Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A- 53-227/ 2015

Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00230-2014-2

NUTARTIS

2015 m. sausio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „GeoLTD“ apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-486-913/2014 pagal ieškovo UAB „GeoLTD“ ieškinį atsakovei I. P. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo, vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustatė, kad 2011-12-08 UAB „GeoLTD“ („Vykdytojas“) ir I. P. („Užsakovas“) pasirašė kadastrinių darbų sutartį (b.l. 20-21), kurios 1.2 punkte numatė, kad kadastrinių matavimų kaina bus nustatyta gavus duomenis apie žemės sklypus iš Anykščių žemėtvarkos skyriaus. Atsiskaitymas įvykdomas per 14 kalendorinių dienų po darbų perdavimo – priėmimo akto ir sąskaitos faktūros pasirašymo. 2011-05-11 pasirašytas aktas dėl kadastrinių darbų pridavimo – priėmimo, pagal kurį UAB „GeoLTD“ priduoda, o I. P. priima UAB „GeoLTD“ atliktus darbus: žemės sklypų kadastriniai matavimai (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (4 vnt., ~46,16 ha), 1 ha kaina – 100 Lt (b.l. 5), bei 2012-05-11 išrašyta sąskaita faktūra serija GEO Nr. 0170 4616,00 Lt sumai (b.l. 6). Raštu „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“ (raštas be datos), I. P. informavo ieškovą UAB „GeoLTD“, kad nėra užbaigti šalių pasirašytoje Sutartyje numatyti kadastriniai darbai ir iki šiol nepateiktas kadastrinių matavimų darbų (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje atliktų darbų aktas, bei pareikalavo atlikti darbus (b.l. 30). Raštu „Dėl 2011-12-08 sutarties nutraukimo“ (be datos), I. P. vienašališkai nutraukė kadastrinių darbų Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, nes ieškovas nebaigė ir nebeketina baigti vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų (b.l. 31). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai buvo įregistruoti kadastre 2013-05-07 (b.l. 39-40), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai buvo įregistruoti kadastre 2013-05-07 (b.l. 41-42), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai buvo įregistruoti kadastre 2013-05-07 (b.l. 43-44), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai buvo įregistruoti kadastre 2013-05-07 (b.l. 93-94). Iš Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylų kopijų (b.l. 53-91) nustatė, kad trijų žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktai buvo surašyti ir pasirašyti 2012-02-10, o vieno žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas surašytas ir pasirašytas 2012-02-24. Iš 2014-05-05 rangos sutarties Nr. VSG-05-05 nustatė, kad tarp IĮ „VS geogis“ (rangovas) ir I. P. (užsakovas) buvo sudaryta sutartis, kuria rangovas įsipareigojo pagal užsakovo užduotį sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti (duomenys neskelbtini) 4 vnt. žemės sklypų, užsakovo nurodytų riboženklių tikslinimo darbus (riboženkliai tikslinami ne viso sklypo – tik tie kuriuo pageidauja užsakovas) (b.l. 120-121). Atsižvelgė į tai, kad ieškovas savo reikalavimą priteisti skolą grindžia tuo, jog darbai atsakovei buvo perduoti 2012-05-11 pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktą, be to, atsakovė pasirašė visų keturių žemės sklypų Žemės ribų paženklinimo – parodymo aktus, kuriuose yra nurodyta, kad žemės sklypo ribos paženklintos riboženkliais (b.l. 55-56, 66-67, 76-77, 84-85). Vertino, kad ieškovo išrašytame kadastrinių darbų pridavimo - priėmimo akte yra nurodyta ankstesnė akto data nei tarp šalių buvo Sudaryta sutartis, nurodyta ne ta kadastrinė vietovė, kurioje buvo užsakyti atliekami darbai, kas galėjo atsakovę suklaidinti, nes be šios Sutarties, šalis siejo ir kiti sutartiniai santykiai dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo kitoje kadastrinėje vietovėje (b.l. 47-48, 138). Esant tokiems netikslumams dėl šalių pasirašyto 2011-05-11 (ar 2012-05-11) kadastrinių darbų pridavimo - priėmimo akto, teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovė aktą pasirašė būdama suklydimo įtakoje, todėl nėra pagrindo kategoriškai konstatuoti, jog ieškovo atlikti darbai atsakovei buvo perduoti tinkamai. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumą bei pripažino, kad į bylą pateiktos keturių žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ieškovo atliktų kadastrinių matavimų darbų pagrindu buvo suformuoti, iš valstybės įsigyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 4 žemės sklypai, kas patvirtina tinkamą dalies Sutartyje numatytų darbų atlikimą.

