Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-11-10 · Civilinė byla Nr. 2-2966-848/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-10Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-11Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-10
Bylos Nr.
2-2966-848/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16803-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Kriaučiūnienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Trečiasis asmuo
Kauno Vilniaus
Atsakovas
R. B.
Išvadą teikia
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
Advokatai
Domas Pakėnas, Aušra Veselovaitė
Civilinė byla Nr.2-2966-848/2016Proceso Nr.2-69-3-16803-2015-6Procesinių sprendimų kategorija: (S) 2.1.6.1.;2.1.6.2.;2.5.1.3.;2.5.1.3.6.;2.5.8.10.;2.5.11.5.;3.1.7.;3.2.4.;3.2.6.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė,sekretoriaujant Antaninai Antonenko, Vaidai Ambrozevičienei,dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovui G. K.,atsakovės atstovui advokatui Domui Pakėnui,

trečiojo asmens Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Elenai Gudavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei R. B. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrija, institucija teikianti išvadą - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 262,03 Eur įsiskolinimą už tiekiamą šilumą patalpų šildymui, 36,40 Eur delspinigių, viso 1 298,43 Eur bei bylinėjimosi išlaidas – 39 Eur žyminio mokesčio ir 1,71 Eur už duomenų gavimą.

Šalies argumentai

Ieškovė pateiktame ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad AB „Kauno energija“ tiekia šilumą butui (duomenys neskelbtini). Už šilumą atsakovė turi atsiskaityti pagal teikiamas mokėjimo sąskaitas. Su atsakove šilumos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Atsakovė šilumą vartoja, tačiau už ją moka dalinai. Prašoma priteisti skola susidarė už tiekiamą šilumą patalpų šildymui nuo 2014-10-01 iki 2015-05-01. Atsakovei laiku neatsiskaitant, ieškovė prašo priteisti 36,40 Eur delspinigių (1 t., b.l.3-5).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje teismui pateiktame atsiliepime bei teismo posėdžių metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovės didžioji dalis procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių pateikiamos klaidingai, prieštaraujant realiai situacijai. Trečiasis asmuo administruoja ir prižiūri gyvenamojo namo, esančio adresu Vilniaus g. 15, Kaune bendrojo naudojimo objektus. Bendrijai yra pavesta Gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra ir eksploatavimas, pagrindinių namo konstrukcijų, bendro naudojimo inžinerinės įrangos priežiūra, defektų šalinimas ir saugaus naudojimo užtikrinimas, avarijų likvidavimas ir kitos namo priežiūros techninės priemonės. Pastato bendrojo naudojimo šilumos įranga priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai. Butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos specialios atjungimo procedūros ir tvarkos, nepažeisti kitų daugiabučio namo bendraturčių ir šilumos tiekėjo interesų bei nepadaryti jiems žalos. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas Nr. 14, esantis gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Bendrija pagal parengtą namo šildymo sistemos renovacijos projektą yra atlikusi šildymo sistemos renovacijos darbus gyvenamajame name, kurių pagrindu yra renovuotas šildymo mazgas, įrengtos naujos šilumos teikimo magistralės, prie jų pajungti gyvenamojo namo butai, išskyrus vieną – R. B. nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 14. Šildymo sistemos renovacijos darbai buvo atliekami etapais ir iki 2014-07-15 buvo užbaigti. Atsakovė raštu buvo informuota, kad iki 2014-08-15 neprisijungus prie naujosios šildymo sistemos, šiluma ateinančio šildymo sezono metu bus tiekiama senuoju vamzdynu pagal bendrijos pasitvirtintą individualų šilumos paskirstymo metodą, kuriuo remiantis visa senąja šildymo sistema tiekiama šiluma bus priskaičiuojama tam butui, kuriam ji bus tiekiama. Kadangi butas Nr. 14 prie šildymo sistemos iki nurodytos datos neprisijungė, buvo priimtas sprendimas palikti dalį veikiančios/cirkuliuojančios senosios šildymo sistemos, siekiant užtikrinti šilumos teikimą butui Nr. 14. Vėliau kelis kartus atsakovė buvo raginama pasijungti prie šildymo sistemos, tačiau nesiėmė jokių konkrečių veiksmų tam įgyvendinti. 2014-10-27 UAB ,,Energijos servisas“ surašė aktą, kuriuo ir patvirtino faktą, kad R. B. priklausantis butas Nr. 14 nėra pajungtas prie naujosios, renovuotos šildymo sistemos ir gyvenamajame name sumontuotos šilumos teikimo magistralės. Buto Nr. 14 savininkė nesutiko/atsisakė jungtis prie naujos renovuotos šildymo sistemos tuo metu, kai tai buvo daroma centralizuotai. Atsakovės buto Nr. 14 šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai niekada nebuvo pajungti prie renovuoto gyvenamojo namo šildymo mazgo ir name įrengtos naujos šilumos teikimo magistralės, t.y. butas Nr. 14 kaip buvo, taip ir liko prijungtas prie senųjų pastato šilumos energijos tiekimo tinklų. Įrodymų, kad butas Nr. 14 teisėtai ir pagal parengtus ir suderintus projektus buvo atjungtas nuo centralizuotos senosios šildymo sistemos atsakovė nepateikė. Tokių duomenų neturi ir namo administratorius, atsakovė nesikreipė į bendrijos pirmininką su prašymu atsijungti nuo senosios šildymo sistemos, jokių buto Nr. 14 šildymo sistemos/prietaisų atjungimo nuo senosios šildymo sistemos darbų administratorius neatliko, šiluma į butą Nr. 14 buvo teikiama senąją (nerenovuota) šildymo sistema, kuri užtikrino alternatyvų šilumos teikimą išimtinai butui Nr. 14. Bendrijos pirmininkui buvo įteiktas 2015-12-09 R. B. prašymas dėl buto Nr. 14 pajungimo prie bendros gyvenamajame name naujai įrengtos šildymo sistemos, todėl buvo prašoma atsakovės leisti ir sudaryti galimybę bendrijos pirmininkui bei šildymo sistemą prižiūrinčios įmonės atstovui apžiūrėti bute Nr. 14 sumontuotų šildymo prietaisų faktinę būklę, jų galingumą, įvadus, sumontuotos šildymo sistemos atitiktį projektui, tačiau atsakovė sutartu laiku bute Nr. 14 esančių šilumos prietaisų, sistemos ir įvadų apžiūrėti neleido. Tikėtina, kad atsakovei priklausančiame bute Nr. 14 galimai savavališkai buvo atlikti atsijungimo nuo senosios (nerenovuotos) šildymo sistemos ir šilumos tiekimo įrenginių darbai, juolab, kad buvo mėginama neteisėtai ir savavališkai, be administratoriaus sutikimo, nedalyvaujant techninę namo šildymo sistemos priežiūrą atliekančios įmonės UAB ,,Energijos servisas” atstovui bute Nr. 14 sumontuotus šildymo prietaisus pajungti prie renovuotos gyvenamojo namo šildymo sistemos (1 t., b. l. 108-112, 2 t., 120-123, 198-199).

