- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- eI2-1359-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03843-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- I. S., T. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. S. (I. S.) ir T. S. (T. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Departamento 2019 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31- 445, 446 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiams I. S. ir T. S.“; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas I. S. kreipėsi į atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) su prašymu (toliau – Prašymas) skubos tvarka – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo pakeisti jo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi). Kartu pareiškėjas pateikė ir nepilnamečio sūnaus T. S. prašymą pakeisti jo leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjo I. S. teigimu, jo prašymas buvo grindžiamas tuo, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini), (toliau – Bendrovė) dalyvis ir akcininkas, ir jo atvykimo tikslas yra darbas šioje Bendrovėje, kuri atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo“ (toliau – Įstatymas) reikalavimus.
Paaiškina, kad 2019 m. spalio 28 d. elektroniniu paštu buvo gautas atsakovo pranešimas Nr.(15/4-13)10K-45687 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ kartu su 2019 m. spalio 25 d. sprendimu „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiams I. S. ir T. S.“ Nr. (15/4-1)31- 445, 446 (toliau – Sprendimas).
Pareiškėjo manymu, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą tik vieną kartą vertino Bendrovės atliekamą teisėtą veiklą, nors ji vykdo veiklą nuo 2009 metų. Teigia, kad pareiškėjas I. S. savo prašymą grindė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimais, kuriais remiantis leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra įmonės, atitinkančios Įstatymo nustatytus reikalavimus, dalyvis arba vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje, reikalavimais. Anot pareiškėjo, atsakovas apsiribojo tik vienkartiniu Bendrovės veiklos patikrinimu, tuo sudarydamas pagrįstus įtarimus dėl Migracijos departamento atliekamų procedūrų objektyvumo ir visapusiškumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. S. nesutinka su atsakovo argumentais, kad jis norėdamas pasikeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, jo atvykimo ir gyvenimo tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas savo sprendime neargumentavo, kokie pareiškėjų pateikti duomenys neatitiko tikrovės, kokiomis procedūromis jie piktnaudžiavo, ir kuo grindžiamos Migracijos departamento abejonės dėl pareiškėjų atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Paaiškina, kad pareiškėjo I. S. Bendrovė teisėtai vykdo veiklą nuo 2009 metų: vysto prekybą šaldytais produktais, laiku moka valstybės nustatytus mokesčius, neturi skolų. Pareiškėjas pažymi, kad su atsakovu sąžiningai bendradarbiavo, savo iniciatyva ne vieną kartą kreipėsi į atsakovo Vilniaus skyrių, siekdamas pašalinti iškilusias nepagrįstas abejones dėl Bendrovės vykdomos veiklos. Nurodo, kad atsakovui nagrinėjant pareiškėjų prašymus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pareikalavus pateikti papildomus dokumentus dėl Bendrovės veiklos, pareiškėjas I. S. nedelsiant juos pateikė.
Nesutinka su atsakovo teigimu, kad bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki I. S. kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje, nes nebuvo pateiktos ūkinės komercinės sutartys su verslo partneriais. Paaiškina, kad Bendrovė vykdo veiklą pagal Migracijos departamentui pateiktą verslo planą. Atsakovui pareikalavus, papildomos sutartys su verslo partneriais buvo nedelsiant pateiktos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su atsakovo argumentu, kad pateikta darbo sutartimi, pagal kurią pareiškėjas yra bendrovės komercijos direktorius, buvo siekiama imituoti jo įsitraukimą bendrovės veiklos vykdymą. Pareiškėjas teigia, kad jis yra komercijos direktorius, ieško klientų, organizuoja susitikimus, vizitus, vykdo derybas su verslo partneriais, t. y. betarpiškai prisideda ir dalyvauja Bendrovės veikloje. Nurodo, kad nesutinka dalyvauti Bendrovės veikloje pasitelkiant įgaliotus atstovus, nuotoliniu būdu, kadangi tai pareikalaus papildomų lėšų, ir atsiras grėsmė dėl netinkamo, nesąžiningo Bendrovės valdymo ir veiklos vykdymo.
Pareiškėjas paaiškina, kad kartu su sutuoktine yra įsigiję butą Vilniaus mieste, nuo 2009 metų yra Bendrovės akcininkai, joje dirba ir tiesiogiai dalyvauja jos veikloje.
Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento tvirtinimai, kad kilo pagrįstų įtarimų dėl bendrovės realiai vykdomos ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje bei bendradarbiavimu tik su užsienio valstybėse registruotomis įmonėmis, nepagrįsti. Mano, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio nuostatos neįpareigoja Bendrovės veiklą vykdyti tik Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovo argumentas, jog nei bendrovės biuras, nei bendrovės darbuotojai savo darbo vietose nebuvo rasti, neteisingi. Teigia, kad nuo Bendrovės įregistravimo Valstybės įmonės Registrų centre, buvo įkurtas Bendrovės biuras, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nurodo, kad su patalpų savininku – UAB „Norfos mažmena“ yra sudaryta nuomos sutartis, kuri buvo pateikta atsakovui. Į Bendrovės ofisą kiekvieną darbo dieną atvyksta darbuotojai finansininkė N. B. ir tiekimo direktorius – K. M., kuriuos pažįsta greta esančių įmonių darbuotojai. Pareiškėjo teigimu, finansininkė, paaiškinime nurodė kokiame aukšte yra Bendrovės biuras, kiek darbo vietų yra biure, kaip jos išdėstytos, patvirtino, kad biuras turi iškabą. Mano, kad vienkartinio pobūdžio atliktas patikrinimas, kurio metu nebuvo rasti darbuotojai, nesudaro pagrindo atsakovui konstatuoti, kad Bendrovė nevykdo realios veiklos. Bendrovės darbuotojas K. M. tiksliai ir pilnai apibūdino savo funkcijas. Netikslus K. M. savo užimamų pareigų pasakymas atsirado dėl psichologinės įtampos, kurią sukėlė netikėtai atlikta atsakovo darbuotojų apklausa. Bendrovės finansininkė N. B. apklausoje taip pat pilnai apibūdino Bendrovės veiklą, išvardino Bendrovės darbuotojus, akcininkus, paaiškino, kaip gauna darbo užmokestį.
Mano, kad Migracijos departamento teiginys, kad pareiškėjas pastoviai Lietuvoje negyvena, o tik atvyksta į Lietuvą kelioms dienoms, yra nepagrįstas, kadangi Įstatymas neįpareigoja užsieniečio, ketinančio gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o ir pats dokumento formalus pavadinimas – „Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ atitinkamai patvirtina šią sąlygą.
Pasak pareiškėjo I. S. atsisakymas pakeisti jo nepilnamečiam sūnui leidimą laikinai gyventi pažeidžia 1989-11-20 J. T. vaikų teisių konvencijos nuostatas. Pareiškėjas teigia, kad jo sūnus T. S. mokosi pradinėje mokykloje Maskvoje, Rusijos Federacijoje. Šioje mokykloje yra nustatyta galimybė mokiniui mokytis ir nuotoliniu būdu.
Mano, kad šiuo metu Bendrovei nebūtina turėti sandėliavimo patalpas, kadangi nuperkama produkcija per trumpą laiką parduodama pirkėjams. Sandėliavimo patalpos reikalauja papildomų išlaidų. Pareiškėjo teigimu, esant poreikiui, Bendrovė visada sprendžia klausimą dėl sandėliavimo patalpų turėjimo, todėl 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr.001 su UAB „Kaminatrans“ dėl sandėliavimo ir pakrovimo-iškrovimo šaldytų produktų.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2009 metų verslo situacija ir tikslai nesikeitė, pareiškėjas ir jo sūnus turėjo pagrįstą lūkestį, jog nagrinėjamu atveju jiems bus pakeisti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl mano, kad sprendimas laikytinas nepagrįstu ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas I. S. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, tuo pagrindu, kad jis yra Bendrovės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki šio užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio, įskaitant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis, darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU) dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, dalyvis ir akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 1/3 bendrovės akcijų. Tą pačią dieną pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir jo nepilnamečiam sūnui T. S..
Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjo bendrovė bendradarbiauja tik su užsienio valstybėse registruotomis įmonėmis, per pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo bendrovė atliko tik vieną produkcijos pirkimo operaciją iš Vokietijoje registruotos įmonės dvi pardavimo operacijas Portugalijoje ir Ukrainoje registruotoms įmonėms, o produkcija buvo gabenama tiesiai galutiniam gavėjui. Pažymi, kad bendrovė Lietuvoje neturi sandėlių, kuriuose galėtų laikyti perkamą bei ruošiamą parduoti šaldytos mėsos produkciją. Pažymi ir tai, kad nagrinėjant bendrovės banko sąskaitų išrašus, nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 13 iš bendrovės sąskaitos buvo atliktas piniginių lėšų pervedimas Vokietijos įmonei, Ahlborn Fleisch Handelsgesellschaft mbH, o į bendrovės sąskaitą buvo atlikti piniginių lėšų užskaitymai iš Rusijos Federacijoje registruotos įmonės Stone LLS (3 vnt.: 2019-01-22 – 13 100 Eur, 2019-01-28 – 900 Eur ir 2019-08-01 – 600 Eur), iš Portugalijoje registruotos įmonės Leituras e Texturas – Unipessoal LDA (2 vnt.: 2019-02-06 – 9 011,25 Eur ir 2019-02-08 – 21765,80 Eur) bei įmonės Continental Holding LP (6 vnt.: 2019-01-28 – 600 Eur, 2019-01-28 – 900 Eur, 2019-03-15 – 4 100 Eur, 2019-03-15 – 1 000 Eur, 2019-04-11 – 2 000 Eur, 2019-06-06 – 1 100 Eur, 2019-07-04 – 750 Eur, 2019-07-16 – 230 Eur ir 2019-08-01 – 600 Eur) ir įmonės Nearnoks EOOD iš Belgijos banko esančios sąskaitos (2019-08-13 – 29 600 Eur). Atlikus informacijos apie pastarąsias dvi įmones paiešką viešojoje erdvėje, nustatyta, kad Continental Holding LP registruota Škotijoje, o Nearnoks EOOD – Bulgarijoje. Atsakovės teigimu, tai patvirtino išvadas, kad Bendrovė išimtinai bendradarbiauja tik su užsienio įmonėmis.
Atsakovė pažymi, kad vykdant Bendrovės veiklos patikrinimą, 2019 m. spalio 8 d. buvo apklausta bendrovės darbuotoja N. B.. Ji nurodė, kad dirba bendrovėje vyriausiaja finansininke, o jos darbo vieta yra gretimame kabinete, šalia bendrovės ofiso. Į klausimą, kaip ji įsidarbino bendrovėje, ji atsakė, kad jos įmonė (MB „(duomenys neskelbtini)“) yra tame pačiame pastate, kur ir bendrovės ofisas. Ji apibūdino Bendrovės veiklą, kad Bendrovė prekiauja šaldytais mėsos produktais, perka iš trečiųjų šalių ir parduoda tiesiogiai pirkėjams kitose valstybėse, ne Lietuvoje, tačiau bendrovės klientų neįvardino, o į klausimą apie bendrovės klientus Lietuvos Respublikoje atsakė, kad „įmonės klientai yra iš ES ir trečiųjų šalių“. Ji išvardino bendrovės darbuotojus, įskaitant akcininkus. Į klausimą, kur yra reklamuojamos bendrovės paslaugos, kas už tai yra atsakingas ir ar bendrovė turi interneto svetainę, ji pažymėjo, kad apie reklamuojamas bendrovės paslaugas nežino. Į klausimą apie jos darbo laiką bendrovėje, ji atsakė, kad dirba „pagal sutartį nustatytą laiką“, o į klausimą apie jos mėnesinį darbo užmokestį, ji paaiškino, kad dirba tik nuo š. m. rugsėjo 1 d., todėl pirmą atlyginimą ji planuoja gauti banko pavedimu. N. B. savo paaiškinime taip pat nurodė, kad Bendrovė Lietuvoje turi tik biurą, o sandėliavimo ir prekybos patalpų neturi ir dirba kaip tarpininkai. Atsakovas nurodo, kad 2019 m. spalio 9 d. buvo apklaustas kitas bendrovės darbuotojas K. M., kuris nurodė, kad dirba bendrovėje komercijos vadybininku. Pažymėjo, kad K. M. darbo sutartyje nurodyta, kad jo pareigos Bendrovėje – tiekimo direktorius, o su Bendrovės vadovu susipažino dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir Bendrovės vadovas pakvietė jį prisijungti. K. M. apibūdino bendrovės veiklą kaip „didmeninė šaldytos mėsos prekyba (tarpininkavimas)“, o atsakydamas į klausimą, kaip yra organizuojamas darbas bendrovėje, pažymėjo, kad vadovas išreiškia pageidavimus konkrečios produkcijos įsigijimui, o jis atlieka