Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 16 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 278 straipsnio 1 dalį, BK 16 straipsnį ir 271 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu 5 metams su ½ turto konfiskavimu. Remiantis Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymu Nr. VIII-1439, Nr. VIII-1440, veika pagal BK 16 straipsnį, 271 straipsnio 4 dalį perkvalifikuota į BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, 4 straipsniu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 1 mėn. su ½ turto konfiskavimu;

3. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 6 m. su 1/3 turto konfiskavimu. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 30 d. nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 272 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 4 metų 3 mėnesių, panaikinant turto konfiskavimą.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. gegužės 22 d. nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 271 straipsnio 2 dalį į BK 178 straipsnio 1 dalį, paliekant 2001 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę nepakeistą ir atleidžiant nuo papildomos bausmės - turto konfiskavimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, BPK 347 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo 2001 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 186 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams;

9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 180 straipsnio 2 dalį, BK 145 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 9 MGL (1170 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 259 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 284 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 286 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo 2015 metų birželio mėnesio pradžios su savimi laikė 0.006 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kol 2015 m. birželio 18 d. 22.00 val., Vilniuje, prie Rygos g. ir Taikos g. 111 B sankryžos policijos pareigūnai apžiūros metu jo piniginėje rado ir paėmė minėtą kiekį šios psichotropinės medžiagos. Taip T. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Be to, T. K. 2015 m. liepos 17 d., apie 17.00 val. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Norfa“, adresu Vilnius, Justiniškių g. 91, pašalinių žmonių akivaizdoje, sėdėdamas automobilyje „Rover“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) prie vairo konflikto metu ištraukė pistoletą, kuris yra pramoninės gamybos 6 mm kalibro pneumatinis šratasvydžio pistoletas CZ 75D Compact Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 6 mm skersmens plastikiniais rutuliukais, ir demonstravo pastarąjį kitame automobilyje važiuojantiems Z. D. ir A. D., taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Be to, T. K., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2015 m. liepos 17 d. 17.40 val., Vilniuje, prie Geležinio Vilko g. 11 namo, savo automobilyje „Rover 220“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikė 0.058 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kol policijos pareigūnai minėtame automobilyje ant grindų rado ir paėmė jam priklausantį minėtą kiekį šios psichotropinės medžiagos. Taip T. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Be to, T. K., neturėdamas teisėto pagrindo, 2015 m. liepos 17 d., 17.40 val., Vilniuje, prie Geležinio Vilko g. 11 namo, policijos pareigūnui pateikė D. N. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip savo, taip neteisėtai jį panaudojo ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Be to, T. K., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2015 m. rugpjūčio 27 d., 10.20 val., automobilyje „F. S.“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikė 0.003 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, iki kol Vilniuje, prie Justiniškių g. 124 namo, policijos pareigūnai minėtame automobilyje rado ir paėmė jam priklausantį nedidelį minėtą kiekį šios psichotropinės medžiagos. Taip T. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Be to, T. K. 2015 m. rugpjūčio 27 d., apie 10.20 val. garažų masyve, adresu Vilnius, Justiniškių g. 124, sulaikymo metu, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio patruliui V. S. bandant jį sulaikyti, porą kartų pastarajam koja spyrė į kairės kojos apatinę dalį, tuo padarydamas patruliui V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kairės plaštakos ir kairės čiurnos sumušimus, pasireiškusius patinimu, taip panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui atliekančiam savo tarnybines funkcijas ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 286 straipsnyje.

Be to, T. K. buvo kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2015 metų liepos mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo D. N. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį laikė su savimi iki 2015 m. rugpjūčio 27 d., 10.20 val., po to prie garažų masyvo, adresu Vilnius, Justiniškių g. 124, policijos pareigūnui pateikė minėtą dokumentą kaip savo, taip panaudojo D. N. vardu išduotą minėtą vairuotojo pažymėjimą.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. parodė, jog savo kaltę pripažįsta tik dėl kai kurių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Dėl neteisėto disponavimo 0,006 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo kaltinamasis paaiškino, jog pareigūnai darė kratą automobilyje ir jo piniginėje rado 4 tabletes klonazepamo. Tai yra raminamieji vaistai. Jo psichika buvo įtempta, jį vartodamas nurimdavo. Tabletes įsigijo turgelyje, Justiniškėse, Rygos gatvėje. Žinojo, kad tai psichotropinė medžiaga, bet nežinojo, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Negabeno šių psichotropinių medžiagų, o laikė su savimi piniginėje. Įsigijo ir „ant dienų“ buvo sulaikytas. Pareigūnai tabletes rado birželio 18 d. 22.00 val. kratos metu. Pripažįsta šią veiką.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, jog teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, tam tikras kaltinamajame akte nurodytas veikos padarymo aplinkybes iš kaltinimo šalina, pastarosioms proceso metu nepasitvirtinus.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes T. K. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustačius bent vieną iš jų. Kaip jau buvo minėta, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, klonazepamas yra psichotropinė medžiaga.

