- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- A-909-662/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03977-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentas
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. (E. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. (E. K.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. K. (E. K.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 4PM190351, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 1A-309 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. S-148(7-118/2014).
Pareiškėjo nuomone, nepagrįstai konstatuota, jog jis turėjo žinoti, kad įsigijo ir laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai, kadangi šios aplinkybės privalo būti įrodytos, o įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui. Pažymėjo, kad skola muitinei jam įregistruota, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 202 straipsnio 3 dalimi, tačiau nėra įrodyta, kad jis cigaretes importavo, t. y. įvežė iš trečiųjų šalių į Bendrijos muitų teritoriją. Šiuo atveju būtina sąlyga yra asmenų žinojimas, jog prekės įvežtos neteisėtai. Pareiškėjas pažymėjo, kad, nors jis ir buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163² straipsnio 4 dalyje, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis žinojo, jog cigaretės į Lietuvos teritoriją buvo įvežtos neteisėtai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, jog jis atsitiktinai prie ežero rado dėžes, kuriose buvo cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ir jas vežė į policijos komisariatą, todėl jis negali būti pripažintas skolininku muitinei. Tokia prievolė atsiranda tik asmeniui, kuris pirmas jas priėmė nuosavybėn Lietuvos Respublikoje ir būtent tuo momentu, kai prekes priėmė. Pareiškėjo teigimu, jis tabako gaminius rado atsitiktinai ir juos vežė į policijos komisariatą, todėl nebūdamas asmeniu, kuris prekes įvežė ar priėmė Lietuvos Respublikoje, negali būti atsakingas už mokesčių sumokėjimą. Be to, neteisėtas laikymas apibrėžia laikymo reikalavimų pažeidimus, o ne įsigijimo ar įvežimo reikalavimų pažeidimus, kadangi neteisėtai laikyti galima ir teisėtai įsigytas ar įvežtas prekes. Pareiškėjas pabrėžė, jog nežinojo ir negalėjo žinoti, ar rastos cigaretės buvo įvežtos teisėtai, ar ne, todėl ir vežė jas į policijos komisariatą. Šiuo atveju nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis cigaretes importavo, t. y. įvežė iš trečiųjų šalių į Bendrijos muitų teritoriją. Priešingai, administracinės bylos medžiaga tik patvirtina, kad pareiškėjas neįvežė neteisėtų prekių, jų neįgijo, nelaikė, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos įvežtos neteisėtai, kadangi prekes rado prie ežero ir jas vežė į policijos komisariatą. Pareiškėjas nesutinka, jog minėti jo paaiškinimai administracinio teisės pažeidimo byloje vertintini tik kaip gynybinė pozicija.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo prekių muitinei nepateikė, kaip to reikalaujama Bendrijos muitinės kodekso 40 straipsnyje, o įrodymų, nurodytų 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau – ir Įgyvendinimo nuostatos) 314 c straipsnyje, kurie patvirtintų, jog cigaretės iki sulaikymo vis dėlto buvo pateiktos muitiniam įforminimui ir tokiu būdu į Bendrijos muitų teritoriją pateko teisėtai, nėra, vadinasi, pareigūnams sulaikius ginčo prekes, toks prekių importas laikytinas neteisėtu įvežimu, kadangi nebuvo laikomasi Bendrijos muitinės kodekse numatytų etapų, todėl už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes pareiškėjui, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalimi, atsiranda importo skola muitinei
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas gabeno cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir neturėjo prekių įsigijimo dokumentų ar dokumentų, įrodančių importo mokesčių sumokėjimą už į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes, todėl, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 įtraukos pagrindu, buvo pripažintas skolininku muitinei, t. y. pareiga sumokėti importo mokesčius pareiškėjui kyla ne kaip asmeniui, faktiškai įvežusiam ginčo prekes į Bendrijos muitų teritoriją o kaip asmeniui, kuris įsigijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Nagrinėjamu atveju įsigytos (gautos) ir gabentos cigaretės buvo paženklintos baltarusiškomis banderolėmis, pareiškėjas nepateikė cigarečių įsigijimo dokumentų ar dokumentų, patvirtinančių cigarečių turimą Bendrijos prekių statusą, todėl šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas žinojo, arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti apie tai, jog prekės į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos neteisėtai. Muitinės departamentas nepagrįstu laikė ir pareiškėjo tvirtinimą, kad jis rado cigaretes prie ežero ir vežė jas į policijos komisariatą. Pažymėjo, kad toks pareiškėjo skundo argumentas yra neįtikinamas ir laikytinas gynybine pozicija, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-344-277/2013 buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 10 000 Lt bauda. Pabrėžė, kad negalima sutikti, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas žinojo, jog cigaretės į Lietuvos teritoriją buvo įvežtos neteisėtai, nes iš juridinių faktų nustatytų administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad pareiškėjas atidaręs vieną dėžę pamatė, kad ten cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, be to, kaip minėta, jis pripažino, kad cigaretes gabeno neteisėtai ir dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi.
Paaiškino, kad pareiškėjo gabentos cigaretės buvo sulaikytos 2013 m. balandžio 8 d., kirtus Bendrijos išorės sieną, jau už pirmos muitinės įstaigos ir kurios nebuvo pristatytos į šią įstaigą, nes pareiškėjas neturėjo įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių muito ir importo mokesčių sumokėjimą už į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes, todėl laikytina, kad cigaretės buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją neteisėtai, nesilaikant pervežimo ir pristatymo pareigos pagal Bendrijos muitinės kodekso 38–41 straipsnių nuostatas, ir kad už šias prekes nebuvo sumokėti muitas ir importo mokesčiai. Pažymėjo, kad Bendrijos muitinės kodeksas nereikalauja, kad asmuo (faktiškai) būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją tam, kad jis būtų pripažintas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme, t. y. skolininkas yra bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei. Asmenį, kuris yra laikomas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme, šiuo konkrečiu atveju apibrėžia ir konkretizuoja būtent Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalis. Kauno TM teigimu, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalimi norima plačiai apibrėžti skolininko sąvoką, atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytą šio teisės akto 213 straipsnyje, pagal kurią keli asmenys, turintys sumokėti skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai, todėl argumentai, kad pareiškėjas nežinojo, jog į Bendrijos muitų teritoriją ginčo prekės cigaretės įvežtos neteisėtai, nėra reikšmingi sprendžiant jo pripažinimo skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies pagrindu klausimą, kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, jog jis žinojo, kad cigaretės yra su Baltarusijos Respublikos banderolėmis bei neturėjo įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių muito ir importo mokesčių sumokėjimą, be to, žinant, kad tokios cigaretės yra su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir neturint jokių įsigijimo dokumentų ar dokumentų apie importo mokesčių sumokėjimą, tokias cigaretes visgi gabeno. Taip pat pabrėžė, jog Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes. Muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė, gabeno prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai. Pasak Kauno TM, visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe laikomas faktas, jog Lietuvos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir neteisėtai išleisti (įvežti) apdoroto tabako gaminiai, o ženklinimas specialiais ženklais – banderolėmis yra vienas iš būdų atskirti prekes. Kauno TM nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ginčo prekės buvo paženklintos Baltarusijos Respublikos specialiais ženklais, į cigarečių kiekį (neteisėtai laikomi 1 500 pakelių), elgdamasis rūpestingai, atidžiai bei sąžiningai, pareiškėjas turėjo suprasti, kad jis laikė (gabeno) neteisėtai apyvartoje esančius ir neteisėtai į šalies teritoriją įvežtus tabako gaminius.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
Pirmosios instancijos teismas išdėstė nustatytas faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą ir nurodė, kad duomenų, jog ginčo prekės buvo pristatytos muitinės įstaigai, nėra, taigi padaryta išvada, jog jos į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai. Pareiškėjas skolininku muitinei pripažintas vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 įtrauka, iš kurios matyti, kad skolininkais muitinei gali būti laikomi ne tik tie asmenys, kurie faktiškai neteisėtai įvežė prekes į Bendrijos muitų teritoriją. Minėtoje įtraukoje nustatytos dvi kumuliatyvios sąlygos, kada asmuo pripažįstamas skolininku: 1) asmuo turi būti įsigijęs arba laikęs neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir 2) šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai.
Šiuo atveju pirmąją sąlyga patvirtina tiek pats pareiškėjas, pripažindamas, kad vežėsi (laikė) Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtas cigaretes, tiek įsiteisėjęs Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.8-344-277/2013. Tačiau, anot pareiškėjo, nagrinėjamu atveju nėra antrosios sąlygos, leidžiančios jį pripažinti skolininku muitinei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas tikrai žinojo, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai, nes Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 įtraukoje nustatyta, kad skolininku laikomas ir asmuo prekių įsigijimo arba gavimo metu, yra pagrindo manyti, turėjęs žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai. Teismo vertinimu, tiek Kauno TM, tiek Muitinės departamentas ir MGK pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas turėjo žinoti, jog jo vežamos cigaretės įvežtos neteisėtai.
Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe laikomas faktas, jog Lietuvos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir neteisėtai išleisti (įvežti) apdoroto tabako gaminiai, o ženklinimas specialiais ženklais – banderolėmis – yra vienas iš būdų atskirti šias prekes. Šiuo atveju pareiškėjas pats pripažino, jog matė, kad cigaretės pažymėtos Baltarusijos Respublikos banderolėmis, todėl darant prielaidą, jog pareiškėjas ginčo cigaretes (1 500 pakelių) iš tiesų rado ant ežero kranto, o kaip visuotinai žinoma, kontrabandinės cigaretės dažnai plukdomos vandens telkiniais, minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjas turėjo suprasti, jog ginčo prekės į Bendrijos teritoriją buvo įvežtos neteisėtai. Be to, kaip atkreipė dėmesį ir atsakovas, Ignalinos rajono apylinkės teismui administracinio teisės pažeidimo byloje pateikti pareiškėjo paaiškinimai, kuriuose jis pripažino, kad cigaretes gabeno neteisėtai, taip pat daro prielaidą konstatuoti, kad pareiškėjas ne tik galėjo suprasti, bet ir žinojo, jog gabena neteisėtai įvežtas prekes. Padaryta išvada, kad egzistuoja abi Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 įtraukos sąlygos, kurioms esant pareiškėjas pagrįstai pripažintas skolininku muitinei ir jam pagrįstai apskaičiuota mokėtina importo skolos muitinei (importo muitų) suma.
III.
Pareiškėjas E. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą, taip pat kitus sprendimus, nurodytus jo skunde.
Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime buvo nepagrįstai konstatuota, jog jis turėjo žinoti, kad įsigijo ir laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai, kadangi šios aplinkybės privalo būti įrodytos, o įrodinėjimo pareiga tenka būtent atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tu pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (žr., pvz., 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Tokiu būdu visos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai bei įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui.
Mano, kad sprendimas prieštarauja pagrindiniams teisės principams, kadangi yra iš anksto konstatuojama kaltė, jos neįrodant. Šiuo atveju nėra įrodyta, kad pareiškėjas cigaretes importavo, t. y. įvežė iš trečiųjų šalių į Bendrijos muitų teritoriją. Būtina sąlyga yra asmenų žinojimas, jog prekės įvežtos neteisėtai. Pareiškėjas administracinėje byloje buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 4 dalyje, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis žinojo, jog cigaretės į Lietuvos teritoriją buvo įvežtos neteisėtai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, skolininku gali būti pripažintas tik asmuo, kuris prekių įsigijimo metu žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog prekės įvežtos neteisėtai. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas atsitiktinai prie ežero rado dėžes, kuriose buvo cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ir jas vežė į policijos komisariatą, todėl jis negali būti pripažintas skolininku muitinei. Pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, ar rastos cigaretės buvo įvežtos teisėtai, ar ne, todėl ir vežė jas į policijos komisariatą.
Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog E. K. matė, kad cigaretės paženklintos banderolėmis, rado jas prie ežero, o kontrabandinės cigaretės yra dažniausiai plukdomos vandeniu, todėl turėjo suprasti, kad cigaretės įvežtos neteisėtai. Šiuo atveju nėra duomenų, patvirtinančių, jog E. K. cigaretes importavo, t. y. įvežė iš trečiųjų šalių į Bendrijos muitų teritoriją. Priešingai, administracinės bylos medžiaga tik patvirtina, kad E. K. neįvežė neteisėtų prekių, jų neįgijo, nelaikė, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos įvežtos neteisėtai, kadangi prekes rado prie ežero ir jas vežė į policijos komisariatą.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog iš to, kad ginčo prekės buvo nepaženklintos Lietuvos Respublikos specialiais ženklais pareiškėjas galėjo suprasti, kad šios prekės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai. Pareiškėjo tvirtinimą, kad jis rado cigaretes prie ežero ir vežė jas į policijos komisariatą, Muitinės departamentas laiko nepagrįstu ir neįtikinamu ir vertina tai kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti mokesčių mokėjimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, jog tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog iš juridinių faktų, nustatytų administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-344-277/2013, matyti, kad pareiškėjas, atidaręs vieną dėžę, pamatė, jog ten cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Antra, jis pripažino, kad cigaretes gabeno neteisėtai, ir dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, kas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusio teismo buvo pripažinta kaip lengvinanti aplinkybė. Apelianto atstovo išdėstytos aplinkybės dėl sustabdyto automobilio 50 km nuo Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sienos, cigarečių vežimą į policijos komisariatą, siekiant išsiaiškinti jų kilmę, laikytinos gynybine poziciją siekiant išvengti mokestinės prievolės, vertinant ir tai, kad tokios aplinkybės visų įrodymų vertinimo aspektu, neleido išvengti administracinės atsakomybės administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to, visų įrodymų visumoje, tokios aplinkybės nepaneigia to, kad apeliantas žinojo (turėjo ir galėjo žinoti), kad ginčui aktualios cigaretės įvežtos neteisėtai ir tokias cigaretes gabeno (laikė). Teismas padarė visiškai pagrįstas ir argumentuotas išvadas, jog nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti, kad pareiškėjas tikrai žinojo, jog prekės buvo įvežtos neteisėtai, ir tai, kad egzistuoja abi Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 įtraukos sąlygos, kurioms esant, pareiškėjas ne tik galėjo suprasti, bet ir žinojo, jog gabena neteisėtai įvežtas prekes, esant tokioms sąlygoms pareiškėjas pagrįstai pripažintas skolininku muitinei ir jam pagrįstai apskaičiuota mokestinė importo skolos muitinei (importo muitų) suma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl mokesčių administratoriaus pareiškėjui įregistruotos mokestinės prievolės: 829 Lt muito, 7523 Lt akcizo, 2056 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 810 Lt akcizo delspinigių ir 221 Lt PVM delspinigių.
Kauno teritorinė muitinė 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 4PM190351 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ pripažino pareiškėją atsakingu skolininku muitinei dėl neteisėtai įvežtų į Bendrijos muitų teritoriją akcizinių prekių – 1500 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, ir įregistravo jam anksčiau minėtą mokestinę prievolę.
1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), kuris tiesiogiai taikomas Lietuvoje, 202 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes arba neteisėtai įvežant į kitą tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje. Šio straipsnio prasme neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 straipsnius ir 177 straipsnio antrąją įtrauką.
Pagal Bendrijos muitinės kodekso 38 straipsnio 1 dalies a punktą asmuo, gabenantis į Bendriją prekes, įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją, turi nedelsdamas, laikydamasis muitinės nustatyto maršruto ir vykdydamas jos nurodymus, jeigu jie duoti, šias prekes pristatyti į muitinės nustatytą muitinės įstaigą arba į bet kurią kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą.
Pripažintina, jog ginčo byloje dėl to, kad prekės (cigaretės) buvo pristatytos muitinės įstaigai, nėra, todėl darytina išvada, jog jos į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai, dėl ko atsirado importo skola muitinei.
Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje nustatyta, kad importo skolos muitinei atsiradimo atveju skolininku laikomas inter alia asmuo, įgijęs arba laikęs neteisėtai įvežtas prekes (1) ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojęs arba, yra pagrindo manyti, turėjęs žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai (2). Pažymėtina, jog taikant šią nuostatą būtina nustatyti abiejų sąlygų egzistavimą.
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarime konstatuota, kad E. K. 2013 m. balandžio 8 d., apie 7 val., Ignalinos rajono savivaldybėje, kelių Vilnius-Zarasai-Visaginas sankryžoje, ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8, 8.1.1. punktus ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.3 punktą, numatančius, kad galima gabenti 200 vienetų cigarečių (10 pakelių), R. K. priklausančiu automobiliu „Fiat Brava“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno įvežtų iš Baltarusijos Respublikos, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis – 1500 pakelių cigarečių “Minsk Super Slims”, kurių vertė viršija 50 minimalių gyvenimo lygių (MGL), bei tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 4 dalyje. Be to, iš šio nutarimo matyti, kad pareiškėjas pripažino, jog cigaretes gabeno neteisėtai ir dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Taigi visos šios aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje numatyta sąlyga, t. y. vežėsi (laikė) neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes.
Tačiau E. K. neigia antrosios Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje aptartos sąlygos, leidžiančios pripažinti jį skolininku muitinei, egzistavimą. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis žinojo, jog cigaretės į Lietuvos teritoriją buvo įvežtos neteisėtai.
Sprendžiant klausimą, ar asmuo žinojo (privalėjo žinoti) apie tokio įvežimo neteisėtumą, pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog jis turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011). Įvertinusi nagrinėjamos bylos duomenis ir tai, kad pareiškėjas nors betarpiškai prekių įvežimo veiksmų neatliko, tačiau atsižvelgiant į tai, kad cigaretės nebuvo paženklintos specialiais ženklais (banderolėmis) ir buvo pagamintos Baltarusijos Respublikoje, rastos atsitiktinai prie ežero, turėjo suprasti, kad ginčo prekės į Bendrijos teritoriją buvo įvežtos neteisėtai ir jis gabena (veža) neteisėtai įvežtas cigaretes. Šios aplinkybės paneigia E. K. apeliacinio skundo argumentus, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, ar rastos cigaretės buvo įvežtos teisėtai, ar ne, ir kad vežė jas į policijos komisariatą. Todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas muitinės skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos pagrindu (nustatytas abiejų Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje numatytų sąlygų buvimas) ir jam pagrįstai apskaičiuota mokėtina importo skola muitinei.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. K. (E. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.