Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

2020-08-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-622-571/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-08-05
Bylos Nr.
A5.-622-571/2020
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00292-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vilma Gadiškienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. V.
Nukentėjusysis
J. T.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-622-571/2020
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00292-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 5 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė,sekretoriaujant Loretai Staknevičienei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus (toliau – VDI) atstovui G. D.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., jos atstovui advokatui A. M.,nukentėjusiajam J. T.,

teismo posėdyje ,žodinio proceso , tvarka išnagrinėjo V. V., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, kurioje ji kaltinamas padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. birželio 10 administracinio nusižengimo protokole, kurį surašė Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius G. D., nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė V. V. būdama atsakingu asmeniu, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, 2019 m. rugsėjo mėn. 12, 13, 14 dienomis leido dirbti UAB (duomenys neskelbtini) J. T. vairuotojo ekspeditoriaus darbą, kai darbuotojas būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, paklusdamas darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai, o būtent: J. T. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo mėn. 12, 13, 14 dienomis UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią ir jam priskirtą transporto priemonę Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ruošti išvykimui į kelione tikrinti transporto priemonės įrenginių veikimą, krovinių tvirtinimo elementų (diržų, atramų) komplektaciją, keisti elektros lemputes ir vykdyti kitus vairuotojo-ekspeditoriaus darbus, nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie dali sutarties su J. T. sudarymą ir jo priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas. Atsakomybė už šį nusižengimą numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad J. T. neliepė dirbti ir nežino ką jis darė. Nurodė, kad įmonės vadybininkas ruošia transporto priemones ir pastato transporto priemonės techniškai tvarkingas, paruoštas važiuoti. Kokį automobilį vairuos J. T. V. V. žinojo, kadangi jam buvo paduoti visi reikalingi dokumentai. Pinigų davė jam kaip dienpinigiams. Tachometro duomenys įrodo, jog tikrinti stabdžius reikalinga judėti su transporto priemone, tačiau iš pateiktų duomenų matyti jog transporto priemonė stovėjo vietoje. Rugsėjo 12 ir 13 d. transporto priemonė nejudėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodė, jog nežinojo ką darė J. T.. Transporto priemonė niekada nerakinama. Rakteliai paliekami automobilyje. Minėta transporto priemonė pirkta 2019 m. kovo mėnesį. Į pirmą reisą važiavo E. V., antras važiavo J. T.. Transporto priemonė buvo pilnai sutvarkyta, techniškai tvarkinga. J. T. buvo supažindintas su vairuotojo – ekspeditoriaus techniniais nuostatais pasirašytinai. J. T. pasakė pasitikrinti transporto priemonė dėl to, jog pasižiūrėtų ar yra reikiami raktai, medicininė vaistinėlė, ir kiti reikalingi daiktai kelionei. Šiuos veiksmus neliepė atlikti nurodytų laiku 12 d. vis tai galėjo atlikti ir 15 d. Kodėl J. T. įdėjo savo kortelę tachometrą pasakyti negali. J. T. buvo patarta 15 d. pasitikrinti automobilį prieš kelionę. Apie pirkinius JYSK parduotuvėje nieko nežinojo, sužinojo tik sugrįžus J. T., kai pateikė parduotuvės čekį. Dokumentą priedą išima vadybininkė, jį išima vadybininkė prieš kelionę. Šiuos duomenis išima pagal tachografo duomenis, kuriuos vadybininkei pateikė T . V. V. prašo administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašo prijungti prie bylos sąskaitą – faktūrą, UAB (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti jog pirkta žibintai, apie kuriuos kalbėjo J. T., jog jis juos keitė. Tokio žibinto kaina 13,90 Eur. Atstovas nurodo, jog nukentėjusysis dėl smulkmenų teikia čekius, tačiau už minėtus žibintus, kurių kaina nėra maža, neprašo atlyginti žalą. Taip pat posėdžio metu pristatė žibintus apie kuriuos yra kalbama, ir nurodė, jog atskirai šių žibintų, lempučių kaip sako nukentėjusysis, pakeisti neina, jie yra sujungti tarpusavyje ir keičiamas visas mazgas t. y. 4 vienetai. Atstovas teismo prašo nebausti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Atstovo nuomone visi įrodymai yra grindžiami tik vieno asmens paaiškinimais, kurie nesutampa. Be to tarp asmenų vyksta asmeniniai nesutarimai, ginčai darbo ginčų komisijoje, todėl teigia jog skundas parašytas V. V. atžvilgiu yra patarytas dėl asmeniškumų.