Sprendžiant tokios T. K. padarytos veikos kvalifikavimo klausimą svarbu nustatyti, ar šią psichotropinę medžiagą – klonazepamą T. K. laikė turėdamas tikslą platinti ar sau vartoti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009, 2K-363/2011 ir kt.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. paaiškino, jog jis klonazepamą vartojo kaip raminamuosius vaistus. Kaltinamojo teigimu, jo psichika buvo įtempta, o šios tabletės jam padėdavo nurimti. Iš bylos medžiagos matyti, jog šių tablečių buvo rasta tik viena lizdinė pakuotė, taigi šių tablečių kiekis vienetais nebuvo didelis, tabletės nebuvo paruoštos dozėmis, tiesiog mėtėsi ant automobilio priekinio kilimėlio. Byloje nėra duomenų apie tai, jog T. K. šią psichotropinę medžiagą laikė turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, todėl esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms kaltinamojo T. K. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, jog teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, tam tikras kaltinamajame akte nurodytas veikos padarymo aplinkybes iš kaltinimo šalina, pastarosioms proceso metu nepasitvirtinus. Pažymėtina, jog T. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2015 m. liepos 17 d., apie 10 val., Justiniškių turgelyje, adresu Vilnius, Rygos g. 13A, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens nusipirkdamas už 15 eurų įgijo nemažiau kaip 0.058 g. psichotropinės medžiagos – klonazepamo. Kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.). Šioje byloje T. K. pateiktas kaltinimas neteisėtai įgijus anksčiau minėtos psichotropinės medžiagos tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu šios psichotropinės medžiagos laikymo faktu bei paties kaltinamojo parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis, kada tiksliai, kur, iš ko T. K. šią psichotropinę medžiagą įgijo, jos kainą kaltinamasis proceso metu nurodė skirtingai. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – psichotropinės medžiagos įgijimas nepagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl šalintinas iš T. K. pateikto kaltinimo. Juo labiau, kad jis šiuo konkrečiu atveju neturi esminės įtakos sprendžiant kaltinamojo T. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes T. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Nors ir nenustatyta, jog T. K., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė D. N. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, tai nešalina jo baudžiamosios atsakomybės už svetimo dokumento panaudojimą, neturint teisėto pagrindo. Iš kaltinamojo T. K. parodymų matyti, jog jis pripažįsta, jog panaudojo D. N. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, pateikdamas jį policijos pareigūnams. Teismo vertinimu, toks dokumento panaudojimas pripažintinas neteisėtu, kadangi T. K. aktyviais veiksmais bei suvokdamas faktą, kad jis neturi jokio teisinio pagrindo naudotis kito asmens vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu, panaudojo jį pateikdamas kaip savo jį tikrinusiems policijos pareigūnams.

Pažymėtina, jog T. K. buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 302 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, taikoma tais atvejais, kai: veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarytos versliškai, arba dėl šių veiksmų buvo padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, arba veikos dalyku buvo didelis kiekis tikrų dokumentų, antspaudų, spaudų ar griežtos atskaitomybės blankų. Nors T. K. buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 302 straipsnio 2 dalį, tačiau pažymėtina, jog pačiame kaltinime T. K. nebuvo inkriminuotas nei vienas BK 302 straipsnio 2 dalyje numatytas veiką kvalifikuojantis požymis, be to, teisiamojo posėdžio metu taip pat nebuvo nustatytas nei vienas iš minėtų veiką kvalifikuojančių požymių. Teismo vertinimu, valstybinis kaltintojas, kvalifikuodamas kaltinamojo veiksmus, apsiriko ir kaltinime nurodė ne tą BK 302 straipsnio dalį. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad T. K. padaryta nusikalstama veika – D. N. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo panaudojimas, neturint teisėto pagrindo, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, todėl kaltinamojo T. K. veika perkvalifikuotina iš BK 302 straipsnio 2 dalies į BK 302 straipsnio 1 dalį.

5. Dėl T. K. kaltės padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – 0.003 g. metamfetamino)

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo T. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaip jau buvo minėta, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, metamfetaminas yra psichotropinė medžiaga.

Kaltinamasis T. K. apklausiamas teisme savo kaltę dėl jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo pripažino ir paaiškino, jog buvo vasara, rugpjūčio 27 ar 28 d. Automobilyje „Ford Ccorpio“ buvo atliekama krata. Kai pavartoji amfetaminą, kad šiukšlės nepapultų, trauki per vatą ir išmeti tą maišiuką. Jis išmetė tą maišiuką į peleninę, ten jau buvo suvartota. Metamfetaminą pirko prieš tai, pirko apie 0,25 g., jį suvartojo. Kai vartodavo metamfetaminą, šiaip išmesdavo, o čia papuolė į peleninę arba gal pateko iš kokių pažįstamų, kurie dažnai jo automobilyje vartojo metamfetaminą. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esanys įrodymai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. S. parodė, jog automobilio apžiūros metu buvo pastebėti įvairiausi maišeliai, kilo įtarimas, kad tai narkotinės medžiagos. Liudytojas policijos pareigūnas P. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, taip pat parodė, jog apžiūrimame automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos. Be to, iš 2015 m. rugpjūčio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog pareigūnas V. S. pateikė 2015 m. rugpjūčio 27 d. automobilyje „Ford Scorpio” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rastus ir paimtus daiktus: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 3 polietileninius maišelius su baltos spalvos milteliais, 2 polietileninius maišeliai su baltos spalvos tabletėmis, 1 polietileninį maišelį su įsodrinta vata, geležinę beisbolo lazdą, du rusiškus automobilio valstybinius numerius K661co regionas 32, plastmasinį pistoletą su dėklu „ASG“, įrenginį vaizduojantį sprogmenį (t. 1, b. l. 149-151). Tuo tarpu iš specialisto išvados Nr. 140-(5392)-IS1-6397, be kita ko, matyti, kad ant plastikinio maišelio, 2015 m. rugpjūčio 27 d. rasto ir paimto paviršutinės apžiūros metu automobilyje „Ford Scorpio“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančiame T. K., vidinių paviršių esančių balstos spalvos miltelių likučių sudėtyje ir vatos tampone yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0.003 g. Ant dviejų plastikinių maišelių (paketas Nr. 0081578), 2.0 ml tuščio vienkartinio švirkšto (paketas Nr. 0081561), 2015 m. rugpjūčio 31 d. rastų ir paimtų apžiūros metu automobilyje „Ford Scorpio“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiame T. K., vidinių paviršių rasta psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai (t. 1, b. l. 163-165). Pirmiau aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog T. K. savo automobilyje išties laikė nurodytą psichotropinę medžiagą, kurią apžiūros metu rado pareigūnai.

