Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. S. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-3070-2022 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-3070-2022 V. J. S. nubaustas už tai, kad jis 2022 m. birželio 5 d. 17.00 val., Varėnos r. sav., magistralinio kelio Vilnius - Varėna – Gardinas 53 kilometre, vairuodamas automobilį Lexus GS 450H, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę kelio ženklu Nr. 108 (sankryža su šalutiniu keliu) pažymėtoje sankryžoje, tuo pažeidė KET 140.1 punktą, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir - ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą skirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Pagal teismų praktiką, nutarimas yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis ANK bei kitų teisės normų; nutarimas yra pagrįstas, kai išvados dėl administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir kitų klausimų, padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.

Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. S. neginčija padaręs nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, tačiau prašo sušvelninti jam skirtą nuobaudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

V. J. S. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas už lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.

Vietos, kuriose lenkti draudžiama, nustatytos KET 140.1–140.5 punktuose, t. y.: 1) sankryžos šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose (140.1 punktas); 2) geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų (140.2 punktas); kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias (140.3 punktas); pėsčiųjų perėjose (140.4 punktas); vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta (140.5 punktas).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. J. S., automobiliu išvažiuodamas į priešpriešinę kelio eismo juostą, lenkė kitą automobilį kelio ruožo, pažymėto kelio ženklu „Lenkti draudžiama“ sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, ir nors lenkimo manevrą pradėjo dar leistinoje vietoje, tačiau užbaigė jį tokioje kelio vietoje, kurioje lenkimas uždraustas pagal KET 140.1 punkto nuostatas.

Pareigūnas, priėmęs nutarimą administracinio nusižengimo byloje, administracinėn atsakomybėn patrauktam V. J. S. skyrė minimalią piniginę baudą bei minimaliam terminui atėmė teisę vairuoti transporto priemonę. Kaip matyti iš byloje esančio skundžiamo nutarimo (b. l. 18-21), pareigūnas, skirdamas nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, aptarė nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinės nuobaudos skyrimo aplinkybes, nurodė atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Administracinio nusižengimo protokole pareigūnas išdėstė savo motyvus, kodėl jo manymu turėjo būti skiriama ir administracinio poveikio priemonė, todėl teismas laiko, kad policijos pareigūnas motyvavo nutarime nuobaudos skyrimą.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės numatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21/2014).

Nors teismas patvirtina, jog institucija pagrįstai konstatavo, kad V. J. S. padarė administracinį nusižengimą, tačiau skiriant nuobaudą būtina vertinti visas aplinkybes ir asmenybę, ir padaryto nusižengimo aplinkybes, ir kt. V. J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai buvo pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti. V. J. S. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. dažniausiai už greičio viršijimą bei 2019-08-13 jam buvo paskirta bauda už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (bauda sumokėta) (b. l. 33-38). Anksčiau jis nebuvo baustas už analogišką pažeidimą. Nors V. J. S. yra baustas už greičio viršijimą ir nuobauda yra galiojanti, tačiau nagrinėjant skundą buvo nustatytos ir kitos aplinkybės, kurios yra svarbios ir turi būti vertinamos skiriant nuobaudą. Pareiškėjas dirba bendrovėje, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Jeigu pareiškėjui teisė vairuoti būtų atimta trims mėnesiams, labai tikėtina, kad darbdaviai nutrauktų darbo sutartį su darbuotoju, kuris tokį ilgą laiką negalėtų atlikti savo tiesioginių darbinių funkcijų. Jeigu pareiškėjas netektų darbo, tai itin skaudžiai atsilieptų jo ir jo šeimos finansams, nes šiuo metu jis vienintelis gauna pajamas ir išlaiko šeimą. Teismas įvertino ir tai, kad V. J. S. yra krašto apsaugos savanoris, kuris į tarnybą turi vykti į kitą vietovę ((duomenys neskelbtini)), nei yra jo gyvenamoji vieta. Pareiškėjas yra išskirtinai gerai charakterizuojamas darbdavio. 2022-06-06 charakteristikoje nurodoma, kad jis bendrovėje dirba nuo 2017 metų, geba pats atlikti jam pavestus darbus ir užduotis, yra savo srities specialistas, kurių šiuo metu darbo rinkoje labai trūksta. Jis niekada neturėjo darbinių nuobaudų, puikiai sutaria su kolektyvu. (duomenys neskelbtini) 1-osios rinktinės vadė taip pat teigiamai charakterizavo V. J. S. kaip sumanų, daug dėmesio skiriantį savo profesiniam tobulėjimui, pavyzdingai savo pareigas vykdantį karį. Jis aktyviai dalyvauja rinktinės veikloje, yra tvirtas ir atsakingas karys, gebantis paskui save vesti kitus.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas, nors savaime jis yra itin grubus ir pavojingas nusižengimas, šiuo atveju nesukėlė realaus pavojaus eismo saugumui, nes dėl neteisėto lenkimo nekilo avarinė situacija. Tokio pobūdžio pažeidimą pareiškėjas padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjas gyvena Vilniuje, o jo darbo objektai yra visoje Lietuvoje ir jo darbo pobūdis yra susijęs su nuolatiniu automobilio vairavimu. Be tiesioginių darbo funkcijų vykdymo, kurioms reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, ši teisė jam reikalinga ir atliekant savanorišką krašto apsaugos funkciją. Teismas laiko, kad nurodyti argumentai yra reikšmingi jaunam žmogui, kuris jau teisme tvirtino, kad padarė išvadas dėl savo padaryto nusižengimo, jis labai gailisi, kad nusižengė ir supranta, kad galintys kilti padariniai jam gali būti itin komplikuoti, galintys iš esmės pakeisti jo gyvenimą.

Išnagrinėjus skundą, teismas daro išvadą, jog šioje administracinio nusižengimo byloje paskirta piniginė bauda yra adekvati padarytam V. J. S. nusižengimui ir yra pakankama sankcija už jo padarytą teisės nusižengimą, ji pasieks administracinei nuobaudai keliamus tikslus, kad V. J. S. nedarytų naujų nusižengimų. Tuo labiau, jog pasekmės, susijusios su V. J. S. padarytu nusižengimu, jam yra ne tik finansinės, nes realiai gresia darbo sutarties nutraukimu, jam negalint vykdyti tiesioginių darbinių funkcijų. Praradus darbines pajamas gresia sudėtinga situacija šeimoje, kurioje auga mažametis vaikas ir kurioje darbines pajamas gauna tik V. J. S.. Tad įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarys reikiamas išvadas, nedarys naujų administracinių nusižengimų ir jam paskirta švelnesnė nuobauda bus proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui ir pakankama asmeniui nubausti.

Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad V. J. S. paskirtos nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir trumpinant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą iki mažesnio nei sankcijoje nustatytas minimalus. Visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės netikslinga, kadangi nusižengimas yra potencialiai pavojingas, o duomenys apie pareiškėjo administracinį baustumą neleidžia daryti išvados apie jo nepriekaištingą Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi praeityje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 55-ANR_N-3070-2022 dalį dėl V.J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams, kurį sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.