- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-653-390/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16803-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Trečiasis asmuo
- Kauno
- Išvadą teikia
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2966-848/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei R. B. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, institucija teikianti išvadą - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 262,03 Eur skolą už tiekiamą šilumą patalpų šildymui, 36,40 Eur delspinigių, bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t.1, b.l. 3-5).AB „Kauno energija“ teikia šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Atsakovė šilumą vartoja, tačiau moka dalimis. Skola susidarė už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-05-01 ir sudaro 1262,03 Eur. Už minėtą laikotarpį paskaičiuota 36,40 Eur delspinigių. Atsakovė su ieškiniu nesutiko (t.1, b.l. 26-30), nurodė, kad nuo 2014 m. spalio mėnesio atsakovei šiluma nebuvo tiekiama ir vis dar nėra tiekiama. UAB „Energijos servisas“ 2014 m. spalio 27 d. komisijos aktu yra nustatyta, kad butas yra neprijungtas prie namo kolektorinės sistemos, t.y. nėra pajungti einantys į butą vamzdžiai. Nustatyta, kad šildymo tiekimas į atsakovės butą yra atjungtas. Apie šildymo tiekimo nutraukimą atsakovė informuota nebuvo. Atsakovė kreipėsi į ieškovą, kad išsiaiškinti, kuo vadovaujantis buvo atjungtas šilumos tiekimas į jos butą. Ieškovė nurodė, kad gavusi atsakovės prašymą kreipėsi į Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką su prašymu pateikti išsamius paaiškinimus dėl atsakovės prašyme išdėstytų aplinkybių. Buvo gautas Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atsakymas, kad atsakovės butas nėra atjungtas nuo bendros namo šildymo sistemos, atsakovės butui šiluma tiekiama senąja šildymo sistema. Ieškovė netikrino bendrijos pateiktos informacijos. Atsakovė pakartotinai kreipėsi į ieškovą dėl buto šildymo, tačiau ieškovas nesiėmė priemonių, kad spręsti atsakovės buto nešildymo problemas, netikrino šilumos netiekimo/atjungimo teisėtumo. T.y. ieškovas neturi teisė reikalauti skolos už šilumos tiekimą, kai šilumos energija atsakovei nebuvo tiekiama. Gavęs informaciją apie šilumos netiekimą, ieškovas turėjo imtis aktyvių veiksmų ir tokią informaciją patikrinti bei jos pagrindu padaryti išvadą dėl šilumos tiekimo apmokestinimo. Nepatikrinęs nurodytos informacijos, ieškovas sąskaitą už šilumos tiekimą, išrašė neteisėtai. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija su ieškiniu sutiko (t.1, b.l. 108-112). Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nepagrįsti atsakovės argumentai, jog jos butui nuo 2014 m. spalio mėnesio nėra tiekiama šiluma. Yra atlikti namo šildymo sistemos renovacijos darbai, yra renovuotas šildymo mazgas, įrengtos naujos šilumos tiekimo magistralės, prie kurių prijungti butai, išskyrus atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas. Atsakovei neprisijungus prie naujosios šildymo sistemos, butui šiluma tiekiama senuoju vamzdynu. UAB „Energijos servisas“ 2014 m. spalio 27 d. akte būtent konstatuota, jog atsakovei priklausantis butas nėra pajungtas prie naujosios, renovuotos šildymo sistemos ir gyvenamajame name sumontuotos šilumos tiekimo magistralės. Be to, nėra pateikta įrodymų, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui šiluma nebuvo tiekiama. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė yra teisėtai atsijungusi nuo senosios gyvenamojo namo šildymo sistemos. Būtent dėl atsakovės veiksmų nėra galimybės iki galo užbaigti šilumos sistemos renovacijos procesą, išmontuoti senąją namo šildymo sistemą. Trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie tai, kad nėra užtikrinamas šilumos tiekimas į atsakovei priklausantį butą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino (t.2, b.l. 124-129). Ieškovei AB „Kauno energija“ iš atsakovės R. B. priteisė 1262,03 Eur įsiskolinimą už tiekiamą šilumą patalpų šildymui, 36,04 Eur delspinigių, 40,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiajam asmeniui Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai iš atsakovės priteisė 1300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovės priteisė 15,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad Kauno (duomenys neskelbtini) DNSB (toliau – Bendrija) gyvenamajame name atliko šildymo sistemos renovacijos