Pažymėtina, jog teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, tam tikras kaltinamajame akte nurodytas veikos padarymo aplinkybes iš kaltinimo šalina, pastarosioms proceso metu nepasitvirtinus.

Visų pirma, pažymėtina, jog T. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2015 metų vasarą, Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens įgijo psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šioje byloje T. K. pateiktas kaltinimas neteisėtai įgijus anksčiau minėtos psichotropinės medžiagos vėlgi tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu šios psichotropinės medžiagos laikymo faktu bei paties kaltinamojo parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis, kada tiksliai, kur, už kiek ir iš ko T. K. šią psichotropinę medžiagą įgijo. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – psichotropinės medžiagos įgijimas nepagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl šalintinas iš T. K. pateikto kaltinimo. Juo labiau, kad jis šiuo konkrečiu atveju neturi esminės įtakos sprendžiant kaltinamojo T. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Antra, valstybinio kaltintojo formuojame kaltinime T. K. inkriminuotas BK 259 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyvusis požymis – gabenimas. Nagrinėjamoje situacijoje matyti, jog T. K. psichotropinę medžiagą laikė automobilio peleninėje, paties kaltinamojo teigimu, ten psichotropinė medžiaga galėjo atsirasti jam vartojant amfetaminą ir pašalinant kartu su šiukšlėmis į maišiuką, kurį jis išmtė į peleninę, todėl, teismo vertinimu, jo veiksmuose įžvelgti kontroliuojamų medžiagų gabenimo požymį, atsižvelgus į teismų praktikoje pateiktą šio požymio išaiškinimą, nėra teisinio pagrindo, taigi ši aplinkybė iš kaltinimo taip pat šalintina.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, pas T. K. rastas psichotropinių medžiagų kiekis neviršija nedidelio kiekio ribos, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Be to, konstatuotina, kad toks nedidelis kiekis psichotropinių medžiagų buvo skirtas asmeniniam kaltinamojo naudojimui, T. K. neturėjo tikslo jų platinti, kaltinamojo teigimu, psichotropinės medžiagos likučiai liko nuo šios medžiagos vartojimo. Teismo vertinimu, jokių įrodymų išvadai, jog kaltinamasis ketino šią medžiagą platinti, byloje nėra.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes T. K. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K–439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015). BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, asmuo pradeda naudoti fizinį smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad T. K. kaltė, padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis stovėjo su draugu Talino gatvėje, prie geležinių garažų. Privažiavo patruliai ir paprašė dokumentų, klausė, kieno automobilis. Sakė pareigūnams, kad automobilis jo. Jis neturėjo su savimi asmens tapatybės kortelės, nes ji buvo pas draugą. Draugas pareigūnams padavė ir savo, ir jo asmens tapatybės korteles, pareigūnai patikrino ir pradėjo automobilio apžiūrą. Apžiūros pradžioje pareigūnai automobilyje rado tris maišiukus su gliukoze po 0,5 kg. Pareigūnai klausė, kas tai yra, jis atsakė, kad tai gliukozė. Tuomet jam pareigūnas (lyg ir V. S.) trenkė iš kojos į šonkaulius, o draugą uždarė į automobilį. Pamatęs, kad prasidėjo smurtas, jis pradėjo bėgti iš tos vietos. Jį vijosi du pareigūnai, vienas ir kitas rėkė „stok, šausiu“. Jis nevykdė tokių nurodymų, įbėgo į masyvą ir pasislėpė tarp garažų. Slėpėsi ten apie 10-15 min., girdėjo, kaip vienas pareigūnas pasikvietė pastiprinimą. Vienas pareigūnas išėjo, o kitas liko. Nusprendė išlįsti pasižiūrėti, ar yra pareigūnas, ir pamatė kitą pareigūną, pradėjo bėgti tarp kitų masyvų. Pareigūnas jį vijosi, jis įbėgo į akligatvį. Jį surakino tas kitas pareigūnas (ne V. S.). O kai atėjo antras pareigūnas (V. S.), jiedu pradėjo jį spardyti, spardė apie 2-3 minutes, purškė balionėliu, apipurškė genitalijas, naudojo tazerį, kuris kažkodėl nesuveikė, visą kūną išpurškė balionėliu, baigė spardyti ir nutempė į automobilį. Kaltinamojo teigimu, pareigūnai meluoja, kadangi jis pareigūnui nespyrė ir nesipriešino. Pirmu momentu, kai jo draugą uždarė į automobilį, jį pasodino ant padangos, liepė sėdėti ir darė mašinos apžiūrą. Vienas rado gliukozę ir klausė, kas čia yra, pareigūnas iš karto spyrė į šonkaulius. Jis pareigūnui atgal nespyrė. Pamatęs, kad prasidėjo tokie dalykui, tuo metu, kai pareigūnas užėjo už mašinos, jis pradėjo bėgti. Sulaikymo metu jis irgi nieko nespardė, vykdė pareigūnų nurodymus, nespyrė jokiam pareigūnui. Jo manymu, pareigūnai susižalojo kojas spardydami jį, jis turi abdukcijas. Pareigūnams fiziškai jis nesipriešino. Net prie advokato jis sakė tyrėjai „juk žinote, kad nesipriešinau“, ji sako „žinau, kad nesipriešinai, bet aš nieko negaliu padaryti“. Jis nesispardė, buvo surakintas, nebent gal kažkaip netyčia užkabinti galėjo, nes jis vis dengėsi, gulėjo ant pilvo. Nežino, kurį pareigūną galėjo užkabinti gindamasis.

