- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-646/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- L. G.
- Ieškovas
- G. B.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas, Nerijus Kirkilas
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimo, kuriuo preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, civilinėje byloje Nr. 2-298-278/2010 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei L. G. dėl skolos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. G. 194 537,90 Lt skolos ir palūkanų. Nurodė, kad pagal 2007 m. liepos 5 d. paskolos raštelį atsakovei L. G. paskolino 100 000 Lt, o atsakovė įsipareigojo po mėnesio nuo raštelio pasirašymo datos grąžinti 110 000 Lt, tačiau sutartu laiku skolos negrąžino. Be to, pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. paskolos raštelį atsakovė pasiskolino 20 000 eurų (69 056 Lt) ir šią skolą įsipareigojo grąžinti iki 2007 m. rugsėjo 15, tačiau šios paskolos taip pat negrąžino. Tokiu būdu ieškovas prašė teismą priteisti iš atsakovės L. G. 179 056 Lt skolą, 15 481,90 Lt palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gegužės 25 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir ieškovo G. B. naudai iš atsakovės L. G. priteisė 179 056 Lt skolos, 15 481,90 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gegužės 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 071 Lt už teisines paslaugas ir procesinio dokumento surašymą, 2 445,38 Lt žyminio mokesčio, viso 3 516,38 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5,10 Lt pašto išlaidų valstybei.
Atsakovė L. G. dėl preliminaraus sprendimo pareiškė prieštaravimus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 22 d. sprendimu Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.65, 6.875 str.). Minėta įstatymo nuostata bei ieškovo teismui pateikti paskolos rašteliai, atsakovės skirtingai aiškinamos aplinkybės dėl paskolos suteikimo leidžia daryti išvadą, kad atsakovei L. G. buvo suteikta ne tik 100 000 Lt bet ir 20 000 Eur paskola, nes atsakovės ranka surašyti paskolos rašteliai apie minėtų sumų skolinimąsi yra pas ieškovą. Teismas kritiškai vertino atsakovės teiginius, jog pačiai parašius paskolos raštelį dėl 20 000 Eur ir minėtų pinigų negavus, ji šį raštelį būtų perdavusi G. B., nes tokie veiksmai neatitinka apdairaus ir protingo asmens veiksmų. Kad paskolos raštelį ieškovas būtų išgavęs prievarta ar grasinimų pasekoje, taip pat nenustatyta. L. G. yra veiklus žmogus, verslininkė, turinti gyvenimiškos patirties, todėl, surašydama paskolos sutartis, turėjo suvokti šių sutarčių pasirašymo pasekmes. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ir abiejų minėtų paskolų grąžinimą (CPK 178 str.). L. G. teiginiai, kad 110 000 Lt ji grąžinusi sumokėdama už ieškovo keliones, dalį lėšų grąžinus G. B. bei jo šeimos nariams, jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįsti. Be to, ir pati atsakovė pripažįsta, kad ji yra skolinga ieškovui 70 000 Lt. Net ir įvertinus, kad šalys yra sudarę dar vieną sutartį dėl 50 000 Lt paskolos, atsakovės nurodyta skolos suma ieškovui yra didesnė nei suteikta 50 000 Lt paskola. Nors paskolos rašteliuose atsakovė nenurodė, kad gavo pinigus, tačiau ji pripažįsta rašiusi paskolos raštelius pati bei gavusi 100 000 Lt paskolą, todėl ta aplinkybė, kad L. G. paskolos rašteliuose nenurodė gavusi pinigus bei nurodo, kad „skolinuosi“ ar „skolinu iš G. B.“ nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog minėtų lėšų ji nėra gavusi (b.l. 7-8). Be to CK 6.193 str. 1 d. nustato, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Dėl paminėtų motyvų teismas daro išvadą, kad skolos dokumento buvimas pas ieškovą G. B. yra pagrindas preziumuoti, kad atsakovės prievolė nėra įvykdyta, o L. G. teigdama priešingai, ieškovo teiginių nepaneigė (CPK 178 str., 185 str.).
