Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. T. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei A. T. ir atsakovės A. T. priešieškinį R. T. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tėvystės nuginčijimo ir turto padalijimo, tretieji asmenys notarė J. K., PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, išvadą byloje teikiančios institucijos Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė A. T. pareiškė 2016-04-21 priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių 2007-09-07 sudarytą santuoką Trakų rajono civilinės metrikacijos įstaigoje dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš ieškovo atsakovei nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Taip pat nustatyti ieškovo ir nepilnamečio sūnaus L. T. bendravimo tvarką su ieškovu, kaip nurodyta Trakų rajono apylinkės teismo 2016-03-09 nutartyje, padalinti santuokoje įgytą turtą ir prievoles kreditoriams. Atsakovė priešieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomos po 175 Eur kiekvieną mėnesį iki sprendimo priėmimo byloje.

4. 2016-05-02 nutartimi Trakų rajono apylinkės teismas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir priteisė iš ieškovo R. T. laikiną išlaikymą, mokamą po 175 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui – nepilnamečiams sūnums L. ir L. iki sprendimo priėmimo byloje.

5. Ieškovas 2016-05-23 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo paprašė nepilnamečio sūnaus L. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, o iš atsakovės priteisti išlaikymą, taip pat reiškė kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus. Ieškovas 2016-05-23 prašymu prašė pirmosios instancijos teismo pakeisti 2016-05-02 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečio L. T. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu R. T., priteisti iš atsakovės A. T. nepilnamečio vaiko L. T. išlaikymui po 175 Eur mokamų periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki sprendimo priėmimo.

6. 2016-05-23 nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestas. Teismas pažymėjo, jog ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžia tuo, kad su atsakove gyvena teistas asmuo, todėl ieškovas mano, kad mažamečiam vaikui sudaryta nepalanki aplinka augti ir vystytis. Teismas atkreipia dėmesį, kad net ir teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, reikalinga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiamasi. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų apie tai, kad vaiko elgesys yra pasikeitęs, jam daroma neigiama įtaka. Iš Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-03-30 išvados matyti, kad skyrius neturi duomenų apie A. T. motinos valdžios apribojimą. Ištyrus atsakovės šeimos aplinkos sąlygas bei atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus bei vaikų poreikius, teigtina, kad vaikams yra sudarytos tinkamos socializacijos sąlygos augti ir vystytis motinos šeimoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Atskirasis skundas atmestinas, nutartis paliktina nepakeista.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

14. Byloje kilo ginčas dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016-06-23 nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl nepilnamečio šalių sūnaus L. T. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu R. T..

15. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

16. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

17. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija). Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas, bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdieninių rūpesčių ir pan. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

18. Šiuo metu šalių nepilnametis sūnus L. T. gyvena su motina atsakovei A. T. ½ nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 124–125). Tiek ieškovas ieškinyje, tiek atsakovė priešieškinyje kelia reikalavimus dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, todėl vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta tik ištyrus byloje esančius įrodymus bei priėmus sprendimą dėl ginčo esmės. Kaip jau minėta, vienas iš svarbių veiksnių, įtakojantis vaiko psichologinę būklę, yra aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas. Šalių sūnui jo buvusi ir dabartinė gyvenamoji vieta (name, esančiame Konduktorių g. 14, Lentvaris, Trakų rajonas), yra gerai pažįstama, jis joje gyveno nuo gimimo, pagrįstų duomenų, kad ten gyvenant su mama jam nebūtų užtikrinamos saugios ir sveikos gyvenimo sąlygos, byloje nėra. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tą aplinkybę, jog kitas šalių sūnus gyvena bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančiame name taip pat su atsakove, ieškovas tam neprieštarauja. Todėl bylos nagrinėjimo metu palikus mažametį L. T. gyventi su motina ir broliu jam įprastoje vietoje, taip pat bus užtikrintas glaudus brolių ryšys. Taigi prioritetiškai įvertinus vaiko interesus, kurie turi būti individualizuoti ir įvertinti optimalių gyvenimo sąlygų vaikui užtikrinimo aspektu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

19. Sutiktina su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovės veiksmai yra priešingi nepilnamečio vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog atsakovė vengia ar neatlieka savo pareigų nepilnamečiui vaikui. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovė piktnaudžiautų, žiauriai elgtųsi su sūnumi ar darytų pastarajam žalingą įtaką, priešingai, atsakovė yra apibūdinama kaip pavyzdinga darbuotoja (1 t., e. b. l. 124).

20. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš ieškovo pateiktų duomenų nėra aišku, ar ikiteisminis tyrimas yra pradėtas, o jei pradėtas tai kokio asmens atžvilgiu. Vien kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijas nepatvirtina fakto, kad šalių nepilnametis sūnus L. T. patiria smurtą artimoje aplinkoje. Priešingai nei nurodo ieškovas, įstatymas neįpareigoja teismo, sprendžiančio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertinti asmens, kuris kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas atsakomybės klausimą.

21. Iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-03-30 išvados matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie A. T. motinos valdžios apribojimą. Ištyrus atsakovės šeimos aplinkos sąlygas bei atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus bei vaikų poreikius, vaikams yra sudarytos tinkamos socializacijos sąlygos augti ir vystytis motinos šeimoje (1 t., e. b. l. 85–86). Minimoje išvadoje nurodyta, jog L. T. paaiškinimus reikėtų vertinti išsiaiškinus, ar vaikas yra brandus savarankiškai suformuoti ir išreikšti norą gyventi su vienu iš tėvų, ar vaiko apsisprendimui yra daroma įtaka. Vaiko teisių apsaugos specialistų vertinimu, reikalinga pasinaudoti vaikų psichologo pagalba. Su tokia tarnybos išvada sutiktina ir vaiko perkėlimo klausimas spręstinas gavus vaikų psichologo išvadą.

22. Nors ieškovas ir nurodo, kad atsakovės sugyventinis K. J. tik formaliai yra išsideklaravęs savo gyvenamąją vietą ir šią aplinkybę patvirtina Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2016-05-13 raštas „Dėl duomenų pateikimo“, tačiau minėtame rašte pažymėta, kad K. J. su atsakove A. T., adresu (duomenys neskelbtini), gyveno laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2016-05-03. (1 t., e. b. l. 178). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu (2016-06-23) ar šiuo metu atsakovės sugyventinis K. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

23. Apeliantas nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas priimdamas nutartį, nesivadovavo specialisto 2016-06-16 išvada Nr. G 1822/2016(01) (2 t., e. b. l. 81–82), kurioje nustatyta, kad L. T. padaryta dešinės blauzdos poodinė kraujosruva, paveikus kietu buku daiktu, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nors specialisto išvadoje nurodyti duomenys apie nesunkų sveikatos sutrikdymą L. T., tačiau nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis šie nežymūs sveikatos sutrikdymai padaryti šalių nepilnamečiam vaikui ir tai nepatvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus L. T. patiria smurtą artimoje aplinkoje dėl ko teismas turėtų pagrindą keisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.

24. Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ieškovo 2016-06-20 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių esmės, neįvertino įrodymų, o dėl ieškovo reikalavimo pasisakė lakoniškai ir tik keliais sakiniais.

25. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Ieškovo R. T. atskirąjį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.