M. iš mokyklos. Mokiniai parašė pasiaiškinimus. Vaikai buvo išsigandę ir susijaudinę dėl vykusio įvykio mokykloje.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. parodė, kad matė, kaip vyras atėjo ir klausė, kur M., kažkas pasakė, jog M. tualete. Vyras nuėjo į tualetą, kuriame buvo M. P. ir T. U.. Tualete trenkė į sieną T. U., jos manymu trenkė į sieną tyčia, trenkė vedant specialiai. T. U. vos neapvirto. Tas vyriškis buvo supykęs, T. U. atrodė išsigandęs. Nurodė, jog T. U. tualete buvo pastumtas į sieną du kartus.
Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas ekspertas E. D. parodė, kad T. U. buvo apžiūrėtas, išorinių sužalojimo požymių nenustatyta. Specialisto išvada pateikta pagal medicininius dokumentus ir apžiūrą. Patvirtino, jog sužalojimas padarytas 2012-10-01 ir sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodė, jog kontaktas buvo iš nugaros pusės kairėje. Paaiškino, jog krūtinės ląsta yra priekinė ir nugarinė dalis. Skausmas jaučiamas kiekvienam individualiai. Nurodė, jog turėjo būti pomentinis skausmas ir medicininiai dokumentai neprieštarauja apžiūros metu nustatytoms aplinkybėms. Sumušimas buvo kontakto vietoje. Objektyvių sužalojimo požymių nėra, tačiau yra subjektyvūs duomenys.
Kaltinamojo K. M. kaltė be jo paties parodymų, nukentėjusiojo, jo atstovo, liudytojų ir specialisto paaiškinimų, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamojo posėdžio metu:
2012-10-02 V. U. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2012-10-01 apie 11 val. Mažeikių r., Sedos gimnazijoje jo sūnų T. U. sumušė K. M. (1 t., 5 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis nukentėjusysis T. U. parodė, kad 2012 m. spalio 1 d. jis buvo Sedos (duomenys neskelbini) gimnazijoje. Per ilgąją pertrauką, kuri yra po 3 pamokų, su klasiokais A. B. ir M. P. nuėjo į gimnazijai priklausantį sodą. Sode rinko obuolius ir jais mušė į obelį, kad nukristų kiti obuoliai. Jis matė, kaip M. P., mesdamas obuolį, jį permetė per medį ir obuolys nukrito į sodybą, kuri yra šalia sodo. Tada jie ruošėsi eiti į mokyklos vidų ir išgirdo, kad iš tos sodybos ant jų šaukti pradėjo vyras, ką jis šaukė, nesuprato. Tas vyras išėjo iš savo sodybos ir įėjo į gimnazijos kiemą, jis buvo agresyviai nusiteikęs, todėl jie trise pradėjo bėgti į mokyklą, o vyriškis juos vijosi iki pat mokyklos. Jie įbėgo į mokyklos trečiame aukšte esantį tualetą, kad pasislėpti, nes buvo išsigandę. Tuoj pat į tualetą įbėgo tas pats vyriškis, kuris juos vijosi. Jis nustūmė ant žemės A., paskui priėjo prie M. ir jį taip pat pastūmė, arčiau palangės. Tada priėjo prie jo, suėmė rankomis už pažastų, pakėlė nuo žemės ir du kartus stipriai nugara trenkė į tualeto sieną, paskui pasakė: „Dabar eisime pas direktorę“. Paėmęs už megztinio kaklo, tempė iš tualeto ir nutempė laiptais pas direktorę. Kai jį atitempė prie direktorės kabineto, direktorės kabinete nebuvo, bet direktorės pavaduotoja paskambino socialinei darbuotojai. Tik jai atėjus, tas vyras jį paleido. Vyriškis šaukdamas pasakojo, kad jis (T. U.) jį neseniai apsvaidė obuoliais, nes jį vieną įsidėmėjo. Pavaduotoja vyriškio paklausė, ar jis rašys pasiaiškinimą, tačiau jis atsakė, kad nerašys ir išėjo. Iš išgąsčio jis skausmo nejuto, todėl grįžęs namo, iš karto savo tėveliams nieko nepasakojo