Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-401-963/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-08-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-11-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-18
Bylos Nr.
1-401-963/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42172-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
A. A.
Nukentėjusysis
J. P.
Advokatai
Asta Mačernytė, Kazys Bitaris
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-401-963/2020Proceso Nr. 1-01-1-42172-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Samantai Matonytei,vertėjaujant Vidai Rimkienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,kaltinamajam A. A., jo gynėjai advokatei Astai Mačernytei,nukentėjusiajai J. P. (buvusiai A.), jos gynėjui advokatui Kaziui Bitariui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį:

A. A. 2019 m. spalio 1 d. apie 10.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusio konflikto su buvusia sutuoktinė J. P. (buvusia A.) metu, pastarai griebė už dešinės rankos bei ją suspaudęs suko, po ko vieną kartą smogė į dešinį skruostą bei vieną kartą smogė į krūtinę, tokiais veiksmais padarydamas dešinio skruosto sumušimą su minkštųjų audinių patinimu paraudimu, krūtinkaulio srities sumušimą, smulkias poodines kraujosruvas dešinio dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje bei dešinio riešo tiesiamajame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, kad jau metai, kaip nebegyvena su savo buvusia žmona. Apie įvykį parodė, kad buvo 2019 m. ar spalio, ar lapkričio 1 d. apie 10.30 val. ryto. Jis atėjo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), bet negalėjo patekti į butą, nes jo buvusi žmona pakeitė durų spyną. Jis beldė į duris, tada jam buvusi sutuoktinė atidarė duris. Jo sesuo N. S. su jo buvusia žmona nuėjo į virtuvę. Tuo metu jis spintoje ieškojo savo drabužių, tačiau nerado odinės striukės, kitų rūbų, todėl nuėjo į virtuvę ir paklausė buvusios žmonos, kur jo drabužiai. Ji jam liepė eiti ieškoti jų ir pasiėmusi telefoną, mosikavo telefonu jam prieš akis, tada jis ją suėmė už rankos riešo, paklausė „Ką ji daro?“, palaikė gal 30 sekundžių ir paleido. Tada jo buvusi žmona atsisėdo prie lango ir šaukė „Mane muša“, paskui su kažkuo kalbėjo telefonu. Gal stumtelėjo ją. Mano, kad įvyko provokacija, nes jo buvusi žmona telefonu jį filmavo. Ant jo buvusios žmonos kūno jokių sužalojimų nebuvo. Tada jo sesuo liepė jam nelįsti prie buvusios žmonos. Jo buvusi žmona įvykio metu buvo be akinių. Kai atvyko policija, nufotografavo viską ir jo buvusi žmona išėjo su policininkais, o jis rašė paaiškinimą. Po to jis pasiėmė savo daiktus ir išėjo su sese. Jo buvusi žmona stovėjo prie laiptinės, pasakė jam ateiti vakare daiktus pasiimti. Kai jis atėjo vakare, ji jam pasakė, kad čia jo nieko nėra. Jis prašė buto rakto, bet rakto negavo, tada policijos pareigūnai paprašė jos duoti jam raktą. Po to ji vėl jam pasakė ateiti rytoj. Jam atėjus ji vėl kvietė policiją. Pažymėjo, kad visą įvykį matė jo sesuo, kuri neoficialiai yra jo globėja. Po įvykio pablogėjo jo sveikata. Mano, kad jo buvusi žmona nori iš jo atimti butą. Pažymėjo, kad šiuo metu teisme yra byla dėl jų buto naudojimosi tvarkos. Nesutiko su civiliniais ieškiniais. Prašė jį išteisinti.

