Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajone atstovui Andriui Baranauskui, atsakovei R. D., trečiajam asmeniui R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje ieškinį atsakovams R. D., A. D. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tretieji asmenys R. P., VšĮ Lietuvos Reabilitacijos ir slaugos centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. D. ir A. D. ( b.l. 23,62). Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko D. D. atžvilgiu. 2016-05-20 Jonavos rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu, R. D. šeima įrašyta į probleminių šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ( b.l. 60). Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 13B-359, D. D. nustatyta laikinoji globa, laikinąją globėja paskirta R. P., vaiko laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su globėja ( b.l. 43). Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 13B-358 R. D. ir A. D. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ( b.l. 44). 2017-02-17 paaiškinimu A. D. sutiko, kad laikina globėja būtų paskirta R. P., nes jis dėl darbo Vokietijoje negali prižiūrėti sūnaus ( b.l. 48). Jonavos rajono socialinių paslaugų centras teikė socialines paslaugas ir pagalbą šiai šeimai ( b.l. 15, 45-47,49-52,56-59). R. D. serga, VšĮ Jonavos PSPS Psichikos sveikatos centre lankosi nuo 2006-03-02, jai pastoviai skiriamas medikamentinis gydymas, nustatytas 30 procentų darbingumas, ji gyvena neįgaliųjų globos namuose Rukloje ( b.l. 7, 32). D. D. lanko vaikų darželį „Žilvitis“, grupėje jaučiasi gerai, globėja R. P. rūpinasi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)tėvas paskutinį kartą lankėsi darželyje 2018-06-13 17 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) tuo metu atostogavo, su tėvu nesusitiko ( b.l. 16). Aplankius vaiką globėjos šeimoje, nustatyta, kad vaikas jaučiasi gerai, juo pasirūpinta ( b.l. 18-19). Globėjų paaiškinimais, vaiko tėvas mažai domisi vaiko sveikata, ugdymu, vaiką atvyksta pasiimti neįspėjęs prieš ilgesnį laiką, pasiėmęs vaiką, jo laiku negrąžina, globėjai prašo specialistų tarpininkauti organizuojant vaiko ir tėvo susitikimus, kuriuose dalyvautų ir psichologai ( b.l. 20-22). 2018-02-22 vaiko poreikių vertinimo aktu, vaiko noras yra gyventi pas tėtį Vokietijoje, tėvas turi galimybes pasiimti vaiką ir jį auginti, vaiko motina nežino kiek gydysis reabilitacijos centre, tačiau norėtų ir toliau matytis su sūnumi, siūlymai – R. P. toliau vykdyti globėjos pareigas, bendradarbiauti su VTAS, sveikatos priežiūros įstaigomis, užtikrinti vaiko bendravimą su mama, su tėčiu( b.l. 27-31). A. D. baustas administracine tvarka, teistas ( b.l.8-10, 33-34). Ieškovas kreipėsi į teismą, nes mano, kad vaiko motina R. D. negali pasirūpinti vaiku dėl ligos, o vaiko tėvas A. D. tinkamai nesirūpina vaiku ir nėra tikimybės, kad situacija gali pasikeisti. Atsakovas A. D. pateikė skundą Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui dėl galimai pažeistų jo sūnaus teisių ir teisėtų interesų( laikinosios globos vaikui nustatymo be jo žinios, dėl vaiko globėjos trukdymo jam bendrauti su vaiku, dėl netinkamo globėjos pareigų atlikimo). 2018-10-02 šio skundo dalies tyrimas dėl netinkamo globėjos pareigų atlikimo nutrauktas, pareiškėjui A. D. pasiūlyta aktyviai, betarpiškai bendradarbiauti su sūnaus (duomenys neskelbtini) globėja, siekiant sužinoti situaciją apie vaiko poreikius, jų tenkinimą, taip pat su vaiko teisių apsaugos institucija, kuri atsakinga už pagrįsto sprendimo priėmimą dėl vaiko grąžinimo į šeimą ( b.l. 113-120).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai įtvirtinti Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Ieškiniu, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad D. D. nustatyti laikinoji globa, jis apgyvendintas pas laikinąją globėją, nes atsakovų šeima įrašytą į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Byloje pateiktais Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro duomenimis nustatyta, kad atsakovų šeimai buvo teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Jonavos rajono Socialinių paslaugų centre atsakovams ir toliau teikiamos socialinės paslaugos, tačiau glaudaus bendradarbiavimo su atsakovu A. D. užmegzti nepavyksta dėl nenoro bei motyvacijos stokos. Atsakovė nėra nusišalinusi nuo bendravimo su vaiku, jo lankymo, tačiau dėl savo ligos negali tinkamai vaiku pasirūpinti.