apie šį įvykį. Tačiau vakare tėvams jis viską papasakojo. Tėvelis jį apžiūrėjo, nesimatė jokių sumušimų, mėlynių, todėl pas medikus nevažiavo. Kitą rytą, kai atsikėlė eiti į mokyklą, pajuto skausmą nugaroje, apie tai pasakė tėčiui, bet į mokyklą išėjo. Po dviejų pamokų, pertraukos metu, jis nuėjo pas medicinos sesutę ir pasakė, kad jam labai skauda nugarą. Sesutė jį apžiūrėjo ir paskambino jo tėveliui, kad atvažiuotų jo parsivežti. Vakare tėvelis jį nuvežė į polikliniką, pas šeimos gydytoją (1 t., 10-11 b. l.);nukentėjusiojo T. U. parodymų patikrinimo vietoje matyti, kad įvykis vyko Sedos (duomenys neskelbtini) gimnazijos patalpose, trečiame mokyklos aukšte esančiame tualete (1 t. 13-16 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą, V. U. parodė, kad 2012 m. spalio 1 d., apie 17.00 val., jo sūnus T. U., kuris mokosi Sedos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 6 klasėje, pasakė, kad apie 11.00 val., gimnazijos tualete, jį sumušė šalia mokyklos gyvenantis K. M., kuris jį suėmė už pažastų ir du kartus trenkė į sieną. Sūnus sakė, kad jam skauda nugarą, bet pas medikus jis sūnaus nenuvežė. 2012 m. spalio 2 d., apie 10.00 val., jam paskambino gimnazijos medicinos sesuo ir pasakė, kad jo sūnų ji atleidžia nuo pamokų, nes vaikui labai skauda nugarą. Vakare jis savo sūnų nuvežė į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių. Po medikų apžiūros sūnui buvo nustatytas nugaros sumušimas ir jis išleistas gydytis į namus (1 t., 8 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. G. parodė, kad 2012 metų spalio mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena, dienos metu, gimnazijos socialinė darbuotoja S. V. jai pasakė, kad iš vakaro į gimnaziją buvo atėjęs K. M., kuris gyvena šalia Sedos (duomenys neskelbtini) gimnazijos, ir apstumdė mokinį T. U.. S. V. sakė, kad vaikas nėra sužalotas. Gimnazija apie šį įvykį policijos neinformavo (1 t., 35 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. V. parodė, kad 2012 m. spalio 1 d., per ilgąją pertrauką, tai galėjo būti apie 11.00 val., jai į kabinetą paskambino raštinės vedėja ir pranešė, kad yra atėjęs K. M. su vienu mokyklos mokiniu. Atėjusi ji pamatė K. M. ir mokinį T. U.. K. M. jai pasakė, kad į jį mokiniai mėto obuolius. Tada ji K. M. atsakė, kad viskas bus išsiaiškina, ir K. M. išėjo iš mokyklos. Ji pasikvietė T. U. į savo kabinetą ir paprašė, kad jis paaiškintų, kas nutiko. Jis paaiškino, kad kartu su juo buvo ir jo klasiokai M. P. ir A. B., tada ji pasikvietė ir šiuos vaikinus pas save į kabinetą. Moksleiviai paaiškino, kad jiems būnant sode (šis sodas yra už mokyklos, kur vaikai per pertraukas eina obuolių) ir renkant nuo žemės obuolius, vienas iš vaikinų norėjo numušti obuolį nuo šakos ir po kiek laiko juos pradėjo vytis šalia sodo gyvenantis vyriškis. Tas vyriškis juos atsivijo iki pat mokyklos ir trečiame mokyklos aukšte, tualete, vyriškis mušė T. U.. T. U. tėvams ji nepranešė apie šį įvykį, nes sumušimų nesimatė ir po pamokų vaikai išsiskirstė į namus. Po šio įvykio, kitą dieną, į mokyklą atėjo T. U. tėvas, su kuriuo ji pasikalbėjo ir jis pasakė, kad kreipsis į policiją su pareiškimu (1 t., 36, 37-38 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas A. B. parodė, kad 2012 metais, mėnesio nepamena, jis buvo Sedos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kurioje mokosi 6 klasėje. Per ilgąją pertrauką (ilgoji pertrauka yra po 3 pamokų, o trečioji pamoka baigiasi apie 10.30 val.,) jis su klasiokais T. U. ir M. P. išėjo į lauką, nuėjo į sodą, kuris yra šalia mokyklos, pasirinkti obuolių. A. B. su T. U. rinko obuolius nuo žemės, taip pat mušė obuolius nuo obels su kitais obuoliais, o jis pasiėmė nuo žemės nukritusį obuolį ir mėtė į ant medžio buvusius obuolius, kad nukristų. Po kelių minučių jis pamatė, kad iš namo kiemo, kuris yra šalia mokyklos sodo, link jų eina vyriškis. Tada jie susižvalgė ir pradėjo bėgti į mokyklą, tas vyriškis juos vijosi. Nubėgo į mokyklos tualetą, kuris yra trečiame mokyklos aukšte. Tualete atsigėrė vandens, po kiek laiko, į tualeto vidų įbėgo tas pats vyriškis. Pirmiausia vyriškis priėjo prie M., kurį suėmė rankomis už rūbų atlapų, supurtė ir nustūmė, tada priėjo prie T. U., kurį taip pat suėmė už rūbų, supurtė ir trenkė į sieną du kartus, paskui suėmė už apykaklės ir tempė iš tualeto. Tas vyriškis, eidamas pro jį, užkliudė ir jį, bet jo nesužalojo. Kai vyriškis išsitempė iš tualeto T., jis su M. išėjo iš tualeto. Po to, jis paaiškino socialinei darbuotojai, kas nutiko, parašė paaiškinimą apie šį įvykį. Grįžęs iš mokyklos namo, apie šį įvykį pasakė savo tėvams (1 t., 41 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas M. P. parodė, kad 2012 metų rudenį, datos tiksliai nepamena, jis buvo Sedos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Po 3 pamokų prasidėjo ilgoji pertrauka ir jis su klasiokais A. B. ir T. U. nuėjo į sodą, kuris yra šalia mokyklos, obuolių. Sode paimtus nuo žemės obuolius mėtė į obelį, kad nuo šakų nukristų obuoliai. Mėtydamas jis galėjo obuolį numesti į šalia sodo esančią sodybą, kurioje gyvena žmonės. Po kiek laiko iš tos sodybos išėjo vyriškis ir pradėjo juos vytis. Tada jie bėgo į mokyklą, nubėgo į trečiame aukšte esantį tualetą. Į tualeto vidų įėjo tas pats vyras, kuris juos vijosi, ir nieko jiems nesakęs priėjo prie jo ir A. B., juos pastūmė į šoną. Tada nuėjo prie toliau stovėjusio T. U.. Vyras T. U. išsivedė iš tualeto. Dar būnant tualeto viduje, T. U. du kartus trenkė į sieną ir suėmęs jam už kaklo išsivedė iš tualeto. Kas vyko toliau nežino, nes tiek jis, tiek A. B. pasiliko tualeto viduje. Po šio įvykio, mokyklos socialinė darbuotoja juos visus tris pasikvietė į savo kabinetą. Jie paaiškino, kas įvyko, parašė paaiškinimus. Jis sužalotas nebuvo, fizinio skausmo nepatyrė (1 t., 59 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas I. P. parodė, kad 2012 metų spalio mėnesio pradžioje, dienos nepamena, po 3 pamokų, ilgosios pertraukos metu, trečiame mokyklos aukšte, prie matematikos kabineto, jis laukė ketvirtos pamokos ir koridoriuje su kitais klasiokais sėdėjo ant suoliuko. Tualeto durys buvo praviros ir jis pamatė, kaip į tualeto vidų įėjo jo klasiokai T. U., A. ir M., o po kelių minučių į tą patį tualetą įėjo vyriškis, kaip jau vėliau sužinojo, kad tai K. M.. Su kitais klasiokais jis priėjo arčiau tualeto durų, kad matytų, kas ten vyksta, ir jis pamatė, kaip tas vyriškis priėjęs prie A. jį nustūmė, priėjęs prie M. jį taip pat nustūmė, o priėjęs prie T. U. trenkė rankos kumščiu jam į krūtinę, paskui suėmė už krūtinės ir ištempė iš