Nukentėjusioji J. P. (buvusi A.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su savo buvusiu sutuoktiniu yra susipykę. Parodė, kad buvęs vyras su savo seserimi jai grasino. Apie įvykį parodė, kad buvęs sutuoktinis ieškojo savo drabužių, klausė, kur jo drabužiai. Ji sakė jam eiti ir žiūrėti spintoje miegamajame, hole. Tuo metu ji su jo seserimi nuėjo į virtuvę pasiklabėti. Kalbėjo apie buto išpirkimą. Ji tuo metu rankose laikė telefoną, kuris nebuvo įjungtas. Kažkuriuo metu jo sesuo ėmė kelti toną, tada ji atsikėlė, o jo sesuo ėmė šaukti, kad ji įrašinėja telefonu pokalbį, nors ji nieko nefilmavo ir rankomis ar telefonu nemosikavo. Tada jos buvęs sutuoktinis atsistojo tarpdurį, ėmė laužti jai rankas, norėdamas atimti telefoną, sudavė jai iš viršaus į skruostą, kaktą, krūtinę. Ji ėmė rėkti, o tada jo sesuo, viską stebėjusi sėdėdama prie stalo, atsistojo ir pasakė, „Užteks čia jums“. Tada ji iškvietė policiją. Kai grįžo iš ligoninės, rado butą „apverstą“, tokiu būdu jos buvęs sutuoktinės pasiėmė iš buto, ką norėjo. Tada ji vėl kvietė policiją. Parodė, kad ji buvo pakeitusi buto durų spyną, jos buvęs sutuoktinis gavo naują buto raktą. Pažymėjo, kad įvykio metu ji buvo su akiniais, nes jos regėjimas -3, t. y. prastas ir jau seniai, apie 15 metų ji nešioja akinius. Akiniai jai buvo sulaižyti, kai gavo smūgį į skruostą ir akiniai nukrito. Tada ji nesuprato, kas čia vyko, nes nematė nieko. N. S. buvo labai pikta, pasakė „Mažai gavai“. Ji klausė jos, kam ji meluoja. Jai buvo gėda darbe vaikščioti, jautė stresą, buvo prislėgta nuotaika, jautėsi sutrypta. Ir skausmas buvo, ir nervinis stresas. Nurodė, kad šiuo metu su kaltinamuoju negyvena, ji jo neįsileidžia, nes jis ją muša, ji turi dokumentą, kad jam draudžiama ateiti į jos namus. Po to ateina tik jo sesuo. Ji dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoja, darbe nesusižeidė, nes darbe ji sėdi už kompiuterio. Kai atvyko policija, ji buvo užsidėjusi kitus akinius, nes negali būti be akinių. Ji daug akinių turi namuose. Kas dvejus metus keičia akinius, todėl turi jų prikaupusi. Parodė, kad turtinę žalą sudaro sulaužytų akinių vertė, nes vietoj jų pirko kitus.

