- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- I-4702-629/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03977-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
- Kategorijos
- 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjo E. K. (E. K.) atstovui advokatui Romualdui Mikliušui, atsakovo muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Mildai Kulbienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
E. K. (E. K.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 4PM190351, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 1A-309 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. S-148(7-118/2014).
Pareiškėjo nuomone, nepagrįstai konstatuota, jog jis turėjo žinoti, kad įsigijo ir laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai, kadangi šios aplinkybės privalo būti įrodytos, o įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui. Pažymėjo, kad skola muitinei jam įregistruota, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 202 str. 3 d., tačiau nėra įrodyta, kad jis cigaretes importavo, t. y. įvežė iš trečiųjų šalių į Bendrijos muitų teritoriją. Šiuo atveju būtina sąlyga yra asmenų žinojimas, jog prekės įvežtos neteisėtai. Pareiškėjas pažymėjo, kad, nors jis ir buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163² str. 4 d., tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis žinojo, jog cigaretės į Lietuvos teritoriją buvo įvežtos neteisėtai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, jog jis atsitiktinai prie ežero rado dėžes, kuriose buvo cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir jas vežė į policijos komisariatą, todėl jis negali būti pripažintas skolininku muitinei. Tokia prievolė atsiranda tik asmeniui, kuris pirmas jas priėmė nuosavybėn Lietuvos Respublikoje ir būtent tuo momentu, kai prekes priėmė. Pareiškėjo teigimu, jis tabako gaminius rado atsitiktinai ir juos vežė į policijos komisariatą, todėl nebūdamas asmeniu, kuris prekes įvežė ar priėmė Lietuvos Respublikoje, negali būti atsakingas už mokesčių sumokėjimą. Be to, neteisėtas laikymas apibrėžia laikymo reikalavimų pažeidimus, o ne įsigijimo ar įvežimo reikalavimų pažeidimus, kadangi neteisėtai laikyti galima ir teisėtai įsigytas ar įvežtas prekes. Pareiškėjas pabrėžė, jog nežinojo ir negalėjo žinoti, ar rastos cigaretės buvo įvežtos teisėtai, ar ne, todėl ir vežė jas į policijos komisariatą. Tokiu būdu, šiuo atveju nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis cigaretes importavo, t. y. įvežė iš trečiųjų šalių į Bendrijos muitų teritoriją. Priešingai, administracinės bylos medžiaga tik patvirtina, kad pareiškėjas neįvežė neteisėtų prekių, jų neįgijo, nelaikė, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos įvežtos neteisėtai, kadangi prekes rado prie ežero ir jas vežė į policijos komisariatą. Pareiškėjas nesutinka, jog minėti jo paaiškinimai administracinio teisės pažeidimo byloje vertintini tik kaip gynybinė pozicija.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime (b. l. 27–28) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo prekių muitinei nepateikė, kaip to reikalauja Bendrijos muitinės kodekso 40 str., o įrodymų, nurodytų 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau – ir Įgyvendinimo nuostatos) 314 c str., kurie patvirtintų, jog cigaretės iki sulaikymo vis dėlto buvo pateiktos muitiniam įforminimui ir tokiu būdu į Bendrijos muitų teritoriją pateko teisėtai, nėra, vadinasi, pareigūnams sulaikius ginčo prekes, toks prekių importas laikytinas neteisėtu įvežimu, kadangi nebuvo laikomasi Bendrijos muitinės kodekse numatytų etapų, todėl už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes pareiškėjui, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d., atsiranda importo skola muitinei
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas gabeno cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir neturėjo prekių įsigijimo dokumentų ar dokumentų, įrodančių importo mokesčių sumokėjimą už į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes, todėl, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 3 įtraukos pagrindu buvo pripažintas skolininku muitinei, t. y. pareiga sumokėti importo mokesčius pareiškėjui kyla ne kaip asmeniui, faktiškai įvežusiam ginčo prekes į Bendrijos muitų teritoriją o kaip asmeniui, kuris įsigijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Nagrinėjamu atveju, įsigytos (gautos) ir gabentos cigaretės buvo paženklintos baltarusiškomis banderolėmis, pareiškėjas nepateikė cigarečių įsigijimo dokumentų ar dokumentų, patvirtinančių cigarečių turimą Bendrijos prekių statusą, todėl šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas žinojo, arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti apie tai, jog prekės į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos neteisėtai.