tualeto. Visi vaikai tai pamatę išsigando ir niekas tam vyriškiui nieko nesakė. Taip ištempęs iš tualeto T. U., vyriškis jį nuo trečio aukšto iki pirmo aukšto tempė laiptais žemyn. Po šio įvykio jis kalbėjosi su T. U., kuris pasakė, kad jiems būnant mokyklos sode, jis rinko obuolius ir kažkuris – A. ar M. metė obuolį į K. M. sodybą, matomai, jį kliudė (1 t., 39 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja U. R. parodė, kad 2012 metų spalio mėnesio pradžioje, dienos nepamena, ilgosios pertraukos metu, ji eidama iš valgyklos, lipo laiptais į trečią aukštą, kur turėjo prasidėti ketvirta pamoka. Lipant laiptais, antrame aukšte, pamatė parbėgantį klasioką T. U., jam iš paskos bėgo kitas klasiokas M. Ji paklausė, kodėl jie bėga, T. U. atsakė, kad juos vejasi kažkoks vyriškis. T. U. ir M. užbėgo į trečią mokyklos aukštą ir įbėgo į tualetą. Užlipusi į trečią aukštą, ji atsisėdo ant suoliuko, kur taip pat buvo ir kiti klasiokai, nes laukė prasidedančios pamokos. Po kiek laiko ji pamatė, kaip į trečio aukšto tualeto vidų įėjo vyriškis, kuris po kiek laiko iš tualeto išsivedė T. U., jį suėmęs už krūtinės, ir jį nusivedė laiptais žemyn (1 t., 40 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja V. M. parodė, kad 2012 metų gale, kada tiksliai nepamena, pertraukos metu, su kitais klasiokais stovėjo mokyklos 3 aukšto koridoriuje, prie lietuvių kalbos kabineto, ir pamatė, kaip i tualetą įbėgo iš pirmo aukšto parbėgę jos klasiokai A., T. ir M. Paskui klasiokus atėjo vyriškis, kuris priėjęs klausė: „Ar tu M.“. Kažkas iš klasiokų pasakė, kad jie tualete. Tada vyras įėjo į tualeto vidų, o durys nebuvo uždarytos ir ji pamatė, kaip vyriškis priėjo prie M., kažką jam sakė ir M. išbėgo iš tualeto, paskui priėjo prie A., o jis atsisėdo ant palangės ir greitai nuo vyriškio pabėgo, išbėgo iš tualeto. Tada vyras priėjo prie tualete likusio T., suėmė jį už rūbų, pakėlė nuo žemės ir trenkė į sieną, paskui suėmė T. už apykaklės ir išsivedė iš tualeto. Vyras T. vedė laiptais žemyn jam iš už nugaros suėmęs už apykaklės (1 t., 43-44 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas M. B. parodė, kad 2012 metų spalio mėnesį, dienos nepamena, jis ėjo iš mokyklos valgyklos ir lipo laiptais į trečią aukštą, kur turėjo būti lietuvių kalbos pamoka. Iš viršaus laiptais leidosi jo klasiokas T., kurį laikė K. M., buvo suėmęs jam už megztinio iš nugaros pusės. Paskui matė, kaip K. M. tempė T., jį stūmė į sieną, kur jis atsitrenkė į sieną ir norėjo nugriūti ant žemės, o K. jį vėl pakėlė ir nulipo į apačią (1 t., 45-46 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas M. B. parodė, kad 2012 metų, mėnesio ir dienos nepamena, pertraukos metu, jis buvo prie matematikos kabineto ir laukė ketvirtos pamokos. Pamatė, kaip į trečio aukšto tualetą įbėgo klasiokai M. P. ir T. U., o po kiek laiko parbėgo vyriškis, kuris priėjo prie klasiokų ir klausinėjo, kur Marius. Tada vyras įėjo į tualetą, o durys paliko atidarytos. Jis priėjęs prie tualeto durų matė, kaip vyriškis priėjo prie M. ir paklausė: „Ar tu M.