Liudytoja N. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo sesuo. Su nukentėjusiąja dabar nebendrauja, nes yra susipykusios. Parodė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. ji paskambino J. P. (buvusiai A.), pasakė, kad įsigaliojo teismo sprendimas, paprašė, kad ji duotų buto raktą. J. P. (buvusi A.) išsisukinėjo, nenorėjo susitikti. Po to ji parašė žinutę J., kuri atrašė, kad rytoj ryte 10.00 val. galima susitikti. Ji su broliu atėjo į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Durų atrakinti negalėjo, ėmė belsti, tada J. P. (buvusi A.) atidarė duris. Brolis pradėjo ieškoti savo daiktų, o ji su J. atsisėdo virtuvėje, bendravo apie butą. Paskui J. P. (buvusi A.) ėmė kelti balsą. Tuo momentu, nukentėjusioji laikė savo telefoną rankoje, po to mosikavo juo. Kai A. A. atėjo, jis pasakė „(duomenys neskelbtini), tu dar įrašinėji“, per stalą griebė už telefono, už rankos, bet neatėmė telefono, o J. P. (buvusi A.) tuo metu neaišku dėl ko, sušuko „Mane muša“. Prasidėjo ginčas. Ji atsikėlė nuo stalo atskirti juos, ji stovėjo tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo. Ji gal prisilietė prie nukentėjusiosios, o kaltinamasis prie jos nebuvo prisilietęs ir nestūmė. J. P. (buvusi A.) ėmė skambinti, kad ją muša, kvietė policiją. Virtuvėje viskas greitai įvyko ir baigėsi. Ji nematė, kad kaltinamasis būtų trenkęs nukentėjusiajai per skruostą, mano, kad to nebuvo, be to, nukentėjusioji buvo visą laiką be akinių, kai duris atidarė, kai atvyko policija. Ji nuėjo į holą, o J. - į miegamąjį. Kai atvyko policija, visiems buvo patikrintas blaivumas.. Po to ją apklausė dėl įvykio. Ji pasakė, kad J. sužalojimų neturi. Po to pareigūnė paprašė jos parašyti pasiaiškinimą. Didžiajame kambaryje ji prašė paaiškinimą, o J. išėjo su pareigūnais į kiemą. Ji su broliu liko ieškoti savo daiktų. Kai jie išėjo, parodė pareigūnams, kad pasiėmė tik savo daiktus. Tada ji pastebėjo, kad pamiršo savo akinius ir grįžo į butą jų pasiimti. Tada bute policijos pareigūnų jau nebebuvo. Nurodė, kad „Mažai gavai“ ji pasakė nukentėjusiajai akistatos metu, nors jos niekas nemušė, jai nebuvo užfiksuoti sumušimai, pagalbos nesuteikė, rentgeno nedarė. Nurodė, kad nukentėjusioji serga astma, todėl sau daužo nuolat į krūtinę, kad atsikosėtų. Nurodė, kad po įvykio ji su nukentėjusiąja skirtinguose kambariuose gyveno vieną savaitę. Pažymėjo, kad jos brolis jėgų neturi, prieš šešerius metus gavo 20 procentų darbingumą. Jis galėjo nešti iki trijų kilogramų, jis dabar butelio nepaneša, dešimt tablečių vartoja kiekvieną dieną, todėl jis negalėjo mušti moters.

Liudytoja policijos pareigūnė G. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad keletą kartų važiavo dėl smurto artimoje aplinkoje į šį butą. Dėl šio įvykio yra pateiktas tarnybinis pranešimas. Prisiminė, kad pirmą kartą moteris išsikvietė policiją, nes ją vyras sumušė, t. y. paėmė už rankos, lyg buvo konfliktas dėl akinių, antrą kartą išsikvietė, nes jo sesuo negali būti bute. Ji nematė paraudimų ant nukentėjusios kūno, jokių grumtynių požymių nebuvo, dėl akinių ji nesiskundė. Jie buvo virtuvėje, nukentėjusioji nieko nefotografavo, kartą nuėjo į tualetą, jie turėjo vietoje surašyti dokumentus, supildyti viską, o vyriškis su seserimi jau buvo išėję. Kalbėjo su nukentėjusiąja dėl buto raktų, išaiškino, kad jie yra bendrasavininkiai, jis turi teisę pateikti į savo gyvenamą vietą. Ar nukentėjusioji davė kaltinamajam raktus, ji negalėjo nurodyti. Po to jie nuvežė nukentėjusiąją į ligoninę.

2020 m. sausio 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų iš įvykio vietos peržiūra. Policijos pareigūnų darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti J. P. (buvusios A.), N. S. bei A. A. paaiškinimai dėl įvykio. J. P. (buvusi A.) teigė, kad virtuvėje jai stovint, kaip suprantama A. A., ją prispaudė, pradėjo mušti, gerai, kad ji (N. S.) jį atitraukė, nes jis galėtų užmušti. Smūgiai buvo suduoti į veido ir kaklo sritį, buvo sukeltas skausmas. A. A. aiškino, kad pagal teismo sprendimą butas padalintas per pusę. Jis atėjo persirengti, o ji (J. P. (buvusi A.) neįsileido. Jai pasakė, kad iškvies policiją, išlauš spyną. Jo daiktų nėra, ji (J. A.) pradėjo šaukti, iškvietė jus (pareigūnus) ir viskas. Jis yra invalidas, tai jei duos smūgį jis negyvas kris, prašė nejuokinti ir teigė, kad jos nemušė ir prie jos nesilietė. N. S. paaiškino, kad atėjo į būtą, A. A. ieškojo savo daiktų. Ji su J. P. (buvusia A.) buvo virtuvėje, kur atėjo A. A. bei paklausė, kur yra jo daiktai. J. P. (buvusi A.) pradėjo šaukti, tada jis priėjo prie jos bei paėmęs pastūmė. Ji (N. S.) juos išskyrė. Į pareigūno klausimą, kodėl J. P. (buvusi A.) parodė, kad jai trenkė į veidą, N. S. atsakė, kad tai provokacija. (t. 1, b. l. 25-27).

