Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Monika Vyšniauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. M., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

4. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsni 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), ir P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus (Gimimo liudijimas, įrašo Nr. 4, registracijos vieta – (duomenys neskelbtini)). Taip pat nustatyta, kad P. J. ir O. J. susituokė (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimas, įrašo Nr. 5, santuokos registracijos vieta – (duomenys neskelbtini)). Santuokoje O. J. ir P. J. susilaukė dviejų vaikų: pareiškėjo V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. M. (buvusi pavardė – J.), gimusios (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centre O. J. vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, o P. J. vardu yra registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas butas įgytas O. J. ir P. J. santuokos metu – 1992 m. rugpjūčio 7 d. P. J. ir Šilalės valstybinės melioracijos įmonė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat 1992 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis. Iš pateikto (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1991 m. gruodžio 5 d. orderio Nr. 343 matyti, kad jis išduotas P. J., leidžiant apsigyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), be to, jame nurodyta, kad šeima, kurios nariai įregistruoti tame bute, susideda iš trijų asmenų, iš kurių: žmona O. J., sūnus V. J.. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad O. J. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas, AA Nr. 528372), o P. J. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. 3). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po O. J. mirties nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų, taip pat iš Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės Valdos Varkulevičės liudijimo matyti, jog paveldėjimo byla po palikėjos O. J. mirties Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biure nėra užvesta. Taip pat iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po P. J. mirties nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, taip pat iš Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės Valdos Varkulevičės liudijimo matyti, jog paveldėjimo byla po palikėjo P. J. mirties Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biure taipogi nėra užvesta. Nei pareiškėjas, nei kiti asmenys (duomenys neskelbtini) mirus O. J., o (duomenys neskelbtini) mirus P. J., nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jų palikimo priėmimo, palikėjų palikimas priimtas nebuvo. Taip pat byloje pateiktas VĮ Registrų centras sprendimas atsisakyti teikti nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriame nurodyta, kad Valstybės įmonėje Registrų centre išnagrinėtas V. J. 2025 m. kovo 4 d. prašymas pateikti duomenis apie P. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau VĮ Registrų centras prašymą, kaip pateiktą asmens, neturinčio teisės jį pateikti, atmetė.

6. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

7. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

8. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.

9. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

10. V. J. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjų O. J. ir P. J. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė – jis po mamos ir tėvo mirties faktiškai valdė jiems nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025 m. kovo 18 d. pažymos dėl faktinės gyvenamosios vietos Nr. 10-4 nustatyta, kad pareiškėjo V. J. faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, kad būtent pareiškėjas moka už komunalines paslaugas, teikiamas minėtam butui. UAB „Šilalės vandenys“ pažymoje apie skolas už šaltą vandenį ir pardavimo kainą nurodyta, kad 2025 m. kovo 5 d. už šaltą vandenį ir pardavimo kainą įsiskolinimo nėra, Abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad butą prižiūri, darė remontą.

11. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai, teismas neturi pagrindo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad V. J. faktiškai pradėdamas valdyti turtą po tėvų O. J. ir P. J. mirties, priėmė jų palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

12. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

13. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtų teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. po mamos O. J. mirties (duomenys neskelbtini) ir P. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jų palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), ir po tėvo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jų palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.