darbus, kurių pagrindu name renovuotas šildymo mazgas, įrengtos naujos šilumos tiekimo magistralės, prie jų pajungti namo butai (t.1, b. l.90-91; t.2, b. l. 44-48, 52-68). Atlikus šilumos sistemos renovacijos darbus 2014-06-30 raštu atsakovė buvo informuota, jog iki 2014-08-15 visi gyventojai raginami pasikeisti senąją šildymo sistemą į naujai suprojektuotą, prisijungiant prie naujai įrengtų stovų, to nepadarius šiluma bus tiekiama senuoju vamzdynu ir už ją reikės apmokėti (t.1, b. l. 118). Atsakovei nereaguojant į bendrijos raginimus, name buvo palikta senoji šildymo sistema, kuria ieškovei ir buvo tiekiamas šildymas (t.1, b. l. 36-42, 90-91, 132-133). Atsakovė 2014-11-18, 2014-12-19, 2015-02-24 raštais kreipėsi į ieškovę, jog jai nėra tiekiamas šildymas, prašė imtis priemonių bei patikrinti faktinę situaciją atvykus į atsakovei priklausantį butą. Tačiau atsakovė nei bendrijos atstovų, nei šilumos sistemą prižiūrinčios įmonės darbuotojų į gyvenamąsias patalpas neįsileido (t.1, b. l. 120-123, 125-126, 176-180). Atsakovė bendrijos pirmininko ir šilumos sistemą prižiūrinčios įmonės atstovo į butą neįsileido, net ir 2015-02-09 atsakovei pateikus prašymą bendrijos pirmininkui jos patalpas pajungti prie naujai įrengtos šildymo sistemos (t.1, b. l. 93, 96-98, 125-127). Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti atsakovės sąžiningumu. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog yra teisėtai atsijungusi nuo šildymo sistemos. Tokių duomenų neturi ir ieškovė, bei trečiasis asmuo. Be to, byloje nustačius, kad atsakovei nepasijungus prie renovuotos šildymo sistemos name buvo palikta senoji šildymo sistema, kuria šildymas buvo tiekiamas tik atsakovės butui, todėl net jeigu atsakovė savo bute ir būtų atsijungusi nuo senosios šildymo sistemos, atsakovė liko šilumos energijos vartotoja.Teismas sprendė, kad nesant duomenų ar mokėjimai už elektros energiją buvo atliekami teisingai, negalima daryti išvados, kad ginčo butas buvo šildomas elektros prietaisais, todėl teismas verstino, kad atsakovės pateikti mokėjimai už elektros energiją, bylos teisiniam vertinimui reikšmės neturi. Teismas sprendė, kad bylos išsprendimui reikšmės neturi ir išvadą byloje teikiančios institucijos pateiktas faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2016-10-10 aktas, kuriame užfiksuota situacija apie ginčo patalpose esančius šildymo prietaisus. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuo šildymo sistemos būtų atsijungusi teisėtai. Nurodė, kad vertinat institucijos pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į tai, kad patikrinimas buvo atliktas po to, kai atsakovė pateikė bendrijai prašymą prijungti ją prie renovuotos šildymo sistemos, galima būtų daryti išvadą, jog atsakovė šiuo metu galimai yra atsijungusi nuo šildymo sistemos ir paruošusi patalpas prijungimui prie naujos šildymo sistemos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog jai šiluma nebuvo tiekiama.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti (t.2, b.l. 139-144). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, netinkamai aiškino ir taikė Šilumos tiekimą ir atsiskaitymą už šią paslaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
11.2. Kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute nešyla radiatoriai, pastebėjo prasidėjus 2014 m. šildymo sezonui. Kad išsiaiškinti šilumos netiekimo priežastį kreipėsi į UAB „Energijos servisas“. 2014 m. spalio 27 d. aktu komisija nustatė, kad atsakovės butas yra neprijungtas prie namo kolektorinės sistemos, nėra pajungti einantys į butą (jų nėra) vamzdžiai, t.y. komisija nustatė, kad šildymo tiekimas į atsakovės butą yra atjungtas. Atsakovė 2014 m. lapkričio 18 d. , 2014 m. gruodžio 19 d., 2015 m. vasario 24 d. raštais kreipėsi į ieškovę, kad išsiaiškinti, kodėl buvo atjungtas šilumos tiekimas į jos butą. Ieškovė nesiėmė veiksmų, kad nustatyti šilumos tiekimo aplinkybes į atsakovės butą, ignoravo komisijos aktą ir neteisėtai išrašinėjo sąskaitas už šilumos tiekimą, kuri atsakovei nebuvo tiekiama.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Teismas sprendė, kad atsakovės butas galimai nuo šildymo sistemos yra atjungtas šiuo metu, tačiau ginčo nagrinėjimui aktualus laikotarpis nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. T.y. teismo išvada patvirtina, kad atsakovės butas nuo šildymo sistemos laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. nebuvo atjungtas.
11.4 Ieškovės neveikimas ir trečiojo asmens veiksmai sudarė situaciją, kad kitokiu būdu negalėdama teisėtai gauti šildymo savo butui senąja šildymo sistema, yra priversta jungtis prie neteisėtai įrengtos namo šildymo sistemos. Kad gyvenamajame name šildymo sistema pakeista be statybas leidžiančio dokumento, patvirtina išvados teikiančios institucijos pateiktas 2016 m. spalio 14 d. savavališkos statybos aktas.
11.5. Teismas nevertino byloje pateikto savavališkos statybos akto, tačiau atsakovės veiksmus vertino nesąžiningais padaręs išvadą, kad atsakovė nebendradarbiavo su bendrija sprendžiant dėl atsakovės buto prijungimo prie šildymo sistemos. T.y. aplinkybė, kad atsakovė buvo verčiama prisijungti prie neteisėtai įrengtos sistemos, negali būti vertinama kaip atsakovės nesąžiningumas. Be to, nebendradarbiavimas nėra pagrįstas įrodymais. Atsakovė raštu nebuvo informuota apie ketinimą atvykti apžiūrėti jos butą.
11.6. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai patalpos nėra prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, asmuo nelaikytinas šių patalpų šildymo vartotoju (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 45 p.).
11.7. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2014 m. spalio 27 d. akto, kuriuo konstatuota atsakovės buto atjungimo nuo šildymo sistemos faktas. Teismas taip pat atsisakė vertinti 2016 m. spalio 14 d. savavališkos statybos aktą, nevertino atsakovės raštų turinio, o tai rodo, kad nesiaiškintos atsakovės buto atjungimo nuo šildymo sistemos aplinkybės ginčo laikotarpiu (2014.10.01-2015.05.01). T.y. neatskleista bylos esmė.
11.8. Atsakovės vertinimu, trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos, nes ginčas kilo būtent dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų pertvarkant namo šildymo sistemą. Be to, teisinėms paslaugoms nebuvo reikalingos specialios žinios, išsamesnis pasirengimas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Kauno energija“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2., b.l. 149-151). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
12.1. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra dvi šilumos tiekimo sistemos (sena ir nauja). Atsakovė savo buto prie naujai sumontuotų šilumos tiekimo vamzdžių neprijungė. Butas liko prijungtas prie namo senos šilumos teikimo sistemos. Ieškovė šilumą tiekia ir į seną ir į naują šilumos tiekimo sistemas. Byloje nėra duomenų, kad šilumos tiekimas namui buvo nutrauktas. Nėra duomenų, kad atsakovės butas yra teisėtai atjungtas nuo namo šilumos tiekimo sistemos.
12.2. 2014 m. spalio 27 d. komisijos aktu yra nustatyta, kad atsakovės butas nėra prijungtas prie namo kolektorinės sistemos. Buto šilumos tiekimo sistemos atjungimas ir buto šilumos tiekimo sistemos prijungimas prie tiekimo tinklų, yra skirtingi dalykai.
12.3. Nepagrįstu laikytinas atsakovės argumentas, jog ieškovė nesiėmė veiksmų ir nesiaiškino situacijos. Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, šilumos punktus, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo sistemos ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Šilumos tiekėja negali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju). Ieškovė, gavusi atsakovės informaciją, kad butas nėra šildomas, patikrino namui tiekiamo šilumnešio parametrus (hidraulinį spaudimą, šilumnešio temperatūrą) ir nustatė, kad šilumnešio parametrų nukrypimų iki namo šilumos punkto nėra. Ieškovė, nebūdama šilumos punkto ir šilumos tiekimo sistemos prižiūrėtoju, negalėjo imtis aktyvių veiksmų situacijai aiškintis.
12.4. Namo Bendrija paaiškino, kad neatliko jokių veiksmų atjungiant atsakovės buto šildymą nuo namo šilumos tiekimo sistemos. Šildymo tiekimo sistemos atsakovės bute apžiūrėti nepavyko, tai rodo atsakovės nesąžiningus veiksmus.
12.5. Remiantis byloje pateiktais įrodymais galima spręsti, kad atsakovės butas nebuvo šildomas dėl to, kad buto radiatoriai buvo atjungti nuo namo šilumos tiekimo sistemos. Radiatoriai atjungti savavališkai, todėl atsakovė turi mokėti už patiektą šilumą.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.3, b.l. 3-10). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
13.1. Apeliantė nenurodė, kokias materialinės teisės normas pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkami taikė.
13.2. Apeliaciniu skundu atsakovė, ginčydama pareigą sumokėti susidariusį įsiskolinimą, nukrypsta nuo bylos esmės, taip peržengdama ginčo (ieškinio) ribas. Todėl nėra pagrindo analizuoti nepagrįstai apeliantės keliamus reikalavimus.
13.3. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016 m. spalio 14 d. savavališkos statybos aktu nustatytos faktinės aplinkybės t.y. kad naujoji šildymo sistema pakeista be statybą leidžiančio dokumento, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Ši aplinkybė nėra susijusi su tuo, kad atsakovė neatsiskaitė už šilumos energiją.
13.4. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d., atsakovės buto patalpoms nebuvo teikiama šiluma. 2014 m. spalio 27 d. UAB „Energijos servisas“ akte konstatuojama, kad atsakovei priklausantis butas nėra pajungtas prie naujos/suremontuotos gyvenamojo namo šildymo sistemos kolektorių. Tačiau nėra nurodoma, kad ginčo butas yra atjungtas nuo senosios namo šildymo sistemos.
13.5. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės butas yra teisėtai atjungtas nuo centralizuotos senosios šildymo sistemos. Vartotojas, kuris neįteisino savo buto šildymo sistemos atjungimo nuo centralizuotos namo šildymo sistemos, išlieka šilumos energijos vartotojais iki tol, kol toks atsijungimas yra įteisinamas teisės aktų nustatyta tvarka.
13.6. Atsakovė nesikreipė į namo administratorių, su pretenzija, jog atsakovės bute nėra užtikrinamas būtinas šilumos temperatūros palaikymas.
13.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės elgesį prilygino nesąžiningam.
13.8. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, tarp jų 2014 m. spalio 27 d. aktą, atsakovės prašymų reikšmę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15.Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl atsakovės R. B. pareigos mokėti už ieškovės centralizuotai tiekiamą šilumos energiją atsakovės buto šildymui laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2015-05-01.
16.Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė AB „Kauno energija“ šiam butui tiekia šilumą. Kauno (duomenys neskelbtini) DNSB gyvenamajame name atliko šildymo sistemos renovacijos darbus, kurių pagrindu name renovuotas šildymo mazgas, įrengtos naujos šilumos tiekimo magistralės, prie jų pajungti namo butai (t.1, b. l.90-91; t.2, b. l. 44-48, 52-68). Atlikus šilumos sistemos renovacijos darbus 2014-06-30 raštu atsakovė buvo informuota, jog iki 2014-08-15 visi gyventojai raginami pasikeisti senąją šildymo sistemą į naujai suprojektuotą, prisijungiant prie naujai įrengtų stovų, to nepadarius šiluma bus tiekiama senuoju vamzdynu ir už ją reikės apmokėti (t.1, b. l. 118). Atsakovei nereaguojant į bendrijos raginimus, name buvo palikta senoji šildymo sistema, kuria ieškovei ir buvo tiekiamas šildymas (t.1, b. l. 36-42, 90-91, 132-133).