2019 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1856/2019 (03) konstatuoti J. P. (buvusiai A.) nustatyti sužalojimai: dešinio skruosto sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, paraudimu, krūtinkaulio srities sumušimas be išoriškai matomų traumos požymių, smulkios poodinės kraujosruvos dešinio dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje bei dešinio riešo tiesiamajame paviršiuje. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais - sumušant, smulkios poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje galimai stipriai suspaudžiant pirštų galais. Sužalojimai padaryti paros bėgyje iki objektyvios apžiūros (t. y. iki 2019 m. spalio 1 d.). Sužalojimai - nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 92).

2019 m. spalio 7 d. daiktų apžiūros protokole aprašyti J. P. (buvusios A.) pateikti akiniai, kurie, kaip parodė J. P. (buvusi A.), buvo sulaužyti 2019 m. spalio 1 d., apie 10.00 val., vykusio konflikto su buvusiu sutuoktiniu A. A. metu, bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Akinių rėmelis dešinės pusės viršutinėje dalyje perlūžęs. (t. 1, b. l. 101, 104-105).

2019 m. spalio 14 d. daiktų apžiūros protokole aprašyti J. P. (buvusios A.) pateikti akiniai, kurių vieni pasak J. P. (buvusios A.) buvo sulaužyti 2019-10-01, apie 10.00 val., vykusio konflikto su buvusiu sutuoktiniu A. A. metu, bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o kiti jos atsarginiai, su kuriais kartu su policijos pareigūnais vyko į Universitetinę ligoninę. Apžiūros metu nustatyta, kad akinių rėmeliai tik šiek tiek vizualiai skiriasi. (t. 1, b. l. 107-108, 111-112).