“, bet jis papurtė galvą, kad ne. Tada vyras priėjo prie T., kurį prie tualeto durų supurtė, paėmė už rūbų ir nusivedęs prie laiptų stūmė į sieną, tada suėmė už pakarpos ir nusivedė laiptais į apačią (1 t., 47-48 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja A. L. parodė, kad 2012 metais, mėnesio ir dienos ji nepamena, pertraukos metu, su kitais klasiokais ji buvo prie lietuvių kalbos kabineto. Prie jų priėjo kažkoks vyriškis, kuris klausinėjo apie M. Tada tas vyras įėjo į tualetą, kuris yra trečiame aukšte, šalia lietuvių kalbos kabineto, ir iš tualeto už rankos ištempė jos klasioką T. U.. Vyriškis T. pastūmė koridoriuje į sieną, stūmė du kartus, ir suėmęs jį už apykaklės nusivedė laiptais žemyn. Ji buvo labai išsigandusi, nes T. stūmė labai stipriai (1 t., 49-50 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja R. K. parodė, kad 2012 metų spalio mėnesio pradžioje, apie 11.00 val., ilgosios pertraukos metu, ji buvo trečiame aukšte, šalia tualeto. Ji matė, kaip į mokyklos koridorių atėjo jai nepažįstamas vyriškis, kuris priėjęs prie berniukų klausė, kur yra M. Kažkuris iš berniukų nurodė, kad M. gali būti tualete. Tada vyriškis nuėjo prie berniukų tualeto ir tuo pačiu metu iš tualeto išėjo M. P. ir T. U.. Vyriškis paėmė T. U. už apykaklės ir pradėjo jį tempti link laiptų, kuris tempiamas vos nenugriuvo, o priėjus laiptus, vyras T. U. stipriai stūmė į sieną ir jis atsitrenkė. Tada vyriškis T. U. tempė toliau suėmęs už apykaklės laiptais žemyn (1 t., 51-52 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas G. P. parodė, kad 2012 metų rugsėjo mėn. pabaigoje ar spalio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, apie 11.00 val., jis buvo mokyklos trečiame aukšte, koridoriuje, laukė sekančios pamokos. Po kiek laiko į trečiame aukšte esantį tualetą įbėgo M. P. ir T. U., dar įbėgdami į tualetą sušuko, kad niekam nesakytų, jog jie tualete. Netrukus laiptais į trečią aukštą užlipo nepažįstamas vyras ir priėję prie jo paklausė, ar jis yra M., bet jis atsakė, kad ne. Tada vyras nuėjo prie kito berniuko, kurio taip pat klausė, ar jis yra M. Kažkas iš vaikų būrio sušuko, kad M. yra tualete, tada vyriškis nuėjo į tualetą. Vyrui įėjus į tualetą, durys liko praviros ir jis matė, kaip vyras paėmė už rūbų T. U. ir jį papurtė, po to stūmė jį, laikydamas už rūbų, į tualeto sieną. Tada vyras T. U. už rūbų ištempė iš tualeto ir nusitempė link laiptų, kur prie laiptų vėl stūmė T. į sieną ir, laikydamas jį už rūbų bei prispaudęs prie sienos, nutempė laiptais žemyn (1 t., 53-54 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas G. M. parodė, kad 2012 metų rudenį, datos nepamena, apie 11.00 ar 12.00 val., jis buvo trečiame mokyklos aukšte, stovėjo koridoriuje su kitais mokiniais ir laukė sekančios pamokos. Po kiek laiko į trečiame aukšte esantį tualetą įbėgo klasiokai M. P. ir T. U., o netrukus laiptais į trečią aukštą užlipo jam nepažįstamas vyras ir priėję prie visų koridoriuje stovėjusių mokinių paklausė, kur yra M. P.. Kažkas iš mokinių būrio pasakė, jog M. yra tualete. Tada vyriškis nuėjo į tualetą. Kas vyko tualeto viduje, jis nematė. Paskui vyras T. U. už rūbų ištempė iš tualeto ir nusitempė link laiptų, o kai priėjo prie laiptų, vyras T. stūmė į sieną, į kurią jis atsitrenkė ir, laikydamas jį už rūbų bei prispaudęs prie sienos, nutempė laiptais žemyn (1 t., 55-56 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja E. J. parodė, kad 2012 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje ar spalio mėnesio pradžioje, datos