Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo teisėjas Vytautas Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę byla pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LKU turto valdymas“ ieškinį atsakovams A. V. ir V. V. dėl paskolos, palūkanų, delspinigių ir kitų sumų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui V. V. ieškinio pareiškimas buvo įteiktas 2015 m. balandžio 4 d. Teismo nustatytu terminu atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Atsakovui A. V. procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu 2015 m. gegužės 18 d., atsiliepimo pateikimo terminas – 2015 m. birželio 8 d., tačiau iki šio termino atsiliepimas nebuvo pateiktas. Šios aplinkybės leidžia teismui priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad Joniškio kredito unija su atsakovu A. V. 2011-12-08 sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. V. buvo suteikta 145 000 Lt vartojimo paskola iki 2016-12-08. Pagal sutarties sąlygas nustatyta metinė palūkanų norma – 8,00 procentai (sutarties 2.6 p.), delspinigių dydis 0,05 procentai (sutarties 2.15 p.). Paskolos grąžinimo įmokos ir terminai numatyti paskolos grąžinimo ir mokėjimo tvarkaraštyje – 1 priede, kuris yra sudėtinė Paskolos sutarties dalis. Paskolos grąžinimo užtikrinimui tą pačią dieną, t. y. 2011-12-08 buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas V. V. solidariai laidavo už A. V. paskolą, lygią 145 000 Lt, ir su ja susijusių palūkanų, delspinigių ir kitų sumų sumokėjimą bei įsipareigojo atsakyti kreditoriui, jei atsakovas A. V. neįvykdys įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį (sutarties 2.1 p., 3 p., 5.1 p.). Atsakovas A. V. jam suteiktą paskolą ir kitas su ja susijusias sumas įsipareigojo mokėti Paskolos sutartyje ir tvarkaraštyje nustatytais terminais (sutarties 8.4. p.), tačiau savo įsipareigojimų pagal Sutarties sąlygas nevykdė. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi 2013-02-04 Joniškio kredito unija visas reikalavimo teises, susijusias su paskolos ir laidavimo sutartimis, perleido UAB „LKU turto valdymas“. Atsakovas A. V. apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorių pasikeitimą buvo informuotas 2013-02-11 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. V. pagal bylos duomenis apie kreditoriaus pasikeitimą nebuvo informuotas, tačiau ši aplinkybė bylos nagrinėjimui nėra reikšminga, nes pagal CK 6.109 str. reglamentavimą turi būti informuojamas skolininkas. Ieškovė 2014-11-11 pranešimu įspėjo atsakovą A. V., kad nevykdant sutartinių įsipareigojimų Paskolos sutartis bus nutraukta, nustatyti terminai įsiskolinimui pagal Sutartį sumokėti. 2011-12-08 Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės 2015-01-02 sprendimu buvo nutraukta nuo 2014-12-01, atsakovai A. V. ir V. V. apie tai buvo informuoti 2015-02-03 pranešimu. Įsiskolinimas ieškovei pagal 2011-12-08 Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-02-03 pagal ieškovo pateiktą paskaičiavimą sudaro 39097,01 Eur negrąžintos paskolos, 5758,51 Eur nesumokėtų palūkanų, 4716,66 Eur delspinigių.

Lietuvos Respublikos CK 6.881 straipsnis numato, jog kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad tarp pirminio kreditoriaus – Joniškio kredito unijos ir atsakovo A. V. sudarytos paskolos sutarties pagrindu šalims atsirado prievolės, tai yra pirminis kreditorius įgijo pareigą suteikti atsakovui paskolą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, tinkamai vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.870 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.881 str.).

Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu ( CK 6.4 str.). Vadovaujantis LR CK 6.873 str. 1 d., paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis (LR CK 6.874 str. 2 d.). Virš nurodyti įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. V. nustatytais terminais ir tvarka bei per papildomus terminus paskolos ieškovei negrąžino, dėl ko Paskolos sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo ir atsakovui A. V. atsirado pareiga sumokėti visą negrąžintą paskolos dalį. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Atsakovas A. V. pažeidė pareigą sutartyje numatytais terminais mokėti sutarto dydžio įmokas, t. y. vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo A. V. įsipareigojimų pagal paskolos sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas atsakovo V. V. laidavimu. Prievolių įvykdymo užtikrinimas yra civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Remiantis CK 6.70 straipsnio 1 dalimi, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Taigi, laidavimas yra tiesiogiai įstatyme įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius įgyja teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Atsakovas A. V. netinkamai vykdė savo prievoles pagal 2011-12-08 paskolos sutartį, laiku nemokėjo nustatytų įmokų. Atsakovo A. V. netinkamas prievolės vykdymas buvo fiksuotas ieškovo vienašališku paskolos sutarties nutraukimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas V. V. kaip laiduotojas buvo įspėtas apie sutarties nutraukimą 2015-02-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) bei pareikalauta sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau prievolės geruoju neįvykdė.

Remiantis CK 6.81 straipsnio 1 dalimi, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju laidavimo sutarties 3 punkte nurodyta, kad atsakovės V. V. įsipareigoja atsakyti solidariai ta pačia apimtimi kaip atsakovas A. V. visu savo turtu, jei paskolos gavėjas neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles Joniškio kredito unijai. Prievolei esant solidariajai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai, bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Todėl paskolos gavėjui-atsakovui A. V. neįvykdžius prievolės pagal paskolos sutartį, pareiga atsakyti kyla ne tik skolininkui, bet ir laiduotojui-atsakovui V. V., kaip solidariąją prievolę turintiems bendraskoliams (CK 6.81 str.).

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad atsakovai yra įgijęs prievolę sumokėti įsiskolinimą, tačiau šios prievolės nevykdė ir yra pagrindas atsakovus laikyti pažeidusius įgytą prievolę. Atsakovai turi pareigą atlyginti įgytos prievolės pažeidimu padarytus nuostolius (CK 6.1 str., 6.6 str. 4 d., 6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.63 str., 6.76 str.). Kadangi pirminis kreditorius Joniškio kredito unija savo reikalavimo teisę į atsakovų skolą perleido ieškovui, todėl atsakovai turi šią pareigą įvykdyti ieškovui, aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas, pažeidžia atsakovų interesus, nenustatyta (CK 6.101, 6.102 str.).

Iš paskolos sutarties matyti, jog buvo susitarta dėl palūkanų dydžio bei 0,05 procentų dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos (sutarties specialiosios dalies 2.6., 2.15 p., bendrosios dalies 8.4., 12 p.). Nustatyta, kad paskolos sutartyje nurodyta 8,00 procentų metinė palūkanų norma .

Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad atsakovų įsiskolinimą sudaro 39097,01 Eur skola, 8230,41 Eur sutartinių palūkanų. Kadangi atsakovai susidariusio įsiskolinimo nepadengė, tokių įrodymų atsakovai į bylą nepateikė, jie taip pat nepateikė ir atsiliepimo į ieškinį, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė visas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieškovo reikalavimas dalyje dėl skolos, kreditavimo palūkanų priteisimo iš skolininko A. V. ir laiduotojo V. V. tenkintinas.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 4716,66 Eur sutartinių delspinigių už laikotarpį nuo 2013-02-08 iki 2015-12-03 teismas sprendžia reikalavimą tenkinti iš dalies.