Išanalizuoti ir kiti byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo pareigos rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, jo materialine ir dvasine gerove, jo auklėjimu ir sveikata, nesudaro sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, vaiko pilnai materialiai neišlaiko. Tėvo pareigų nevykdymas dėl aplaidumo tėviškoms pareigoms laikytina atsakovo kaltais veiksmais. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovo A. D. elgesys vaiko atžvilgiu ateityje pasikeis.

Teismo nustatytos aplinkybės atitinka keturis iš penkių CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindus: atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką; piktnaudžiauja tėvo valdžia; daro žalingą įtaką vaikui neužtikrindamas vaiko saugumo; tinkamai nesirūpina vaiku. Atsakovas vaiką lanko retai. Esant bent vienam iš išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 3.253 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Atsakovas nesiima visų reikiamų veiksmų ir tinkamai nevykdo tėvo valdžios vaiko atžvilgiu. Atsakovo argumentai jo pareiškime, kad jis turi nuolatinį darbą, gyvenamąją vietą, gali užtikrinti vaikui priežiūrą, auklėjimą, jo teisių ir teisėtų interesų apsaugą ( b.l. 40-41) teismo vertintini kritiškai, ir darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju laikinosios globos nustatymas nėra pakankama priemonė vaiko interesams apsaugoti. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Įvertinus tai, kad atsakovas, net ir jam teikiant pagalbą, nesugebėjo tinkamai vykdyti tėvo valdžios, dėl ko vaikas buvo paimtas, manytina, kad nagrinėjamu atveju laikinos vaiko globos nustatymas kaip prevencinė priemonė, nebūtų veiksmingas.

Konkrečiu atveju parenkant tėvų valdžios ribojimo būdą, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo elgesys ir neveikimas daro žalą vaiko psichikos vystymuisi, nes tai sąlygoja nepilnamečio vaiko nepasitikėjimą ne tik tėvu, bet ir kitais suaugusiais asmenimis, skatina jį jaustis nesaugiai jo socialinėje aplinkoje. Pažymėtina, kad vaikas nori gyventi su tėčiu, tačiau atsakovas nesiima jokių konkrečių priemonių, kad susigrąžinti vaiką. Nenustatyta, kad atsakovas ketina nuolat rūpintis vaiku, kad padėtis gali pasikeisti. Todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovui A. D. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus D. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atsakovui išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas atsakovui įrodžius, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką (LR CK 3.180 str. 3 d., 3.181 str. 1 d.). Atsakovui pakeitus gyvenimo sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos.

CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma tada, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.

CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pavyzdžiui, jie piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines medžiagas, yra nuteisti už nusikaltimą ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi jas vykdyti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu. Objektyvios aplinkybės gali būti tokios, dėl kurių jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pavyzdžiui, sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalint išlaikyti vaiko materialiai, išvykus į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).

Byloje nustatyta, kad atsakovė R. D. serga psichine liga, jos būklė nestabili, ji neįgali, nedarbinga, gyvena VšĮ Reabilitacijos ir slaugos centre. R. D. teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos ( b.l. 74-78). Trečiasis asmuo VšĮ Reabilitacijos ir slaugos centras atsiliepime nurodė, kad su R. D. su ieškiniu sutinka ( b.l. 72). Atsakovė teismo posėdyje nesutiko dėl jos atskyrimo nuo vaiko, tačiau sutiko, kad vaiku šiuo metu pasirūpinti negali.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą jog šiuo metu atsakovė R. D. dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl psichinės ligos, neturi galimybės auklėti nepilnamečio vaiko ir juo rūpintis.

Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti atsakovės nepilnametį vaiką D. D. nuo motinos. Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo.

Vaiką atskyrus nuo motinos, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovams pareigos vaikų atžvilgiu išlieka.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo A. D. vaikui materialinį išlaikymą po 200 Eur, mokamą kas mėnesinėmis įmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, o iš atsakovės R. D. – po 90 Eur mokamą kas mėnesinėmis įmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

CPK 407 straipsnis nustato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vaiko globėjo ( rūpintojo) ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis; tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, kreditorinius įsipareigojimus.

VSDFV ir viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. D. dirba, neturi nekilnojamojo turto, turi vieną transporto priemonę ( b.l. 128-130,132,134). Atsakovė R. D. nedirba, neįgali, gauna neįgalumo pensiją, iš kurios 80 procentų pervedama slaugos centrui, ji gauna 31,72 Eur savo poreikiams tenkinti, jai nustatytas 30 procentų darbingumas, neturi registruotino turto ( b.l. 125-127,131,133 ). Atsakovai turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Atsakovų vaikas sveikas, specialūs poreikiai nenustatyti.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė R. D. nedarbinga, neįgali, savo poreikiams gali naudoti tik 31,72 Eur, darytina išvada, kad objektyviai teikti minimalios mėnesinės algos dydžio ar net 90 Eur dydžio išlaikymą vaikui ji neturi galimybės. Atsakovas A. D. turi pareigą išlaikyti vieną vaiką, duomenų apie jo kitus išlaikytinius teismui nepateikta.

Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant nepilnamečio vaiko, kuris kitais metais pradės lankyti mokyklą, interesus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju yra pagrindas iš atsakovės R. D. priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 40 Eur ( indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės. Taip pat yra pagrindas iš atsakovo A. D. priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui skirtų lėšų administratore uzufrukto teise skirtina vaiko laikinoji globėja R. P., įpareigojant ją vaiko išlaikymui skirtas lėšas naudoti tik vaiko interesams.

CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tą pačią dieną nutartimi paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui šio Kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo (CPK 496¹ straipsnio 2 dalis).

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo laikinąja globėja R. P. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 str. 4d., CPK 407 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas ( CPK 83 str. 1d. 5 p.). Ieškinį patenkinus iš dalies, žyminis mokestis priteistinas lygiomis dalimis iš atsakovų R. D. ir A. D. (CPK 93 str. 2 d., 96 str.). Už reikalavimą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, tėvo valdžios apribojimo, mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis ( po 50 Eur iš kiekvieno atsakovo) ( CPK 80 str. 1 d. 5 p.), už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovų priteistinas toks žyminis mokestis : iš atsakovo A. D. – 72 Eur (200x12x0,03 ), iš atsakovės R. D. – 14,40 Eur ( 40x12x0,03) ( CPK 85 str. 1d. 3 p.). Todėl iš atsakovo A. D. valstybei priteistina viso 122 Eur (50 +72) žyminio mokesčio. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės R. D. sveikatos būklę, jos turtinę padėtį, į tai, kad jos procesinis elgesys šioje byloje buvo tinkamas, jos kaltės dėl šio ieškinio pareiškimo nėra, iš R. D. valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ( CPK 93 str. 4d., 96 str. 5d., 7 d., 376 str. 4d.). Pašto išlaidos šioje byloje yra 18,29 Eur. Iš atsakovo A. D. valstybei priteistina ½ - 9,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 92, 96 str.).

Teismo sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo, dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263-270, 402, 406, 407, 504 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus D. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atskirti nepilnametį D. D., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 200,00 Eur ( du šimtus eurų, bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki sūnaus pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki sūnaus pilnametystės.

Pavesti D. D., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto materialinio išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti laikinajai globėjai R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigojant ją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai vaiko interesais.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 122 Eur ( vieną šimtą dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 9,14 Eur (devynis eurus ir 14 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso : 131,14 ( vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir 14 euro centrų) ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660, mokant nurodyti mokėtojo asmens kodą).

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nepilnamečio D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Pradėti bylos dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiui D. D. nagrinėjimą.

Sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos ir materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.