tiksliai nepamena, tai buvo pirmadienis, ir ji buvo Sedos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Apie 10.00 ar 11.00 val., tikslaus laiko nepamena, ji buvo trečiame mokyklos aukšte, koridoriuje, su kitais klasiokais laukė sekančios ketvirtos pamokos. Laiptais į trečią aukštą užlipo nepažįstamas vyras ir visų mokinių paklausė, kur yra M., bet niekas nieko jam nesakė. Tada vyras priėjo prie G. P. ir paklausė, ar jis yra M., bet jis atsakė, kad ne M. Tada vyras nuėjo prie kito mokinių būrelio ir jų paklausė, kur yra M., o vienas iš aštuntos klasės moksleivių atidarė tualeto duris ir vyriškiui pasakė, kad jie yra tualete. Tualeto viduje buvo M. P., T. U. ir A. B.. Tada vyras nuėjo į tualetą ir paėmęs T. U. už rūbų jį supurtė, pastūmė jį į sieną, į kurią T. atsitrenkė, ir pasakė jam, kad dabar jis gaus. Vyriškis T. už rūbų ištempė iš tualeto ir nepaleisdamas jį toliau tempė link laiptų, po to - laiptais žemyn (1 t., 57-58 b. l.);iš specialisto išvados Nr. G 190/12(13) matyti, kad T. U. nustatyta krūtinės ląstos sumušimas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas vieno kontakto su kietu buku daiktu metu. Nukentėjusysis 2012-10-02, 19.00 val., buvo apžiūrėtas Viešosios įstaigos Mažeikių ligoninės priėmimo skyriuje, apžiūros metu nustatyta, kad yra skausmingumas kairėje krūtinės ląstos pusėje, ties šonkaulių lanku. Diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas (1 t., 18 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties trikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijuto pažeminti ar šokiruoti ir pan., pvz., dažniausiai tai pasireiškia, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne būtinai jų turi būti daug. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (BK straipsnio redakcija galiojusi iki 2013-07-13) baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamojo K. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (BK straipsnio redakcija galiojusi iki 2013-07-13), kadangi jis savo tyčiniais veiksmais, tai yra suimdamas abiem rankomis nukentėjusįjį mažametį T. U., gimusį (duomenys neskelbtini), už pažastų, pakėlė jį nuo žemės ir du kartus nugara trenkė nukentėjusįjį į sieną tualete, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ne mažiau du kartus trenkė jį nugara į sieną, vesdamas laiptais žemyn, kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. krūtinės ląstos sumušimas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl K. M. tyčinių veiksmų, nukentėjusiojo trenkimo į sieną nukentėjusysis jautė skausmą po kaire mentimi ir nors objektyvių sužalojimų požymių ekspertui apžiūrint nenustatyta, tačiau iš duotų paaiškinimų ir medicininių dokumentų ekspertas pateikė išvadą, jog nukentėjusiajam T. U. sveikata buvo sužalota nežymiai, tai byloje patvirtina specialisto išvada (1 t., 18 b. l.) bei specialisto eksperto E. D. duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu. Kad K. M. trenkė nukentėjusįjį nugara į sieną patvirtino ne tik pats nuketėjusysis T. U., bet ir įvykį matę vaikai, o būtent: A. B., M. P., kurie buvo kartu su nukentėjusiuoju tualete, bei G. M., M. B., V. M., A. L., E. J., U. R., M. B., I. P., visi šie liudytojai patvirtino teismui matę, kaip K. M. trenkė T. U. į sieną, nors kaltinamojo gynėjas ir nurodo, jog vaikų