Šalių sudarytos sutarties bendrosios dalies 12 p., numato, kad paskolos gavėjas įsipareigoja už kiekvieną parą mokėti Sutarties 2.15 punkte numatytus delspinigius, jei paskolos gavėjas nevykdo arba vėluoja vykdyti mokėjimus. Taip pat Šalių sudarytos sutarties bendrosios dalies 2.15 p. numato, kad paskolos gavėjas įsipareigoja už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną mokėti 0,05 proc. delspinigius. Įstatymas taip pat numato, kad šalis, pažeidusi sutartinę prievolę, privalo sumokėti delspinigius (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Delspinigiai, kaip netesybų rūšis, yra pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jei prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Delspinigiai (netesybos) laikomi iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, tačiau teismas turi teisę juos mažinti, jeigu jie yra aiškiai per dideli (neprotingai dideli) arba prievolė iš dalies yra įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnį yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, skolininko elgesį, prievolės pažeidimo aplinkybes, jos padarinius, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. LAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 konstatavo, kad netesybų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes, dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Kaip minėta, šalių sudarytoje sutartyje yra numatyti 0,05 procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, o bendra delspinigių suma už atsakovo pavėluotus atsiskaitymus, pagal ieškovo paskaičiavimą siekia 4716,66 Eur. Atsakovo pradelsto kredito suma ieškovui 2014-11-11 dienai sudarė pakankamai didelę sumą – 65029,06 Lt paskolos įmokų (už laikotarpį nuo 2013-02-04 iki 2014-11-11), ir 18995,34 Lt pradelstų palūkanų suma (2014-11-11 įspėjimas A. V. dėl vienašališko paskolos sutarties nutraukimo), kas buvo pakankamu pagrindu ieškovui anksčiau nutraukti sutartį (sutarties 7.10 p.), tuo tarpu esant sutartyje numatytiems pagrindams jos nenutraukus, delspinigius atsakovas nurodo skaičiuojantis už laikotarpį nuo 2013-02-08 iki 2015-12-03. Šis delspinigių skaičiavimo laikotarpis dubliuojasi su ieškovo prašomų priteisti kompensuojamųjų 8 procentų palūkanų laikotarpiu (nuo 2015-04-13 iki paskolos sumos grąžinimo dienos). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepateikė teismui detalaus delspinigių paskaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismo vertinimu, šiuo atveju 4716,66 Eur netesybos yra per didelės ir neprotingos netesybos, todėl delspinigiai mažintini CK 6.73 str. 2 d. pagrindu. Remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, CK 6.73 str. 2 d., delspinigių dydis mažintinas, skaičiuojant juos po 0,05 % nuo negrąžintos paskolos sumos (39097,01 Eur) už kiekvieną pradelstą mokėti dieną už 180 dienų laikotarpį (nuo 2014-10-15 iki 2015-04-12) kas sudaro 3519 Eur. Likusioje dalyje reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.

Iš atsakovų solidariai ieškovui priteistinos 8,00 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos kredito sumos 39097,01 Eur, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito sumos grąžinimo (CK 6.872 str. 1 ir 2 d., 6.881 str. 2 d.).

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 str. 2 d. iš atsakovų ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 997 Eur žyminis mokestis, todėl patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovų, iš kiekvieno atskirai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina po 489,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 142 str. 4 d., 262 str. ir 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LKU turto valdymas“ ieškinį patenkinti iš dalies ir priimti sprendimą už akių.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „LKU turto valdymas“ (įmonės kodas 302796349, buv. Savanorių pr. 363-212, Kaunas, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankas) solidariai iš atsakovų A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 39097,01 eurų (trisdešimt devynis tūkstančius devyniasdešimt septynis eurus 1 euro centą) negrąžintos paskolos, 8230,41 eurų (aštuonis tūkstančius du šimtus trisdešimt eurų 41 euro centą) sutartinių palūkanų, 3519,00 eurų (tris tūkstančius penkis šimtus devyniolika eurų) delspinigių, 8 procentus sutartinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (39097,01 Eur), skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-13) iki visiško kredito sumos grąžinimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (50846,42 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 489,5 eurų (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 50 euro centų) žyminio mokesčio.

Ieškinį dalyje dėl 1197,66 Eur priskaičiuotų delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą priteisimo, atmesti.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.