Pripažino, kad ieškovas dalį Sutartyje numatytų darbų atliko, todėl atsakovė privalo sumokėti dalį Sutartyje numatytos kainos, proporcingos atliktam darbui (CK 6.673 str.). Kadangi atsakovė, siekdama užbaigti keturių žemės sklypų kadastrinių matavimų darbus, 2014-05-05 sudarė rangos sutartį Nr. VSG-05-05 su IĮ „VS geogis“, kuria užsakė atlikti nurodytų žemės sklypų užsakovo nurodytų riboženklių tikslinimo darbus (b.l. 120-121) ir už šių darbų atlikimą sumokėjo 2200 Lt (b.l. 122-123), šia suma sumažino iš atsakovės ieškovui priteistiną skolą (4616 – 2200 = 2416). Teismas ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė, kadangi nebuvo nustatyta, jog užsakovė delsė priimti darbus bei už juos apmokėti, užsakovė vienašališkai nutraukė sutartį dėl vykdytojo kaltės, todėl atsakovė nelaikytina prievolę pažeidusia skolininke, taip pat įvertino, kad šalių teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių ir užsakovė (atsakovė) yra silpnesnioji Sutarties šalis, jos kaltė dėl darbų priėmimo ir atsiskaitymo už juos nenustatyta. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. ieškovo reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas iš atsakovės tenkino. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš atsakovės priteistos pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat sprendimo motyvais, todėl jų išsamiai nebekartoja.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinį tenkinti iš dalies, o ne visa apimtimi, skunde teigia, kad jis tinkamai atliko visus darbus pagal šalių 2011-12-08 Kadastrinių darbų sutartį, taip pat tinkamai paženklino žemės sklypų ribas riboženkliais. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog ieškovas riboženkliais žemės sklypų ribų tinkamai nepažymėjo, blogai vertino byloje esančius įrodymus.

Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šalių sudarytos 2011-12-08 kadastrinių darbų sutarties dalykas buvo parengti (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje planuojamų pirkti iš valstybės žemės sklypų kadastrinius matavimus. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 p. nustatant žemės sklypo kadastro duomenis taip pat turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas ieškinį, turėjo pareigą įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė sutartį, jos sąlygas, tarp kurių - tinkamai paženklino žemės sklypų ribas riboženkliais, tačiau to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas nepadarė.

Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus: 2011-12-08 UAB „GeoLTD“ ir I. P. sudarytą kadastrinių darbų sutartį, 2011-05-11 priėmimo – perdavimo aktą, 2012-05-11 PVM sąskaitą – faktūrą, žemės ribų paženklinimo – parodymo aktus, kuriuose yra nurodyta, kad žemės sklypo ribos paženklintos riboženkliais, o 13 punktu atsakovė yra įsipareigojusi saugoti pastatytus riboženklius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog šalių pasirašytą 2011-05-11 (ar 2012-05-11) kadastrinių darbų pridavimo - priėmimo aktą atsakovė aktą pasirašė būdama suklydimo įtakoje, kadangi jame nurodyta neteisinga data, vietovė, kurioje turėjo būti atlikti jos užsakyti darbai, priešingai apeliantui, šalis siejo ir kiti sutartiniai santykiai dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo kitoje kadastrinėje vietovėje (b.l. 47-48, 138). Todėl šio akto pasirašymas nesudaro pagrindo kategoriškai konstatuoti, jog ieškovo atlikti darbai atsakovei buvo perduoti tinkamai. Taip pat įvertintina, kad kadastrinių darbų pridavimo - priėmimo aktas negalėjo būti pasirašytas 2012-05-11, kadangi iki to laiko sutartiniai darbai nebuvo užbaigti, jie negalėjo būti perduoti užsakovei, nes dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) k. planai ir kadastro bylos parengtos tik 2012 metų birželio 11 d. (b.l. 39-42). Esant minėtiems netikslumams pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesuabsoliutino priėmimo - perdavimo akto reikšmės sutartiniuose santykiuose bet vertino visus kitus sutarties vykdymo eigoje surašytus dokumentus bei atliktus darbus.