parodymai yra prieštaringi, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog mažamečiai vaikai buvo apklausti, kai kurie, net tris kartus, laikotarpis tarp apklausų ganėtinai ilgas, o mažamečių vaikų atmintis yra besiformuojanti, be to, daug įvykių gali priversti vaikus pamiršti tam tikras vykusio įvykio detales. Be to, vaikai paminėjo, jog nenori prisiminti vykusio įvykio, kuris jiems yra nemalonus, tačiau esmę, jog matė, kaip K. M. trenkė T. U. nugara į sieną patvirtino visi nurodyti vaikai. Netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. K. M. būdamas suaugęs ir suvokdamas savo veiksmus, turėjo ir privalėjo suvokti, kad trenkdamas mažametį vaiką į sieną gali jam sukelti ne tik skausmą bet ir sužaloti jo sveikatą, kas ir buvo padaryta konkrečiu atveju. Trenkdamas T. U. K. M. į sieną suvokė, kad gali sužaloti mažametį ir to siekė. K. M. ir jo gynėjo nurodytos aplinkybės, jog T. U. netyčia galėjo trenktis į sieną jo purtimo metu, ar bandydamas ištrūkti iš K. M. rankų, yra paneigti įvykį mačiusių vaikų parodymais, kurie teismui patvirtino, jog K. M. tyčia trenkė du kartus tualete T. U. nugara į sieną bei tyčia stumdamas į sieną trenkė ir vesdamas laiptais žemyn. Net jei ir pritarti K. M. bei jo gynėjo nurodytoms įvykio aplinkybėms, K. M. turėjo suvokti, jog mažametis nuo purtymo galėjo atsitrenkti į sieną ir susižaloti. Kad K. M. tyčia veikė patvirtina ir tai, jog jis tuo metu buvo įpykęs, ir tai matė bei parodė visi apklausti vaikai. Todėl visų šių įrodymų visuma tik patvirtina K. M. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (BK straipsnio redakcija galiojusi iki 2013-07-13).
Taip pat kaltinamojo K. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis viešoje vietoje (Sedos (duomenys neskelbtini) gimnazijos patalpose) įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą sumušė nukentėjusįjį mažametį T. U., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, savo aktyviais veiksmais, t. y. smūgiuodamas T. U. į sieną bei nutvėręs jį už rūbų ties kaklu nugaros pusėje tempė laiptais žemys pas direktorę, dėl mažareikšmės priežasties, t. y. į jo kiemą nukritusių obuolių, užsipuolė mažamečius, juos atsivijo į mokyklos trečią aukštą, kur kitų mažamečių vaikų akivaizdoje susidorojo su mažamečiu T. U., taip demonstruodamas savo galią prieš mažametį vaiką, sukeldamas išgąstį kitiems įvykį stebėjusiem vaikam, kurie patyrė išgąstį bei susijaudinimą dėl K. M. veiksmų, be to, jie jautė baimę dėl savo klasės draugo T. U., tokius K. M. veiksmus patvirtino ne tik liudytojais apklausti mažamečiai liudytojai A. B., M. P., G. M., M. B., V. M., A. L., E. J., U. R., M. B., I. P., bet ir liudytojos S. V. ir R. G., kurios buvo pasipiktinusios K. M. elgesiu vaikų atžvilgiu, tokiais savo veiksmais K. M. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sukėlė mažamečių išgąstį bei jaudulį, jiems turėjusioje būti saugioje teritorijoje, tai yra mokykloje. Visa įrodymų visuma tik patvirtina kaltinamojo veiksmus. Kaltinamojo K. M. agresyvus elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir to norėjus.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo K. M. veiksmais teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (BK straipsnio redakcija galiojusi iki 2013-07-13) ir 284 straipsnio 1 dalį.