rinkos analizę bei produkcijos paiešką ir pateikia vadovui, jo supratimu, geriausius pasiūlymus produkcijai įsigyti. Paklausus K. M., kur yra įrengta jo darbo vieta bei kiek valandų per dieną jis dirba Bendrovėje, atsakė, kad dirba bendrovės ofise adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, 8 val. per dieną, nuo 8:00 val. iki 17:00 val. Paprašius įvardinti savo kolegas, jis nurodė, kad dirba bendrovės ofise vienas, prieš metus dirbo su kolega J. Š., o buhalterines paslaugas bendrovei teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“, konkrečiai – buhalterė N. B., kuri dirba Bendrovėje nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. Paprašius K. M. išvardinti bendrovės klientus Lietuvos Respublikoje, jis nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas pažymi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei tiekė produkciją 2018 metų birželio mėnesį, o jokie bendradarbiavimo dokumentai, sudaryti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, Migracijos departamento Imigracijos skyriui nebuvo pateikti. K. M. patikslino, kad taip pat Bendrovė turi klientų užsienio valstybėse: produkcija perkama Europos, Pietų Amerikos, Kinijos valstybėse, o parduodama Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano ir kitų valstybių įmonėms, tačiau konkrečiai jų pavadinimų nenurodė. Į klausimą, kaip jam mokamas mėnesinis darbo užmokestis, jis pažymėjo, kad „grynais ir pavedimu“. Taip pat K. M. nurodė, kad bendrovė turi sutartį su Klaipėdos kompanija dėl krovinio priėmimo, iškrovimo, perkrovimo, sandėliavimo bei dokumentų forminimo. Atsakovas pažymėjo, kad tokia sutartis Migracijos departamento Imigracijos skyriui nebuvo pateikta. Atsakovas pažymi, kad į žodžiu užduotą K. M. klausimą, kokioms įmonėms per pastaruosius du mėnesius bendrovė suteikė paslaugas, jis atsakė, kad per šiuos paskutinius du mėnesius bendrovė nebuvo sudariusi pirkimo-pardavimo sandorių. Todėl atsakovo teigimu, Bendrovė realios veiklos nevykdo, sandorių neturi. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjant Bendrovės dokumentus dėl jos realiai vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, kad visos sutartys, išskyrus sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Girteka Logistics“, yra Bendrovės sudarytos su užsienio valstybėse registruotomis įmonėmis. Prekės gabenamos tiesiogiai iš tiekėjo pardavėjui, jų negabenant per Lietuvą, o Lietuvoje bendrovė iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. neturėjo savo veiklai pritaikytų sandėlių. Atsakovo vertinimu, svarbu pažymėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovė buvo tiekusi produkciją tik 2018 metų birželio mėnesį, du kartus, o duomenų, kad Bendrovė šiuo metu bendradarbiauja su šia įmone, nėra. Taip pat nėra jokių duomenų apie sutarties vykdymą su UAB „Girteka Logistics“.
Atsakovas pažymėjo, kad nepaisant to, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine I. S. turi butą Lietuvoje adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, jis pastoviai Lietuvoje negyvena, o tik atvyksta į Lietuvą kelioms dienoms. Pavyzdžiui, 2019 m. jis lankėsi Lietuvoje nuo 2019-01-03 iki 2019-01-11, 2019-01-30, nuo 2019-02-08 iki 2019-02-09, 2019-03-22, nuo 2019-07-09 iki 2019-07-11, 2019-08-05, nuo 2019-08-21 iki 2019-08-23 ir nuo 2019-09-03 iki 2019-09-05, kai buvo atvykęs pateikti prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nuo 2019-09-06 iki 2019-09-08, 2019-09-25, kai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Atsakovo vertinimu, ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja išvadą, kad pareiškėjas Lietuvoje pastoviai negyvena, jo dalyvavimas bendrovės veikloje nėra būtinas, o leidimas laikinai gyventi jam galimai reikalingas kitais tikslais.