Taigi, nepaisant to, kad kaltinamasis neigia savo kaltę dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui, tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės, kadangi jo parodymai nėra visiškai nuoseklūs, jie neatitinka kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Pirmiausia pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. S. davė labai išsamius ir nuoseklius parodymus apie tai, kaip kaltinamasis, siekdamas išvengti sulaikymo, prieš jį panaudojo fizinį smurtą ir tokiais savo veiksmais padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. V. S. nuosekliai parodė, jog automobilio apžiūros metu radus įtartinus maišelius ir daiktus, kaltinamasis pašoko ir pradėjo bėgti link garažų. Kitą asmenį užrakinę automobilyje, jie pradėjo vytis kaltinamąjį, iškvietė pagalbą. Kaltinamasis perbėgo per žvyrkelį ir sustojo, pririnko akmenukų ir pradėjo tuos akmenis mėtyti į juos. Tada kaltinamasis peršoko tvorą, bėgo link masyvų, prasidėjo gaudynės. Ten buvo ir kitų žmonių, jie nurodinėjo, kur kaltinamasis nubėgo Vėliau kaltinamasis išlindo iš garažų su žalios spalvos metaliniu strypu, apie metrą dydžio, buvo labai agresyvus, gal pavartojęs, neadekvatus, nevykdė reikalavimų. Kaltinamasis įlindo į kažkokį tarpą, kur jau nebegalėjo bėgti. Porininkas pirmas atsirado prie kaltinamojo, o jis šiek tiek vėliau. Porininkas išsitraukė tazerį ir kadangi kaltinamasis į perspėjimus nereagavo, porininkas bandė šauti iš tazerio, tačiau jis nesuveikė. Kaltinamasis pasidarė dar agresyvesnis, pradėjo muštis, atsistojo į kovinę stovėseną. Kaltinamajam jis papurškė dujų, tačiau jos kažkaip kaltinamąjį nelabai veikė. Dujos buvo purškiamos tuomet, kai kaltinamasis buvo prispaustas prie garažo ir buvo panaudotas tazeris, kuris nesuveikė. Kaltinamasis priešinosi, jis su porininku bei kaltinamuoju nugriuvo ant žemės, gana ilgai ten griuvinėjo. Plyšo uniforma, tuo metu kaltinamasis smūgiavo ar su koja, ar kaip. Jis kaltinamajam grumtynių metu užsuko koją. Kai kaltinamasis apsivertė, jie kaltinamąjį prispaudė, o kaltinamasis jam sužalojo ranką. Šiaip ne taip kaltinamajam buvo uždėti antrankiai. Jie abu sėdėjo ant kaltinamojo, kuris agresijos metu vos nepakėlė jų į orą, buvo nežmoniškos jėgos, būdamas su antrankiais vėl bandė bėgti, vėl griuvo ant žemės. Kaltinamajam neišėjo antrankių uždėti ant kojų. Privažiavo kitas automobilis, į kurį jie įsodino kaltinamąjį ir grįžo į vietą. Nukentėjusiojo teigimu, įvykio metu jis patyrė traumą. Pažymėtina, jog visiškai analogiškus parodymus apie kaltinamojo T. K. veiksmus davė ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas P. P., kuris, be kita ko, parodė, kad kaltinamasis bėgdamas į juos mėtė akmenis, rado armatūrą ar vamzdį, bėgiojo su tuo vamzdžiu. Kaltinamasis buvo įspėtas dėl spec. priemonių panaudojimo, jo tazeris nesuveikė, todėl buvo panaudotos dujos. Buvo trise nugriuvę ant žemės, vartėsi, užlaužė kaltinamajam rankas, uždėjo antrankius. Jis pirmas prisivijo kaltinamąjį, pradėjo jį sulaikinėti, porininkas bėgo link jo. Kažuris iš jų panaudojo kaltinamajam dujas. Grumtynių metu kaltinamasis keletą kartų smūgiavo į koją porininkui, kuriam po sulaikymo skaudėjo čiurną, sužalojo riešą. Jei neklysta, kaltinamasis koja spyrė porininkui į koją. Kolega jam sakė, kad skauda koją, riešą, čiurną. Taigi nukentėjusiojo V. S. bei liudytojo P. P. parodymai esminėse aplinkybėse visiškai sutampa. Be to, tokius nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo V. Š. parodymai apie tai, kad kaltinamasis T. K. bėgo nuo policijos pareigūnų, mėtė į juos akmenis. Nors kaltinamasis T. K. parodė, kad pats policijos pareigūnas automobilio apžiūros metu jam sudavė smūgį, taip pat prieš jį smurtavo sulaikymo metu, tačiau tokie kaltinamojo parodymai nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais duomenimis. Antai liudytojas V. Š. parodė, kad savo akimis jis nematė, kad prieš T. K. policijos pareigūnai būtų vartoję smurtą. Be to, bylos nagrinėjimo metu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus buvo gauta informacija, kurioje nurodoma, kad prieš uždarant T. K. į areštinę, jis 2015 m. rugpjūčio 28 d. buvo apžiūrėtas areštinės medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojos. Apžiūros metu T. K. skundų sveikata neturėjo, nustatyti kairio skruosto, dešinio dilbio ir žasto paviršiniai odos nubrozdinimai, kitų sužalojimų jam nerasta (t. 3, b. l. 189-190). Teismo vertinimu, nurodyti odos nubrozdinimai T. K. galėjo atsirasti grumtynių metu, kadangi net ir patys pareigūnai nurodė, jog vyko grumtynės, jie su kaltinamuoju kelis kartus buvo nukritę ant žemės ir ten grūmėsi bei vartėsi. Visgi pateiktoje informacijoje nėra jokių duomenų apie tai, kad T. K. būtų buvę padaryti jo nurodyti sužalojimai. Be to, tiesiamojo posėdžio metu buvo paneigta kaltinamojo versija apie tai, kad jis prie advokato sakė tyrėjai „juk žinote, kad nesipriešinau“, o ji atsakė „žinau, kad nesipriešinai, bet aš nieko negaliu padaryti“, kadangi teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja (tyrėja) paaiškino, jog tai ji apklausinėjo kaltinamąjį T. K. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, ji kaltinamajam nesakė frazės „žinau, kad tu nieko nedarei“. Liudytojos teigimu, kaltinamajam ji sakė, kad jos ten nebuvo, ji nematė, kaip viskas vyko. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2015 m. spalio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad su specialistu R. R. buvo apžiūrėti V. S. medicininiai dokumentai ir duota išvada, kad V. S. nustatyta kairės plaštakos ir kairės čiurnos sumušimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo tiesioginio kieto buko daikto ar dėl šių sričių perlenkimo ar kryptelėjimo, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 188-189). Be to, bylos nagrinėjimo metu V. S. pateikė medicininius dokumentus, kuriuose taip pat užfiksuoti minėti sužalojimai (t. 3, b. l. 182-183). Teismo vertinimu, pirmiau aptartų įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad kaltinamojo T. K. veiksmais nukentėjusiajam policijos pareigūnui V. S., jo tarnybinių pareigų atlikimo metu, t. y. sulaikant kaltinamąjį, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis T. K. realizavo BK 286 straipsnyje numatytą objektyvųjį nusikalstamos veikos požymį – pasipriešino panaudodamas fizinį smurtą.

