Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2024 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) komisariate (toliau – ir Institucija) pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl to, kad 2024 m. lapkričio 29 d. apie 8.51 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepažįstamas žmogus bandė nulaužti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stiklo valytuvą, apgadino automobilio kapotą ir išvažiavo iš įvykio vietos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tikslinant šį pareiškimą, V. B. paaiškino, kad minėtas vyriškis pavadino apsirūkiusiu, tokiu būdu pažemindamas jo garbę ir orumą. Administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu nustatyta, kad V. B. pareiškime minimas asmuo yra A. B. 2024 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) Gi. K. nutarimu V. B. pripažintas nukentėjusiuoju.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nukentėjusiojo V. B. apeliacinis skundas netenkintinas. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog A. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teiseną nutarta nutraukti pagrįstai. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl administracinio nusižengimo nebuvimo A. B. veiksmuose. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.

7. ANK 481 straipsnio 1 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) yra nurodyta, kokia kaltės forma šis nusižengimas gali būti padarytas – tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnis numato atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

8. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo. Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.). Iš to seka, kad teisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje lemia jame padarytų teisinių išvadų teisingumas bei pagrįstumas.

9. Byloje nustatyta, jog 2024 m. lapkričio 29 d. Institucijoje gautas V. B. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną kito asmens (tyrimo metu nustatyta – kad tai A. B.) atžvilgiu dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, dėl to, kad minėtas asmuo atlenkdamas pareiškėjo vairuojamo automobilio valytuvus ir atremdamas juos į variklio dangtį, jį apgadino. Vėliau V. B. šį pareiškimą patikslino, nurodydamas, kad be anksčiau nurodytų veiksmų A. B. jį įžeidė, pavadindamas apsirūkiusiu asmeniu. Pareiškėjas mano, kad tokiu elgesiu bei pasakytu necenzūriniu žodžiu A. B. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir apeliacinį skundą, pritardamas skundžiamos Klaipėdos apylinkės teismo nutarties ir Institucijos nutarimo motyvams, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

10. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo už A. B. galbūt atliktus V. B. pareiškime nurodytus veiksmus, būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą.

11. Asmuo, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta – A. B. neneigė, kad pastebėjęs draudžiamoje vietoje pastatytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, pabarškino į priekinį jo stiklą ir vairuotojui pasakė, kad šis pažeidė kelių eismo taisykles, bei automobilį ir jo vairuotoją nufotografavo. A. B. tvirtina, kad automobilio jis neapgadino ir su jo vairuotoju kalbėjo kultūringai.

12. Byloje esančiame vaizdo įraše yra užfiksuotas analizuojamas įvykis, iš kurio matyti, jog pėsčiųjų taku eina vyras (t. y. A. B.), o kitas vyras (V. B.) šaukia jam pavymui: „ei, atsisukit, chuliganas“. V. B. į šį raginimą sureaguoja, atsisuka ir, iš kišenės išsiėmęs mobilųjį telefoną, ima filmuoti / fotografuoti. Šis veiksmas užtruko 4 sekundes. Jokio fizinio kontakto tarp vyriškių, ar A. B. ir automobilio analizuojamame vaizdo įraše užfiksuota nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. B. būtų vartojęs necenzūrinius žodžius ar gestus V. B. ar kitų asmenų atžvilgiu, šios aplinkybės nėra girdimos ar matomos vaizdo įraše. Kartu su vaizdo įrašu nukentėjusysis V. B. pateikė ir tris vaizdo nuotraukas: vienoje užfiksuoti kiemo varteliai su užrašu (duomenys neskelbtini), kitoje – pėsčiųjų taku einantis, nugara į fotografuojantį asmenį atsisukęs vyras, o trečioje – galbūt automobilio stiklas ir kapoto dalis. Pagal nukentėjusiojo V. B. paaiškinimą, pastarojoje nuotraukoje yra užfiksuotas automobilio kapoto apgadinimas, tačiau vien iš šios nuotraukos negalima daryti išvados, kad tai nukentėjusiojo vairuojamas automobilis ir, kad jis buvo sugadintas (apibraižytas).

13. Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo už A. B. galbūt vartotus necenzūrinius žodžius V. B. atžvilgiu, būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Svarbu nustatyti ir pasakytų žodžių prasmę, tai yra kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu, ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą

14. Anksčiau aptarto įrašo kontekste svarbu pažymėti, kad tarp V. B. ir A. B. konfliktas kilo dėl V. B. vairuojamo automobilio pastatymo (duomenys neskelbtini) (objektyviai egzistavusio, ar konflikto dalyvių įsivaizduojamo kelių eismo taisyklių pažeidimo). Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn trauktino A. B. paaiškinimo, teikto (duomenys neskelbtini), jis, išėjęs iš savo namo kiemo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pamatė, kad prie vartų, užtverdamas pravažiavimą, stovi automobilis (duomenys neskelbtini). A. B. pabeldė į automobilio lango stiklą ir informavo vairuotoją, kad šioje vietoje stovėti draudžiama. Vairuotojas jam atsakė, kad stovėti gali, nes atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir automobilio nepatraukė, todėl A. B. nufotografavo jo automobilį ir kelio ženklą „Stovėti draudžiama“. A. B. tvirtino, kad jis elgėsi mandagiai ir automobilio stiklo valytuvų nelietė. Pagal V. B. paaiškinimą, priėjęs prie automobilio A. B. netikėtai atlenkė priekinius stiklo valytuvus ir sparčiu žinksniu nuėjo. Grįžęs po 15 minučių, jis agresyviai atidarė automobilio dureles ir paklausė V. B., ką jis veikia, bei pavadino jį apsirūkiusiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visa įvykių eiga rodo, kad A. B. veiksmai (pastaba dėl kelių eismo pažeidimo ir raginimas patraukti automobilį) buvo nukreipti būtent į V. B. asmenį, išreiškiant nepasitenkinimą, susierzinimą dėl jo atliekamų veiksmų – automobilio pastatymą draudžiamoje vietoje, apsunkinant išvažiavimą iš kiemo, tai yra A. B. elgesyje nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Vien tai, kad nukentėjusysis V. B., telefonu filmuodamas A. B., replikuoja, jog šis yra chuliganas, nesudaro pagrindo spręsti apie pastarojo priešingą teisei elgesį ir tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį buvimą. Kaip nustatyta, analizuojami veiksmai truko neilgai, nebuvo intensyvūs (vaizdo įraše užfiksuotas vos 4 sekundžių įvykis), anot pareiškėjo, A. B. jam pasakė tik vieną įžeidžiantį žodį – „apsirūkęs“, o vaizdo įraše užfiksuota, kad V. B. jam atsikirto žodžiu „chuliganas“. Konfliktinės situacijos kiti asmenys nematė ir negirdėjo, automobilio kapoto pažeidimai objektyviai nustatyti ir užfiksuoti nebuvo. A. B. veiksmai negali būti vertinami ANK 481 straipsnio 1 dalies kontekste, kas pagrįstai konstatuota tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo sprendimuose.

15. Privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, asmenų konfliktas neperžengė privačių tarpusavio nesutarimų ribos, o administracinio nusižengimo byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

16. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, asmuo, manantis, jog jis buvo įžeistas, taip pat patyręs dėl kito asmens žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais, o ne tokius konfliktus dirbtinai kriminalizuoti ir savo smulkių asmeninių nesutarimų sprendimui pasitelkti teisėsaugos institucijas. Atsižvelgiant į tai, V. B., manydamas, kad jį konflikto metu įžeidė ir jis jautėsi pažemintas, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir prašyti iš atsakovo priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą, proporcingą padarytai žalai. Juolab, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) ir toks teisių gynimo būdas jam neabejotinai yra žinomas.

17. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjo skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą ir nukentėjusiojo V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.