Nurodo, kad abu darbuotojai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino Migracijos departamento abejones dėl Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, nurodydami, kad Bendrovė tėra tarpininkas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad duomenų, kad pareiškėjo sūnus gyventų Lietuvos Respublikoje, nėra, tai patvirtina, nustatyta aplinkybė, kad jis nesimoko Lietuvos Respublikoje. Dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjas T. S. mokosi nuotoliniu būdu, Migracijos departamentui nebuvo pateikti.
Atsakovas pažymi, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, o faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir išsamiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y., priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Todėl remiantis išdėstytais argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2019 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (15/4-13) 10K-45687 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiams I. S. ir T. S.“ Nr. (15/4-1)31- 445, 446“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas I. S. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis ir akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 1/3 bendrovės akcijų. Tą pačią dieną I. S. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir jo nepilnamečiam sūnui T. S..
I. S., siekdamas pagrįsti Bendrovės vykdomą veiklą per pastaruosius 6 mėnesius iki prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo pagrįsti pateikė: 1) negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2016, sudarytos bendrovės 2016 m. rugsėjo 26 d. su UAB Norfos mažmena, dėl 21,03 m² bendro ploto patalpų adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomos kopiją; 2) sąskaitos-faktūros, išrašytos bendrovei 2019-08-09 Vokietijoje registruotos įmonės Ahlborn Fleisch Handelsgesellschaft mbH vokiečių kalba, dėl 20 tonų šaldytos kiaulienos pardavimo, 25 600 Eur bei transportavimo dokumento, patvirtinančio šios produkcijos gabenimą iš Vokietijos į Ukrainą (siuntėjas – įmonė Ahlborn Fleisch Handelsgesellschaft mbH, gavėjas – Ukrainos registruota įmonė OOO Myassorti), ir sąskaitos-faktūros, išrašytos bendrovės 2019-08-09 OOO Myassorti, 25 600 Eur kopijas; 3) sąskaitos-faktūros, išrašytos bendrovės 2019-02-13 Portugalijoje registruotai įmonei Leituras e Texturas – Unipessoal LDA anglų kalba, dėl 19 992 kg šaldytos vištienos pardavimo, 42 982,80 Eur kopija; 4) sąskaitų-faktūrų, išrašytų bendrovei Lenkijoje registruotos įmonės SNS FOODS Sp. Z.o.o. (2 vnt.: 2018-06-05 – 18 649,80 Eur ir 2018-06-25 – 22 154 Eur), dėl šaldytos jautienos pirkimo anglų kalba, bei transportavimo dokumentų, patvirtinančių šios produkcijos gabenimą iš Lenkijos į Lietuvą (siuntėjas – įmonė SNS FOODS Sp. Z.o.o., gavėjas – UAB duomenys neskelbtini) ir sąskaitų-faktūrų, išrašytų bendrovės UAB „duomenys neskelbtini) (2 vnt.: 2018-06-06 – 20 934,20 Eur ir 2018-06-28 – 23 650,44 Eur), kopijas; 5) bendrovės Didžiąją knygą nuo 2019-03-05; 6) bendrovės pardavimo operacijų žurnalą už laikotarpį nuo 2019-02-13 iki 2019-08-09; 7) bendrovės pirkimo operacijų žurnalą už laikotarpį nuo 2019-02-13 iki 2019-08-09; 8) bendrovės kasos knygą nuo 2019-03-05; 9) bendrovės UAB Medicinos bankas banko sąskaitos išrašus nuo 2019 m. sausio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio.
Migracijos departamentas išnagrinėjęs pateiktus dokumentus ir įvertinęs surinktą medžiagą, 2019 m. spalio 25 d. ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, ir 14 punktais, nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
Ginčijame sprendime atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, siekė formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą, jos darbuotojus ir jų darbo vietą, apie savo dalyvavimą bendrovės veikloje ir tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Ginčijamame Sprendime buvo padaryta išvada, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti I. S. nelegalios migracijos grėsmė.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Užsieniečių teisinės padėties įstatymas (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu).