Teismo nuomone, nors žemės ribų paženklinimo – parodymo aktuose 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypo ribos paženklintos riboženkliais, o 13 punktu atsakovė savo parašu yra įsipareigojusi saugoti pastatytus riboženklius, taip pat savo parašu Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų bylose patvirtinusi, kad su paženklintomis vietovėje žemės sklypų ribomis sutinka, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo pripažinti, jog riboženkliai buvo tinkamai įrengti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktuose užfiksuota informacija nesutampa su faktiniais duomenimis, nes iš liudytojo D. K., buvusio UAB „GeoLTD“ darbuotojo – matininko padėjėjo, parodymų, atsakovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad matininkas J. K., užsakovė I. P. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto surašymo dieną vietoje nebuvo, užsakovei žemės sklypų ribos tą dieną nebuvo parodytos, jos parodytos atsakovei kažkuriuo kitu metu tik preliminariai. Todėl žemės ribų paženklinimo – parodymo aktuose nurodytos informacijos teisingumas kelia pagrįstų abejonių, aktuose nurodyti duomenys vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovas neneigia, kad žemės sklypų ribas nustatinėjo bei riboženklius įrenginėjo ne matininkas J. K., o jo padėjėjas D. K., kuris ir pildė žemės ribų paženklinimo-parodymo aktus bei vėliau juos teikė matininkui pasirašyti, todėl jo parodymai nagrinėjamu atveju laikytini svarbiais tiek sprendžiant dėl aktų surašymo, tiek dėl pačių riboženklių įrengimo.

Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punktu žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005-11-10 įsakymu Nr. 1P-20 patvirtintų Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių (galiojusių iki 2014-06-01) 10 punkte. Nagrinėjamu atveju byloje iš liudytojo D. K. parodymų nustatyta, kad 2012-02-10 atsakovė ženklinant žemės sklypo ribas iš tiesų nedalyvavo, nors aktuose yra pasirašiusi kaip kviesta dalyvauti nustatant žemės sklypų ribas bei nėra žymos, jog atsakovė į vietą būtų neatvykusi, todėl manytina, kad aktuose ji pasirašė vėliau, galimai dar nežinodama apie riboženklių įrengimo darbų atlikimo kokybę. Atsakovė nedalyvavo atliekant žemės sklypo ribų paženklinimą, jai nebuvo parodyti riboženkliai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pasirašydama aktuose, kuriuose įvardintas riboženklių skaičius ir kuriuose atsakovė savo parašu yra įsipareigojusi saugoti pastatytus riboženklius, ji pripažino ieškovą įvykdžius sutartinius įsipareigojimus bei tinkamai įrengus riboženklius.

Priešingai nei teigia apeliantas, teisės aktuose yra numatyta tam tikra riboženklių įrengimo tvarka, aukščiau minėtų Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių 5 p. numatyta, kad žemės sklypo ribos kaimo gyvenamojoje vietovėje ženklinamos gelžbetoniniais, plastikiniais ir metaliniai riboženkliais bei riboženkliais kietosioms dangoms (įkalamomis, įbetonuojamomis vinimis). Vadovaujantis minėtų taisyklių 8.1 p. ženklinant žemės sklypo ribas pirmą kartą, vykdytojas pagal geodezinę ir kartografinę medžiagą ir joje pažymėtas žemės sklypo ribas, kurias reikia paženklinti, vietovėje turi nustatyti vietas, kuriose bus statomi riboženkliai. Pažymėtina, kad iš liudytojo D. K., parodymų nustatyta, jog jis atliko pasirengimo darbus dar iki 2012-02-10 dienos, taip pat iki to laiko buvo atvykęs į vietą pasižymėti pagal turimus duomenis žemės sklypo ribų, 2012-02-10 buvo atvykęs į vietą bei susitikęs su atvykusiais gretimų sklypų savininkais (užsakovei nedalyvaujant), su jais derino sklypų ribas atsižvelgdamas į iš anksto sukaltus medinius kuoliukus bei natūralius objektus vietovėje (griovius). Liudytojas paaiškino, kad paženklindamas žemės sklypų ribas į žemę įkalė medinius kuoliukus. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovo darbuotojas atliko tik paruošiamuosius riboženklių įrengimo darbus, tačiau riboženklių, kurie atitiktų aukščiau minėtų taisyklių 5 p., taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005-11-10 įsakymu Nr. 1P-20 patvirtintų Riboženklių standartų reikalavimus, nepastatė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad žemės sklypų ribų paženklinimui natūroje vykus žiemą, 2012 metų vasario mėnesį, žemės sklypų riboženkliai, kuriuos ieškovas įkalė į sniegą ar žemę, neišliko, kadangi, kaip jau minėta aukščiau, mediniai riboženkliai neatitiko numatytų standartų, be to, kaip patvirtino liudytojas D. K., tokie riboženkliai, galėjo būti nuversti žvėrių, jiems buvo būtina priežiūra. Kadangi tinkamai įrengti riboženklius yra rangovo pareiga, nes žemės sklypų kadastrinių matavimų darbų atlikimas apima ir žemės sklypo ribų paženklinimą riboženkliais, o šiuo atveju pripažintina, kad ieškovas tinkamai nepaženklino žemės sklypų ribų riboženkliais, pagrįstai pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovas (rangovas) nepilnai atliko sutartyje numatytus darbus ir tuo pagrindu sumažino iš atsakovės priteistiną sumą.

Nesutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių sudaryta sutartis nutraukta teisėtai. Šalių tarpusavio santykius reglamentuoja vartojimo rangos nuostatos. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą. Rangovui (verslininkui) taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, jam tenka pareiga laiku informuoti atsakovę (vartotoją, užsakovę) apie sutarčiai vykdyti reikšmingas aplinkybes. CK 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. CK 6.674 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Minėto įstatymo straipsnio 2 dalis numato, kad užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje. Pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, tenka rangovui (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtuose straipsniuose yra įtvirtintos specialios normos, skirtos vartojimo rangos sutarties nutraukimui, todėl CK 6.217 str. nuostatos netaikytinos. Kaip jau minėta aukščiau šalių sudarytos 2011-12-08 kadastrinių darbų sutarties dalykas buvo parengti (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje planuojamų pirkti iš valstybės žemės sklypų kadastrinius matavimus, tame tarpe ir atlikti žemės sklypo ribų paženklinimo riboženkliais darbus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, kuris yra verslininkas, užsakovei (vartotojai) neatskleidė visos informacijos, susijusios su šios sutarties vykdymu, o būtent, su riboženklių įrengimu, neišaiškino užsakovei, kad žiemos sąlygomis ieškovas neturės galimybių tinkamai įrengti žemės sklypo riboženklių, todėl užsakovė, negavusi to rezultato, kokio tikėjosi, turėjo teisę nutraukti sutartį vadovaujantis CK 6.674 str. 2 d. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė apie darbų atlikimą įrenginėjant riboženklius buvo tinkamai informuota, byloje nustatyta, kad riboženkliai buvo įrengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t.y. darbai atlikti ne taip, kaip atsakovė pagrįstai tikėjosi sudarydama sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms pagrįstai pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti sutartį, o ieškovo reikalavimą pripažinti atsakovės vienašališką 2011-12-08 sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu atmetė.

Kaip jau minėta aukščiau, 2011-05-11 (ar 2012-05-11) kadastrinių darbų pridavimo - priėmimo aktas atsakovės buvo pasirašytas suklydimo įtakoje ir negalima konstatuoti, jog ieškovo atlikti darbai atsakovei šiuo aktu buvo perduoti tinkamai. Vadovaujantis šalių sudarytos 2011-12-08 kadastrinių darbų sutarties 4.3 punktu užsakovas privalo mokėti vykdytojui 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą apmokėjimo už darbus kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, o taip pat nuo nepagrįstai uždelstų priimti atliktų darbų sumos. Pagal sutarties 1.2 p. atsiskaitymas įvykdomas per 14 kalendorinių dienų po darbų perdavimo-priėmimo akto ir sąskaitos faktūros pasirašymo. Nors atsakovė yra pasirašiusi 2012-05-11 PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau pripažinus, kad darbai tinkamai nebuvo perduoti, negalima konstatuoti, kad ji pažeidė sutarties 1.2 p. Taip pat negalima pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai uždelsė priimti atliktus darbus, kadangi jai nebuvo pateiktas tinkamas kadastrinių darbų pridavimo-priėmimo aktas. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad atsakovė pradėjo iš valstybės įgytais sklypais naudotis kadastrinius matavimus įregistravus kadastre, tokiu būdu pripažino, kad dalis darbų atlikta tinkamai, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, kad sutartyje, PVM sąskaitoje faktūroje nėra išskirta konkreti suma, mokėtina už tai, kad ieškovo atliktų kadastrinių matavimų darbų pagrindu buvo suformuoti žemės sklypai, tarp šalių kilo ginčas dėl dalies atliktų darbų tinkamumo, atsakovei nebuvo aiški už tinkamai atliktus darbus mokėtina suma, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas dalį darbų atliko netinkamai. Užsakovė teisėtai nutraukė sutartį dėl vykdytojo kaltės šiam netinkamai atlikus riboženklių įrengimo darbų, todėl negalima teigti, jog ji vengė atsiskaityti su ieškovu ir tokiu būdu pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Esant nurodytoms aplinkybėms pagrįstai pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių ir užsakovė (atsakovė) yra silpnesnioji sutarties šalis, bei nenustatęs jos kaltės dėl darbų priėmimo ir atsiskaitymo už juos, ieškovo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo netenkino.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 263, 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.