Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-04-21 · Civilinė byla Nr. e2A-202-828/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-21
Bylos Nr.
e2A-202-828/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Atsakovas
R. P.
Ieškovas
V. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-202-828/2020Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00233-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.11; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3966-1000/2019 pagal ieškovo V. L. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui R. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 1 921,25 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 921,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. sausio 8 d. šalys sudarė transporto priemonės, tai yra automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovas nusipirko automobilį už 5 800 Eur pagal skelbimą internetiniame portale www.autoplius.lt, kuriame buvo nurodyta, jog minėtas automobilis yra be defektų, paruoštas ekspedicijoms. Pardavėjas sudarant sutartį patvirtino, jog automobilis defektų neturi, išskyrus defektus dėl esančios korozijos, neveikiančio ABS. Sudarius sutartį, ieškovas tą pačią dieną automobilį užregistravo VĮ „Regitra“, juo grįžo į Vilnių ir pastatė kieme. Kitą rytą pastebėjo, jog po automobiliu yra tepalo bala. Tralo pagalba automobilį nuvežė į autoservisą, kuriame automechanikas nurodė, jog greičio dėžė yra sugedusi, tikslių gedimų nurodyti negalėjo. Ieškovas paskambino pardavėjui, kuris jam davė savo pažįstamo automechaniko kontaktus bei paragino automobiliu važiuoti pačiam, o ne tralo pagalba, patikino, jog automobiliui viskas gerai. Atsakovo nurodytame autoservise mechanikas pastebėjo, jog iš variklio teka alyva, yra rimtų problemų su radiatoriumi ir galiniu tiltu. Automobilio apžiūros metu mechanikas rado ne tik greičio dėžės gedimą, bet ir radiatoriaus bei galinio kardano gedimus. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, nurodydamas jam, jog dėl paslėptų trūkumų nori grąžinti automobilį ir atgauti pinigus, tačiau atsakovas toliau bendradarbiauti nepanoro, vėliau nebeatsiliepė ir į skambučius, nors ieškovas norėjo tartis dėl remonto atsakovo lėšomis. Ieškovas nusprendė automobilio neremontuoti atsakovo nurodytame servise. Tralo, už kurio paslaugas sumokėjo 36 Eur, pagalba automobilis buvo nuvežtas į specializuotą „Toyota“ automobilių servisą UAB „Tokvila“, kuriame atlikta automobilio diagnostika ir nustatyti gedimai, įvardintos automobilio remonto paslaugų kainos. Pasiūlyta automobilio remonto kaina – 5 783,98 Eur. Servise ieškovas už automobilio diagnostiką sumokėjo 52,25 Eur, 404,99 Eur už greičio dėžės riebokšlio keitimą, didžiąją dalį sumos sudarė greičio dėžės išmontavimas, nenorėdamas antrą kartą mokėti už išmontavimą, ieškovas pakeitė jį šiame servise. Buvo dar kartą kreiptasi į atsakovą ir su teisininko pagalba, siūlant jam apmokėti automobilio remonto išlaidas, tačiau atsakovas atsisakė. Ieškovas kreipėsi į servisą UAB „Toptis“, kuriame buvo surašytas automobilio 2019 m. sausio 25 d. defektinis aktas, jame nurodyti gedimai. Automobilio remonto darbai šiame servise buvo atlikti už 1 248,01 Eur, iš kurių 220 Eur buvo sumokėta už vožtuvų dangtelį, 213,01 Eur už kardano kryžmės keitimo ir kardaninio veleno balansavimo darbus, kuriuos įmonė pavedė atlikti UAB „Daniliškių autocentras“. Atlikti tik būtini remonto darbai siekiant naudoti automobilį pagal paskirtį už kaip įmanoma mažesnę kainą. 2019 m. vasario 6 d. pretenzija ieškovas kreipėsi į atsakovą, siekdamas išspręsti ginčą neteisminiu keliu, tačiau atsakovas atsisakė. Už pretenzijos surašymą ieškovas patyrė 180 Eur išlaidų. Automobilių servisų išvados patvirtina, jog automobilio gedimai atsirado dėl ilgalaikio automobilio naudojimo prieš sutarties sudarymą, o ne dėl momentinio įvykio, galimai atsiradusio ieškovui jau nusipirkus automobilį ir juo naudojantis. Trūkumai nebuvo akivaizdžiai matomi, apie juos atsakovas neužsiminė ir juos nuslėpė, todėl ieškovas prašo atlyginti nuostolius, patirtus dėl automobilio remonto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas iš atsakovo R. P. priteisė 1 821,25 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 007,09 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. L..

4. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 8 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, kuria atsakovas (pardavėjas) perdavė transporto priemonę – automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) ieškovui nuosavybės teise, o ieškovas priėmė minėtą automobilį ir sumokėjo už jį sutartą kainą – 5 800 Eur. Atsakovas nurodė, jog parduodamas automobilis yra be defektų, tas buvo nurodyta ir www.autoplius.lt skelbime, tą atsakovas patvirtino ir teismo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus. Teismas vertino šalių paaiškinimus, ieškovo teiginius, kad atsakovas nuslėpė automobilio defektus, automobilis buvo parduotas su esminiais trūkumais, dėl kurių automobilio nebūtų galima toliau naudoti pagal paskirtį, bei atsakovo poziciją, kad automobilio trūkumai nebuvo esminiai, jam pačiam defektai nebuvo žinomi, ieškovas, prieš įsigyjant automobilį patikrinti jo techninę būklę automobilių servise nesutiko, autombilis 18 metų senumo, todėl detalių nusidėvėjimas yra normalus reiškinys, darbai galėjo būti atlikti už mažesnę kainą.