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovės teiginys, jog atsakovė vartojo šilumą neatitinka tikrovės. 2014 m. prasidėjus šildymo sezonui atsakovė pastebėjo, kad jos bute nešyla radiatoriai. Atsakovė kreipėsi į UAB „Energijos servisas“, prašydama išsiaiškinti šilumos netiekimo priežastį. 2014-10-27 aktu, komisija, sudaryta iš trijų asmenų, nustatė, kad atsakovės butas yra neprijungtas prie namo kolektorinės sistemos, t.y. nėra pajungti einantys į butą (jų nėra) vamzdžiai, t. y. komisija nustatė, kad šildymo tiekimas į atsakovės butą yra atjungtas. Atsakovės niekas neinformavo apie šildymo tiekimo nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, kad šildymo sezonui prasidėjus atsakovės butas buvo visiškai nešildomas, atsakovė kreipėsi į ieškovą prašydama išsiaiškinti, kodėl ir kuo vadovaujantis buvo atjungtas šilumos tiekimas į jos butą. 2014-12-16 atsakovė gavo ieškovo atsakymą, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis bendrijos pirmininko nurodytais duomenimis atsakovės butas nėra atjungtas nuo bendros namo šildymo sistemos, atsakovės butui šiluma tiekiama senąja namo šildymo sistema ir atsakovės butas šildomas iš bendros namo šildymo sistemos, todėl šiluma atsakovės buto šildymui už 2014 m. spalio ir lapkričio mėn. priskirta ir apmokestinta teisingai ir teisėtai. Atsakovė dėl šilumos tiekimo ne kartą kreipėsi į ieškovę, bendriją, tačiau nei bendrija, nei ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų, šilumos tiekimo aplinkybių nenustatė bei toliau išrašinėjo sąskaitas atsakovei už šilumos tiekimą, kurio atsakovė faktiškai negavo. Kadangi šiluma atsakovei nebuvo tiekiama, ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės sumokėti už tai, kas jai nebuvo suteikta, todėl ieškinys atmestinas (1 t., b.l.26-30).

Institucijos teikiančios išvadą 2016-10-10 Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad negali konstatuoti prie šildymo sistemos prisijungimo ar atsijungimo fakto. Taip pat nurodo, kad nėra išduotas įgalioto savivaldybės atstovo rašytinis pritarimas statinio projektui, todėl surašytas Savavališkos statybos aktas. Patikrinimo metu R. B. paaiškino, kad butą įsigijo 2005 metais ir statybos darbai, kuriais būtų padidintas buto plotas, atlikti nebuvo (2 t., b. l. 77-73).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas, dėl to ar atsakovei į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas buvo tiekiamas šildymas ir dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Dėl prašomo priteisti skolos dydžio byloje ginčo nėra.

Atsakovė nesutikdama su ieškiniu nurodo šiuos argumentus: 1) ieškovė neturi teisės reikalauti skolos už šilumos tiekimą, kai šilumos energija atsakovei nebuvo tiekiama ir atsakovė jos nevartojo; 2) ieškovė nevykdė savo pareigos patikrinti informaciją dėl atsakovei tiekiamos šilumos, todėl priėmė neteisingą sprendimą apmokestinti šilumą, kurios atsakovė negavo.

Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 40 p.). Šilumos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 45 p.). Atsakovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad jai šiluma iš vis tiekiama nuo 2014 metų šildymo sezono nebuvo ir tai patvirtina 2014-10-27 UAB „Energijos servisas“ surašytas aktas (1 t., b. l. 32), ieškovei rašyti raštai bei ieškovės pateikti atsakymai (1 t., b.l.33-42), sąskaitos už elektros energiją (1 t., b. l.62-88).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) DNSB (toliau – Bendrija) gyvenamajame name atliko šildymo sistemos renovacijos darbus, kurių pagrindu name renovuotas šildymo mazgas, įrengtos naujos šilumos tiekimo magistralės, prie jų pajungti namo butai (1 t., b. l.90-91, 2 t., b. l.44-48, 52-68). Šias aplinkybes patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktas (2 t., b. l. 87-88), bendrijos pirmininko teismo posėdyje duoti parodymai, šią aplinkybę pripažįsta ir pati atsakovė. Atlikus šilumos sistemos renovacijos darbus 2014-06-30 raštu atsakovė buvo informuota, jog iki 2014-08-15 visi gyventojai raginami pasikeisti senąją šildymo sistemą į naujai suprojektuotą, prisijungiant prie naujai įrengtų stovų, to nepadarius šiluma bus tiekiama senuoju vamzdynu ir už ją reikės apmokėti (1 t., b. l. 118). Atsakovei nesiėmus jokių priemonių bendrija atsakovę dėl prisijungimo prie renovuotos šildymo sistemos informavo pakartotinai (1 t., b.l.119). Atsakovei nereaguojant į bendrijos raginimus name buvo palikta senoji šildymo sistema, kuria ieškovei ir buvo tiekiamas šildymas (1 t., b. l.36-42, 90-91, 132-133). Atsakovė 2014-11-18, 2014-12-19, 2015-02-24 raštais kreipėsi į ieškovę, jog jai nėra tiekiamas šildymas, prašė imtis priemonių bei patikrinti faktinę situaciją atvykus į atsakovei priklausantį butą. Tačiau atsakovė nei bendrijos atstovų, nei šilumos sistemą prižiūrinčios įmonės darbuotojų į gyvenamąsias patalpas neįsileido (1 t., b. l. 120-123, 125-126, 176-180, bendrijos pirmininko parodymai). Taip pat pažymėtina, kad net ir 2015-02-09 atsakovei pateikus prašymą bendrijos pirmininkui jos patalpas pajungti prie naujai įrengtos šildymo sistemos (1 t., 96-98, b.l.127), atsakovė bendrijos pirmininko ir šilumos sistemą prižiūrinčios įmonės atstovo į butą neįsileido (1 t., b. l. 93, 125-126). Vertinant pačios atsakovės elgesį, teismui kelia pagrįstų abejonių atsakovės sąžiningumas. Sąžiningumo principas neatskiriamas nuo teisingumo ir protingumo principų. Preziumuojama, kad sąžiningas asmuo civiliniuose santykiuose elgiasi protingai, atidžiai ir rūpestingai, savo subjektines teises įgydamas ir įgyvendindamas teisėtais būdais, neprisiimdamas nepagrįstos rizikos ir naudodamasis ekonomiškomis, mažiausiai finansinių ir žmogiškųjų sąnaudų reikalaujančiomis teisinėmis priemonėmis. Tais atvejais, kai asmens veiksmai neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmų standarto, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar jis tikrai veikė skatinamas tų motyvų, kuriuos išviešino, ar turėjo kitokių, sąžiningumui prieštaraujančių tikslų. Atsakovės elgesys reikalaujant imtis priemonių dėl šildymo ir nebendradarbiaujant su bendrija, šildymo sistemas prižiūrinčiomis ir tiekiančiomis šilumą institucijomis, sudaro pagrindą abejoti pačios atsakovės sąžiningumu.

Vertinant byloje pateiktus įrodymus atsakovė duomenų, jog yra teisėtai atsijungusi nuo šildymo sistemos, teismui nepateikė. Tokių duomenų neturi ir ieškovė, bei trečiasis asmuo.

Teismas pažymi, kad daugiabučiame name buto (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų reglamentuotas CK 6.390 str., Šilumos ūkio įstatymo 29 str., ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios buto (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo procedūros, kurių turi laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą, ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-932/2001; 2007-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2010-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010).

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1, 3 dalimis, Taisyklių 250, 255, 260, 261, 263 punktais, šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, kuriais tiekiama šilumos energija, tačiau tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą, atskirose patalpose esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą ir gavus leidimą šiems darbams, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti. Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 str. 1 d.). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (Taisyklių 263 punktas).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi nurodytuose teisės aktuose reglamentuotas savo buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų procedūras. Nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovei nepasijungus prie renovuotos šildymo sistemos name buvo palikta senoji šildymo sistema, kuria šildymas buvo tiekiamas tik atsakovės butui, todėl net jeigu atsakovė savo bute ir būtų atsijungusi nuo senosios šildymo sistemos, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, Taisyklių 263 p. atsakovė liko šilumos energijos vartotoja. Nesant teisėtą patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą patvirtinančio akto (Taisyklių 260 p.), teismas sprendžia, kad atsakovė ieškovo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2014-10-01 iki 2015-05-01 buvo šilumos energijos vartotoja.

Atmestini ir atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai – sąskaitos už elektros energiją, kurie, pasak atsakovės, patvirtina, kad atsakovei šiluma tiekiama nebuvo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, nurodytą teisinį reglamentavimą, šie įrodymai bylos teisiniam vertinimui reikšmės neturi. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog duomenų apie mokėjimus už 2014 metų 09-12 mėnesius nėra, dėl ko galėjo padidėti 2015 metų 01-04 mėnesių mokesčiai, 2015 metų 10-12 mėnesių mokėjimai nuo 2015 metų 05-09 mėnesių skiriasi nežymiai. Todėl daryti išvados, jog buvo šildomasi elektros prietaisais, neturint duomenų ar mokėjimai buvo vykdomi tvarkingai, teismo nuomone, daryti negalima.