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis.
Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, jog šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą; ši Įstatymo norma yra imperatyvi ir jokių išimčių nenumato (žr., pvz., 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017). Be to, įmonė visas šias sąlygas turi atitikti nepertraukiamai leidimų galiojimo laikotarpiu. Taip pat ne kartą teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisėtos veiklos vykdymas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies prasme nėra vien formalus įmonės akcijų turėjimas, kadangi vien buvimas akcininku, realiai neįsitraukiant į įmonės veiklą, valdymą, kontrolę, nesuponuoja poreikio ir būtinybės gyventi Lietuvos Respublikoje. Poreikis gyventi Lietuvos Respublikoje būtent ir siejamas su teisėtos veiklos realiu vykdymu.
Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytais reikalavimais, verslo vykdymo faktas (realus ar formalus) pats savaime nėra pagrindas išduoti leidimą, nes pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad dėl Lietuvos Respublikoje jo vykdomos komercinės veiklos jam būtina gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje laikinai. Kitaip tariant, Lietuvos Respublikoje veikiančio ūkio subjekto, kurį įsteigė užsienietis, pobūdis, veiklos rūšis ar veiklos apimtis turi būti toks, dėl kurio užsieniečio faktinis ir realus dalyvavimas valdant ar vykdant veiklą šiame ūkio subjekte, yra būtinas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad kitoks Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto aiškinimas nepagrįstai suteiktų pareiškėjui ar kitiems užsienio piliečiams panašioje situacijoje nepagrįstas prielaidas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, nors jų gyvenimas Lietuvoje verslui vykdyti nėra būtinas (2018-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5415-629/2018).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į anksčiau nurodytas Lietuvos migracijos politikos gaires (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016). Lietuvos migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (žr. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-21 nutartį priimtą administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėjas, norėdamas pasikeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje - jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl šio užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (7 punktas).
Kadangi pareiškėjas I. S. leidimą laikinai gyventi siekia gauti savo veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, svarbu nustatyti, ar ši bendrovė iš tiesų vykdo veiklą Lietuvoje ir atitinka kitus Įstatymo keliamus reikalavimus.
Atsakovas, vertindamas ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vykdo veiklą Lietuvoje, atliko tyrimą. Migracijos departamento darbuotojai nuvyko Bendrovės deklaruotu veiklos vykdymo adresu, nerado Bendrovės iškabų ir iškvietė Bendrovės darbuotojus į apklausą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas I. S. nepateikė jokių papildomų dokumentų t. y., susitarimų dėl darbo sąlygų ar darbo priemonių naudojimo dalį darbuotojo darbo funkcijų atliekant nuotoliniu būdu. Teismas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, kad apklausos metu Bendrovės darbuotojai N. B. ir K. M. nenurodė, kad jie dirba ir nuotoliniu būdu, todėl kyla pagrįstų abejonių būtent dėl tokio jų darbo būdo.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. iš bendrovės sąskaitos buvo atliktas piniginių lėšų pervedimas Vokietijos įmonei, Ahlborn Fleisch Handelsgesellschaft mbH, o į bendrovės sąskaitą buvo atlikti piniginių lėšų užskaitymai iš Rusijos Federacijoje registruotos įmonės Stone LLS (3 vnt.: 2019-01-22 – 13 100 Eur, 2019-01-28 – 900 Eur ir 2019-08-01 – 600 Eur), iš Portugalijoje registruotos įmonės Leituras e Texturas – Unipessoal LDA (2 vnt.: 2019-02-06 – 9 011,25 Eur ir 2019-02-08 – 21765,80 Eur) bei įmonės Continental Holding LP (6 vnt.: 2019-01-28 – 600 Eur, 2019-01-28 – 900 Eur, 2019-03-15 – 4 100 Eur, 2019-03-15 – 1 000 Eur, 2019-04-11 – 2 000 Eur, 2019-06-06 – 1 100 Eur, 2019-07-04 – 750 Eur, 2019-07-16 – 230 Eur ir 2019-08-01 – 600 Eur) ir įmonės Nearnoks EOOD iš Belgijos banko esančios sąskaitos (2019-08-13 – 29 600 Eur). Atlikus informacijos apie pastarąsias dvi įmones paiešką viešojoje erdvėje, nustatyta, kad Continental Holding LP registruota Škotijoje, o Nearnoks EOOD – Bulgarijoje. Teismas pažymi, kad pagal pareiškėjo pateiktą bendrovės verslo planą, bendrovės veikla – didmeninė prekyba šaldytais mėsos produktais. Minėtame verslo plane nurodyta, kad pagrindiniai bendrovės šaldytos mėsos produktų tiekėjai – Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Vengrijos, Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus šaldytos mėsos gamintojai ir mėsos perdirbimo įmonės, o pagrindiniai šaldytos mėsos pirkėjai – Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Lietuvos, Latvijos, Estijos mėsos perdirbimo įmonės bei įvairių maisto produkcijos gamintojai. Taigi, jame matosi, kad Bendrovė įsipareigojo vykdyti veiklą ir Lietuvos Respublikoje, tačiau iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad Bendrovė išimtinai bendradarbiavo tik su užsienio įmonėmis. Pareiškėjas pateikė bendradarbiavimo sutarčių, sudarytų su užsienio valstybių įmonėmis, kopijas. Migracijos departamentas nustatė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovė buvo tiekusi produkciją tik 2018 metų birželio mėnesį, du kartus, o duomenų, kad Bendrovė šiuo metu bendradarbiauja su šia įmone, nėra. Taigi, didžioji pareiškėjo pjamų gaunama iš užsienyje registruotų įmonių. Teismo vertinimu, nors minėtų sutarčių viena iš šalių yra Lietuvoje įsteigta įmonė, tai niekaip neduoda pagrindo teigti apie Lietuvoje įsteigtos įmonės atitiktį įstatymo reikalavimams, nes Bendrovė su Lietuvoje registruotomis įmonėmis realios veiklos nevykdo, sandėliavimo patalpų poreikio nebuvimas, teismo vertinimu, taip pat rodo, jog Bendrovė realios veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje nevykdo. Priešingai, tai rodo Bendrovės bendradarbiavimą išimtinai su užsienio įmonėmis vykdant prekybą, taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo I. S. buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas.
Teismas pabrėžia, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti savo ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų sąlygų egzistavimą. Administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtina leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje. Vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).
Teismas negali sutikti su pareiškėjo I. S. teiginiu, jog atsisakymas pakeisti jo nepilnamečiam sūnui leidimą laikinai gyventi pažeidžia 1989-11-20 J. T. vaikų teisių konvencijos nuostatas. Byloje nėra nustatyta, kad T. S. mokytųsi ar gyventų Lietuvoje. Teismas pažymi, kad dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas T. S. mokosi nuotoliniu būdu, pareiškėjas I. S. nepateikė nei Migracijos departamentui, nei Teismui. Todėl argumentai, kad dėl 1989-11-20 J. T. vaikų teisių konvencijos nuostatų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jo gyvenamoji vieta yra Maskvoje, ten mokosi ir jo sūnus T.. Kaip matyti, iš duomenų apie pareiškėjo I. S. atvykimą į Lietuvos Respubliką, Lietuvoje pareiškėjai lankosi retai. Atvyksta tik vienai arba dviem dienoms kartą į mėnesį, ar du mėnesius. Šios aplinkybės taip pat rodo, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje Bendrovės veiklai, nėra būtinas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vien fakto, jog įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra neatitinkanti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijų, konstatavimo pakanka, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui būtų panaikintas ar būtų atsisakyta jį pakeisti ar išduoti. Atsakovas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018, 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4325-261/2019). Taigi, nagrinėjamu atveju Departamentas nustatęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitiko visų būtinų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, turėjo pareigą atsisakyti pareiškėjams pakeisti leidimus laikinai gyventi.
Taigi, teismas sutinka su Migracijos departamento padaryta išvada, jog įvertinus visas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pareiškėjas I. S., kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą.
Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-445,446 ,,Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiams I. S. ir T. S.“, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjų skundas atmestas, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo , 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjų I. S. (I. S.) ir T. S. (T. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.