Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Sandros Čaplikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. B. (E. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL bauda ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – 3 metus vairuoti kelių transporto priemones, bei turto konfiskavimas – konfiskuojant automobilio vertė atitinkančia sumą (10 770 Eur);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnyje galutine 60 MGL bauda ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – 5 metus vairuoti kelių transporto priemones, bei turto konfiskavimas – konfiskuojant automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. liepos 4 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. neteisėtai perleido turtą, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o būtent: jis, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. liepos 25 d., konkrečiai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. kovo 13 d. nutarimu, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-09455-24, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jam nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Opel Astra-G-CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis įpareigotas jam priklausantį paminėtą automobilį saugoti bei būdamas 2024 m. kovo 15 d. pasirašytinai supažindintas su prokuroro nutarimu ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, perleido automobilį „Opel Astra-G-CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. B. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad jam priklausantį automobilį „Opel Astra-G-CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė praėjus maždaug mėnesiui po to, kai minėtam automobiliui buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tikslios datos bei laiko nepasakys, jie neatsimena. Paskambinęs į automobilių supirkimo įmonę (įmonės pavadinimo, telefono numerio nepasakys, nes neatsimena) susitarė su šiais, kad šie atvyks pas jį adresu (duomenys neskelbtini), ir iš automobilių stovėjimo aikštelės pasiims minėtą automobilį. Atvykę automobilių supirkimo įmonės atstovai įvertino jam priklausantį automobilį, sumokėjo jam apie 80 Eur ir pasiėmė automobilį, jokio dokumento dėl automobilio paėmimo jam neišdavė, todėl patvirtinančio dokumento pateikti negali. Tuo metu, kai pardavė jam priklausantį automobilį jis buvo labai susinervinęs, nes buvo be darbo, jam buvo paskirta bauda už vairavimą neblaiviam, labai reikėjo pinigų, todėl ir pardavė aukščiau minėtą automobilį, kuris nebuvo vertingas, jis buvo jau nevažiuojantis. Pardavęs automobilį, niekam nepranešė apie tai, tik paskui, kai jam paskambino iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir pasakė, kad nori atvykti ir apžiūrėti jam priklausantį automobilį, jis jiems pasakė, kad jis jį pardavė.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. liepos 25 d. pareiškime (toliau – ir VMI) nurodyta, kad VMI gavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus 2024 m. liepos 10 d. raštą Nr. 5-S-23685 „Dėl teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo“ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-2205-1123/2024, kuriuo iš E. B. konfiskuotas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis). Nuvykus E. B. faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), automobilis nerastas. Paskambinus telefonu E. B., pastarasis nurodė, kad automobilio neturi, nes jį pardavė. Konstatuotina, kad turtas nebuvo išsaugotas. VMI nėra žinomos transporto priemonės neišsaugojimo aplinkybės bei iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar pažeidėjas įstatymų nustatyta tvarka buvo tinkamai įspėtas apie pasekmes jam neišsaugojus turto.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-2205-1123/2024 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-09455-2024-4) E. B. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL, t. y. 3 000 Eur bauda, ir baudžiamojo poveikio priemonės – 5 metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; taip pat turto konfiskavimas – konfiskuotas jam nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Čepkauskės 2024 m. kovo 13 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam E. B., paliktas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. patvarkymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-2205-1123/2024 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-09455-2024-4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. baudžiamasis įsakymas buvo pateiktas vykdyti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-29310-24, tikslinant įvykio aplinkybes, buvo susisiekta su E. B., kuris patvirtino, kad yra susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-2205-1123/2024 (IT Nr. 01-1-09455-24), kuriuo iš jo buvo konfiskuotas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). E. B. nurodė, kad automobilio nebeturi, nes prieš kelis mėnesius (tikslios datos nepamena), minėtą automobilį pridavė į automobilių laužo supirktuvę ir už jį gavo apie 80 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. B. buvo tinkamai įstatymų numatyta tvarka įspėtas apie pasekmes jam neišsaugojus turto, tačiau automobilio neišsaugojo jį priduodamas į automobilių laužo supirktuvę.

VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Astra“ vertė yra 890 Eur (su PVM).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. liepos 25 d., konkrečiai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. kovo 13 d. nutarimu (atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-09455-24) yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jam nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Opel Astra-G-CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko kaltinamajam buvo draudžiama disponuoti šiuo turtu, ir kuriuo jis buvo įpareigotas minėtą automobilį saugoti bei būdamas 2024 m. kovo 15 d. pasirašytinai supažindintas su minėtu prokuroro nutarimu ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, perleido automobilį „Opel Astra-G-CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu E. B. neteisėtai perleido turtą. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, VMI pareiškimas, tarnybiniai pranešimai, prokurorės nutarimas bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Atsižvelgiant į kaltinamojo E. B. paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, numatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti padariniai – žinodamas, kad jam patikėtam saugoti automobiliui yra nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir būdamas supažindintas su laikino nuosavybės teisės apribojimo mastu (draudimu disponuoti turtu, t. y. minėtą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti), bei įsipareigojęs saugoti šį automobilį ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, visa tai patvirtinęs savo parašais, automobilį vis tiek perleido, dėl ko nebuvo galimybės įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog E. B. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis E. B. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. B. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – E. B. yra jauno amžiaus, turintis pastovią gyvenamąją vietą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis, 5 metų laikotarpiu E. B. baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio nusižengimus (pagrinde už smulkias vagystes ir už Kelių eismo taisyklių pažiedimus, bei baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, turi galiojančių nuobaudų) bei yra praeityje teistas. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (o būtent – turimus teistumus bei administracinius nusižengimus, kurie padaryti kaltinamajam esant neblaiviu), yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis turi problemų dėl nesaikingai alkoholio vartojimo ir problemų dėl savo elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio. Kaltinamajam jau buvo ne kartą paskirta bauda, taip pat laisvės apribojimo bausmė, tačiau šios bausmės rūšys bei jų atlikimas kaltinamajam įtakos neturėjo ir jo elgesio nepakeitė.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 246 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 75 parų arešto, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, E. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 50 parų arešto bausmė.

Taip pat, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. B. yra jauno, darbingo amžiaus, nevedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, bei tai, kad nors yra praeityje teistas, tačiau jam pirmą kartą paskirta arešto bausmė, kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes –turintis problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo bei elgesio pavartojus alkoholį, teismo nuomone, jo elgesio priežiūra bei pastangos pakeisti elgesį specialistų pagalba turėtų kaltinamąjį paveikti taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Taigi teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, ir yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam E. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys), netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo užimtumą bei sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu E. B. įpareigotinas: 1) dirbti arba registruotis be pažeidimų Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymosi įstaigą (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktai).

Kaltinamasis E. B. laikinai suimtas nebuvo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. B., žinodamas, kad jam nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. kovo 13 d. nutarimą (ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09455-24) buvo patikėtas saugoti, bei būdamas pasirašytinai supažindintas su laikino nuosavybės teisės apribojimo mastu (draudimu minėtą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti) ir įsipareigojęs saugoti minėtą turtą, šių draudimų bei pareigų nepaisė ir automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamasis E. B. šiais savo nusikalstamais veiksmais sutrukdė įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto (t. y. automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą, dėl to vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, pripažintina, jog tai yra nusikalstamos veikos rezultatas.

Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė – automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau yra konfiskuotas kitoje baudžiamojoje byloje (dėl kurios yra priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas), į kitas reikšmingas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę, iš kaltinamojo Valstybės naudai išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 890 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas pripažintinas proporcingu padarytam nusikaltimui bei kaltinamojo asmenybei.

Kaltinamajam E. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. (E. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti E. B. 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti nuteistąjį E. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymosi įstaigą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš E. B. Valstybės naudai automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos rezultato, vertę atitinkančią pinigų sumą – 890 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų).

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam E. B., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos ir atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną (Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080);

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.