VDI atstovas G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog viso patikrinimo pradžia buvo gavus J. T. skundą. Sudarius darbo sutartį asmuo gali pradėti darbą ne ankščiau kaip kitą darbo dieną po sutarties sudarymo. Surašant protokolą rėmėsi skundu, J. T paaiškinimu, V. V. paaiškinimu ir kitais įrodymais. Tachometro duomenys parodo, jog J. T. buvo įsidėjęs vairuotojo kortelę ankščiau nei rugsėjo 15 d. Kad automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą, tai dar nereiškia jog transporto priemonė neturi kokių trūkumų, kuriuos reikėjo sutvarkyti prieš išvykstant. Darbo funkcijų atlikimo vieta yra automobilis. Darbdavys vadovaudamasis vidaus tvarkos taisyklėmis privalo darbuotojus supažindinti su darbo atlikimo tvarka ir funkcijomis. VDI atstovas prašo skirti V. V. administracinę nuobaudą, kadangi yra įrodyta, byloje esančiais įrodymais, jog J. T. dirbo nelegaliai.

Nukentėjusysis J. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo tris dienas nelegalų darbą. 12 d. buvo priimtas į darbą, buvo pasirašyta darbo sutartis, kuria jis buvo priimtas vairuotojo - ekspeditoriaus pareigoms nuo rugsėjo 15 d. E. V. jam nurodė, vykti kartu su juo į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, parodyti transporto priemonę. Nukentėjusysis nurodė jog jam buvo būtina susipažinti su autovežiu, kadangi kelyje nebus laiko tam atlikti. Rugsėjo 12 d. prie automobilio užtruko apie valandą laiko. Rugsėjo 13 d. ir 14 d. tikrino automobilio stabdžius. 15 d. V paskambino ir pasakė jog užsidegė stabdžių lemputė. V buvo atvykęs į Vokietiją ir pakeitė stabdžių kaladėles. Nukentėjusysis nurodė, kad įdėdamas savo kortelę į tachografą, atžymi savo darbo pradžią. 13 d. įvedė visus savo duomenis į tachografą ir atžymėjo savo darbo pradžią, nors jis buvo priimtas į darbą nuo 15 d. Grįžęs po reiso negavo darbo užmokesčio nei už minėtas tris dienas, nei aplamai už visą reisą. Už transporto priemonės patikrinimą 12, 13 ir 14 dienas žadėjo sumokėti. 12, 13 ir 14 pasitikrino visą transporto priemonę, ir stabdžius ir kabiną atsivertęs buvo ir 6 šonines lemputes. Trūko prie transporto priemonės tvirtinimo diržų, jas atvežė E. V.. Taip pat V atvežė ir antifryzą tepalą ir kitus skysčius. Transporto priemonės variklį buvo užkūręs bent 10 kartų. Lempučių pakeitė gal 6, jas atsivežė iš namų. JYSK prekes pirko nes nebuvo daiktadėžės ir kilimėlio. Darbdavys jam paaiškino jog jis turi išvažiuoti 15 d. į reisą. Vadybininkė išrašė priedą 13 d., dėl šio teiravosi kodėl darbo sutartis sudaryta nuo 15 d. jeigu priedas išrašytas nuo 13 d. Kelionės išlaidoms gavo 300 Eurų, kuriuos pasiėmė iš V kabineto. Likusių kelionės išlaidoms skirtų pinigų, nurodo, jog negrąžino darbdaviui. Nukentėjusysis nurodė, jog nuvykus prie transporto priemonės buvo pranešta sargam jog jis yra naujas vairuotojas, todėl vėliau jis netrukdomas galėjos nuvyti prie transporto priemonės. Posėdžio metu, nurodė, kad visos šoninių lempučių girlendos nekeitė, tenai buvo nutrūkęs laidas kurį jis sujungė. Nurodo jog keitė šonines stop lemputes, priekabos ir vilkiko. Nukentėjusysis teismo prašė priteisti už nelegaliai dirbtas dienas darbo užmokestį.

Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su J. T. jokių asmeniškumų neturi. UAB (duomenys neskelbtini) dirba vadybininku. Rugsėjo 12 d. jam paskambino J. T., susitarė važiuoti iki automobilių stovėjimo aikštelės. Jie kartu nevyko, atvažiavo atskirai. Pristatė sargui J. T.. Pristatė autovežį, nurodė jog autovežis yra naujas , visas sutvarkytas , tai yra techniškai tvarkingas. Aprodė J. T. autovežį. Nurodė J. T. jog yra trūkumai, trūksta diržų, skysčių kai kurių, vėliau viską parūpino. Trys, keturios dienos iki to, buvo pas mechaniką ir visi stabdžiai buvo sutvarkyti. 12 d. prie autovežio užtruko apie 20 - 30 minučių. Su J. T. nieko neaptarė apie diržų trūkumą. 13 d. buvo atvežti diržai. Nei 13 d. nei 14 d. J. T. prie autovežio nematė. J. T. pareigos buvo pasižiūrėti ar yra kokių trūkumų ar jų nėra. Tačiau liudytojas nurodė, jog jis žinojo, kad jokių trūkumų autovežis neturėjo. Liudytojo nuomone, visos lemputės autovežio degė, kadangi jis prieš kelias dienas su mechaniku buvo parvaręs autovežį į stovėjimo aikštelę, po remonto. Nurodė, kad hidraulinės sistemos neina patikrinti be specialios įrangos. Šio autovežio stabdžių kaladėlių nekeitė Vokietijoje. Vilkiko stabdžių kaladėlių, nepamena ar keitė Vokietijoje. Liudytojas teigė, jog negali pasakyti nuo kada turėjo pradėti dirbti J. T.. Apie tachometrą nieko negalėjo pakomentuoti. Kelionės pinigų, 300 eurų jis pats J. T. nedavė. J. T., mano jog turėjo į reisą išvykti 15 d. Liudytojas nurodė, jog J. T. nereikėjo nieko tikrinti autovežyje, nes viskuo buvo pasirūpina. Liudytojas nurodė, jog J. T. galėjo valandą prieš reisą pasitikrinti automobilyje ar neleidžia hidraulinės sistemos, ar padangose oro netrūksta ir kita. Kiekvienam autovežyje yra įdėta atsarginių lempučių. J. T. iš liudytojo nieko nereikalavo ir jam nieko nesakė. Stovėjimo aikštelėje, kurioje stovėjo autovežis, negalima remontuoti transporto priemonių.

