Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. J.,

teismo posėdyje mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui G. Š. dėl lėšų vaiko išlaikymui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dukra ir sūnus mokosi Akademijos gimnazijojos 2 klasėje. Vaikai turi sveikatos problemų, abu vaikai yra neįgalūs. Dukrai M. nustatytas sunkus neįgalumo lygis iki 2033 m. birželio 4 d., taip pat nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis iki 2025 m. birželio 8 d. Sūnui E. - vidutinis neįgalumo lygis bei pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis iki 2025 m. birželio 8 d.

Šiuo metu ieškovė viena rūpinasi nepilnamečiais vaikais, yra sudariusi jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančias gyvenimo sąlygas ir ateityje sugebės sudaryti tinkamas sąlygas vaikų tolimesniam vystimuisi ir lavinimui. Perka vaikams drabužius, avalynę, rūpinasi jų maitinimu, higiena, sveikata, todėl nori, kad M. ir E. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su jų motina jos gyvenamojoje vietoje, kad galėtų jais ir toliau rūpintis bei auklėti.

M. Š. nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2033 m. birželio 30 d. yra skirta 368,00 Eur šalpos neįgalumo pensija bei 136,22 Eur išmoka vaikui, viso 504,22 Eur. E. Š. yra mokama nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. 276,00 Eur šalpos neįgalumo pensija bei 136,22 Eur išmoka vaikui, viso 412,22 Eur. Dar vaikams yra mokama 441,00 Eur tikslinė kompensacija. M. mokykloje praleidžia tik 2 pamokas, po pamokų laiką ją reikia pasiimti iš mokyklos, nes gyvenamojoje vietovėje nėra jokių dienos centrų, kur vaikas galėtų praleisti laiką. Kol M. lankė darželį, ji jame išbūdavo iki 16 val., todėl turėjo daugiau galimybių dirbti ir gauti didesnes pajamas. Sūnus E. mokykloje būna 4-5 pamokas. Abiems vaikams yra reikalinga logopedo pagalba, kineziterapija, o M. ir ergoterapija. Vienas užsiėmimas kainuoja mažiausiai 25 Eur/val. E. reikalinga ir socialinio pedagogo pagalba. Visas gaunamas išmokas išleidžia šiems vaikų poreikiams.

Kadangi ieškovės galimybės dirbti priklauso nuo to, kad didesnę laiko dalį turi praleisti su vaikais, ypač su M., turi vežioti juos į užsiėmimus, todėl pajamos yra sumažėjusios. Todėl prašo, kad atsakovas teiktų po 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet atsižvelgiant į infliaciją.

Kadangi atsakovas jau ilgą laiką neteikia išlaikymo savo vaikams, todėl, pageidauja, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo. Įsiskolinimas sudarytų: 200 Eur x 36 mėn. = 7200 Eur x 2 = 14 400 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra neįgalus. Jis dirbdavo, tačiau dažnai keisdavo darbovietes.

Vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos neprašo nustatyti. Jei atsakovas norės bendrauti su vaiku, ji jam netrukdys.

Atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Išvadą teikianti institucija Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje byloje išvadoje ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys pareikštas vaikų interesais. Ieškinio tenkinimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią tėvų atsakomybę už šių sąlygų vaikams sudarymą. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikams, pagal savo finansines galimybes užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaikų poreikius. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikams jokio išlaikymo neteikia, ieškovė dirba, tačiau rūpinantis vaikais, jos gaunamos pajamos yra sumažėjusios.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaikų poreikiams kiekvienam po 200,00 Eur yra minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Teismas pripažįsta, kad atsakovas yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, teismas duomenų apie tai, kad jis turi sveikatos sutrikimų neturi. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismo vertinimu, ieškovas turi galimybę ir privalo vykdyti šią tėvo pareigą – teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiams vaikui yra realios ir protingos. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei.

Byloje nustatyta, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, tai nurodė ieškovė, ir šios aplinkybės nepaneigė atsakovas. Ieškovė nurodė, kad vaikai turi sveikatos problemų, todėl nurodė, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga po 200,00 Eur suma,.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nedarbingas, negalintis gauti daugiau pajamų ir prisidėti prie savo vaikų išlaikymo.

Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas.

CK 3.200 straipsnio norma nustato bendrąjį principą, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas yra nurodęs, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas gera valia būtų teikęs išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kiekviena po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2023 m. liepos 19 d.) iki jo pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą motina J. D., išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bendravimo tvarkos

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK3.175 straipsnio 2 dalis).

Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais.

Byloje nėra duomenų, kad tėvo bendravimas su vaikais pažeistų jų interesus. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaikais.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nei karto neteikė vaikams išlaikymo, dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovės skaičiavimu, išlaikymo įsiskolinimas sudaro 14 400,00 Eur, šią sumą skaičiuojant: (200 Eur x 36 mėn.) x 2 = 14 400 Eur.

Ieškovė posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovės pajamos yra sumažėjusios, ji viena rūpinasi savo vaikais, vežioja juos pas specialistus, o atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Išlaikymą tėvai privalo mokėti nuo vaiko gimimo dienos, tačiau tais atvejais, kai dėl išlaikymo priteisimo į teismą kreipiamasi vėliau, įsiskolinimas gali būti išieškomas tik už paskutinius 3 metus iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pareiškimo dienos.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-704/2015). Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Teismas, įvertinęs minėtas reikšmingas faktines aplinkybes, ieškovės reikalavimą tenkina visiškai ir priteisia išlaikymo įsiskolinimą 14 400,00 Eur už trejus metus po 200,00 Eur abiems vaikams iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pareiškimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė atstovavo advokatė Rima Šmigelskytė. Byloje ieškovė patyrė 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2023 m. spalio 20 d. pinigų priėmimo kvitas; 2024 m. liepos 4 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1010893). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Pašto išlaidos byloje sudaro 15,86 Eur, kurios taip pat priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. Š., gimusio 2015 m. birželio 5 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., gimusios, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšas nepilnamečių vaikų E. Š., gimusio 2015 m. birželio 5 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., , asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam vaikui po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) dydžio kas mėnesį mokamas periodines pinigines išmokas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2024 m. kovo 22 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. D., uzufrukto teise tvarkyti E. Š. ir M. Š. išlaikymui skirtas lėšas.

Priteisti ieškovei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 400 Eur (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti ieškovei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.