17.Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2014 m. spalio 27 d. akto, kuriuo konstatuota atsakovės buto atjungimo nuo šildymo sistemos faktas. Tačiau kolegijos vertinimu, minėtame akte konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) buto ((duomenys neskelbtini)) gyventoja nėra prisijungusi prie namo kolektorinės sistemos. Nustatyta, kad nėra pajungti įeinantys į butą (jų nėra) vamzdžiai (t.1, b.l. 32), todėl kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad šiuo aktu yra konstatuotas atsakovės buto atjungimo nuo šildymo sistemos faktas. Be to, pažymėtina kad tam, jog šilumos vartotojo prievolės pagal šilumos tiekimo sutartį pasibaigtų, būtinas ne tik faktinis, bet ir teisinis atsijungimo pagrindas, t. y. atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, šilumos tiekimo įrenginių atjungimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-219/2016). Byloje nėra duomenų, kad atsakovės butas buvo teisėtai atjungtas nuo centralizuotos senosios šildymo sistemos. Tuo tarpu byloje pateikti duomenys rodo, kad atsakovei neprisijungus prie naujos namo šildymo sistemos, name buvo palikta senoji šildymo sistema, kuria ieškovei ir buvo tiekiamas šildymas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos teisiniame reglamentavime (CK 6.390 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis) nustatyta butų savininkų teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta konstatuotina, kad atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti ieškovei už teikiamą šilumos energiją. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aktualu, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovės butas buvo teisėtai atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2014-10-01 iki 2015-05-01. Tuo tarpu aplinkybės, kad patikrinimo vietoje 2016-10-10 aktu nustatyta, jog atsakovės bute yra prie senosios šildymo sistemos neprijungtų šildymo prietaisų ir remiantis šia aplinkybe padaryta teismo išvada, kad atsakovės butas galimai nuo šildymo sistemos yra atjungtas šiuo metu, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada patvirtina, kad atsakovės butas nuo šildymo sistemos laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. nebuvo atjungtas. Be to, nagrinėjamu atveju yra aktualu nustatyta aplinkybė, kad nesant duomenų apie atsakovės teisėtą atsijungimą nuo šildymo sistemos ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2014-10-01 iki 2015-05-01, atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už šilumos energiją.
18.Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad 2014 m, prasidėjus šildymo sezonui ir atsakovės bute nešylant radiatoriams, atsakovė kreipėsi į ieškovę, kad išsiaiškinti, kodėl buvo atjungtas šilumos tiekimas į jos butą, tačiau ieškovė nesiėmė veiksmų, kad nustatyti šilumos tiekimo aplinkybes į atsakovės butą, ignoravo komisijos aktą ir neteisėtai išrašinėjo sąskaitas už šilumos tiekimą, kuri atsakovei nebuvo tiekiama. Pažymėtina, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) (Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė nei bendrijos atstovų, nei šilumos sistemą prižiūrinčios įmonės darbuotojų į gyvenamąsias patalpas neįsileido. Todėl teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog nebendradarbiavimas nėra pagrįstas įrodymais. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta spręstina, jog būtent dėl pačios atsakovės veiksmų nebuvo galimybės patikrinti jos nurodytų aplinkybių dėl nešylančių radiatorių. Tuo tarpu, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė įrodymų, jog šiluma tiekiama nebuvo. Nustatyta, kad tik vienam atsakovės butui esant pajungtam prie senosios šildymo sistemos ir ieškovei tiekiant šilumos energiją, atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už paslaugas.
19.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad gyvenamojo namo šildymo sistemos pakeitimo teisėtumo aplinkybė nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir dėl šios aplinkybės teismas nepasisakė bei nevertino su tuo susijusių į bylą pateiktų duomenų, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl su neteisėtai įrengtos namo šildymo sistemos nevertintini, kaip neturintys įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
20.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 176, 185 straipsniai). Teismas spręsdamas ginčą tinkamai nustatė ir kvalifikavo tarp šalių teisinius santykius, todėl atmetami apeliantės argumentai, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, netinkamai aiškino ir taikė Šilumos tiekimą ir atsiskaitymą už šią paslaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
21.Nepgįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos, nes ginčas kilo būtent dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų pertvarkant namo šildymo sistemą. Apeliantė teigia, kad teisinėms paslaugoms nebuvo reikalingos specialios žinios, išsamesnis pasirengimas. Pažymėtina, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už jos butui tiekiamą šilumos energiją. Nustatyta, kad šiluma buvo tiekiama, o atsakovė nepateikė įrodymų, jog šiluma tiekiama nebuvo. Kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę naudotis teisine pagalba. Be to nustatyta, kad priteistos išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
22.Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos apylinkės teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, savo išvadas padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas ( CPK 263 straipsnis), naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23.Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimus į apeliacinį skundą pateikusioms šalims. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Kauno energija“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. T.y. ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą įrodymų patvirtinančių išlaidų turėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios pateiktais duomenimis sudaro 1000 Eur. Trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004m. balandžio 2d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004m. kovo 26d. nutarimu (Nuo 2015m. kovo 20d. nauja redakcija). Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.