2020 m. sausio 16 d. Eksperimento atlikimo protokole užfiksuotas eksperimentas, atliktas 2020 m. sausio 16 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio metu nukentėjusioji J. P. (buvusi A.) ir liudytoja N. S. davė parodymus apie įvykį. (t. 1, b. l. 181-185).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. A. mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį buvusią sutuoktinę J. P. (buvusią A.), t. y.: 2019 m. spalio 1 d. apie 10.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vykusio konflikto su buvusia sutuoktinė J. P. (buvusi A.) metu, pastarai griebė už dešinės rankos bei ją suspaudęs suko, po ko vieną kartą smogė į dešinį skruostą bei vieną kartą smogė į krūtinę, tokiais veiksmais padarydamas dešinio skruosto sumušimą su minkštųjų audinių patinimu paraudimu, krūtinkaulio srities sumušimą, smulkias poodines kraujosruvas dešinio dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje bei dešinio riešo tiesiamajame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, kaltę neigė, tačiau pripažino, kad, manydamas, jog J. P. (buvusi A.) telefonu daro garso įrašą, ją pavadino „(duomenys neskelbtini)“ ir griebė už dešinės rankos bandydamas atimti telefoną. Kaip jis pats nurodė, telefono atimti nepavyko, nes į jų tarpą stojo sesuo. Visgi šioje situacijoje A. A. parodymai kelią pagrįstų abejonių ir jie vertinti kritiškai. Modeliuojant įvykio situaciją net pagal paties A. A. parodymus logiška, kad pastarajam netikėtai čiupus nukentėjusiąją už rankos būtų iškart pavykę paimti joje laikytą telefoną, tačiau tiriamu atveju A. A. telefono paimti nepavyko, kas leidžia tikėti nukentėjusiosios teiginiais, kad, siekdamas atimti telefoną, A. A. išsuko jai ranką, o tai rodo, kad nukentėjusioji jam priešinosi. Šią aplinkybę pagrindžia ir teismo medicinos eksperto išvada apie sužalojimus dešinio dilbio bei dešinio riešo srityje. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie kitus A. A. suduotus smūgius į veidą bei krūtinę, ko pasekoje nuo smūgio į veidą nukrito ir sulūžo nukentėjusiosios akiniai. Teismo medicinos ekspertas nustatė sužalojimus dešinio skruosto bei krūtinkaulio srityje. Apžiūrėjus nukentėjusiosios pateiktus akinius stebėtas sugadinimas. Taigi nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų nukentėjusiosios parodymus ir leistų tikėti A. A. nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nukentėjusioji tiek duodama pirminius savo parodymus į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu duodama parodymus buvo nuosekli, galbūt nesureikšmindama akinių nukritimo vietos – ant kėdės ar į ant jos kabojusį maišelį, tikslios smūgių lokalizacijos - į skruostą ar kaktą, tačiau iškart nurodė, kad jai buvo suduoti du smūgiai į veido sritį, smūgis į krūtinę bei sukta ranka. Šiuos savo parodymus ji tvirtino ir akistatų su A. A. bei N. S. metu. Įvykio eigą nupasakojo eksperimento metu, kuris iš esmės atitinka parodymų patikrinimo vietoje procedūrą ir esmę. Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojos N. S. parodymus. Atvykusiems pareigūnams ji teigė, kad A. A. tik pastūmė J. P. (buvusią A.), o apklausta kaip liudytoja teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę nutylėjo ir patvirtino, kad A. A. buvo suėmęs J. P. (buvusiai A.) už rankos, jie susistumdė. Šios liudytojos teigimu ji neatkreipė dėmesio, ar bandydamas atimti telefoną A. A. smogė J. P. (buvusiai A.) į skruostą bei krūtinę, tačiau vertinant šios liudytojos ryšį su kaltinamuoju, t. y. kad ji yra jo sesuo, vertinant aplinką, kurioje vyko konfliktas, visiškai neįtikėtina, kad ji stebėjusi ir net raminusi A. A. nebūtų pastebėjusi smūgių. Be to, jos išsakyti žodžiai „chvatit, stop“, kas lietuviškai būtų „gana, stok“, „mažai gavai“ vienareikšmiai pagrindžia buvusius smūgius, todėl tikėtina, kad ji tiesiog nutyli šias aplinkybes. Pirmiau teigusi, kad nukentėjusioji ėmė šaukti „mane muša“, kai A. A. norėjo atimti telefoną, teisiamojo posėdžio metu ji jau teigė, kad ši ėmė šaukti, jog muša, kai A. A. neatliko jokio veiksmo. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja patikino, kad nukentėjusioji visą laiką buvo be akinių, tačiau vaizdo įrašas patvirtina, kad bent jau tada, kai įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai, nukentėjusioji yra su akiniais. Todėl liudytojos N. S. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti broliui išvengti atsakomybės. Be šių duomenų kaltinamojo kaltę patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti kiti rašytiniai įrodymai, tai – 2020 m. sausio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 25-27), 2019 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1856/2019 (t. 1, b. l. 92), 2019 m. spalio 7 d. daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 101, 104-105), 2019 m. spalio 14 d. daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 107-108, 111-112), 2019 m. spalio 14 d. Akistatos protokolas (t. 1, b. l. 169-172), 2019 m. spalio 23 d. Akistatos protokolas (t. 1, b. l. 175-177), 2020 m. sausio 16 d. Eksperimento atlikimo protokolas (t. 1, b. l. 181-185). Jo įniršį, agresiją įvykio metu pagrindžia ir jo išsakytos frazė nukentėjusiosios atžvilgiu Ach, tu (duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdamas į aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų visuma neabejotinai pagrindžia, kad A. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis tyčia sužalojo nukentėjusiąją, suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusiąją J. P. (buvusią A.) gali sukelti jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip veikti.

Bausmės skyrimas

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis neteistas (t. 1, b. l. 136), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 135). Sprendžiant dėl bausmės rūšies A. A. parinkimo, atsižvelgtina į jo asmenybę - jis yra išsituokęs, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, jam neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (t. 1, b. l. 134), vidurinio išsilavinimo, kaltės nepripažino, poelgio nevertino kritiškai, nukentėjusiosios neatsiprašė, žalos neatlygino, teisiamas pirmą kartą, atsižvelgtina ir į jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti kaltinamajam A. A. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį artimą šios bausmės vidurkiui, numatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje. Siekiant padėti kaltinamajam A. A. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija), laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam skirtinas įpareigojimas – nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (t. 1, b. l. 186-187).

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje pareikštas nukentėjusiosios J. P. (buvusios A.) įgalioto atstovo advokato Kazio Bitario civilinis ieškinys dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 111,85 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir dėl patirtų atstovavimo išlaidų. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad dėl to, jog akiniai buvo sulaužyti nepataisomai, J. P. (buvusi A.) turėjo kreiptis į optiką dėl naujų akinių gamybos, kurių kaina 404,50 Eur. Senų akinių kainą J. P. (buvusi A.) įvertino 100 Eur. Be to, J. P. (buvusi A.) pirko vaistus skausmui malšinti, lašiukus akims, tabletes, padedančias apraminti nervų sistemą. Vaistų įsigijo už 11,85 Eur, o visa patirta turtinė žala yra 111,85 Eur. Pridėjo išlaidas patvirtinančius dokumentus. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad be specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų J. P. (buvusi A.) jautė didžiulę įtampą, stresą, skausmą, patyrė pažeminimą, jautėsi emociškai sukrėsta. (t. 1, b. l. 49-60). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Spręsdamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog tyčiniais kaltinamojo A. A. veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – dešinio skruosto sumušimą su minkštųjų audinių patinimu paraudimu, krūtinkaulio srities sumušimą, smulkias poodines kraujosruvas dešinio dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje bei dešinio riešo tiesiamajame paviršiuje. Teismas neabejoja, kad sumušta nukentėjusioji patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, nepatogumus, buvo apribotos jos bendravimo galimybės. Nors kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu nesutiko, tačiau ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisiant 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant nukentėjusiajai 1500 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp J. P. (buvusios A.) ir A. A. teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis, teismo manymu, yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams bei esančiai teismų praktikai šios rūšies bylose (CK 1.5 straipsnis).

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų J. P. (buvusi A.) turėjo kreiptis į optiką dėl naujų akinių gamybos, kurių kaina 404,50 Eur. Senų akinių kainą J. P. (buvusi A.) įvertino 100 Eur. Be to, ji pirko vaistus skausmui malšinti, lašiukus akims, tabletes, padedančias apraminti nervų sistemą, vaistų įsigijo už 11,85 Eur, o visa patirta turtinė žala yra 111,85 Eur. Pridėjo išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pareikštas civilinis ieškinys yra logiškas ir pagrįstas, nors kaltinamasis su juo nesutiko, tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad nukentėjusioji turtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo A. A. neteisėtų veiksmų, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios J. P. (buvusios A.) naudai iš kaltinamojo A. A. priteistina 111,85 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji J. P. (buvusi A.) prašo priteisti 1400 Eur proceso išlaidų. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui už teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje J. P. (buvusi A.) sumokėjo 1000 Eur ir 400 Eur (t. 1, b. l. 54). BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurias patyrė proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios 1400 Eur išlaidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos (atstovavo nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu, byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiosios interesams bylos teisminio nagrinėjimo metu), todėl išieškotinos iš kaltinamojo A. A..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - trys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais iš įvykio vietos ir vaizdo įrašu iš eksperimento, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, kad ši įmoka turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiosios J. P. (buvusios A.) civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti J. P. (buvusios A.) naudai iš kaltinamojo A. A. 111,85 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 85 centus) turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 centų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo A. A. 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) nukentėjusiajai J. P. (buvusiai A.) proceso išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - tris kompaktinius diskus su vaizdo įrašais iš įvykio vietos ir vaizdo įrašu iš eksperimento, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė