Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, besimokantis Vilniaus elektromechanikos ir verslo mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. 2017 m. rugpjūčio 13 d., apie 04.20 val., Savanorių prospekte, ties pastatu Nr. 178F, Vilniuje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,04 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais E. L. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

E. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. L. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu, su baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 61-62, 63).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. L. – neteistas (b. l. 58), kelis kartus baustas administracine tvarka, skirtas baudas yra sumokėjęs, nuobaudos galioja (b. l. 59-60), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, mokosi, duomenų apie psichiatrinį gydymą, buvimą psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje nėra. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus švelniausią įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Pažymėtina, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką E. L. padarė būdamas nepilnametis, o BK 90 straipsnio, reglamentuojančio bausmių ypatumus nepilnamečiams, 3 dalyje nurodyta, kad bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui ir nepilnamečiui gali būti skiriama iki 50 MGL dydžio bauda. Nors E. L. oficialiai niekur nedirba, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, turi savo turto (įsigijo automobilį), taip pat pats sutinka sumokėti baudą, todėl šiuo atveju BK 90 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra pažeidžiamos. Tačiau prokuroro siūlomas skirti kaltinamajam baudos dydis - 75 MGL (2824,50 €), viršija įstatyme numatytą galimą skirti nepilnamečiui maksimalų baudos dydį, todėl prokuroro siūloma bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju mažintina iki 45 MGL (1694,70 €).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, E. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, kaltinamasis E. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-08-13, 04.29 val., iki 2017-08-13, 15.40 val. (1 para) (b. l. 30, 32). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal teismų praktiką, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę.

E. L. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones. Vertindamas nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta, E. L., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims. Tai, kad E. L., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, t. y. neturėdamas nei teorinių, nei praktinių naudojimosi tokia teise įgūdžių, be to, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę, liudija jo veikos pavojingumą bei abejingumą eismo saugumui ir kitų asmenų turtui bei sveikatai. Taigi E. L. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Be to, kaip jau minėta, E. L. yra kelis kartus baustas administracine tvarka, nors ir niekada nėra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės jos vairuoti, tačiau nuobaudos yra galiojančios, taigi jo elgesys būtinumo laikytis visuomenėje susiklosčiusių bei teisės aktais įtvirtintų taisyklių aspektu nėra nepriekaištingas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas E. L. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones prokuroro siūlomam maksimaliam terminui – 3 metams. Pažymėtina, kad nors E. L. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šiuo metu taip pat neturi šios teisės (jos nėra įgijęs), visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašo teismo, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti E. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Automobilis BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam E. L. (b. l. 18), todėl šis automobilis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, kuria kaltinamasis E. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, privalo būti konfiskuotas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46). Ši kardomoji priemonė paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą naikintina (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota kaltinamojo E. L. nuosavybės teisė į automobilį BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)). Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2017-08-17 iki 2018-01-17. Turto saugotoju paskirtas E. L. (b. l. 48). Kadangi automobilis BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 45 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), t. y. 1694,70 € (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų septyniasdešimties euro centų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), t. y. 1129,80 € (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų aštuoniasdešimties euro centų) baudą.

Įskaityti į bausmę E. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-08-13, 04.29 val., iki 2017-08-13, 15.40 val. (1 parą), jį prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 28 MGL (baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai), tai yra 1054,48 € (vienas tūkstantis penkiasdešimt keturi eurai keturiasdešimt aštuoni euro centai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, E. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Konfiskuoti kaltinamajam E. L. priklausantį automobilį BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu paskirtą laikiną E. L. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius – panaikinti.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (likusi nesumokėta baudos dalis - 1054,48 €) turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.