- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-173-531/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14270-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Eugenijus Karosas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 243 straipsnį, jam paskiriant 25 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. M. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, R. M. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
R. M. pripažintas recidyvistu.
R. M., vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis valstybės naudai konfiskuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma (duomenys neskelbtini).
R. M. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2025 m. balandžio 23 d. 19.00 val. iki 2025 m. balandžio 24 d. 12.34 val. (viena diena).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. M. nuteistas už tai, kad vengdamas atlikti 2022 m. spalio 25 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metus 10 mėnesių naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2025 m. balandžio 23 d., apie 18.43 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – nuosavą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio matavimo prietaisu (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 2,02 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis R. M. pateiktu apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti bylą ir vadovautis faktais, o ne vieno žmogaus melagingu skundu. Visų pirma, nurodo, kad yra nusivylęs advokatu E. Karosu, kadangi jis nesidomėjo byla, ikiteisminio tyrimo metu jie buvo susitikę tik vieną kartą, nors mažiausiai to prašė penkis kartus, jis net nekeldavo telefono ragelio. Taip pat teigia, jog E. V. pirminiai parodymai buvo teisingi, t. y., kad jį pareigūnai privertė pasirašyti ant neskaityto protokolo, kuris anot E. V. buvo surašytas neteisingai. E. V. teigimu jis atsisakė neteisingai surašytų parodymų ir išdėstė savo įvykių eigą. Jis po trijų dienų atėjo į svečius (duomenys neskelbtini) ir prisipažino, kad jį (R. M.) apšmeižė. E. V. labai bijojo, kad jis nerašytų pareiškimo dėl šmeižto, tą gali patvirtinti D. Š.. Jis iš pradžių teigė, kad žmona su vaikais buvo kieme ir nieko nematė. E. V., sužinojęs, kad bus paviešintas kaip pranešėjas, kardinaliai pasikeitė. Nustojo bendrauti ir nebeatsiliepė telefonu, neatsakinėjo į žinutes. Buvo prašymai susitikti ir pasikalbėti, tačiau to byloje kažkodėl nėra. Aiškina, kad jokios agresijos ir atvirų grasinimų akis į akį nebuvo, tik pora žinučių ir skambutis. Teigia, kad jis miręs tik kaip kaimynas, bus atstumtasis. Pažymi, kad iki šio įvykio jo santykiai su E. V. buvo pakankamai draugiški. Jis ateidavo pas jį į svečius tiek pat kartų, kiek ir jis pas jį. Be to, ne kartą buvo liudininku kai jis (E. V.) vairuoja išgėręs. Dėl E. V. teisme išsakytų teiginių, kad jis bijo dėl savo šeimos, aiškina, jog tai yra visiškas melas. Viską, ką jis (E. V.) pasakė teisme yra 80 proc. netiesa. Jis tris kartus keitė parodymus. Paaiškino, kad išgeria kai yra nervingas, o ne kada sugalvoja. Nesupranta, kodėl E. V. taip pasielgė.
3. Teismo posėdyje R. M. ir jo gynėjas iš esmės prašė apeliacinį skundą tenkinti, panaikinant priimtą nuosprendį ir priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį, o prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymo
6. R. M. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, jis aiškino, kad transporto priemonės nevairavo, tik joje sėdėjo. Atvažiavęs draugas jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) nusipirkti alaus, užtruko iki 15 min., tada jį atvežė atgal ir išėjo. Grįžęs adresu į (duomenys neskelbtini) sėdėjo automobilyje ir gėrė alų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš byloje esančio 2025 m. balandžio 23 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. M. buvo nustatyti tokie neblaivumo požymiai, kaip iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negalėjo. Pirmuoju tikrinimu 19.06 val. jam buvo nustatytas 2,13 prom. girtumo laipsnis, antruoju 19.27 val. – 2,02 prom. (1 t., 39-41 b. l.).
8. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju, nėra ginčo, kad automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo rastas vairuotojo vietoje sėdintis neblaivus R. M., nesenai buvo važiuota. Tą įrodo ir byloje esantis 2025 m. balandžio 23 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, jog nuo variklio dangčio buvo juntama sklindanti šiluma (ranka palietus variklio dangtis buvo šiltas) (1 t., 18-19 b. l.). Analogišką aplinkybę apklausiami teisme parodė ir policijos pareigūnai G. N. ir A. S.. Tačiau, R. M. tikina, jog pats automobilio nevairavo, tą darė jo draugas. Teisėjų kolegija šiuos jo parodymus atmeta ir vertina juos tik kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.
9. Liudytojas E. V. apklausiamas teisme parodė, kad tai jis pranešė Bendrajam pagalbos centrui, jog R. M. vairuoja neblaivus. Policija atvažiavo, kai R. M. jau buvo grįžęs ir sėdėjo automobilyje. R. M. prieš išvažiuodamas buvo pas jį atėjęs ir prašė padėti dėl telefono. Jis buvo neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas, svirduliavo, šnekėjo nerišliai. Jis (liudytojas) jį perspėjo, kad nesugalvotų važiuoti, tačiau R. M. atsakė, kad jo nesustabdys ir grįžo į automobilį. Jis su sutuoktine būdami šalia, iš maždaug 50 m atstumo, per savo namo langą, nes langai į tą pusę, kur buvo automobilis, matė į miesto pusę išvažiuojantį R. M.. Tada jis pranešė policijai. Pirmas atvažiavo R. M., kuris iš automobilio neišlipo. Prie automobilio daugiau žmonių nebuvo, keleivio vietoje niekas nesėdėjo. Jis atvažiavęs sėdėjo automobilyje ir toliau vartojo alkoholį. Atvažiavo policijos pareigūnai, pavažiavo į vieną pusę, į kitą, nematė R. M.. Pareigūnai paskambino jam, ir jis nurodė kur stovi R. M. automobilis. Iš esmės analogiškas aplinkybes E. V. nurodė ir apklausų, vykusių 2025 m. balandžio 23 d. ir 2025 m. balandžio 28 d. ikiteisminiame tyrime, metu (1 t., 46-47; 50-51 b. l.). 2025 m. balandžio 28 d. apklausos metu tik patikslino, kad su juo kartu buvo ir jo žmona J. V..
10. Liudytoja J. V. apklausiama teisme parodė, kad būdama savo sodo namo kambaryje per langą matė adresu (duomenys neskelbtini) stovinčiame automobilyje vairuotojo vietoje sėdintį R. M., automobilio durelės buvo praviros. Šalia niekas nesėdėjo, aplinkui pašalinių žmonių, kaimynų nebuvo. Matė, kad užsidarė automobilio durelės ir R. M. išvažiavo.
11. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais, kadangi jie sutampa tarpusavyje. Be to, tai, kad minėti liudytojai galėjo per savo sodo namo langą matyti, kaip R. M. vairavo jam priklausantį automobilį, patvirtina liudytojos D. Š. parodymai. Ji apklausiama teisme nurodė, kad R. M. prašymu automobilį (duomenys neskelbtini) pastatė (duomenys neskelbtini), draugės sklype. Vieta, kur ji pastatė R. M. automobilį yra priešais E. V. namą, kurio adresas (duomenys neskelbtini). E. V. namo langas yra į tą pusę, kur buvo palikusi automobilį.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. balandžio 28 d., buvo gautas E. V. pareiškimas, kuriame jis nurodė, jog R. M. apšmeižė. Fakto, kaip jis vairavo, nematė. Kartu atsisakė savo ankstesnių parodymų, paaiškindamas, kad bijo dėl savo šeimos saugumo ir gerovės (1 t., 54 b. l.). Ta pačią dieną apklausiama jo žmona J. V. nieko apie įvykio aplinkybes papasakoti negalėjo, teigdama, jog nieko nematė. Pabrėžė, kad turi tris mažamečius vaikus, jos dėmesys visas sutelktas į vaikus, o ne į aplinką, nestebėjo, kas 2025 m. balandžio 23 d. vakaro metu soduose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur važinėja (1 t., 59 b. l.). Apklausiamas teisme E. V. paaiškino, kad savo parodymų tuo metu atsisakė, kai sužinojo, kad jo asmens duomenys bus viešinami, nes bijojo R. M.. R. M. dažnai būna neblaivus, girtas dažniausiai būna neadekvatus, todėl bijojo dėl šeimos gerovės. Savo sutuoktinei liepė sakyti policijai, kad ji nieko nematė ir ji davė neteisingus parodymus. R. M. jam siuntė grasinančias žinutes ir balso pranešimus. J. V. teisme patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, kad šeima liktų saugi. Kitaip pasakojo tyrėjai, bijodama R. M., nes jis ūmus, ne kartą neblaivus išgąsdino vaikus.