Taigi, įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamojo K. M. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – nežymiai sutrikdžius mažamečio sveikatą bei pažeidus viešąją tvarką, todėl jis baustinas už šių nusikaltimų padarymą.
Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje. Skirdamas bausmę kaltinamajam K. M. teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jų stadiją, kad jis padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus, viešajai tvarkai bei žmogaus sveikatai, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad jis dirbantis, anksčiau teismo neteistas (1 t., 73, 74 b. l.), nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka nebaustas (1 t., 72 b. l.), tačiau šiuo metu administracine tvarka baustas (2 t., 48-49 b. l.), turintis pastovią gyvenamąją vietą (1 t., 77 b. l.), vedęs, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (1 t., 79 b. l.), kaltinamasis visiškai kaltės nepripažino ir jautėsi visiškai nekaltas, o tai suponuoja išvadą, jog kaltinamasis visiškai nesigaili padaręs nusikalstamas veikas ir nevertina kritiškai savo padarytų veiksmų. Nors kaltinamasis anksčiau neteistas ir skiriant bausmę teismas turi vadovautis BK 55 straipsniu, tai yra asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau BK 140 straipsnio 2 dalies (BK straipsnio redakcija galiojusi iki 2013-07-13) sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad K. M. bausmės tikslai bus pasiekti, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, paskiriant laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), uždraudžiant per bausmės atlikimo laiką lankytis Sedos (duomenys neskelbini) gimanzijoje, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (BK straipsnio redakcija galiojusi iki 2013-07-13), paskiriant vienintelę sankcijoje numatytą, laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos jas apimant, griežtesne bausme paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę paskirtą už veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktais, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per visą bausmės atidėjimo laiką nesilankyti Sedos (duomenys neskelbini) gimnazijos teritorijoje ir jos patalpose.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
K. M. įpareigotinas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).
Kaltinamajam K. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas (1 t., 99, 106 b. l.).
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Nuketėjusiojo T. U. įstatyminis atstovas V. U. pateikė civilinį ieškinį prašydamas iš K. M. priteisti jo sūnui padarytą neturtinę žalą 2000,00 Lt (1 t., 166 b. l.). Be to, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė V. M., gindama viešąjį interesą, pareiškė civilinį ieškinį prašydama ieškovui V. U. atstovaujančiam savo mažametį sūnų T. U. priteisti 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui (1 t., 21-23 b. l.). Ieškiniuose nurodyta, jog mažametis dėl neteisėtų kaltinamojo K. M. veiksmų patyrė skausmą, baimę, išgąstį, be to, buvo stumdomas, mušamas ir tempiamas gimnazijos koridoriumi ir laiptais, matant kitiems moksleiviams, dėl ko buvo pažemintas T. U. orumas, bei jis jautėsi nepatogiai.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai bei ieškovo V. U. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir priteistina iš kaltinamojo K. M. ieškovui V. U., atstovaujančiam mažamečio sūnaus T. U. interesus 1500,00 Lt neturtinė žala (CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).
Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, dėl nukentėjusiojo T. U. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., 26-27 b. l.), tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis K. M. tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusįjį T. U., todėl privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužalotų asmenų sveikatos priežiūros išlaidas (1 t., 28 b. l.) ir priteistina iš K. M. 124,34 Lt Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 305 straipsnio 5 dalis ir CK 6.263, 6.290 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (BK straipsnio redakcija galiojusi iki 2013-07-13) ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.
K. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį lankytis Sedos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti K. M. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 ir 9 punktais, 4 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams bei paskirti įpareigojimus – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilankyti Sedos (duomenys neskelbtini) gimnazijos teritorijoje ir jos patalpose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įpareigoti K. M. per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą palikti nepakeistą.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai bei ieškovo V. U. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. M. T. U. atstovaujamam įstatyminio atstovo V. U. 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui.
Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš K. M. 124,34 Lt (vieną šimtą dvidešimt keturis litus ir 34 centus).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.