Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-530-425/2019

2019 m. liepos 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Agromodera“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2397-277/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mikštas“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl ŽŪB „Agromodera“ nevykdomos taikos sutarties, patvirtintos Utenos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ŽŪB „Agromodera“ bendrą skolą 11985,56 Eur, kurią sudaro 11543,72 Eur įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, 400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 41,84 Eur negrąžinto žyminio mokesčio, įsipareigoja padengti UAB „Mikštas“ tokiomis sumomis ir terminais:

1.1. iki 2019-04-12 sumokėti 2000 Eur (ši suma buvo sumokėta prieš šalims pasirašant šią taikos sutartį);

1.2. iki 2019-04-31 sumokėti 2000 Eur;

1.3. iki 2019-05-31 sumokėti 2000 Eur;

1.4. iki 2019-06-30 sumokėti 2000 Eur;

1.5. iki 2019-07-31 sumokėti 2000 Eur;

1.6. iki 2019-08-31 sumokėti 1985,56 Eur.

2. Jeigu ŽŪB „Agromodera“ šios taikos sutarties 1 punkte nustatytais terminais neatlieka bet kurio mokėjimo ilgiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, laikoma, kad visų mokėjimų, išvardintų šios taikos sutarties 1 punkte, terminai yra suėję, ir ŽŪB „Agromodera“ atsiranda prievolė sumokėti UAB „Mikštas“ visas pagal šios sutarties 1 punktą nesumokėtas pinigų sumas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies įtvirtintą atsakovo teisę į teisingą teismą (teisingą bylos nagrinėjimą). Taip pat, dėl tokių pirmosios instancijos teismo veiksmų, byla buvo išnagrinėta neteisingai ir buvo priimtas neteisėta bei nepagrįsta nutartis, kadangi tokiais veiksmais pažeisti ir civilinio proceso principai. Negana to, dėl tokių pirmosios instancijos teismo veiksmų atsakovei nebuvo sudaryta galimybė nurodyti visas aplinkybes, susijusias su laikinomis taikos sutarties nevykdymo priežastimis bei pateikti savo teisinius argumentus ir prašymus dėl taikos sutarties vykdymo pakeitimo, kadangi šiuo metu atsakovė susiduria su laikinais sunkumais, dėl ko šiuo metu yra ruošiami dokumentai teismui dėl įmonės restruktūrizavimo proceso pradėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.

11. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė ir sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, 2019 m. birželio 11 d. nutartimi išduodamas vykdomąjį raštą dėl nevykdomos Utenos apylinkės teismo 2019-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2397-277/2019 patvirtintos šalių taikos sutarties dalies, kurioje UAB „Mikštas“ ir ŽŪB „Agromodera“ susitarė, kad ŽŪB „Agromodera“ UAB „Mikštas“ turi sumokėti 9985,56 Eur skolą, nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių proceso dalyvių lygiateisiškumą, rungimąsi bei išklausymo užtikrinimą; taip pat ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl visos taikos sutarties 1.2. – 1.6. punktuose nurodytos pinigų sumos išieškojimo iš atsakovės.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančias aplinkybes, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, atsakovės atskirąjį skundą, o taip pat atsiliepimą į jį, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnis), jos naikinti ar ją keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

13. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė, jog yra išduodamas vykdomasis raštas dėl nevykdomos Utenos apylinkės teismo 2019-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2397-277/2019 patvirtintos šalių taikos sutarties dalies, kurioje UAB „Mikštas“ ir ŽŪB „Agromodera“ susitarė, kad ŽŪB „Agromodera“ UAB „Mikštas“ turi sumokėti 9985,56 Eur skolą. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartyje įrašyta, kad vykdomasis raštas yra išduodamas dėl nevykdomos tarp šalių patvirtintos taikos sutarties dalies. Tarp šalių sudarytoje taikos sutartyje, kuri buvo patvirtinta pirmosios instancijos teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2019-05-02, numatyta, kad jeigu ŽŪB „Agromodera“ šios taikos sutarties 1 punkte nustatytais terminais neatlieka bet kurio mokėjimo ilgiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, laikoma, kad visų mokėjimų, išvardintų šios taikos sutarties 1 punkte, terminai yra suėję, ir ŽŪB „Agromodera“ atsiranda prievolė sumokėti UAB „Mikštas“ visas pagal šios sutarties 1 punktą nesumokėtas pinigų sumas (2 punktas). Taigi atsakovė, sudarydama tokią taikos sutartį, pati sutiko prisiimti tokius įsipareigojimus, dėl ko papildomai analizuoti atskirojo skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo neva nepagrįstai išduotu vykdomuoju raštu dėl visos neįvykdytos taikos sutarties dalies nėra teisinio bei faktinio pagrindo.

14. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o šios normos, vadovaujantis CPK 338 straipsniu, yra taikomos ir bylų dėl atskirųjų skundų nagrinėjimui. Atsižvelgiant į šias imperatyvias įstatymo nuostatas, atskirajame skunde keliamas naujas reikalavimas dėl pirmosios instancijos teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo peržengia šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas ir dėl to nėra plačiau nagrinėjamas.

15. Kaip matyti iš atskirojo skundo, esminis atsakovės argumentas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo yra tas, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės neinformavo apie 2019-06-03 ieškovės pateiktą naują pareiškimą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, kurio turinys skyrėsi nuo pirminio, t.y. 2019-06-03 pareiškimu buvo prašoma išduoti vykdomąjį raštą dėl šalių patvirtintos taikos sutarties 1.2 ir 1.3 punktuose numatytų sąlygų nevykdymo. Vertinant susiklosčiusią situaciją sutiktina su atsakovės argumentu, kad ji apie 2019-06-03 ieškovės pareiškimą informuota nebuvo, kadangi byloje išties nėra jokių duomenų apie šio ieškovės pateikto procesinio dokumento siuntimą atsakovei. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, priešingai nei tvirtina atsakovė atskirajame skunde, toks pirmosios instancijos veiksmas neleidžia konstatuoti esminių proceso principų pažeidimo ar atsakovės teisių suvaržymo.

16. Pažymėtina, kad atsakovės atstovui 2019-04-19 buvo išsiųstas neįsiteisėjusios elektroninės nutarties patvirtinti taikos sutartį tarp šalių nuorašas. Teismo nutartis patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį įsiteisėjo 2019-05-02. Pastarąja teismo nutartimi patvirtintoje šalių taikos sutarties 1 punkte buvo numatytas konkretus grafikas, pagal kurį atsakovė moka skolą ir kitas ieškovės patirtas išlaidas numatytomis sumomis ir terminais. Be to, tarp šalių buvo sutarta ir patvirtinta sąlyga, jog tuo atveju, jeigu ŽŪB „Agromodera“ šios taikos sutarties 1 punkte nustatytais terminais neatlieka bet kurio mokėjimo ilgiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, laikoma, kad visų mokėjimų, išvardintų šios taikos sutarties 1 punkte, terminai yra suėję, ir ŽŪB „Agromodera“ atsiranda prievolė sumokėti UAB „Mikštas“ visas pagal šios sutarties 1 punktą nesumokėtas pinigų sumas (2 punktas). Ieškovė 2019-05-15 kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pareiškime nurodė, kad atsakovė neįvykdė prisiimto įsipareigojimo ir iki 2019-04-30 nesumokėjo taikos sutartimi numatytos skolos dalies. Pirmosios instancijos teismas 2019-05-22 nutartimi nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos Utenos apylinkės teismo 2019-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2397-277/2019 patvirtintos šalių taikos sutarties 1.2. punkto, kuriame UAB „Mikštas“ ir ŽŪB „Agromodera“ susitarė, kad ŽŪB „Agromodera“ UAB „Mikštas“ iki 2019-04-31 turi sumokėti 2000 Eur skolą. Pirmosios instancijos teismo 2019-05-31 nutartimi, atsakovei pateikus atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo 2019-05-22 nutartis buvo panaikinta. Atsižvelgiant į tai, 2019-05-31 atsakovei buvo išsiųstas teismo pranešimas, kuriame buvo nurodoma, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose 2019-06-11 14 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas UAB „Mikštas“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl ŽŪB „Agromodera“ nevykdomos taikos sutarties, patvirtintos Utenos apylinkės teismo 2019-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2397-277/2019. Kartu teismo pranešime buvo nurodyta, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja, bet iki teismo posėdžio gali raštu nurodyti aplinkybes, dėl kurių nevykdoma taikos sutartis, ar pateikti įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Iki bylos nagrinėjimo atsakovė atsiliepimo teismui nepateikė, tačiau 2019-06-03 ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė dar vieną pareiškimą, kuriame papildomai nurodė, kad ŽŪB „Agromodera“ neįvykdė ir kito savo įsipareigojimo, t.y. iki 2019-05-31 nesumokėjo kitos skolos dalies. Tačiau, kaip matyti iš šio ieškovės pareiškimo turinio, pagrindas, kuriuo remiantis yra prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra būtent skolos dalies, kuri turėjo būti sumokėta iki 2019-04-31, nesumokėjimas, kadangi šios skolos dalies neapmokėjimas atitinka taikos sutarties 2 punkte numatytą sąlygą, t.y. ilgiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų bet kurio mokėjimo taikos sutarties 1 punkte nustatytais terminais neatlikimas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, iš esmės tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, taip pat nurodė bei vertino tik tai, kad pagal šalių taikos sutarties 1.2. punktą atsakovė ŽŪB „Agromodera“ iki 2019-04-31 turėjo sumokėti ieškovei UAB „Mikštas“ 2000 Eur, tačiau šios skolos nesumokėjo ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, todėl pagal taikos sutarties 2 punktą ŽŪB „Agromodera“ atsirado prievolė sumokėti UAB „Mikštas“ visas pagal šios sutarties 1 punktą nesumokėtas pinigų sumas.

17. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės 2019-06-03 pareiškime nurodyta informacija apie atsakovės iki 2019-05-31 neatliktą mokėjimą yra tik papildomi duomenys, kurie iš esmės rodo atsakovės veiksmų nevykdant šalių taikos sutarties tęstinumą bei sistemiškumą.

18. Dėl pirmiau išdėstyto apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės atskirojo skundo argumentais bei spręsti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės neinformavo apie pasikeitusias reikalavimo ribas ar naujus reikalavimus, o taip pat kad atsakovės procesinės teisės buvo esmingai pažeistos, dėl ko atsakovės atskirasis skundas yra atmetamas, kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Mikštas“ taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ŽŪB „Agromodera“ piniginių lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą 9985,56 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti.

20. Kaip pagrįstai nurodo pati ieškovė, CPK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Tačiau CPK 147 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kitose proceso stadijose pateikti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjami laikantis šiame skirsnyje nustatytų terminų ir tvarkos.

21. Kaip jau minėta pirmiau, nagrinėjamoje civilinėje byloje, kuri buvo iškelta pagal ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtinta šiuo metu įsiteisėjusia 2018-04-18 pirmosios instancijos teismo nutartimi. Taigi galima pagrįstai vertinti, kad ginčas iš esmės civilinėje byloje yra išspręstas, o šiuo metu nagrinėjamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra naujas materialinis ginčas tarp bylos šalių. Vertintina, jog šiuo metu yra sprendžiamas savarankiškas procesinis klausimas jau išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl ieškovės reikšto turtinio reikalavimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti nagrinėjamas.

22. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. atsakovės turto (piniginių lėšų) arešto, pažymėtina, jog iš pirmiau išdėstytų aplinkybių yra pagrindas spręsti, kad atsakovės veiksmai nevykdant sudarytos taikos sutarties sąlygų nėra atsitiktiniai. Šiuo atveju nėra paneigtos ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad ieškovei sutikus, jog atsakovė įmoką, kurią turėjo sumokėti iki 2019-04-31, galėjo sumokėti iki 2019-05-10, atsakovė šios įmokos vis tiek nesumokėjo, o taip pat nesumokėjo ir iki 2019-05-31 numatytą sumokėti skolos dalį. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškovės pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo; tvirtindama, kad turi finansinių sunkumų bei ketina kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo, nepateikia jokių įrodymų; taip pat nepateikė jokių duomenų, kad civilinio proceso dėl vykdomojo rašto išdavimo metu būtų sumokėjusi bent dalį mokėtinų įmokų, kurių terminas buvo suėjęs. Šios išdėstytos aplinkybės, kaip ir atsakovės atskirajame skunde išdėstytas reikalavimas pakeisti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo tvarką, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo pagrįstumas jau yra nustatytas, o nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, o taip pat į aplinkybę, kad ginčas tarp šalių dėl atsakovės nesumokėtos pinigų sumos nekyla, ieškovės prašymas tenkinamas ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštas neįvykdyto reikalavimo apimtyje (9985,56 Eur).

23. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė taikos sutarties projektus, šalių susirašinėjimą. Tačiau, įvertinus aplinkybę, kad tokie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas. Dėl to pateiktus įrodymus, kurie teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.

24. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, o taip pat tenkinus ieškovės reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 100 Eur advokato pagalbai bei 37,50 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2397-277/2019 nepakeistą.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iki teismo procesinio sprendimo įvykdymo areštuoti atsakovei ŽŪB „Agromodera“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), priklausančias ar (ir) pas trečiuosius asmenis esančias 9985,56 Eur dydžio pinigines lėšas. Leisti ŽŪB „Agromodera“ areštuotomis lėšomis atlikti tokias operacijas: 1) atsiskaityti su ieškove UAB „Mikštas“; 2) mokėti darbo užmokestį, neviršijant MMA vienam darbuotojui; 3) mokėti mokesčius į Valstybinio socialinio draudimo fondą; 4) mokėti į valstybės biudžetą nuo darbo užmokesčio apskaičiuojamą gyventojų pajamų mokesti; 5) mokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį; 6) mokėti mokestį į Garantinį fondą.

Nutarties nuorašą nusiųsti Turto areštų aktų registrui, ieškovei ir atsakovei, o įsiteisėjusios nutarties nuorašą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.

Priteisti ieškovei UAB „Mikštas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės ŽŪB „Agromodera“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme bei 37,50 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.