5. Iš specializuoto automobilių „Toyota“ serviso UAB „Tokvila“ 2019 m. sausio 18 d. pasiūlymo, atlikus automobilio diagnostiką, teismas nustatė, jog automobilio remontui buvo pasiūlyti šie darbai: priekinio kardano, priekinės kryžmės keitimas; galinio kardano, galinės kryžmės keitimas; variklio alyvos siurblio tarpinės keitimas, vakuuminio siurblio tarpinės keitimas; vožtuvų dangtelio tarpinės keitimas; aušinimo radiatoriaus keitimas; galinio reduktoriaus korpuso keitimas. Visi remonto darbai su reikalingomis priemonėmis ir autentiškomis „Toyota“ dalimis buvo įvertinti 5 326,74 Eur suma. Automobilių serviso UAB „Toptis“ 2019 m. sausio 25 d. pasirašyto defektinio akte nurodyta, kad esant kliento nusiskundimams, jog iš automobilio radiatoriaus laša skystis, iš galinio tilto laša tepalai, laša tepalai per vožtuvų dangtelį, laša tepalai per vairo stiprintuvo siurblio tarpinę, atlikus automobilio diagnostiką, nustatyta: radiatoriaus gedimas – gedimas galėjo atsirasti dėl korozijos; galinio tilto gedimas – gedimas galėjo atsirasti dėl korozijos; trukęs vožtuvų dangtelis – gedimas galėjo atsirasti dėl perveržimo; laša tepalas iš stiprintuvo siurblio – gedimas dėl senos tarpinės. Šiuo defektiniu aktu buvo nustatyta, jog reikia keisti radiatorių, virinti reduktorių, keisti vožtuvų dangtelį, keisti vairo stiprintuvo siurblio tarpinę. Automobilių servise UAB „Toptis“ atlikti remonto darbai: vairo stiprintuvo siurblio tarpinės keitimas, kuris kainavo 33,06 Eur; vožtuvų dangtelio keitimas, kuris kainavo 82,64 Eur; aušinimo radiatoriaus keitimas, kuris kainavo 33,06 Eur; reduktoriaus nuėmimas/pastatymas, kuris kainavo 123,97 Eur; galinio tilto korpuso virinimas, kuris kainavo 16,53 Eur; tarpinės, kurios kainavo – 4,13 Eur; vožtuvų dangtelio tarpinė, kuri kainavo 12,40 Eur; radiatorius, kuris kainavo 206,61 Eur; alyva transmisinė, kuri kainavo 19,34 Eur; aušinimo skystis, kuris kainavo 22,31 Eur; detalių valiklis, kuris kainavo 12,40 Eur; tarpiklis, purkštuko, kuris kainavo 19,83 Eur; tarpiklis, purkštuko, kuris kainavo 42,98 Eur; eksploatacinės medžiagos remonto darbai, kurie kainavo 2,98 Eur; kardano nuėmimas/pastatymas, kuris kainavo 41,32 Eur. Viso su PVM atliktų automobilio remonto darbų su reikiamomis dalimis suma sudarė 815 Eur. PVM sąskaita faktūra Nr. TOP 017014 apmokėta ieškovo. Byloje taip pat pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. A.5160, iš kurios matyti, jog ieškovas sumokėjo 220 Eur A. Š. už vožtuvų dangtelį. Pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. DAN 0054893, iš kurios matyti, jog ieškovas sumokėjo 213 Eur UAB „Daniliškių autocentras“ už kryžmę, kardano kryžmės keitimą, kardaninio veleno balansavimą. UAB „Tokvila“ 2019 m. sausio 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 4T1 099152 ir Nr. 4T1 099153, nurodyta, jog už riebokšlį, tepalą, pavarų dėžės pastatymą/nuėmimą, pavarų dėžės riebokšlio keitimą bei automobilio diagnostiką ieškovas patyrė 457,24 Eur išlaidų, pridėtas kvitas, patvirtinantis, kad ieškovas apmokėjo sumą. Nustatyta, jog dėl automobilio remonto ieškovas patyrė 1 705,25 Eur išlaidų. 2019 m. sausio 9 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. PL 288, patvirtina, kad už automobilio transportavimą tralo pagalba ieškovas sumokėjo 36 Eur. 2019 m. vasario 6 d. SEB banko mokėjimo nurodyme nurodyta, jog ieškovas D. K. už pretenzijos surašymą sumokėjo 180 Eur. Viso ieškovas nurodo patyręs bendrą 1 921,25 Eur remonto ir papildomų išlaidų sumą, šalinant automobilio trūkumus.

6. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, parduodamų daiktų kokybės reikalavimus, kokybės garantijos turinį, terminus, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus. Nustatė, kad šalių sudarytoje pirkimo pardavimo sutartyje jokių transporto priemonės trūkumų nėra nurodyta, atsakovo teigimu, tokie trūkumai jam taip pat nebuvo žinomi. Sprendė, kad ieškovas, kuriam buvo nurodyta, jog transporto priemonė yra be jokių defektų, be kita ko, pats nebūdamas specialistu, pagrįstai galėjo tikėtis įsigyti nors ir ne naują – 18 metų senumo – transporto priemonę, tačiau atitinkančią įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus, kurią būtų galima naudoti pagal tikslinę jos paskirtį. Jau kitą dieną ieškovas pastebėjo, jog po automobiliu yra tepalo bala ir aplankė tris automobilių servisus, kuriuose jam buvo nurodyta, jog pavarų dėžė yra sugedusi, matyti tepalo nuotėkis, sugedęs radiatorius. Nors transporto priemonė tik ją įsigijus važiavo, tačiau tolimesnis automobilio naudojimas pagal tikslinę paskirtį nustačius jos trūkumus tapo iš esmės negalimas, nes, ieškovo teigimu, tai keltų pavojų tolimesniam saugiam eksploatavimui arba jis taptų visai negalimas. Sprendė, kad ieškovas transporto priemone tinkamai negalėjo naudotis iš esmės iš karto po jos įsigijimo, siekiant užtikrinti galimybę tinkamai ir saugiai eksploatuoti transporto priemonę, turėjo papildomų išlaidų. Pripažino neįrodytais atsakovo argumentus, jog pats ieškovas tą patį vakarą išbandė automobilį miškuose ir tas lėmė automobilio gedimus, pažymėjo, kad automobilis buvo pirktas su tikslu jį naudoti pagal paskirtį, juolab, kad pačiame atsakovo skelbime buvo nurodyta, jog automobilis tinkamas ekspedicijoms.

