Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas dėl palikimo priėmimo nuginčijimo, tretieji asmenys D. J., M. G., Joniškio rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė R. S. patikslintą ieškinį palaikė visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad po O. R. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis L. R.; nustatyti juridinį faktą, kad po L. R. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jo anūkė R. S.; panaikinti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas 2017 m. rugpjūčio 31 d. palikimo priėmimą į O. R., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą bei Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės 2018 m. gegužės 22 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas 2017 m. rugsėjo 1 d. palikimo priėmimą į L. R., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą bei Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės 2018 m. gegužės 22 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ji augo pas senelius O. R. ir L. R. Seneliai visada sakydavo, kad po jų mirties butas liks jai, tai žinojo visi giminaičiai. Močiutės mirties metu ji buvo dar nepilnametė ir neturėjo turto išlaikyti butą. Po močiutės mirties senelis toliau gyveno bute, savo pinigais mokėjo mokesčius, darė minimalius remontus. Dukros atsisakė mamos palikimo jos nauda. Po močiutės mirties ji dar du metus gyveno su seneliu, nes šis buvo neįgalus. Po to, studijavo Šiauliuose, todėl senelio mirties metu fiziškai negalėjo gyventi senelio bute, tačiau juo rūpinosi: sutvarkė senelio daiktus, dažė sienas, keitė langus, nes buvo išdaužyti, mūrijo naują šildymo krosnelę. Remontus darė mėnesio laikotarpyje po senelio mirties su dabartiniu sutuoktiniu, kuris tuo metu dar buvo draugas. Nuotraukas, paveikslus po senelio mirties pasiėmė ji. Gaudavo stipendiją ir už elektrą mokėjo pati. Mokesčius moka iki šiol, kitų mokesčių kaip už elektrą ir šiukšles, nėra. 2014 m. buvo susidariusi skola dėl elektros energijos tarifų perskaičiavimo. Kai keitė skaitiklį, pasakė, kad neteisingi tarifai, ir ji padengė skolą. Kai senelis mirė, niekas kartu su juo negyveno. Jokių oficialių pranešimų, kad butą paveldės valstybė, negavo. Tik 2018 m. gegužės mėn. buvo telefoninis pokalbis su VĮ Turto banko atstovu dėl senelių turto nusavinimo, tada ji kreipėsi į advokatę, kuri iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad senelių palikimas, kurį ji visada laikė savu, perėjo valstybei. Dabar bute jos leidimu gyvena dėdė J. M. Sutinka apmokėti atsakovės patirtas 6 Eur išlaidas, susijusias su palikimo perėjimo valstybei liudijimų išdavimu.

Liudytojas V. S. parodė, kad ieškovė jo žmona, bendrauja nuo 2000 m. Kai pradėjo draugauti, ieškovė gyveno Žagarėje pas senelį. 2001 m. senelis mirė. Po laidotuvių su ieškove važiuodavo į senelio butą, tvarkė, sudėjo langus, tvarkė krosnį. Atvažiuodavo vieną, du kartus per mėnesį. Ieškovė mokėjo už elektrą, šiukšles. Visi giminėje žinojo, kad butas ieškovės. Po senelio mirties ieškovė tvarkėsi kaip buto savininkė. Ieškovė mokėsi Šiauliuose, jis tada gyveno Stungiuose. Ieškovė įleido į butą gyventi dėdę, bet viskuo rūpinasi ir tvarko jie.