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi atsakovė savalaikiai skolos G. B. negrąžino, ši skola iš L. G. priteistina. CK 6. 874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jei paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė neįvykdė savo prievolės sumokėti pasiskolintas pinigų sumas paskolos rašteliuose nustatytu laiku, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą bei įstatymo nustatytas dydžio palūkanas yra pagrįstas (CK 6.37 str., 6.38 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. G. prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
Atsiliepimas
1. Atsakovė pripažįsta gavusi iš ieškovo 100 000 Lt, tačiau teigia per keletą kartų įvairiomis formomis grąžinusi jam 142 150,40 Lt: 10 000 Lt grąžino sumokėdama kelionių agentūrai UAB „Saitas“ už ieškovo kelionę į Afriką, ką pripažino ir pats ieškovas, replikavęs „o kas jos prašė mokėti“; 20 000 Lt ieškovo prašymu 2009 m. balandžio 24 d. perduodama ieškovo sūnui S. B. (tai patvirtina ir sms žinučių išklotinės); 50 000 Lt grąžindama ieškovui 2009 m. balandžio 24 d. (pinigų perdavimo faktą galėtų patvirtinti liudytoja R. T., mačiusi pinigų perdavimo faktą, kurį patvirtina ir sms žinučių išklotinės); 10 000 eurų ieškovui grąžino per M. G., kuris pinigus perdavė pačiam ieškovui; 8000 eurų grąžino sumokėdama Graikijoje už ieškovo ir jo žmonos nuomotą namą (įrodymai bus pateikti).
Šalies argumentai
2. Apeliantė prašys prijungti prie bylos paskolos grąžinimo faktus patvirtinančias sms žinučių išklotines, nes tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad jos paaiškinimais dėl skolos dalinio grąžinimo teismas netiki.
3. Ieškovo turtinei padėčiai (ar galėjo 2007 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais paskolinti 169 056 Lt (110 000 Lt ir 20 000 eurų) nustatyti būtina išreikalauti ieškovo turto ir pajamų deklaracijas už 2003 – 2007 metus. Be to, atsakovė prašo atsižvelgti, kad jos ir ieškovo santykiai paskolos dalyko grąžinimo metu buvo ypač artimi, todėl paskolos grąžinimo momentais nereikalavo ieškovo ar kitų asmenų rašyti atitinkamus raštelius.
4. Jeigu teismui pateiktų įrodymų neužtenka, jis turi pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus bei nustato terminą jiems pateikti, nes tai susiję su tinkamu bylos išnagrinėjimu vykdant teisingumą (CPK 179 str.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė.
5. Teismas nepagrįstai nemažino net 10 000 Lt už mėnesį naudojimosi paskolos dalyku palūkanų dydžio pagal 2007 m. liepos 5 d. paskolos sutartį.
6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ieškovės atstovo paaiškinimo dėl 20 000 eurų „raštelio“ surašymo, nes jis buvo surašytas atsižvelgiant į tai, kad iki 2007 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė nesugebėjo grąžinti 110 000 Lt, todėl ieškovas sutiko palaukti paskolos grąžinimo paaiškindamas, kad 20 000 eurų bus kaip palūkanos už negrąžintą 110 000 Lt pinigų sumą. Tokiu būdu ieškovas, piktnaudžiaudamas teise, siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Atitinkamai CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas vien dėl to, kad jos pernelyg didelės (neprotingos), vertintina kaip teismo pareiga kontroliuoti netesybų dydį. Tuo tarpu sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi ginti ex officio. Ieškovės nuomone, analogiška teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ir šalių sutartų palūkanų atžvilgiu, apie kurių dydį sprendžiant taip pat turi būti atsižvelgta į įstatymo nustatytą procesinių palūkanų dydį (CK 6.210 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantės teiginys neva ji grąžino 142 150,40 Lt prieštarauja jos pačios teiginiui, kad buvo pasiskolinusi tik 100 000 Lt. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokoluose nėra užfiksuota, kad ieškovas būtų pripažinęs, jog atsakovė sumokėjo už ieškovą 10 000 Lt kelionių agentūrai „Saitas“, o jokių tai patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Atitinkamai apeliantė nepateikė jokių įrodymų ir apie 20 000 Lt ir 50 000 Lt grąžinimą 2009 m. balandžio 24 d. Be to, nepateikta jokių įrodymų ir apie 10 000 eurų grąžinimą per M. G., o taip pat 8000 eurų grąžinimą apmokant namo Graikijoje nuomą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui pateiks įrodymus, patvirtinančius kai kurių pinigų sumų grąžinimą ieškovui, tačiau pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atitinkamai visus turimus įrodymus apeliantė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, o mėginimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui vertintinas tik kaip nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis ir naujų netikėtumų kitai bylos šaliai pateikimas. Be to, nauji įrodymai kartu su apeliaciniu skundu nepateikti (CPK 306 str. 3 d.). Atmestinas ir atsakovės prašymas išreikalauti ieškovo turto ir pajamų deklaracijas už 2003-2007 metus, nes šį prašymą atsakovė iškėlė tik apeliaciniame skunde. Be to, pati apeliantė pripažino, kad 100 000 Lt iš ieškovo yra gavusi.