Muitinės departamentas nepagrįstu laiko ir pareiškėjo tvirtinimą kad jis rado cigaretes prie ežero ir vežė jas į policijos komisariatą. Pažymėjo, kad toks pareiškėjo skundo argumentas yra neįtikinamas ir laikytinas gynybine pozicija, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime (b. l. 25–26) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-344-277/2013 buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 4 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 10 000 Lt bauda. Pabrėžė, kad negalima sutikti, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas žinojo, jog cigaretės į Lietuvos teritoriją buvo įvežtos neteisėtai, nes iš juridinių faktų nustatytų administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad pareiškėjas atidaręs vieną dėžę pamatė, kad ten cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, be to, kaip minėta, jis pripažino, kad cigaretes gabeno neteisėtai ir dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi.
Paaiškino, kad pareiškėjo gabentos cigaretės buvo sulaikytos 2013 m. balandžio 8 d., kirtus Bendrijos išorės sieną, jau už pirmos muitinės įstaigos ir kurios nebuvo pristatytos į šią įstaigą, nes pareiškėjas neturėjo įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių muito ir importo mokesčių sumokėjimą už į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes, todėl laikytina, kad cigaretės buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją neteisėtai, nesilaikant pervežimo ir pristatymo pareigos pagal Bendrijos muitinės kodekso 38–41 str. nuostatas, ir kad už šias prekes nebuvo sumokėti muitas ir importo mokesčiai. Pažymėjo, kad Bendrijos muitinės kodeksas nereikalauja, kad asmuo (faktiškai) būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją tam, kad jis būtų pripažintas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 12 p. prasme, t. y. skolininkas yra bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei. Asmenį, kuris yra laikomas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 12 p. prasme, šiuo konkrečiu atveju apibrėžia ir konkretizuoja būtent Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. Kauno TM teigimu, Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. norima plačiai apibrėžti skolininko sąvoką, atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytą šio teisės akto 213 str., pagal kurią keli asmenys, turintys sumokėti skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai, todėl argumentai, kad pareiškėjas nežinojo, jog į Bendrijos muitų teritoriją ginčo prekės cigaretės įvežtos neteisėtai, nėra reikšmingi sprendžiant jo pripažinimo skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. pagrindu klausimą, kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, jog jis žinojo, kad cigaretės yra su Baltarusijos Respublikos banderolėmis bei neturėjo įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių muito ir importo mokesčių sumokėjimą, be to, žinant, kad tokios cigaretės yra su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir neturint jokių įsigijimo dokumentų ar dokumentų apie importo mokesčių sumokėjimą, tokias cigaretes visgi gabeno. Taip pat pabrėžė, jog Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 3 įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes. Muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė, gabeno prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai. Pasak Kauno TM, visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe laikomas faktas, jog Lietuvos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir neteisėtai išleisti (įvežti) apdoroto tabako gaminiai, o ženklinimas specialiais ženklais – banderolėmis yra vienas iš būdų atskirti prekes. Kauno TM nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ginčo prekės buvo paženklintos Baltarusijos Respublikos specialiais ženklais, į cigarečių kiekį (neteisėtai laikomi 1 500 pakeliai), elgdamasis rūpestingai, atidžiai bei sąžiningai, pareiškėjas turėjo suprasti, kad jis laikė (gabeno) neteisėtai apyvartoje esančius ir neteisėtai į šalies teritoriją įvežtus tabako gaminius.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pareiškėjas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 33, 34).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui įregistruotos skolos muitinei teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. balandžio 8 d. Ignalinos rajono savivaldybėje, keliu Vilnius – Zarasai – Visaginas, ties Taboro kaimu automobiliu neteisėtai gabeno 1 500 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Cigarečių įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių importo mokesčių sumokėjimą už į Bendrijos muitų teritoriją įvežamas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes, pareiškėjas neturėjo. Už minėtą cigarečių gabenimą 2013 m. balandžio 10 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8-344-277/2013 pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarę teisės pažeidimą numatytą ATPK 163² str. 4 d., bei jam paskirta bauda su cigarečių konfiskavimu (MGK byla, b. l. 36–37).
Kauno TM, atsižvelgdama į minėtą pareiškėjo padarytą pažeidimą, 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 4PM190351 pripažino jį skolininku muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 3 įtrauką bei nusprendė įregistruoti ir įpareigoti pareiškėją sumokėti mokestinę prievolę: 829 Lt muito, 7 523 Lt akcizo, 2 056 Lt PVM, 810 Lt akcizo delspinigių ir 221 Lt PVM delspinigių (b. l. 6–10).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno TM sprendimu, apskundė jį atsakovui, tačiau Muitinės departamentas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 1A-309 pareiškėjo skundo netenkino ir patvirtino Kauno TM 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 4PM190351 (b. l. 11–13).