Liudytoja Ž. B. nurodė, kad dirba UAB „EV transportas“. Su įmonės vadove santykiai labai geri. Įmonėje dirba vadybininke. J. T. įsidarbino įmonėje, prieš išvykstant gavo visas instrukcijas ir išvyko į reisą. Kelionės metu iš liudytojos gaudavo nurodymus, kur reikia nuvykti kur pasikrauti ir pan. Visą kelionės laikotarpį liudytoja turėjo prižiūrėti jo darbą. J. T. prieš išvažiuodamas visada klausinėjo kada galės išvykti. Atvyko penktadienį išsirašyti J. T. atostoginio lapo. Sekmadienį išvyko į reisą. Byloje pateiktas dokumentas priedas (b. l. 19) yra paruoštas pagal reglamentą ir jis įrodo, jog vairuotojas prieš išvykstant į kelionę ilsėjosi, nedirbo jokio kito darbo. Priede nurodyta data apriboja laiką nuo kada vairuotojas ilsėjosi. Lentelė yra iš valstybinės kelių transporto inspekcijos. Vairuotojas jai pasako kada ruošiasi įdėti kortelę į tachografą, nes vadybininkė tokių duomenų nemato. Visus dokumentus susijusius su kelione, liudytoja padavė J. T.. Kada tiksliai padavė jam dokumentus nepamena. Apie J. T. pasiruošimą darbui nieko nežino. J. T. ne vėliau kaip 13 d. turėjo įdėti vairuotojo kortelę į tachgrafą. Kada įdėti kortelę buvo sutarta bendru sutarimu. Po reiso grįžęs J. T. neatvežė savo išlaidų ataskaitų. Grasino įmonės vadovai susidorojimu. Kelionės metu duodant nurodymus J. T. jų neklausė, nurodė jo nemokyti, todėl vėliau liudininkė jam pradėjo nurodymus rašyti raštu. Lenkų kalba pateiktas įgaliojimas buvo surašytas tada, kai asmuo ateina tiesiogiai pas ją. Įgaliojime įrašyta data nereiškia, jog nuo šiuos datos pradėjo asmuo dirbti. Šis dokumentas reikalingas važiuojant Lenkijoje pateikti pareigūnams, jog asmuo įgaliotas vairuoti nurodytą transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Bylos duomenimis, 2019 m. rugsėjo 12 d. J. T. pasirašė darbo sutartį Nr. 53, su UAB „ (duomenys neskelbtini) įmonės direktore V. V.. Darbo sutartyje numatyta, kad J. T. priimamas dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo – ekspeditoriaus pareigoms. Sutartyje numatyta, jog J. T. pradeda dirbti nuo 2019 m. rugsėjo 15d. Taip pat darbo sutarties Nr. 53, 6 punkte, nurodyta, kad darbuotojas įsipareigoja laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų, darbų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos instrukcijų ir aplinkosaugos reikalavimų. UAB (duomenys neskelbtini)“ vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatuose Nr. 5, 8 punkte, nurodyta, kad vairuotojas – ekspeditoriaus turi būti gerai susipažinęs su paskirto automobilio eksploatacijos reikalavimais, mokėti lietuvių, rusų, anglų kalbas, tvarkyti krovinių gavimo, pervežimo ir atidavimo apskaitos dokumentus, tikrinti automobilio techninę ir sanitarinę būklę, nustatyti gedimus ir juos pašalinti, suteikti pirmąją pagalbą eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims. 14 punkte numatyta, kad prieš pradedant važiuoti patikrinti, ar transporto priemonė tvarkinga, joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės. Patikrinti ir įsitikinti, ar krovinių tvirtinimo elementai (diržai ir kt.) atitinka saugumo reikalavimus, ar jie yra nenusidėvėję, kokybiški.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiami šie laikotarpiai: 1) pasirengimas darbui darbo vietoje; 2) fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos; 3) kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas; 4) budėjimo laikas šio kodekso nustatyta tvarka; 5) kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas; 6) privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas; 7) prastovos laikas; 8) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos; 9) kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai.