Atsiliepimas

7. Atsakovui teigiant, kad automobilio trūkumai buvo akivaizdžiai matomi, teismas vertino liudytojų V. Č., D. M., T. J. parodymus, sutiko, jog tepalo žymės galėjo sukelti ieškovui pagrįstų abejonių. Atsižvelgė į tai, jog ieškovas ir jo draugai nėra specialistai ir galėjo neįvertinti esamų trūkumų tinkamai, atsakovas ieškovui nurodė, jog automobilis yra be defektų, jei ieškovą būtų tenkinusi esama automobilio būklė, kitą rytą pamatęs prilašėjusios alyvos po automobiliu, ieškovas nebūtų suskubęs kreiptis į automobilių servisus bei į atsakovą. Liudytojai, dirbantys automobilių srityje, patvirtino, jog vožtuvų dangtelis buvo įtrūkęs, D. M. patvirtino, jog jis buvo sugadintas jau ankščiau, V. Č. defektaciniame akte, apžiūrėjus vožtuvų dangtelį, nurodyta, jog jis buvo įtrūkęs ir užteptas su hermetiku, kas paneigia atsakovo argumentus, jog dėl paties ieškovo veiksmų įsigijus automobilį, atsirado minėti trūkumai. Liudytojas D. M., apžiūrėjęs automobilį, nustatė, jog jo techninė būklė nebuvo tinkama, tai yra su tepalo nuotėkiu ieškovas automobilio naudoti pagal jo tikslinę paskirtį negalėjo. Teismas atsakovo argumentus, kad ieškovas elgėsi neapdairiai, nes prieš įsigydamas netikrino automobilio servise, laikė nepagrįstais, atsižvelgiant į tai, jog tikrinti automobilį prieš įsigyjant, yra įstatyme numatyta pirkėjo teisė, o ne pareiga (CK 6.328 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas sutiko su ieškovu, kad trūkumų negalima laikyti įprastais, nulemtais natūralaus transporto priemonės nusidėvėjimo, apie kuriuos ieškovas turėjo ar galėjo žinoti, tai patvirtino ir specialistas, trūkumai nustatyti ir specializuotame automobilių „Toyota“ servise UAB „Tokvila“. Teismas nurodė, kad negalima laikyti, jog toks nusidėvėjimo pokytis, kai transporto priemonės negalima naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, ieškovui turėjo būti savaime suprantamas. Sutiko, kad detalės eksploatuojant transporto priemonę dėvisi, tačiau net ir tokiu atveju, pirkėjui įsigijus naudotą transporto priemonę, jis turėjo teisę tikėtis galimybės įsigyjamą transporto priemonę naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, tačiau šiuo atveju, neatlikus tam tikrų remonto darbų, to nebuvo galima padaryti. Teismas vertino automobilio defektinį aktą surašiusio liudytojo D. M. parodymus, jog automobilis negalėjo būti eksploatuojamas esant nustatytiems gedimams, jis neatitiko techninių reikalavimų, buvo nustatyti aukščiau minėti trūkumai, kuriems esant, automobilis ne tik galėjo teršti aplinką, tačiau ir užsidegti, neatitiko techninės būklės reikalavimų. Ieškovui atsakovas nurodė, jog automobilis be trūkumų, liudytojai patvirtino, jog pardavėjas teigė garantuojantis už pavarų dėžę. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog šalys nenumatė garantinio laikotarpio sutartyje, nepaneigia įstatymo numatyto 6 mėnesių garantijos termino daikto kokybei ir atsakovo atsakomybės dėl daikto su trūkumais pardavimo nepašalina.

9. Aplinkybes, kad PVM sąskaita faktūra iš UAB „Toptis“ apmokėta 2019 m. sausio 25 d. po 15 val., kai tuo tarpu meistras visų darbų tuo laiku nebūtų spėjęs atlikti, taip pat UAB „Daniliškių autocentro“ PVM sąskaita faktūra nėra išrašyta konkretaus asmens vardu, teismas vertino kaip formalius neatitikimus, kurie nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių ir automobilio remonto būtinumo, esant esminiams trūkumams. Pripažino, kad servisų išduoti dokumentai, liudytojo automobilių meistro parodymai patvirtina, jog ieškovas be papildomų sąnaudų negalėjo įsigytos transporto priemonės naudoti pagal tikslinę jos paskirtį. Kadangi ieškovas į automobilių servisus kreipėsi jau kitą dieną po transporto priemonės įsigijimo, sprendė, jog transporto priemonės trūkumai atsirado dar prieš sudarant sutartį. Liudytojas, ieškovo draugas patvirtino, jog automobilio dugne buvo įskilimas, užteptas su hermetiku, todėl pripažino, kad atsakovui buvo žinomi automobilio trūkumai. Tai, jog ieškovas įsigyjant automobilį šių užslėptų trūkumų nepastebėjo, nepaneigia trūkumų nuslėpimo fakto ir atsakovo pareigos atlyginti padarytą žalą.

10. Nors atsakovas teigė, kad automobilio remonto darbai galėjo būti atliekami mažesnėmis kainomis bei pateikė kitų autoservisų pasiūlymus, pažymėjo, kad servisai yra Pasvalio rajone, Vilniuje, ir ieškovas, pamatęs po automobiliu tepalo balą, automobilį transportavęs tralo pagalba neturėjo galimybės tikrinti visoje Lietuvoje esančių automobilių servisų kainų, o kreipėsi į jo gyvenamajame mieste esančius savo pasirinkimu, darbus atliko ne specializuotame automobilių servise, į tame, kuriame remonto darbus atliko ženkliai pigiau. Teismas vertino, kad atsakovas bendrauti su ieškovu nepanoro, nurodė ieškovui kreiptis teismo keliu, po šio pokalbio ieškovas nebepanoro automobilio tvarkyti atsakovo pasiūlytame servise. Pripažino, jog ieškovas neturi nukentėti dėl to, jog kainos automobilių servisuose skiriasi, atsakovo pateiktuose pasiūlymuose neatitikimas minimalus. Nors atsakovas teigė, jog prašoma priteisti suma turėtų būti apskaičiuota atsižvelgiant į automobilio dalių nuvertinimą, numatytą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“, pažymėjo, kad joje numatyti transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai bei keičiamų dalių nuvertinimas apskaičiuojamas pagal formules, kuomet keičiamos dalys yra naujos, autentiškos. Kadangi byloje nėra duomenų, jog automobiliui buvo naudotos autentiškos „Toyota“ automobilių dalys, ieškovas neatliko darbų autorizuotame „Toyota“ automobilių servise „Tokvila“, į kurį buvo kreipęsis ir kuriame pasiūlytų remonto darbų kaina buvo 5 326,74 Eur, teismas nematė pagrindo mažinti nuostolių atlyginimo sumos, vadovaujantis minėtame teisės akte numatytais apskaičiavimais. Nors pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. A.5160 ieškovas vožtuvų dangtelį įsigijo už 220 Eur, teismas vertino liudytojo V. Č. parodymus, jog ne naujos šios detalės kaina rinkoje siekia 50-60 Eur be PVM, taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovo pateiktose komercinių pasiūlymų pažymose nurodyta, jog vožtuvų dangtelio kaina siekia iki 100 Eur, plius PVM. Teismas nuostolių atlyginimo sumą dalyje už patirtus nuostolius įsigyjant vožtuvų dangtelį, sumažino iki 120 Eur, pagrįstomis išlaidomis pripažino 1 821,25 Eur sumą.

11. Pripažino, jog ieškovas įrodė, kad transporto priemonė buvo netinkamos kokybės, jos nebuvo galima naudoti pagal paskirtį nepašalinus nustatytų trūkumų, kad ji neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus, ko pasekoje ieškovas jau kitą dieną po įsigijimo nebegalėjo automobilio eksploatuoti pagal tikslinę paskirtį, buvo priverstas šalinti trūkumus. Pažymėjo, kad atsakovo pareiga buvo garantuoti už tinkamą automobilio kokybę, esant tam tikriems automobilio trūkumams, jis turėjo juos nurodyti pirkėjui ir leisti jam spręsti, ar jį tenkina transporto priemonės būklė, nes kitu atveju automobilio ieškovas nebūtų pirkęs, to nepadaręs, tai yra trūkumus nuslėpęs, jis turi atlyginti nuostolius už automobilio trūkumų šalinimą. Teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), taip pat, 1 007,09 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti sumažinant iš atsakovo priteistą žalos atlyginimą arba ieškinį atmesti.

13. Nurodo, kad atsakovas nėra profesionalus pardavėjas, automobilį naudojo asmeninėms reikmėms, visas jam žinomus trūkumus nurodė ieškovui prieš sudarant sutartį, sudarė ieškovui sąlygas apžiūrėti perkamą transporto priemonę, pasiūlė jį patikrinti pasirinktame autoservise. Sutarties sudarymo metu ir vėliau priemonė buvo tinkama naudoti pagal savo paskirtį ir buvo naudojama. Ieškovas, įsigydamas naudotą, senesnę nei 18 metų transporto priemonę, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų, nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi mechanizmai natūraliai dėvisi, šiuo atveju reikalinga vadovautis CK 6.328 straipsnio nuostatomis. Ieškovui tenka atsakomybė už tai, kad įsigydamas automobilį, nesiėmė jokių priemonių jo būklei nustatyti. Ieškovas pasirinko transporto priemonę ir pardavėją, su draugais, asmeniškai sutikrino transporto priemonės fizinę būklę, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, atitiktį ieškovo poreikiams, taip pat išbandė automobilį kelyje ir jokių trūkumų nepastebėjo. VĮ Regitra pastate yra ir techninių apžiūrų centras, kur ieškovas galėjo pateikti įvertinti automobilio techninę būklę specialistams. Šalys susitarė, kad jokia garantija automobiliui nėra taikoma. Ieškovo įsigyta transporto priemonė pirkimo pardavimo metu tiesioginę funkciją atliko, ieškovas automobilį apžiūrėjo ir išbandė, juo išvažiavo ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Teigia, kad ieškovo nerūpestingas elgesys (atsisakymas patikrinti perkamą automobilį servise) reikšmingas sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodymo faktą. Ieškovas turėjo įvertinti objektyvius veiksnius, kad perka naudotą 18 metų senume automobilį su daugiau kaip 225 000 km rida iš neprofesionalaus pardavėjo, ir būti atidesnis bei rūpestingesnis (CK 6.328 straipsnio 1 dalis). Nevykdamas į servisą ieškovas prisiėmė riziką dėl perkamo automobilio kokybės ir, tuo pačiu, dėl galimybės įrodyti, kad šie trūkumai buvo automobilio pirkimo metu.

14. Ieškovas, klaidingai nurodo, kad nuo 2019-01-09 iki 2019-01-25, kada buvo atliekamas remontas UAB „Toptis“, neeksploatavo automobilio, nes iš 2019-01-18 UAB „Tokvila“ užfiksuotos ridos matyti, jog ji yra 225940 km, o 2019-01-25 UAB „Toptis“ defektavimo akto matyti, kad 225972 km, tai yra automobilis nuvažiavo 32 km. Jeigu radiatorius būtų netinkamai funkcionavęs, tiek kilometrų nebūtų galima su automobiliu nuvažiuoti, jam nepadarius žalos. Nurodo, kad 2019 m. sausio 25 d. sąskaitos faktūros Nr. A5160 apmokėjimas grynais pagal kvitą (nors ieškovas teigė mokėjęs pavedimu) už vožtuvų dangtelį atliktas 2019 m. sausio 25 d. 12⁰³ val. (Telšių mieste), o už vožtuvo dangtelio pakeitimą apmokėta 2019 m. sausio 25 d. 15³⁵ val., dar jam nebūnant pristatytam į Vilnių ir jo nepakeitus. Iš UAB Autosistema defektinio akto matyti, kad ieškovas turėjo matyti vožtuvo dangtelio būklę. Liudytojas V. Č., kuris yra autoserviso direktorius, parodė, jog niekas nepirktų automobilio su akivaizdžiai tekančiu tepalu, vožtuvų dangtelis yra akivaizdžiai matomas trūkumas. Alyvos lašėjimas negali būti užslėptu defektu. Tarpinės nusidėvi dėl senatvės. Jei iš dangtelio teka daug alyvos, nei pirkėjas automobilio neperka, 70 proc. automobilių būna sudrėkęs dangtelis, senoje technikoje būna drėgnų vietų. Dėl šių savybių mašiną eksploatuoti galima. Liudytojas D. M. taip pat parodė, jog tepalo tekėjimas turi būti matomas. Liudytojas T. J. nurodė matęs, kad buvo šiek tiek prilašėję tepalo. Tačiau tai ieškovui nesutrukdė sudaryti sutarties. Ieškovas prašo apmokėti UAB Daniliškių autocentro PVM sąskaitą faktūrą 213,01 Eur sumai, tačiau iš jos neaišku, kam ji yra išrašyta ir būtent kokio automobilio detalės įsigytos, atlikti darbai. Teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto išlaidas už naujo radiatoriaus įsigijimą ir jo pakeitimą, nes pagal UAB Vilniaus autoekspertizės centro pažymą, kurios ieškovas neginčijo, radiatoriaus keisti nebuvo būtinybes, o jo remontas būtų kainavęs tik 15 Eur, ne 249,99 Eur. Liudytojas D. M. teisme nurodė, kiek vidutiniškai būtų užtrukę defektiniame akte nurodyti darbai, ir akivaizdu, kad per trumpą laiką visų darbų atlikti buvo neįmanoma. Sąskaitos neįrodo, jog defektai atsirado iki transporto priemonės perdavimo naudotis arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo.

15. Nurodo, kad suma turėtų būti apskaičiuota atsižvelgiant į automobilio dalių nuvertinimą, numatytą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/101 patvirtintoje instrukcijoje, kurioje numatyti transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai bei keičiamų dalių nuvertinimo apskaičiavimas. Priešingai, nei nurodė teismas, automobilio detalės buvo keičiamos naujomis (pvz. automobilio radiatorius, įvairios tarpinės, tarpikliai, eksploatacinės medžiagos remonto darbams ir kitos detalės), todėl nuostolių dydis turėjo būti sumažintas, vadovaujantis nurodytame teisės akte numatytais apskaičiavimais.

Atsiliepimas

16. Ieškovas V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti liudytojo T. J. parodymų stenogramą.

17. Nurodo, kad tam tikrus automobilio trūkumus su pirkėju prieš sutarties sudarymą aptarė (korozijos požymius ir neveikiantį ABS), tačiau daugiau jokių kitų gedimų atskovas nenurodė. Skelbime buvo teigiama, jog jis parduodamas „be defektų“, „paruoštas ekspedicijoms“. Pirkėjui nekilo jokių įtarimų, jog automobilis gali turėti kokių nors kitų paslėptų defektų, todėl netikrino automobilio autoservise. Teisme paaiškėjo, kad pardavėjas vožtuvų dangtelį prieš parduodant automobilį buvo užtepęs buitiniu hermetiku, kad per jį pirkėjui ir jo draugams apžiūrint automobilį ar tikrinant automobilį autoservise laikinai nesisunktų tepalas, todėl automobilio patikrinimas autoservise prieš sudarant sutartį nebūtų turėjęs jokios reikšmės. Alyvos prasisunkimas iš vožtuvų dangtelio yra užslėptas defektas, nes tam, kad jį pastebėti reikia nuardyti aušinimo radiatorių, dengiantį didžiąją dalį viso vožtuvų dangtelio, o ieškovas su draugais nebuvo specialistai. Vėliau nustatyta, kad vožtuvų dangtelis buvo užteptas buitiniu hermetiku, manytina, kad pardavėjas tyčia bandė laikinai užmaskuoti vožtuvų dangtelio nesandarumą. Tikėtina, jog būtent važiavimas automobiliu iš Pasvalio į Vilnių lėmė tepalo pratekėjimą per trukusį ir buitiniu hermetiku užteptą vožtuvų dangtelį, kadangi variklis tik po ilgesnės kelionės gavo pakankamą apkrovą, kad buitinis hermetikas neatlaikytų susidariusio tepalo slėgio. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovo, kaip pirkėjo, nerūpestingumas nepasirūpinus specialia automobilio patikra savaime neeliminuoja pardavėjo atsakomybės už automobilio paslėptus trūkumus, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kadangi pasirūpinti specialia automobilio patikra yra pirkėjo teisė, bet ne pareiga.

18. Nurodo, kad automobilį pridavė į UAB „Tokvila“ 2019-01-09 ir atsiėmė tik 2019-01-18, tą pačią dieną iš karto pridavė į UAB „Toptis“ ir atsiėmė tik 2019-01-28 ar 2019-01-29. UAB „Tokvila“ atliko išsamią automobilio diagnostiką ir 2019-01-18 pateikė pasiūlymą, jame nurodyta, kad autoservisas tikrino ir važiuoklę, todėl galėjo vykdyti bandomuosius važiavimus ar prasukinėti ratus ant ritinio stendų, servisas vėliau remontavo važiuoklę. Atstumas tarp šių autoservisų yra apie 6 km, todėl iš 32 km atstumo, ieškovas pats laikotarpiu nuo nuo 2019-01-09 iki 2019-01-25 automobiliu važiavo daugiausiai 6 km, kitus 26 km, tikėtina, nuvažiavo UAB „Tokvila“ ir/arba UAB „Toptis“ specialistai. Šis neaiškumas atsakovui iškilo tik teikiant skundą apeliacinės instancijos teismui. Net jeigu 32 km automobiliu būtų pravažiavęs ir pats ieškovas, tai vis tiek neleistų daryti išvados, kad automobilio defektai netrukdė jo eksploatuoti. Sutinka, kad su trūkumais buvo įmanoma eksploatuoti automobilį, tačiau dėl tokio techniškai netvarkingo automobilio eksploatavimo jam būtų kilę dideli nepatogumai (būtų padidėjusios automobilio kuro sąnaudos, grėstų tikimybė, kad automobilis bet kuriuo metu užsidegs, nustos veikti vairo stiprintuvas, pastoviai reikės pildyti tepalo, aušinimo skysčio, vairo stiprintuvo skysčio rezervuarus, pastoviai lašantys skysčiai terš aplinką ir kels aplinkinių pasipiktinimą, grės tikimybė gauti baudą už techniškai netvarkingo automobilio eksploatavimą).

19. Sąskaitose esantys formalūs neatitikimai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių ir automobilio remonto būtinumo. Ieškovas po atlikto remonto UAB „Tokvila“ (2019-01-18) nuvežė automobilį į UAB „Toptis“, kur nurodyta, kad bus galima nuimti kardaną, tačiau jį suremontuoti ieškovas turėsiąs nuvežti pats į UAB „Daniliškių autocentras“, kas ir buvo padaryta. UAB „Daniliškių autocentras“ kardanas suremontuotas ir išrašyta sąskaita už atliktus darbus, kurią pirkėjas iš karto ir apmokėjo grynais pinigais. Ieškovas suremontuotą kardaną 2019-01-22 vėl nuvežė į UAB „Toptis“, kur atlikti beveik visi sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai. Sąskaitos išrašymo metu dar nebuvo pakeitę vožtuvų dangtelio, nes ieškovas šios detalės dar nebuvo gavęs ir sutiko sumokėti UAB „Toptis“ už vožtuvų dangtelio pakeitimą iš anksto. Ieškovas vožtuvų dangtelį susirado per skelbimų portalą, už jį 2019-01-25 A. T. padarė 220 Eur pavedimą. Detalė 2019-01-26 nuvežta į UAB „Toptis“. UAB „Toptis“ už vožtuvų dangtelio pakeitimą turėjo išrašyti išankstinę sąskaitą-faktūrą, tačiau už šiuos neatitikimus neturėtų būti pabloginama ieškovo situacija, nes jis neatsakingas už buhalterijos vedimą, faktiškai darbai buvo atlikti. Teisinis reglamentavimas (Buhalterijos apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 2 dalis) suponuoja išvadą jog V. L. išrašytoje UAB „Daniliškių autoservisas“ PVM sąskaitoje-faktūroje neprivalėjo būti nurodytas pirkėjo vardas ir pavardė. Vien kasos kvito turėjimas pagrindžia, jog paslauga buvo suteikta. Kadangi V. L. yra fizinis asmuo, UAB „Daniliškių autoservisas“ net neprivalėjo išrašyti jam PVM sąskaitos faktūros.

20. Pasisakydamas dėl argumentų, susijusių su vožtuvo dangtelio įtrūkimu, alyvos lašėjimu, pažymi, kad, priešingai nei nurodė teismas, liudytojas T. J. konkrečiai nenurodė aplinkybės, jog matė šiek tiek prilašėjusio tepalo. Iš T. J. parodymų galima suprasti, kad jis nežymų tepalo nuotėkį matė toje vietoje, kur yra tepalo matuoklis, kas yra visiškai normalu, jeigu prieš tai neseniai tepalo matuoklis butų buvęs ištrauktas, nes nuo jo galėjo aptekėti aplinkinis variklio plotas. Liudytojas taip pat parodė, jog matė nežymų variklio aprasojimą tepalu, kas taip pat yra normalus dyzelinio variklio eksploatavimo ženklas. Liudytojas pasilenkęs pažiūrėti po automobiliu jokių prilašėjimų nematė ir nurodė, kad „viskas švaru buvo“. Iš liudytojo parodymų galima suprasti, kad vožtuvų dangtelio ieškovas ir jo draugai apskritai negalėjo matyti, nes nebūdami specialistai, neturėjo reikiamų įrankių ir įgūdžių nuardyti aušinimo radiatoriaus, kuris beveik visą jį dengė. Alyvos prasisunkimas iš vožtuvų dangtelio jau savaime yra užslėptas defektas, nes tam, kad jį pastebėtų būtų reikėję nuardyti aušinimo radiatorių, nuimti vožtuvų dangtelį, kad būtų pastebėtas įtrūkimas bei jo užtepimas buitiniu hermetiku.

21. Nurodo, kad Vertės nustatymo tvarkos 14 punktas numato, kada pagal šią tvarką transporto priemonė turėtų būti vertinama, ir ginčo situacija nepatenka į nei vieną iš punkte išvardintų sričių, todėl neaišku, kodėl ji turėtų būti taikoma. Vertės nustatymo tvarka teismai taip pat nesivadovauja ir panašiose bylose dėl netinkamos kokybės automobilio įsigijimo.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

23. Ieškovas V. L. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė liudytojo T. J. parodymų stenogramą. Kadangi garso įrašas yra sudėtinė bylos dalis, posėdžio garso įrašas ir informacinė pažyma jau yra byloje, priimti teikiamos stenogramos nėra pagrindo (CPK 314 straipsnis).

24. Apeliacinis procesas vyksta dėl automobilio pardavėjo atsakomybės už po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nustatytus parduoto automobilio trūkumus.

25. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybės, todėl jų išsamiai nebekartoja, pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

26. Apeliantas nurodo, kad ieškovas, pirkdamas seną automobilį, jo kokybės nepatikrinęs autoservise, pats tokiu būdu prisiėmė riziką dėl perkamo automobilio kokybės ir, tuo pačiu, dėl galimybės įrodyti, kad šie trūkumai buvo automobilio pirkimo metu. Teigia, kad šiuo atveju reikalinga vadovautis CK 6.328 straipsnio nuostatomis.

27. Pažymėtina, kad pirkėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurio daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žinojo arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

28. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotą naudotą daiktą buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Toks teisinis reglamentavimas leidžia teismui spręsti, kad vien aplinkybė, jog gedimas išryškėjo po prekės perdavimo, nepaneigia pardavėjo atsakomybės už jos trūkumus.

29. Kilus ginčui dėl naudoto daikto kokybės, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Pažymėtina, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilio gedimai pastebėti jau kitą dieną po jo įsigijimo, dėl ko jo nebuvo galimybės (nesuremontavus) toliau naudoti pagal paskirtį, t. y. ieškovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti transporto priemonės defektus. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad teismo nustatyti automobilio gedimai išryškėjo praėjus itin trumpam laiko tarpui po automobilio įsigijimo, t. y. jau sekančią dieną po jo įsigijimo ieškovas patebėjo po automobiliu tepalo balą ir ėmėsi veiksmų dėl detalesnės automobilio diagnostikos autservisuose. Nors nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kai buvo užfiksuota automobilio rida iki atlikto ginčo automobilio įvertinimo automobilio rida pakito, tačiau tai savaime nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, kadangi nupirkto automobilo trūkumai išaiškėjo jau sekančią dieną. Teismas sutinka su atsakovu, kad parduotas automobilis senas (18 metų), o jo rida didelė, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad automobilį dėl jo natūralaus nusidėvėjimo pagal paskirtį galės naudoti itin trumpą laiką (vieną dieną) ir savo rizika pirko automobilį. Pažymėtina ir tai, kad automobilio kokybė priklauso ne tik nuo tokių objektyvių kriterijų, kaip automobilio pagaminimo metai, juo nuvažiuotas atstumas (rida), bet ir nuo paties savininko (valdytojo) veiksmų, t. y. automobilio priežiūros jo eksploatacijos metu.

31. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad parduodamo automobilio skelbime, pirkimo–pardavimo sutartyje jo trūkumai nebuvo nurodyti, t. y. pardavėjas deklaravo, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Byloje neginčijama, jog atsakovas prieš sutarties sudarymą nurodė, kad automobilis turi korozijos požymių, neveikia ABS. Pardavėjas atsako už trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Nurodytos aplinkybės (jokių automobilio trūkumų skelbime, sutartyje nenurodymas) reiškia, kad ginčo atveju pardavėjas (atsakovas) pagal įstatymo nuostatas garantuoja (CK 6.317 straipsnis), jog parduodamo daikto kokybė atitinka jam keliamus reikalavimus, nors tai ir tiesiogiai nenurodyta pačioje sutartyje. Pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

32. Apeliantas teigia, kad ieškovas su draugais turėjo galimybę apžiūrėti automobilį iki pirkimo ir turėjo matyti vožtuvo dangtelio būklę, alyvos lašėjimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino liudytojų V. Č., D. M., T. J. parodymus, sutiko, jog tepalo žymės galėjo sukelti ieškovui pagrįstų abejonių, tačiau atsižvelgė į tai, jog ieškovas ir jo draugai nėra specialistai ir galėjo neįvertinti esamų trūkumų tinkamai, tuo labiau, kai pats pardavėjas ieškovui šių defektų nenurodė. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad vožtuvų dangtelis buvo anksčiau įtrūkęs ir užteptas hermetiku, laikinai sustabdžiusiu tepalo tekėjimą, tą patvirtina paties apelianto pateiktas rašytinis įrodymas – UAB „Autosistema“ 2019-09-26 defektacinis aktas, tą patvirtino jo iniciatyva apklaustas liudytojas V. Č.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas, nebūdamas specialistu bei nematydamas akivaizdaus alyvos tekėjimo dėl užtepto hermetiko, sandorio sudarymo metu neturėjo galimybės įvertinti vožtuvo dangtelio realios būklės, pamatyti įtrūkimo, jis alyvos lašėjimą, pastebėjo tik sekančią dieną, po to, kai grįžo į namus. Be to, liudytojas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad tokį defektą galima pastebėti tik nuėmus detalę, tą patvirtino ir liudytojas V. Č., atsakydamas į šalių atstovų užduodamus klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas V. Č. paaiškino, jog praktikoje yra ne kartą pasitaikę, kai klientai, esant tokiam dangtelio įtrūkimui iš taupumo ar ketindami automobilį pardavinėti, jo nekeičia, bet prašo užtepti hermetiku, kad prailginti tokio dangtelio eksploatavimo laiką. Kadangi nustatyta, jog būtent tokiu būdu ir nagrinėjamu atveju buvo sprendžiama dangtelio nesandarumo problema, kai akivaizdu, jog tai labai laikinas problemos sprendimas, manytina, kad atsakovas, pasirinkdamas tokį sprendimo variantą, veikė savo rizika. Labiau tikėtina, kad būtent kelionės metu jau po automobilio perdavimo hermetikas tapo pralaidus ir nebesustabdė tepalo tekėjimo. Todėl vožtuvo dangtelio pažeidimas pagrįstai teismo pripažintas defektu, kuris negalėjo būti ieškovui akivaizdžiai matomas. Iš liudytojo D. M., apžiūrėjusio automobilį, parodymų nustatyta, jog automobilio techninė būklė nebuvo tinkama, su tepalo nuotėkiu ieškovas automobilio naudoti pagal jo tikslinę paskirtį negalėjo, automobilis negalėtų praeiti privalomo techninio patikrinimo.

33. Negalima sutikti su apeliantu, kad automobilis buvo ekspoatuojamas laikotarpyje nuo 2019-01-09 iki 2019-01-25. Nors iš 2019-01-18 UAB „Tokvila“ užfiksuotos ridos matyti, jog ji yra 225940 km, o 2019-01-25 UAB „Toptis“ defektavimo akto nurodyta 225972 km rida (skirtumas 32 km), tai nepaneigia ieškovo argumentų, kad tuo laikotarpiu automobilis buvo remontuojamas, atlikta automobilio diagnostika, tikrinama važiuoklė, servise galėjo būti vykdomi ir bandomieji važiavimai, prasukinėjami ratai, be to, ieškovas turėjo nuvažiuoti automobiliu iš UAB „Tokvila“ į kitą servisą. Nors apeliantas nurodo, kad su kiauru radiatoriumi tokio atstumo ieškovas automobiliu nebūtų nuvažiavęs, tačiau liudytojas V. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad su nežymiai lašančiu radiatoriumi galima nuvažiuoti ir 1000 km, tik reikia stebėti temperatūros pokyčius skydelyje. Todėl toks apelianto teiginys nepaneigia nustatyto fakto, kad radiatorius buvo prakiuręs.

34. Nors A. T., užsiimančio individualia veikla, išrašyta 2019 m. sausio 25 d. sąskaita faktūra Nr. A5160 už vožtuvų dangtelį apmokėta grynais pagal kvitą 2019 m. sausio 25 d. 12⁰³ val. (Telšių mieste), o už vožtuvo dangtelio pakeitimą pagal UAB „Toptis“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. TOP 017014 apmokėta 2019 m. sausio 25 d. 15³⁵ val. išduodant kvitą, dar dangteliui nebūnant pristatytam į Vilnių ir jo nepakeitus, tokia aplinkybė nepaneigia fakto, kad vožtuvo dangtelis po jo gavimo UAB „Toptis“ buvo keičiamas ir ieškovas patyrė išlaidas, iš anksto apmokėdamas servisui už planuojamus atlikti darbus. Ieškovas dėl tokių neatitikimų sąskaitose negali būti laikomas atsakingu, byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad vožtuvo dangtelis pakeistas, kad tokius darbus buvo būtina atlikti ir kad jie atlikti UAB „Toptis“. Be to, iš automobilio išimtas vožtuvo dangtelis buvo apžiūrėtas atsakovo iniciatyva UAB „Autosistema“, dėl atliktos apžiūros pateiktas 2019-09-26 defektacinis aktas, liudytojas V. Č. nurodė matęs išimtą detalę ir įvertinęs jos būklę, kas tik patvirtina, jog vožtuvo dangtelis automobilyje pakeistas.