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, kaltinamojo T. K. veiksmai, t. y. spyrimas savo pareigas atliekančiam policijos pareigūnui į koją, taip sužalojant kairę plaštaką ir padarant kairės čiurnos sumušimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, laikytini pasipriešinimu valstybės tarnautojui panaudojant fizinį smurtą ir kvalifikuotini pagal BK 286 straipsnį.

7. Dėl T. K. atsakomybės pagal BK 302 straipsnio 2 dalį dėl svetimo dokumento įgijimo, laikymo ir panaudojimo, neturint teisėto pagrindo

Kaip jau buvo minėta analizuojant T. K. kaltę dėl ketvirtosios veikos, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas darė versliškai arba pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo didelį kiekį fizinio ar juridinio asmens antspaudų, spaudų, dokumentų ar griežtos atskaitomybės blankų, arba jeigu buvo padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui.

Pažymėtina, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką reglamentuojami BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamojo asmens teisių užtikrinimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-232/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-173/2014). Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

T. K. kaltinamas tuo, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė svetimą dokumentą – D. N. vadu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį panaudojo, pateikdamas minėtą dokumentą policijos pareigūnui kaip savo.

Kaip jau buvo minėta, BK 302 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos alternatyvios veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. parodė, kad už disponavimą klonazepamu jis buvo uždarytas areštinėje. Po to, kai atidavinėjo daiktus, atidavė ir D. N. pažymėjimą, jo (t. y. T. K.) asmens tapatybės kortelę ir likusius daiktus. Tas D. N. pažymėjimas vėl voliojosi automobilyje. Pareigūnams jis pateikė tik savo asmens tapatybės kortelę, o D. N. pažymėjimo nepateikė. Po to, kai jį paleido iš areštinės, jis ir toliau laikė tą vairuotojo pažymėjimą daugiau nei mėnesį laiko, nes negalėjo to Ž. surasti, kadangi jis ne vilnietis, o iš Jonavos. Vairuotojo pažymėjimą, išduotą D. N. vardu, jam atidavė pati tyrėja. Jis minėtą tyrėją informavo, kad Ž. pas jį paliko piniginę. Taigi, iš kaltinamojo parodymų bei kitos bylos medžiagos matyti, jog po to, kai jis 2015 m. liepos 17 d. neteisėtai panaudojo D. N. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, pateikdamas jį pareigūnui kaip savo, bei po to, kai buvo už šią bei kitą veiką sulaikytas, po sulaikymo tyrėja jam grąžino minėtą vairuotojo pažymėjimą, todėl pastarąjį T. K. ir toliau laikė automobilyje ir laukė, kol draugas Ž. jį pasiims. Tokie kaltinamojo parodymai yra iš esmės nuoseklūs bei nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad T. K. minėtą D. N. vardu išduotą pažymėjimą būtų įjijęs ir laikęs neteisėtai ir tai būtų suvokęs. Byloje nepaneigti kaltinamojo T. K. parodymai apie tai, kad vairuotojo pažymėjimą jam grąžino tyrėja, nors kaip tik tuo metu vyko tyrimas dėl to, kad T. K. galimai neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo būtent šį vairuotojo pažymėjimą. Vien tai, jog tyrėja grąžino T. K. ne jam priklausantį vairuotojo pažymėjimą, negali būti pagrindas traukti T. K. baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą kito asmens dokumento įgijimą ir laikymą. Kaip matyti iš pateikto kaltinimo, T. K. vairuotojo pažymėjimo įgijimo ir laikymo faktas tiesiog preziumuojamas, taigi kaltinimas šioje dalyje pagrįstas prielaidomis, o ne baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais, neginčijamais įrodymais. Taigi, konstatuotina, jog T. K. pateiktas kaltinimas neteisėtai įgijus bei laikius kito asmens dokumentą, nepasitvirtino.