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė 10 000 Lt palūkanų dydžio už paskolintus 100 000 Lt neginčijo, o minėtas palūkanų dydis atitiko sutarties šalių laisvės principą, įvertinant riziką. Atitinkamai apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus draudžiama (CPK 312 str.). Be to, šalys nebuvo suderėję dėl netesybų, kurios kompensuotų ieškovo nuostolius dėl netinkamo prievolės įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovo nuomone, atmestini ir apeliantės prašymai dėl liudytojų S. B., R. T. ir M. G. apklausų, nes pagal CK 6.65 straipsnį paskolintų lėšų grąžinimas taip pat yra sandoris, kuris turi būti sudarytas rašytine forma, o pagal CK 1.93 str. 2 d. įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą patvirtinti. Tuo tarpu bylos duomenys nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad apeliantė grąžino ieškovui paskolintas pinigines lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Kolegijos nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išaiškino visas bylai reikšmės turinčias aplinkybes, tinkamai taikė materialios ir procesinės teisės normas bei teismų praktiką, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjant iš paskolinių teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Be to, tokios išvados pagrįstumą patvirtina tai, kad nagrinėjamu atveju paskolos raštus surašė pati atsakovė ir ji šios aplinkybės neginčija. Pastebėtina, kad savo prieštaravimą dėl byloje priimto preliminaraus sprendimo bei pareikšto ieškinio atsakovė be kita ko grindė CK 6.875 str. 3 d. nuostata, tačiau reikalavimo dėl šalių sudarytų paskolų nuginčijimo byloje nepareiškė (b. l. 43-45, CK 6.875 str. 1 d.).
Pastebėtina, kad abiejuose paskolos raštuose nurodyti paskolų grąžinimo terminai, kas parodo, kad skolinti pinigai atsakovei buvo perduoti, nes akivaizdu, kad negavus pinigų analogiškas atsakovei protingas asmuo nebūtų surašęs bei atidavęs ieškovui paskolos raštų. Svarbu ir tai, kad pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli aiškinant aplinkybes dėl paskolų suteikimo.
Taip jau minėtame prieštaravime atsakovė kategoriškai nurodė, kad nei pagal vieną paskolos raštą ji pinigų iš atsakovo negavo. Tačiau vėliau duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teismui pripažino, kad 100 000 Lt paskolą gavo (b. l. 72).
Todėl paminėtų aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų visuma pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui labiau tikėti ieškovo reikalavimo pagrįstumu nei atsakovės atsikirtimams į jį, nes surašant paskolos raštus bei atiduodant juos ieškovui atsakovė turėjo suprasti savo veiksmų pasekmes.
Nesutikdama su skundžiamu sprendimu apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas – ypatingai CPK 179 straipsnį, dėl ko nebuvo išreikalauti visi bylai reikšmę turintys įrodymai bei neatskleista bylos esmė. Tačiau nuoroda į CPK 179 straipsnį nepaneigia civiliniame procese įtvirtinto rungimosi principo bei, visų pirma, šalies pareigos (ypač kai nagrinėjamas ginčas, kilęs iš privatinių teisinių santykių) įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.), juo labiau, kad atsakovei byloje atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas.
Vienu iš argumentų, patvirtinančių, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai, apeliantės nuomone, yra tai kad pirmosios instancijos teismas iš viso netyrė ieškovo turtinės padėties. Tačiau aplinkybę, kad ieškovas dėl savo turtinės padėties neturėjo galimybės paskolinti jo prašomas priteisti sumas atsakove iškėlė tik savo apeliaciniame skunde (CPK 306 str. 2 d.). Be to, teigdama, kad ieškovas neturėjo galimybės skolinti pinigus ji pati pripažino, kad pastarasis ne kartą skolino jai pinigus tame tarpe ir 100 000 Lt, kas parodo, kad ieškovas tokią galimybę turėjo (b. l. 72, 75).
Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ji 100 000 Lt paskolą ieškovui grąžino, tačiau patikimų įrodymų šiam teiginiui pagrįsti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė atsisakė apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo dėl liudytojų apklausos bei sms žinučių prijungimo). Tuo tarpu vien atsakovės paaiškinimai dėl paskolos grąžinimo negali būti vertinami kaip pakankamas bei patikimas įrodymas, patvirtinantis ieškinio nepagrįstumą. Tokia išvada daroma kaip dėl to, kad nei pačiuose paskolos raštuose, nei kokiame kitame rašytiniame įrodyme nėra užfiksuotas gautų paskolų grąžinimo faktas, taip ir dėl pačios atsakovės pozicijos dėl nagrinėjamo ginčo nenuoseklumo. Taip iš pradžių teigusi, kad ji iš ieškovo paskolų nebuvo gavusi vėliau atsakovė 100 000 Lt paskolos gavimo faktą pripažino, o pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos skola ieškovui 70 000 Lt (kas iš esmės atitinka 2007 m. rugpjūčio 16 d. paskolos raštelyje nurodytą 20 000 eurų skolintai sumai) (b. l. 72).