Nesutikdamas su Muitinės departamento sprendimu, pareiškėjas pastarąjį apskundė MGK, tačiau MGK 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. S-148(7-118/2014) pareiškėjo skundo taip pat netenkino (b. l. 15–18).
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, nesutikimą su skundžiamais sprendimais pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jis negali būti laikomas muitinės skolininku, nes nežinojo ir negalėjo žinoti, ar rastos cigaretės buvo įvežtos neteisėtai.
Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. importo skola muitinei atsiranda: a) neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes arba b) neteisėtai įvežant į kitą tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje. Taikant šį straipsnį neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 str. ir 177 str. antrosios įtraukos nuostatas. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. skolininkais laikomi: 1) asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes; 2) bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas; 3) bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.
Pažymėtina, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 38 str. 1 d. a punktą asmuo, gabenantis į Bendriją prekes, įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją, turi nedelsdamas, laikydamasis muitinės nustatyto maršruto ir vykdydamas jos nurodymus, jeigu jie duoti, šias prekes pristatyti į muitinės nustatytą muitinės įstaigą arba į bet kurią kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą. Duomenų, kad ginčo prekės buvo pristatytos muitinės įstaigai, nėra, taigi darytina išvada, jog jos į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai.
Kaip minėta, pareiškėjas skolininku muitinei pripažintas vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. trečia įtrauka, iš kurios matyti, kad skolininkais muitinei gali būti laikomi ne tik tie asmenys, kurie faktiškai neteisėtai įvežė prekes į Bendrijos muitų teritoriją. Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. trečia įtrauka nustato dvi kumuliatyvias sąlygas, kada asmuo pripažįstamas skolininku: 1) asmuo turi būti įsigijęs arba laikęs neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir 2) šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai.
Šiuo atveju pirmąją sąlyga patvirtina tiek pats pareiškėjas, pripažindamas, kad vežėsi (laikė) Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtas cigaretes, tiek įsiteisėjęs 2013 m. balandžio 10 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.8-344-277/2013 (MGK byla, b. l. 36–37). Tačiau, anot pareiškėjo, nagrinėjamu atveju nėra antrosios sąlygos, leidžiančios jį pripažinti skolininku muitinei.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti, kad pareiškėjas tikrai žinojo, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai, nes Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 3 įtraukoje nustatyta, kad skolininku laikomas ir asmuo prekių įsigijimo arba gavimo metu, yra pagrindo manyti, turėjęs žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai. Teismo vertinimu, tiek Kauno TM, tiek Muitinės departamentas ir MGK pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas turėjo žinoti, jog jo vežamos cigaretės įvežtos neteisėtai.
Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe laikomas faktas, jog Lietuvos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir neteisėtai išleisti (įvežti) apdoroto tabako gaminiai, o ženklinimas specialiais ženklais – banderolėmis – yra vienas iš būdų atskirti šias prekes.
Šiuo atveju pareiškėjas pats pripažino, jog matė, kad cigaretės pažymėtos Baltarusijos Respublikos banderolėmis, todėl darant prielaidą, jog pareiškėjas ginčo cigaretes (1 500 pakelių) iš tiesų rado ant ežero kranto, o kaip visuotinai žinoma, kontrabandinės cigaretės dažnai plukdomos vandens telkiniais, minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjas turėjo suprasti, jog ginčo prekės į Bendrijos teritoriją buvo įvežtos neteisėtai. Be to, kaip atkreipė dėmesį ir atsakovas, Ignalinos rajono apylinkės teismui administracinio teisės pažeidimo byloje pateikti pareiškėjo paaiškinimai, kuriuose jis pripažino, kad cigaretes gabeno neteisėtai, taip pat daro prielaidą konstatuoti, kad pareiškėjas ne tik galėjo suprasti, bet ir žinojo, jog gabena neteisėtai įvežtas prekes.
Taigi darytina išvada, kad egzistuoja abi Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 3 įtraukos sąlygos, kurioms esant pareiškėjas pagrįstai pripažintas skolininku muitinei ir jam pagrįstai apskaičiuota mokėtina importo skolos muitinei (importo muitų) suma.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti Kauno TM 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 4PM190351, Muitinės departamento 2014 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 1A-309 ir MGK 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. S-148(7-118/2014), todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo E. K. (E. K.) skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.