Institucija teikianti išvadą byloje pateikė 2016-10-14 savavališkos statybos aktą, kuriame nurodyta, jog gyvenamajame name šildymo sistema pakeista be statybą leidžiančio dokumento, tačiau ši aplinkybė nėra nagrinėjamos bylos dalykas, dėl to reikalavimų byloje pareikšta nėra, ji nėra reikšminga teisiniam bylos duomenų vertinimui, todėl teismas dėl šios aplinkybės nepasisako (2 t., b. l. 87-88) bei nevertina su tuo susijusių į bylą pateiktų duomenų (1 t., b. l. 92, 94-95, 138-148, 163-164, 182-190).

Taip pat byloje institucija teikianti išvadą pateikė faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2016-10-10 aktą, kuriame nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, jog buto patalpose 15-3, 15-4 nėra po langais pritvirtintų šildymo prietaisų, patalpose 15-5 ir 15-6 po langais pritvirtinti šildymo prietaisai, kurie prijungti prie metalinių vamzdžių, 15-8 po langu yra šildymo prietaisas, kuris prie senosios šildymo sistemos neprijungtas. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas patikrinimą atlikęs M. J. parodė, kad atsakyti į klausimą ar atsakovės bute šildymo prietaisai pajungti prie šildymo sistemos jis negali. Atsižvelgiant į tai, jog byloje duomenų, kad atsakovė nuo šildymo sistemos būtų atsijungusi teisėtai, nėra, Inspekcijos pateikta medžiaga bylos išsprendimui taip pat reikšmės neturi. Vertinat institucijos pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į tai, kad patikrinimas buvo atliktas po to, kai atsakovė pateikė bendrijai prašymą prijungti ją prie renovuotos šildymo sistemos, galima būtų daryti išvadą, jog atsakovė šiuo metu galimai yra atsijungusi nuo šildymo sistemos ir paruošusi patalpas prijungimui prie naujos šildymo sistemos. Jog atsakovė šiuo metu gali būti atsijungusi patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovė bandė prie naujos šildymo sistemos pasijungti savavališkai. Tačiau pažymėtina, jog tai reikšmės teisiniam bylos vertinimui neturi dėl aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo.

Dėl įrodinėjimą civilinėse bylose reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos yra suformulavusios tokias taisykles: 1) įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas; 2) įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

Teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus atskirai bei įrodymų visetą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, daro išvadą, jog atsakovė byloje nepateikė įrodymų, jog atsakovei šiluma tiekiama nebuvo, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 1 262,03 Eur įsiskolinimas (CPK 177 str., 178 str., 185 str., CK 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.260 str., 6.351 str., 6.383 str., 6.384 str., 6.388 str., 6.390 str.).

Neįvykdant ar netinkamai vykdant sutartį, viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), todėl iš atsakovės ieškovei priteistini 36,40 Eur delspinigiai (CK 6.245 str. 3 d., 6.258 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis – 39 Eur (1 t., b. l. 6), išlaidos už duomenų paiešką ir peržiūrą viešuosiuose registruose – 1,71 Eur (1 t., b. l. 7-9) (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

Trečiasis asmuo patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 1 300 Eur (2 t., b. l. 27-28, 116-117). Patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės trečiajam asmeniui priteistinos 1 300 Eur bylinėjimosi (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 15,24 Eur, todėl ieškinį patenkinus pilnai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei AB „Kauno energija", į. k. 235014830, Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, a. s. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, įsiskolinimą už tiekiamą šilumą patalpų šildymui 1 262,03 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt du eurus 03 ct), 36,40 Eur (trisdešimt šešis eurus 40 ct) delspinigių, 40,71 Eur (keturiasdešimt eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrijai, į. k. 302787240, Vilniaus g. 15-18, LT44283 Kaunas, a. s. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 15,24 Eur (penkiolika eurų 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė