Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „GeoLTD“ atstovams direktoriui Tomui Jasevičiui ir advokatui Danieliui Urbonui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „GeoLTD“ ieškinį atsakovei I. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011-12-08 UAB „GeoLTD“ („Vykdytojas“) ir I. P. („Užsakovas“) pasirašė kadastrinių darbų sutartį (toliau – Sutartis) (b.l. 20-21). Sutarties 1.2 punktas numatė, kad kadastrinių matavimų kaina bus nustatyta gavus duomenis apie žemės sklypus iš Anykščių žemėtvarkos skyriaus. Atsiskaitymas įvykdomas per 14 kalendorinių dienų po darbų perdavimo – priėmimo akto ir sąskaitos faktūros pasirašymo. 2011-05-11 pasirašytas aktas dėl kadastrinių darbų pridavimo – priėmimo, pagal kurį UAB „GeoLTD“ priduoda, o I. P. priima UAB „GeoLTD“ atliktus darbus: žemės sklypų kadastriniai matavimai (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (4 vnt., ~46,16 ha), 1 ha kaina – 100 Lt (b.l. 5), bei 2012-05-11 išrašyta sąskaita faktūra serija GEO Nr. 0170 4616,00 Lt sumai (b.l. 6). Raštu „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“ (raštas be datos), I. P. informavo ieškovą UAB „GeoLTD“, kad nėra užbaigti šalių pasirašytoje Sutartyje numatyti kadastriniai darbai ir iki šiol nepateiktas kadastrinių matavimų darbų (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje atliktų darbų aktas, bei pareikalavo atlikti darbus (b.l. 30). Raštu „Dėl 2011-12-08 sutarties nutraukimo“ (be datos), I. P. vienašališkai nutraukė kadastrinių darbų Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, nes ieškovas nebaigė ir nebeketina baigti vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų (b.l. 31). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai buvo įregistruoti kadastre 2013-05-07 (b.l. 39-40), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai buvo įregistruoti kadastre 2013-05-07 (b.l. 41-42), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai buvo įregistruoti kadastre 2013-05-07 (b.l. 43-44), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai buvo įregistruoti kadastre 2013-05-07 (b.l. 93-94). Iš Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylų kopijų (b.l. 53-91) matyti, kad trijų žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktai buvo surašyti ir pasirašyti 2012-02-10, o vieno žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas surašytas ir pasirašytas 2012-02-24. Iš 2014-05-05 rangos sutarties Nr. VSG-05-05 matyti, kad tarp IĮ „VS geogis“ (rangovas) ir I. P. (užsakovas) buvo sudaryta sutartis, kuria rangovas įsipareigojo pagal užsakovo užduotį sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti (duomenys neskelbtini) 4 vnt. žemės sklypų, užsakovo nurodytų riboženklių tikslinimo darbus (riboženkliai tikslinami ne viso sklypo – tik tie kuriuo pageidauja užsakovas) (b.l. 120-121).

Šalių sudarytos Sutarties dalykas – parengti (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje planuojamų pirkti iš valstybės žemės sklypų kadastrinius matavimus.

Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pažymėtina, kad sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo rangos, jei ji atitinka šiuos požymius: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog užsakovas, t. y. atsakovė, yra fizinis asmuo, jos užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti užsakovės asmeninius poreikius, nesusijusius su profesine ar darbine veikla, o rangovas, t. y. ieškovas, yra verslininkas – juridinis asmuo, taigi darytina išvada, jog tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

Esminis vartojimo rangos šalių teisių ir pareigų reglamentavimo ypatumas – CK 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsakovo teisė nutraukti vartojimo rangos sutartį įstatyme nesiejama su rangovo padarytu sutarties pažeidimu, svarbiomis priežastimis ar kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, tai reiškia, kad vartotojas rangos sutartyje gali pasinaudoti CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį laisva nuožiūra; ši užsakovo teisė galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą, užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga (CK 6.662 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad, net nutraukus rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.658 straipsnio 4 dalis).

Tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už ieškovo atliktus kadastrinių matavimų darbus.

Ieškovas savo reikalavimą priteisti skolą grindžia tuo, jog darbai atsakovei buvo perduoti 2012-05-11 pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktą, be to, atsakovė pasirašė visų keturių žemės sklypų Žemės ribų paženklinimo – parodymo aktus, kuriuose yra nurodyta, kad žemės sklypo ribos paženklintos riboženkliais (b.l. 55-56, 66-67, 76-77, 84-85). Aplinkybę, jog ieškovo išrašytame kadastrinių darbų pridavimo - priėmimo akte yra nurodyta ankstesnė akto data nei tarp šalių buvo Sudaryta sutartis, bei, kad nurodyta ne ta kadastrinė vietovė, kurioje buvo užsakyti atliekami darbai, ieškovas paaiškino tuo, kad buvo padaryta spausdinimo klaida. Teismas neturi pagrindo nei tikėti šia ieškovo nurodyta aplinkybe, nei ja netikėti. Tačiau akivaizdu, jog tai, kad užsakovei pateiktame atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte yra nurodyta neteisinga data ir nurodyta ne ta vietovė, kurioje turėjo būti atlikti jos užsakyti darbai, galėjo atsakovę suklaidinti, nes be šios Sutarties, šalis siejo ir kiti sutartiniai santykiai dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo kitoje kadastrinėje vietovėje (b.l. 47-48, 138). Esant tokiems nustatytiems netikslumams dėl šalių pasirašyto 2011-05-11 (ar 2012-05-11) kadastrinių darbų pridavimo - priėmimo akto, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovė aktą pasirašė būdama suklydimo įtakoje, todėl nėra pagrindo kategoriškai konstatuoti, jog ieškovo atlikti darbai atsakovei buvo perduoti tinkamai. Tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, vis dėlto darytina išvada, kad negalima suabsoliutinti priėmimo - perdavimo akto reikšmės sutartiniuose santykiuose, būtina įvertinti ir visus kitus sutarties vykdymo eigoje surašytus dokumentus bei atliktus darbus. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbo rezultatais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymu. Darbų priėmimo - perdavimo suabsoliutinimas mokėjimo prievolei prieštarautų šių procedūrų įgyvendinamų teisių ir pareigų paskirčiai ir sudarytų prielaidas nepagrįstam praturtėjimui.

Šioje byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad dalį atsakovės užsakytų darbų ieškovas atliko. Teismo posėdžio metu šią aplinkybę pripažino ir atsakovės atstovas. Į bylą pateiktos keturių žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ieškovo atliktų kadastrinių matavimų darbų pagrindu buvo suformuoti, iš valstybės įsigyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 4 žemės sklypai. Taigi, tai leidžia daryti teismui išvadą apie tinkamą dalies Sutartyje numatytų darbų atlikimą.

Atsakovė savo nesutikimą su ieškovo reikalavimu priteisti 4616 Lt skolą iš esmės grindė tuo, jog iki šiol ieškovas (vykdytojas) pilnai neatliko Sutartyje numatytų darbų, t.y. žemės sklypų ribų nepaženklino riboženkliais. LRV 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32. punktas nustato, kokie veiksmai turi būti atliekami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu, o 32.1 punktas numato, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, buvęs UAB „GeoLTD“ darbuotojas – matininko padėjėjas D. K. nurodė tokias darbų atlikimo aplinkybes, t.y., kad jis atliko pasirengimo darbus – iš anksto vyko į vietą, žymėjo tuos riboženklius, kurių nebuvo, atliko kitus paruošiamuosius darbus: išsiuntė pranešimus gretimų sklypų savininkams, pakviesdamas juos dalyvauti nustatant žemės sklypo ribas, nurodytą dieną (2012-02-10) atvyko į vietą ir susitiko su atvykusiais gretimų sklypų savininkais, su kuriais derino sklypų ribas. Liudytojas pažymėjo, kad 2012-02-10 jis su užsakove nebuvo susitikęs ir jai žemės sklypų ribų nerodė. Taip pat nurodė, kad riboženkliai buvo kalami žiemos metu, kad 2012-02-10 oro temperatūra buvo žemesnė nei 25 laipsniai šalčio, tačiau tai jam leido sukalti kuoliukus, tačiau jis negalėjo nurodyti ar kuoliukai buvo įsmeigti į sniegą, ar įkalti į žemę, tačiau tikslindamas atsakymą į šį klausimą nurodė, jog jo manymų, jis kuoliukus įkalė į žemę. Liudytojas taip pat paaiškino, kad jo užduotis buvo paženklinti ribą, kad kuoliukų įkalimas yra laikinas dalykas, nes tolimesnis riboženklio saugojimas ir prižiūrėjimas yra žemės savininko pareiga.

Išklausius liudytojo paaiškinimus bei įvertinus byloje esančius rašytinius dokumentus (žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktus) darytina išvada, jog aktuose užfiksuota informacija nesutampa su faktiniais duomenimis. Po liudytojo paaiškinimų paaiškėjo, kad nei matininkas J. K., nei užsakovė I. P. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto surašymo dieną – 2012-02-10 – vietoje nebuvo, užsakovei žemės sklypų ribos tą dieną rodomos taip pat nebuvo. Atsakovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad ieškovo atstovas atsakovei kažkuriuo kitu laiku (tai yra ne 2012-02-10), preliminariai, o ne tiksliai parodė būsimas žemės sklypų ribas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti šia atsakovės atstovo nurodyta aplinkybe, kadangi kaip matyti ir iš liudytojo parodymų, žemės sklypų ribų paženklinimas natūroje vyko žiemą, ir, nors nustatyta, kad ieškovas žemės sklypų ribų ženklinimo darbus darė, įrenginėjo riboženklius, tačiau žemės sklypų riboženkliai, kuriuos ieškovas įkalė į sniegą ar žemę 2012 metų vasario mėnesį, tikėtina neišliko, nes oro sąlygos tam nebuvo palankios. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad žemės savininkas yra atsakingas už įrengtus riboženklius, privalo juos saugoti ir prižiūrėti. Tačiau teismas pažymi, kad tinkamai įrengti riboženklius yra rangovo pareiga, nes žemės sklypų kadastrinių matavimų darbų atlikimas apima ir žemės sklypo ribų paženklinimą riboženkliais. Iš nustatytų faktinių duomenų darytina išvada, jog ieškovas (rangovas) užsakovei neatskleidė visos informacijos, susijusios su Sutarties vykdymu - riboženklių įrengimu, neišaiškino užsakovei, kad žiemos sąlygomis ieškovas neturės galimybių tinkamai įrengti žemės sklypo riboženklių (CK 6.674 str. 1 d.), todėl užsakovė, negavusi to rezultato, kokio tikėjosi, turėjo teisę nutraukti sutartį (CK 6.674 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgęs į šioje byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, pripažįsta, kad atsakovė visiškai pagrįstai, t.y. dėl ieškovo kaltų veiksmų vienašališkai nutraukė šalių sudarytą sutartį, nes atsakovas nepilnai atliko Sutartyje numatytus darbus – tinkamai nepaženklino žemės sklypų ribų riboženkliais, atsakovė pagrįstai tai laikė esminiu sutarties pažeidimu, kadangi ji pilnai negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovės vienašališką 2011-12-08 sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu atmestinas (CPK 183 str.).

Kaip jau nurodyta, byloje surinktų įrodymų visuma laikytina įrodytu, kad ieškovas dalį Sutartyje numatytų darbų atliko, todėl atsakovė privalo sumokėti dalį Sutartyje numatytos kainos, proporcingos atliktam darbui (CK 6.673 str.). Atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog siekdama užbaigti keturių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų darbus, atsakovė 2014-05-05 sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su IĮ „VS geogis“, kuria užsakė atlikti nurodytų žemės sklypų užsakovo nurodytų riboženklių tikslinimo darbus (b.l. 120-121), už kurių atlikimą sumokėjo 2200 Lt (b.l. 122-123). Ši atsakovės trečiajam asmeniui IĮ „VS geogis“ sumokėta suma pripažintina ta šalių sudarytos Sutarties kainos dalimi, kuri yra proporcinga ieškovo neatliktiems (arba netinkamai atliktiems) darbams, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 2416 Lt sumą (4616 – 2200 = 2416).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius. Šalių sudarytos Sutarties 4.3 punktas numatė, kad užsakovas privalo mokėti vykdytojui 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą apmokėjimo už darbus kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, o taip pat nuo nepagrįstai uždelstų priimti atliktų darbų sumos. Šioje byloje teismas nenustatė, kad užsakovė delsė priimti darbus bei už juos apmokėti, užsakovė vienašališkai nutraukė sutartį dėl vykdytojo kaltės, todėl atsakovė nelaikytina prievolę pažeidusia skolininke. Todėl įvertinant, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių ir užsakovė (atsakovė) yra silpnesnioji Sutarties šalis, bei nenustačius jos kaltės dėl darbų priėmimo ir atsiskaitymo už juos, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškinys pareikštas 4616 Lt sumai, tačiau teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 2416 Lt, t.y. patenkino 52 procentus pareikštų reikalavimų. Taigi ieškovui iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 72 Lt žyminio mokesčio ir 780 Lt ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 139-140) (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Iš atsakovės taip pat priteistini 17,70 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „GeoLTD“, į.k. 301098744, 2416 Lt (699,72 EUR) (du tūkstančius keturis šimtus šešiolika litų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-03-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 852 Lt (246,76 EUR) (aštuonis šimtus penkiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 17,70 Lt (5,13 EUR) (septyniolika litų ir 70 centų) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.