13. Minėtos aplinkybes nesudaro pagrindo abejoti aukščiau išdėstytais E. V. ir J. V. teisme duotais parodymais, jog R. M. vairavo neblaivus. Šiuo atveju nėra abejonių, kad E. V. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų atsisakymą ir J. V. nenorą duoti parodymus prieš R. M., nulėmė baimė dėl savo šeimos gerovės. Pastebėtina, kad jau 2025 m. balandžio 23 d., bendraudamas su policijos pareigūne G. N., E. V. nerimavo dėl savo šeimos gerovės, bijojo R. M. keršto (1 t., 68-69 b. l.). 2025 m. balandžio 28 d. apklausos metu papildomai nurodė, kad R. M. dažnai vartoja alkoholį, nekviestas ateina pas jį į sodą ir gąsdina jo mažamečius vaikus (1 t., 50-51 b. l.). Be kita ko, apie tai, kad bijo dėl savo šeimos saugumo, liudytojas nurodė ir pareiškime, kuriuo teigė neva apšmeižęs R. M. (1 t., 54 b. l.). Taip pat, kad E. ir J. V. turėjo pagrįstą pagrindą bijoti apelianto patvirtina ir į bylą pateiktos pastarojo E. V. siųstos grasinančio pobūdžio žinutės (2 t., 100-104 b.l.).
14. R. M. gynėjas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atkreipė dėmesį, kad E. V. pranešdamas apie neblaivų vairuotoją, nenurodė jo pavardės. Tačiau, priešingai nei teigia advokatas, tokios informacijos Bendrojo pagalbos centro darbuotoja ir neklausė. Buvo prašoma pasakyti tik automobilio valstybinius numerius bei paties pareiškėjo vardą pavardę. Tai, kad E. V. kviesdamas policiją nenurodė, kad vairavo būtent R. M., nesudaro pagrindo abejoti jo duotais parodymais apie šią aplinkybę.
15. Sutiktina su teismo posėdyje gynėjo išsakytais teiginiais, kad į bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, degalinės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo įrašuose R. M. automobilis nebuvo fiksuotas, juose jokios naudingos bylos nagrinėjimui informacijos nėra (1 t., 128-129; 134-135 b. l.). Tačiau, vėlgi, tai nesudaro pagrindo teigti, kad R. M. nepadarė jam inkriminuotos, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos, nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje situacijoje liudytojo E. V. teisme bei ikiteisminiame tyrime 2025 m. balandžio 23 d. ir 2025 m. balandžio 28 d. ir J. V. teisme duotų parodymų visiškai pakanka R. M. kaltei pagrįsti. Be to, kaip minėta, tai kad įvykio dieną jis buvo neblaivus, įrodo byloje esantis neblaivumo patikrinimo aktas. Sutiktina su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kad tuomet kai R. M. vairavo automobilį, jam buvo nustatytas mažiausiai 2,02 prom. neblaivumas. O tai, kad liudytojai galėjo pro langą matyti jį vairuojantį, patvirtino liudytojos D. Š. parodymai.
16. Teisėjų kolegija atmeta R. M. versiją, kad automobilį įvykio dieną vairavo kitas asmuo. Tokio asmens duomenų jis nenurodė, jo niekas iš liudytojų nematė.
17. Konstatavus, kad R. M. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nekyla abejonių ir dėl jo kaltės pagal BK 243 straipsnį. Todėl pritartina skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems pirmosios instancijos teismo motyvams. Bylos duomenimis, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu R. M. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam kartu su bausme paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 10 mėnesių, ši terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 27 d. (2 t., 29-31 b. l.) (termino pabaiga 2025 m. gegužės 27 d.). Aptariamą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė 2025 m. balandžio 23 d. Taigi, jis akivaizdžiai vengė atlikti jam minėtu nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių
18. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, o BK 243 – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Pirmosios instancijos teismas R. M. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 243 straipsnyje – 25 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. M. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, R. M. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
19. R. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą bei vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas jis padarė būdamas recidyvistu. Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Be to, R. M. dar du kartus buvo teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2 t., 18-23 b. l.). Aptariamas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., 7-17 b. l.), niekur nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, yra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (2 t., 41 b. l.), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (2 t., 40 b. l.).
20. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad, kaip pagrįstai sprendė ir apylinkės teismas, R. M. atžvilgiu BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus įmanoma pasiekti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skyrus 6 mėnesių laisvės atėmimo, o pagal BK 243 straipsnį – 25 parų arešto bausmes. Jas keisti nėra objektyvių priežasčių. Pažeidimų bendrinant paskirtas bausmes nebuvo padaryta. Jos, beje, buvo bendrintos R. M. palankesniu - bausmių apėmimo būdu. R. M. paskirta galutinė bausmė nėra per griežta ir dėl to neteisinga. Taip pat nėra pagrindo keisti R. M. nuspręsto taikyti bausmės vykdymo atidėjimo trukmės bei sąlygų.
21. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams bei turto konfiskavimą – valstybės naudai konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jų keisti taipogi nėra jokių priežasčių. Jos, atsižvelgiant į R. M. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, laikytinos adekvačiomis ir proporcingomis.
Dėl proceso išlaidų
22. 2025 m. spalio 8 d. Panevėžio apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą R. M. teikė advokatas E. Karosas ir jo gynybos išlaidos sudaro 257,82 Eur, kurias prašoma priteisti valstybės naudai (2 t., 138-140 b. l.). Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad R. M. yra bedarbis, o bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas advokatas E. Karosas pats prašė nepriteisti išlaidų iš jo ginamojo, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Dėl daiktų
23. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, be kitą ko, buvo nuspręsta sunaikinti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone (ant galinės sėdynės už vairuotojo) rastus ir paimtus 4 vnt. nepažeistų plastikinių 1 l talpos alaus butelių su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ 6 proc. stiprumo, užpildytų skysčiu, supakuotų į pakuotę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2025 m. gegužės 7 d. aktas) (1 t., 35-37 b. l.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad šis pirmosios instancijos sprendimas yra nepagrįstas, todėl keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Minėti alaus buteliai nėra niekaip susiję su R. M. padarytomis nusikalstamomis veikomis, įsigyti teisėtai ir jų apyvarta nėra uždrausta, todėl turi būti jam grąžinami (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl teisės į gynybą pažeidimo
24. R. M. pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad jo gynėjas advokatas E. Karosas nesuteikė jam tokių gynybos paslaugų, kokių šis tikėjosi. Aiškina, kad jis nesidomėjo byla, ikiteisminio tyrimo metu jie buvo susitikę tik vieną kartą, nors mažiausiai to prašė penkis kartus, advokatas jam (R. M.) net nekeldavo telefono ragelio.
25. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, kad R. M. teisė į gynybą buvo pažeista. Bylos duomenimis, advokatas E. Karosas gynė R. M. ikiteisminiame tyrime (šis gynėjas R. M. paskirtas 2025 m. gegužės 13 d. (1 t., 177 b. l.)). Taip pat šis advokatas dalyvavo vykusiuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, o R. M. neprieštaravo dėl šio gynėjo paskyrimo jam. Be to, tas pats advokatas apeliantą gynė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, R. M. jam nušalinimo nereiškė, neprašė gynėjo pakeisti, kas rodo, jog jį tenkino advokato teikiamos teisinės paslaugos. Taip pat byloje nėra duomenų, kad gynėjas jas savo ginamajam būtų teikęs netinkamai. Taigi, minėti R. M. apeliacinio skundo teiginiai laikytini niekuo nepagrįstais, todėl atmetami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. liepos 28 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, R. M. grąžinti 4 vnt. nepažeistų, pilnų plastikinių 1 l talpos alaus butelių su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ 6 proc. stiprumo, supakuotų į pakuotę Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 7 d. aktu saugomų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje.
Likusioje dalyje skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš R. M. nepriteisti.