Be to, atsakovės paaiškinimai dėl aplinkybių, kuriomis ji neva grąžino ieškovui paskolą, taip pat yra prieštaringi bei nelogiški. Taip apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad 2009 m. balandžio 24 d. ji grąžino ieškovo sūnui 20 000 Lt prie prekybos centro ,,Topo centras“ ir tai ji padarė ieškovo, kuris tuo metu buvo kelionėje už Lietuvos ribų, prašymu. Tačiau kartu apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad tą pačią dieną ji 50 000 Lt Vilniaus universiteto kieme grąžino jau pačiam ieškovui. Be to, pirmosios instancijos teisme duodama paaiškinimus dėl dalies skolos grąžinimo jai sumokant už ieškovo keliones, atsakovė nurodė, kad konkrečių sumų bei kelionės agentūros pavadinimo ji neprisimena (b. l. 72). Tuo tarpu apeliaciniame skunde, t. y. vėliau negu davė paaiškinimus (atitinkamai po ilgesnio laiko tarpo nuo jos nurodomų įvykių) atsakovė jau nurodė tikslias jos už ieškovą mokėtas sumas, nurodė kelionių agentūros pavadinimą bei nurodė, kad tai patvirtinančius įrodymus ji pateiks teismui, tačiau to nepadarė (b. l. 80).
Neatitinka tikrovės ir apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovė sumokėjo už jo kelionę agentūrai ,,Saitas“ (b. l. 79). Tokio įrašo pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole nėra, o pastabų dėl protokolo pateikta nebuvo ( b. l. 55, 56, 64, 71-73).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimą dėl skolų priteisimo (CK 6.38 str. 1 d.).
Kaip jau buvo minėta, atsakovė 2007 m. liepos 5 d. pasiskolinusi iš ieškovo 100 000 Lt paskolos raštu įsipareigojo grąžinti jam 110 000 Lt. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas pats nurodo, kad 10 000 Lt iš grąžinamos sumos tėra šalių sutartos palūkanos, o jų dydį sąlygojo ir rizikos aplinkybė, kai trumpam laikui skolinamos piniginės lėšos be jokios grąžinimo garantijos. Taigi nagrinėjamuoju atveju paskolos sutarties šalys susitarė dėl palūkanų už suteiktą paskolą dydžio, kurios ir buvo priteistos skundžiamu sprendimu.
Taigi naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Tačiau pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo papildomai priteisti 5 procentų palūkanų nuo nurodytos 110 000 Lt sumos iki ieškinio padavimo dienos (CK 6.210 str. 1 d.). Taigi šiuo atžvilgiu skundžiamas sprendimas keistinas mažinant priteistų palūkanų dydį iki 5732,58 Lt (nurodyto dydžio palūkanos teismo vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. pagrįstai priteistos pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. paskolos raštelį).
Iš dalies tenkinant apeliacinį skundą ir dėl to keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 22 d. sprendimu paliko nepakeistą to paties teismo 2009 m. gegužės 25 d. preliminarų sprendimą, kuriuo, visiškai tenkinant ieškovo ieškinį, iš atsakovės priteista ir 2445,38 Lt žyminio mokesčio. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad 9749,32 Lt palūkanų buvo priteista nepagrįstai (tai sudaro 5 procentus ieškinio reikalavimo), atitinkama dalimi mažintinas iš atsakovės priteistino žyminio mokesčio dydis, t. y. iki 2323,11 Lt (2445,38 * 0,95). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir priteistų iš atsakovės dydis dėl mažareikšmiškumo nekeistinas.
Iš byloje esančių duomenų (b. l. 84, 121, 124) taip pat aišku, kad atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 3400 Lt žyminio mokesčio, o nuo 1490,75 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo buvo atleista. Atitinkamai patenkinus 5 procentus atsakovės apeliacinio skundo, iš ieškovo atsakovei priteistina 170 Lt (3400 * 0,05), o valstybei – 74,54 Lt (1490,75 * 0,05) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Tačiau, atsižvelgiant į patenkinto reikalavimo, o taip pat ir pačių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį apeliacinės instancijos teisme, pastarosios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą, sumažinant Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. preliminariu sprendimu ieškovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas palūkanas iki 5732,58 Lt (penkių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt dviejų litų 58 ct), o žyminį mokestį – iki 2323,11 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt trijų litų 11 ct).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. B. 170 Lt (šimtą septyniasdešimt litų) atsakovei L. G., o taip pat 74,54 Lt (septyniasdešimt keturis litus 54 ct) valstybei žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą..
Priteisti iš atsakovės L. G. 2,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.