Trečiasis asmuo Joniškio rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą notarei pranešta tinkamai, yra jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės, trečiųjų asmenų D. J., M. G. paaiškinimais, liudytojo parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovės seneliai O. R. ir L. R. nuosavybės teise po 1/2 dalį valdė šį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su buto priklausiniu – 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mirė ieškovės senelė O. R., a. k. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad O. R. paliktą turtą (1/2 buto su 1/16 ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini)), jos sutuoktinis L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjo valdyti iš karto po palikėjos mirties, nes L. R. po sutuoktinės mirties toliau gyveno jam ir sutuoktinei nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už elektros energiją, savo vardu sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, prižiūrėjo, tvarkė kaip savo turtą. Šios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu. L. R., būdamas O. R. sutuoktinis, priskirtinas pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), patvirtinto 1964 m., 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 2–3 dalys). O. R. vaikai D. J., M. G., J. M. taip pat buvo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, tačiau jie po motinos mirties palikimo nepriėmė.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės senelis L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad L. R. paliktą turtą (butą su dalimi ūkinio pastato, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninius daiktus, dokumentus) ieškovė R. S. faktiškai pradėjo valdyti iš karto po palikėjo mirties, nes ieškovė po senelio mirties rūpinosi palikėjo turtu kaip savu, mokėjo mokesčius už elektros energiją, darė remontus, stiklino langus, pasiėmė senelio asmeninius daiktus, minėto buto techninės apskaitos knygą. Šios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu. Ieškovė, būdama L. R. vaikaite, priskirtina antros eilės įstatyminiams įpėdiniams (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. R. vaikai D. J., M. G., taip pat buvo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, tačiau jie po tėvo mirties palikimo nepriėmė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, jog apie tai, kad palikimą, atsiradusį po senelių mirties, perėmė valstybė, ieškovei tapo patikimai žinoma 2018 m. birželio 14 d., gavus informaciją iš Nekilnojamojo turto registro išrašo. Ieškinys teismui pateiktas 2018 m. birželio 15 d., todėl yra pagrindas pripažinti, kad terminas ieškiniui reikšti nepasibaigęs (nepraleistas), teismas ieškinį priėmė ir civilinę bylą nagrinėja.

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis). Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo atveju, kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. O kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Atsakovė nurodė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimai buvo išduoti pagrįstai. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė pateikė pareiškimą notarei dėl O. R. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, o 2017 m. rugsėjo 1 d. – dėl L. R. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. 2018 m. gegužės 22 d. notarė Loreta Stankevičienė išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino, kad O. R. turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. 2018 m. gegužės 22 d. notarė Loreta Stankevičienė išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino, kad L. R. turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Šiuos dokumentus ieškovė prašo panaikinti.

Kaip minėta anksčiau valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad būtų išsiaiškinta ar nėra turto įpėdinių. Teismo vertinimu byloje nėra duomenų, jog buvo imtasi pastangų surasti O. R. ir L. R. artimuosius giminaičius, siekiant nustatyti galimus paveldėtojus ir išsiaiškinti jų ketinimus paveldėti ginčo turtą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog valstybei paveldėjimo teisės liudijimai išduoti, nepriklausomai nuo to, jog yra pirmesnės eilės įpėdinė, turinti teisę į palikimą, t. y. ieškovė.

Atsižvelgiant į tai, kad po O. R. mirties L. R. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, o po L. R. mirties ieškovė palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti turtą, valstybė negalėjo perimti O. R. ir L. R. turto, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimus yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Taigi, valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduoti ginčijami palikimo perėjimo valstybei liudijimai, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimus nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimus negaliojančiais (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. rugsėjo 1 d. atsakovės valstybės įmonės Turto banko pateikti pareiškimai notarei dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, kaip vienašaliai sandoriai (CK 1.63 straipsnio 1 ir 2 dalys), laikytini prieštaraujančiais imperatyviai CK 5.62 straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl pripažintini negaliojančiais ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Atitinkamai pripažintini negaliojančiais ir šių vienašalių sandorių pagrindu išduoti 2018 m. gegužės 22 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės išduoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimai, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Ieškinio patenkinimas sukels ieškovei teisines pasekmes – asmuo turės teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje yra sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje, nes ieškovė įrodė, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti faktus.

Iš ieškovės valstybės įmonės Turto bankas naudai priteistinos valstybės įmonės Turto bankas turėtos 6 Eur išlaidos, susijusios su palikimo perėjimo valstybei liudijimų išdavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), senelis L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), šešių mėnesių laikotarpyje po sutuoktinės O. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių laikotarpyje po senelio L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas 2017 m. rugpjūčio 31 d. palikimo priėmimą į O. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turtą bei Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės 2018 m. gegužės 22 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas 2017 m. rugsėjo 1 d. palikimo priėmimą į L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turtą bei Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės 2018 m. gegužės 22 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 6 Eur (šešis eurus) išlaidų, susijusių su palikimo perėjimo valstybei liudijimų išdavimu valstybės įmonei Turto bankas, į. k. 112021042, a. s. Nr. LT51 7044 0600 0044 3925 AB SEB bankas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.