Teismo vertinimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų ir dėl to, kad T. K. minėtą vairuotojo pažymėjimą 2015 m. rugpjūčio 27 d. būtų panaudojęs, pateikdamas jį policijos pareigūnui kaip savo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. paaiškino, kad policijos pareigūnai paprašė jo ir jo pažįstamo V. Š. pateikti asmens dokumentus, jis policijos pareigūnui pateikė tik savo asmens tapatybės kortelę, o D. N. vardu išduoto pažymėjimo jis jiems nepateikė, minėtas pažymėjimas „violiojosi“ automobilyje. Liudytojas V. Š., kuris, teismo vertinimu, davė nuoseklius ir nuoširdžius, vietomis netgi kaltinamajam nepalankius parodymus, parodė, jog kaltinamojo pasas buvo pas jį piniginėje, todėl jis pareigūnams padavė abu pasus. Liudytojo teigimu, T. K. pateiktas vairuotojo pažymėjimas buvo pas T. K. ar mašinoje. Prieš tai matė vairuotojo pažymėjimą automobilyje, jis neapžiūrėjo to pažymėjimo ir kaltinamasis jam neaiškino, iš kur tas pažymėjimas. Atrodo, jog pažymėjimą pareigūnai surado mašinoje. Jis pareigūnams jau buvo padavęs pasus ir buvo rastas pažymėjimas, tada kilo įtarimai. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo bei liudytojo parodymai esminėse aplinkybėse išliko nuoseklūs bei neprieštaraujantys vieni kitiems. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. S. ir P. P. parodė, kad kaltinamasis jiems pateikė ne savo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau visgi policijos pareigūnai negalėjo nuosekliai ir įtikinamai paaiškinti, kaip minėtas vairuotojo pažymėjimas pakliuvo tarp daiktų, kurie buvo rasti automobilyje ir nurodyti daiktų, dokumentų pateikimo protokole. Antai, iš 2015 m. rugpjūčio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog pareigūnas V. S. pateikė 2015 m. rugpjūčio 27 d. automobilyje „Ford Scorpio” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rastus ir paimtus daiktus: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotą D. N. vardu), 3 polietileninius maišelius su baltos spalvos milteliais, 2 polietileninius maišeliai su baltos spalvos tabletėmis, 1 polietileninį maišelį su įsodrinta vata, geležinę beisbolo lazdą, du rusiškus automobilio valstybinius numerius K661co regionas 32, plastmasinį pistoletą su dėklu „ASG“, įrenginį vaizduojantį sprogmenį (t. 1, b. l. 149-151). Taigi, šio protokolo duomenys visgi patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes, jog vairuotojo pažymėjimas buvo rastas automobilyje. Visgi esant prieštaravims, kurių teisiamojo posėdžio metu pašalinti nepavyko, taip pat vadovaujantis principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, jog byloje nėra įrodyta, kad T. K. 2015 m. rugpjūčio 27 d., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo D. N. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Pažymėtina, jog ir pats valstybinis kaltintojas prašė kaltinamąjį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, T. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 2 dalyje, išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pažymėtina, jog T. K. buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 302 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, taikoma tais atvejais, kai: veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarytos versliškai, arba dėl šių veiksmų buvo padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, arba veikos dalyku buvo didelis kiekis tikrų dokumentų, antspaudų, spaudų ar griežtos atskaitomybės blankų. Taigi, nors T. K. buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 302 straipsnio 2 dalį, tačiau pažymėtina, jog pačiame kaltinime T. K. nebuvo inkriminuotas nei vienas BK 302 straipsnio 2 dalyje numatytas veiką kvalifikuojantis požymis, be to, teisiamojo posėdžio metu taip pat nebuvo nustatytas nei vienas iš minėtų veiką kvalifikuojančių požymių. Teismo vertinimu, valstybinis kaltintojas, kvalifikuodamas kaltinamojo veiksmus, apsiriko ir kaltinime nurodė ne tą BK 302 straipsnio dalį. Visgi nustačius, jog T. K. veiksmuose nėra būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, teismas pažymi, jog kartu jo veiksmuose nėra ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

Dėl T. K. skirtinos bausmės

Teismas parinkdamas kaltinamajam T. K. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 59, 61 straipsnių nuostatomis. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei veikų stadiją – veikiant tiesiogine tyčia padaryti du baudžiamieji nusižengimai bei vienas nesunkus nusikaltimas, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, taip pat vienas nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, vienas nesunkus nusikaltimas valstybės tarnautojo veiklai bei vienas apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai, veikos baigtos. T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje numaytų nusikalstamų veikų lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. K. – yra teistas 11 kartų (t. 3, b. l. 23-30, 38-43), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 3, b. l. 18-22), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 3, b. l. 45), 2005 m. lapkričio 30 d. konsultuotas/gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (t. 3, b. l. 48), nedirbantis, duomenų apie legalų pragyvenimo šaltinį nėra, kaip ir duomenų, kad jis saistomas artimiais socialiniais ryšiais. Šie kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas bei jį patį apibūdinantys duomenys leidžia spręsti, kad jis yra linkęs elgtis priešingai nusistovėjusioms visuomenėje moralės ir teisės normoms, linkęs nusikalsti, todėl už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytus baudžiamuosius nusižengimus jam skirtinos arešto bausmės, o už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei minėtų straipsnių sankcijose numatyti šių bausmių rūšių vidurkiai. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį T. K. ir jo padarytas nusikalstamas veikas, tik tokios bausmės ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, T. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį bei 302 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, o po to ši subendrinta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu bendrintina apėmimo būdu su pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtomis arešto bausmėmis (kurios, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu keistinos į laisvės atėmimo bausmes) ir T. K. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir T. K. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, ją paskirtiant atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nuosprendį, taip pat laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. birželio 18 d. 22.00 val. iki 2015 m. birželio 19 d. 15.20 val. (t. 2, b. l. 93, 97), 2015 m. liepos 17 d. 17.40 val. iki 2015 m. liepos 18 d. 17.20 val. (t. 2, b. l. 106, 110), nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. 11.00 val. iki 2016 m. vasario 26 d. (t. 2, b. l. 131, 140-142, 147-149, 167).

T. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kadangi bausmę pradėjus skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepagrįstai būtų pasunkinta kaltinamojo (nuteistojo) teisinė padėtis, nes laikotarpis nuo nuosprendžio paskelbimo iki jo įsiteisėjimo nepatektų į paskirtos bausmės laikotarpį ir atitinkamai nepagrįstai pailgintų bausmės terminą, o apskundus nuosprendį galėtų viršyti likusią neatliktos bausmės dalį.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 43,83 Eur sumai dėl V. S. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 192-194), be to, nukentėjusysis V. S. pateikė 1000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 182).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje kaltinamąjį T. K. pripažinus kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, jam kyla pareiga atlyginti kilusią turtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į tai, jog byloje pateikti nukentėjusiojo gydymo išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jam priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodo, jog jam buvo padaryta fizinė ir moralinė žala, nes tarnybos metu buvo sužalotas, patyrė fizinį skausmą, kreipėsi į medikus. Be to, teisiamojo posėdžio metu V. S. paiškino, jog įvykio metu jis patyrė traumą, buvo nustatytas raiščių dalinis plyšimas, jau trys daktarai aiškino, kad trauma neišgydoma, atsiranda ir skausmai. Patyrė neturtinę žalą, kadangi negali pilnavertiškai sportuoti, pažaisti, turi galvoti, kaip vėl neišsukti kojos, kas rytą jaučia skausmą, daktarai paaiškino, kad trauma neišgydoma.

Nukentėjusiojo V. S. civilinis ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad nepaisant to, jog T. K. šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu pagal BK 286 straipsnį dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui V. S. panaudojant fizinį smurtą, tačiau vien šis faktas nesudaro vienareikšmio pagrindo išvadai, kad šiam pareigūnui kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala. Pažymėtina, kad neturtinė žala asmeniui padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia kančias ir išgyvenimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos 250 straipsnis neturtinės žalos sąvoką aiškina gana plačiai: tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau visais atvejais tokios žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti. Todėl teismas, nustatydamas tokios žalos dalyką, turinį ir dydį turi vadovautis bendraisiais principais ir kriterijais, ir atsižvelgti į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltės laipsnį ir pobūdį, civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo bei paties kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas bylai ir neturtinės žalos turiniui bei dalykui reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, privalu atsižvelgti ir į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus bei principus. Nukentėjusysis byloje pateikė lakonišką civilinį ieškinį, kuriame tiesiog nurodo, kad patyrė fizinę ir moralinę žalą bei prašo priteisti jam 1000 Eur. Teismo posėdyje V. S. nurodė, jog jis patyrė fizinį skausmą, nustatytas raiščių dalinis plyšimas, jau trys daktarai aiškino, kad trauma neišgydoma. Vis tik tokie V. S. teiginiai pagrįsti tik iš dalies. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. kairės plaštakos ir kairės čiurnos sumušimai, pasireiškę patinimu. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, jog nukentėjusysis V. S. patyrė kokią nors neišgydomą traumą su liekamaisiais reiškiniais. Pažymėtina ir tai, jog ir kaltinamajame akte kaltinamajam neinkriminuojamos nukentėjusiojo nurodytos sveikatos sutrikdymo pasekmės, kas leistų kaltinamojo veiką kvalifikuoti ir pagal kitus BK straipnius, susijusius su sveikatos sutrikdymu. Atkreiptinas dėmesys, jog nežymus sveikatos sutrikdymas V. S. pasireikškė minėtų kūno dalių patinimu, o toks sužalojimas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo manyti, jog nukentėjusiajam buvo sukeltos didelės fizinės kančios. Kartu teismas pažymi, kad nukentėjusysis V. S. yra policijos pareigūnas, kuris nusikalstamos veikos darymo metu atliko savo tiesiogines tarnybines pareigas ir kuriam jas vykdant yra keliami specialūs reikalavimai, kuriuos apsprendžia specialūs teisės aktai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad policijos pareigūnai tokiems atvejams (kovai su nusikalstamumu ir jų prevencija, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai ar apgynimui) yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, todėl jų veikla jau paties įstatymo leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos ir pan. Vertinant visas teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes akivaizdu, kad vien fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairės plaštakos ir kairės čiurnos čiurnos patinimais, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsirado neturtinė žala, kaltinamojo pasipriešinimas jokių akivaizdžiai neigiamų padarinių (turint galvoje specialų pareigūnų fizinį ir psichologinį pasirengimą specifiniam darbui) nukentėjusiajam nesukėlė. Įvykęs incidentas – normali profesinė pareigūno veiklos rizika, kuriai jis yra specialiai paruoštas psichologiškai, todėl vien deklaratyviais pareigūno pareiškimais tenkinti civilinį ieškinį teismas neturi teisinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslintas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisimo (t. 4, b. l. 16). Prašyme nurodyta, jog advokatas Ramūnas Vanagas teikia antrinę teisinę pagalbą T. K. baudžiamojoje byloje, be to, ikiteisminiame tyrime antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Ana Grinevič. Teisinės pagalbos išlaidos sudaro 385,04 Eur.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas.

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje baudžiamojoje byloje teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinamojo T. K. gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu, kadangi pareikšti kaltinimai dėl kelių nusikalstamų veikų, kaltinimas gana didelės apimties, pats kaltinamasis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nuolatinės gyvenamosios vietos (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu valstybei kilo pareiga užtikrinti kaltinamojo konstitucinę teisę į gynybą, kuri yra absoliuti bei negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Teismo vertinimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis bei jų priteisimas iš kaltinamojo, šiuo atveju, su minėtos teisės įgyvendinimu yra akivaizdžiai nesuderinamas, todėl pasinaudodamas diskrecijos teise, teismas konstatuoja, jog prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra atmestinas. Pozicijos, jog kaltinamojo gynėjo dalyvavimą pripažinus būtinu, nepriklausomai nuo jo valios, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K–322/2014).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

1) vokas, kuriame yra po tyrimo likę objektai prie specialisto išvados Nr. 140-(4190)-IS1-7598, vokas, kuriame yra po tyrimo likę objektai prie specialisto išvados Nr. 140-(6136)-IS1-6554, vokas, kuriame yra po tyrimo likę objektai prie specialisto išvados Nr. 140-(4552)-IS1-5050 ir dėžutė su po tyrimo likusiais objektais prie specialisto išvados Nr. 140-(5392)-IS1-6397, pagal kvitą B serija BBB Nr. 6PK000826 patalpinti saugojimui į Vilniaus apskr. VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 167) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

2) pneumatinis pistoletas CZ 75 D Compact rastas 2015 m. liepos 17 d. automobilyje ROVER 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pneumatinis pistoletas, rastas 2015 m. rugpjūčio 27 d. automobilyje Ford Scorpio, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kvitą B serija BBB Nr. OVS001613 patalpinti saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą (1 t., b.l. 172) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas.

3) beisbolo lazda, Rusijos valstybiniai numeriai (2 vnt.), ginklo dėklas, įrenginys vaizduojantis sprogmenį, rasti 2015 m. rugpjūčio 27 d. automobilyje Ford Scorpio bei peilis su dėklu, rasti 2015 m. birželio 19 d. automobilyje Citroen, pagal kvitą B serija BBB Nr. 6PK000886 patalpinti saugojimui į Vilniaus apskr. VPK saugojimo kamerą (t. 1 t, b. l. 177) – sunaikintini.

4) D. N. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

5) A. D. ir Z. D. pateiktas kompaktinis diskas su automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotu 2015 m. liepos 17 d. vaizdo įrašu, - paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 ir 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 307 straipsnio 1 ir 4 dalimis,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvidešimt penkių parų administracinį areštą.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvidešimt penkių parų administracinį areštą.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, T. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį bei 302 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir paskirti T. K. subendrintą vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtas arešto bausmes (kurios, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu keistinos į laisvės atėmimo bausmes) bausmių apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta subendrinus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį bei 302 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes ir T. K. paskirti galutinę subendrintą vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir T. K. paskirti galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nuosprendį, taip pat laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. birželio 18 d. 22.00 val. iki 2015 m. birželio 19 d. 15.20 val., nuo 2015 m. liepos 17 d. 17.40 val. iki 2015 m. liepos 18 d. 17.20 val., nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. 11.00 val. iki 2016 m. vasario 26 d., vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

T. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 2 dalį (2015 m. rugpjūčio 27 d. veika), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistas iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. K. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 43,83 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo V. S. civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) voką, kuriame yra po tyrimo likę objektai prie specialisto išvados Nr. 140-(4190)-IS1-7598, voką, kuriame yra po tyrimo likę objektai prie specialisto išvados Nr. 140-(6136)-IS1-6554, voką, kuriame yra po tyrimo likę objektai prie specialisto išvados Nr. 140-(4552)-IS1-5050 ir dėžutę su po tyrimo likusiais objektais prie specialisto išvados Nr. 140-(5392)-IS1-6397, pagal kvitą B serija BBB Nr. 6PK000826 patalpintus saugojimui į Vilniaus apskr. VPK saugojimo kamerą – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

2) pneumatinį pistoletą CZ 75 D Compact rastą 2015 m. liepos 17 d. automobilyje ROVER 220 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pneumatinį pistoletą, rastą 2015 m. rugpjūčio 27 d. automobilyje Ford Scorpio, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kvitą B serija BBB Nr. OVS001613 patalpintus saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

3) beisbolo lazdą, Rusijos valstybinius numerius (2 vnt.), ginklo dėklą, įrenginį vaizduojantį sprogmenį, rastus 2015 m. rugpjūčio 27 d. automobilyje Ford Scorpio bei peilį su dėklu, rastus 2015 m. birželio 19 d. automobilyje Citroen, pagal kvitą B serija BBB Nr. 6PK000886 patalpintus saugojimui į Vilniaus apskr. VPK saugojimo kamerą – sunaikinti.

4) D. N. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

5) A. D. ir Z. D. pateiktą kompaktinį diską su automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotu 2015 m. liepos 17 d. vaizdo įrašu, - palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.