35. Apeliantas nurodo, kad iš UAB „Daniliškių autocentras“ PVM sąskaitos faktūros neaišku, kam ji yra išrašyta ir būtent kokio automobilio detalės įsigytos, atlikti darbai. 2019-01-22 išrašytoje ir tą pačią dieną apmokėtoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. DAN 0054893 nurodyta, jog sumokėta 213,01 Eur UAB „Daniliškių autocentras“ už kryžmę, kardano kryžmės keitimą, kardaninio veleno balansavimą. Pažymėtina, kad apeliantas iš esmės neginčija, kad tokie darbai ginčo automobiliui buvo reikalingi bei faktiškai atlikti. Iš byloje pateikto specializuoto automobilių „Toyota“ serviso UAB „Tokvila“ 2019 m. sausio 18 d. pasiūlymo, atlikus automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), diagnostiką, nustatyta, jog automobilio remontui be kitų darbų buvo pasiūlyta atlikti ir priekinio kardano priekinės kryžmės keitimo, galinio kardano galinės kryžmės, kardano veleno keitimo darbus. Todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad tokie darbai būtent atsakovo parduotam automobiliui ir buvo atlikti ieškovo iniciatyva UAB „Daniliškių autocentre“, tam pagrįsti ieškovas pateikė kvitą, patvirtinantį, jog nurodytas išlaidas jis patyrė. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Toptis“ 2019 m. sausio 25 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. TOP 017014 tarp atliktų darbų nurodyti ir kardano nuėmimo bei pastatymo darbai. Ši aplinkybė patvirtina ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus teiginius, kad UAB „Toptis“ tik nuėmė ir vėliau uždėjo kardaną, o pats kardanas buvo remontuojamas UAB „Daniliškių autocentras“.

36. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė išlaidas už naujo radiatoriaus įsigijimą ir jo pakeitimą, nes pagal UAB „Vilniaus autoekspertizės centras“ pažymą radiatoriaus keisti nebuvo būtinybes, jo remontas būtų kainavęs tik 15 Eur, ne 249,99 Eur. Pažymėtina, kad specializuotame automobilių „Toyota“ servise UAB „Tokvila“ atlikus automobilio diagnostiką buvo pasiūlyti darbai, taip pat ir aušinimo radiatoriaus keitimas (pasiūlyta kaina -808,40 Eur). Taip pat automobilių serviso UAB „Toptis“ 2019 m. sausio 25 d. defektiniame akte įvardintas radiatoriaus gedimas, nurodant, kad jis galėjo atsirasti dėl korozijos ir reikalinga keisti radiatorių. Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su specialia įranga naudojant aukštą slėgį patikrintas radiatorius, jis buvo kiauras, radiatoriaus nebuvo galima remontuoti, kadangi tokiems darbams negalėtų suteikti servisas garantijos, todėl jis pakeistas. Taigi minėtuose dviejuose servisuose (vienas jų – specilizuotas) buvo atlikta ginčo automobilio diagnostika, abiejuose servisuose buvo siūloma radiatorių keisti, o ne remontuoti, automobilį apžiūrėjęs specialistas patvirtino teisme, kad radiatorius negalėjo būti remontuojamas. Todėl negalima sutikti su apeliantu, kad ieškovo išlaidos, patirtos dėl radiatoriaus įsigijimo ir pakeitimo, nepagrįstos, nors po atsakovo užsakymu UAB „Vilniaus autoekspertizės centre“ (kuris nėra autorizuotas Toyota servizas) atlikto radiatoriaus patikrinimo konstatuota, kad radiatorių suremontuoti buvo galima.

37. Apeliantas teigia, kad automobilio detalės buvo keičiamos naujomis (pvz. automobilio radiatorius, įvairios tarpinės, tarpikliai, eksploatacinės medžiagos remonto darbams ir kitos detalės), todėl nuostolių dydis turėjo būti sumažintas atsižvelgiant į transporto priemonės dalių nuvertinimą, numatytą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu patvirtinoje Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje bei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje. Pažymėtina, kad minėta tvarka siekiama reglamentuoti vienodą visai Lietuvos Respublikai kelių transporto priemonių vertinimo procedūrą; nustatyti transporto priemonių vertinimo atvejus; sudaryti sąlygas objektyviai nustatyti transporto priemonių vertę nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Tvarka yra privaloma, vykdant transporto priemonių vertinimą šios tvarkos nurodytais, taip pat kitais teisės aktuose numatytais transporto priemonių vertinimo atvejais. Pagal tvarkos 14 punkto nuostatas transporto priemonė vertinama, kai ji apgadinta autoavarijoje, stichinės nelaimės metu arba kitais atvejais, siekiant nustatyti padarytą žalą; siekiama nustatyti, ar remonto darbai tiesiogiai susiję su transporto priemonės apgadinimais; taikomas jos apmokestinimas ar draudimas; vykdomi teismo, hipotekos teisėjo nutarimai dėl turto išieškojimo ar teisingo atlyginimo; ji įkeičiama, ja laiduojama ar garantuojama; taikomos įstatymo nustatytos bankroto procedūros; pageidauja jos savininkas; to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai. Pagal tvarką vertės nustatymo atvejais transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai vadovaudamiesi Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, tačiau ne teismas. Pripažintina, kad atsakovas, manydamas, kad nuostolių dydis mažintinas dėl nusidėvėjimo, turėjo galimybę kreiptis į šios srities specialistus, teikti įrodymus teismui, o ne deklaratyviai teigti, kad nuostolių dydis mažintinas, atsižvelgiant į aukščiau minėtos tvarkos (tiesiogiai nenumatančios tokio atvejo) bei instrukcijos nuostatas .

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sutarties šalių pateiktus įrodymus pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai), daro išvadą, kad byloje įrodytas parduoto daikto trūkumų faktas, taip pat įrodyta, kad šie trūkumai atsirado dėl automobilio detalių ilgalaikio nusidėvėjimo jo eksploatacijos metu, t.y. dėl iki perdavimo buvusių priežasčių, ir pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių padarė teisingas išvadas. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės, ar dėl nenugalimos jėgos, teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pardavėjas nėra atsakingas už parduoto naudoto daikto kokybę.

39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Dėl paminėtų motyvų, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Nors ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas atstovavimo išlaidas, tačiau šis klausimas nespręstinas ieškovui jokių įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teismui nepateikus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Teisėjas Vygintas Mažuika