Bylos duomenimis, vadovaujantis liudytojų parodymais, 2019 m. rugsėjo 12 d. J. T. nedirbo, tačiau susitiko su E. V., šis perdavė automobilio raktelius, parodė kur stovi transporto priemonė. 2019 m. rugsėjo 13 d. J. T. į transporto priemonės tachografą įdėjo savo vairuotojo kortelę, ko pasekoje buvo užpildytas priedas, vadovaujantis reglamentu Nr. 561/2006, kuriame numatyta, jog J. T. nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. atostogavo arba ilsėjosi. Šios aplinkybės įrodo, jog asmuo buvo transporto priemonėje, ruošėsi išvykimui į reisą. Teismo posėdžio metu ir savo skunde, J. T. nurodė, kad tvarkė transporto priemonę, tikrino ar veikia transporto priemonės stabdžiai, keitė 6 šonines lempeles, vėliau parodymus pakeitė ir nurodė jog keitė šonines stop lemputes. Šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Tačiau, teismas vertina jog yra įrodyta, jog J. T. ruošė transporto priemonę kelionei, pildė į transporto priemonę tepalus, pylė aušinimo skysčius , tai patvirtino liudytojo E. V. parodymai, nukentėjusiojo paaiškinimai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, darbo inspekcijoje duotas pirminis paaiškinimas (b. l. 4-5). Vadovaujantis DK 111 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pasiruošimas darbui darbo vietoje įskaičiuojamas į darbo laiką, todėl teismas vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia jog J. T. nuo 2019 m. rugsėjo 13 d., UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nelegaliai.

Pažymėtina, jog pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo priminiuose parodymuose pripažįsta, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. J. T. buvo nurodyta pasitikrinti transporto priemonę, nes rugsėjo 15 d. asmuo turės išvykti į reisą. Taip pat tuose pačiuose paaiškinimuose nurodoma, jog J. T. rugsėjo 12,13,14 d. nebuvo komandiruotėje, tik ruošė transporto priemonę kelionei. Taip pat asmuo pripažinęs, kad už išdirbtas 12,13,14 dienas J. T. nebuvo sumokėta. Vis tai įrodo, jog V. V., siekdama išvengti administracinės atsakomybės, pakeitė savo duotus pirminius parodymus. Nors net ir įmonės vairuotojo – ekspeditoriaus pareigybės aprašyme yra nurodoma, jos vairuotojas – ekspeditorius turi pasiruošti transporto priemonę, ją patikrinti, todėl teismo posėdžiuose duoti V. V. parodymai prieštarauja įmonėje nustatytiems vidaus tvarkos aktams.

Teismas konstatuoja, jog nėra įrodyta, kad J. T. techniškai tvarkė transporto priemonę, tačiau įrodyta, jog jis ruošėsi išvykimui į kelionę, kaip jau ankščiau minėto pildydamas įvairius skysčius į transporto priemonę ir kt. Todėl šios aplinkybės, jog asmuo neremontavo transporto priemonės, nepaneigia fakto, jog asmuo nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. dirbo nelegalų darbą.

Svarbu paminėti tai, kad teismo posėdžio metu V. V., nurodė jog VDI inspektoriai diktavo ką jai rašyti paaiškinimuose. Teismas, vertindamas tokią asmens poziciją, atkreipia dėmesį į tai, kad V. V. yra įmonės vadovė, dirbanti ir vadovaujantis įmonei ne vienerius metus, todėl suprato darbo inspekcijos užduodamų klausimų esmę ir prasmę, juolabt, kad duoti teisingus paaiškinius apie aukščiau minėtas aplinkybes jokių specialių žinių nereikia. Be to V. V. , rašydama paaiškinimą, jokių pastabų neišreiškė, tačiau asmuo savo parašu patvirtino surašytų paaiškinimų teisingumą. Dėl galimai netinkamo darbo inspekcijos pareigūno elgesio į jo vadovus nebuvo kreiptasi ir nesiimta jokių priemonių neva darytam poveikiui užfiksuoti. Teismas daro išvadą, jog VDI pareigūnas turimų įgaliojimų neviršijo ir elgėsi pagal nustatytas funkcijas. Byloje nėra jokių duomenų, kad VDI pareigūnas būtų šališkas ar turėtų kitų objektyvių priežasčių melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Tokių priežasčių nenurodė ir pats pažeidėjas ar jo atstovas. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant V. V. kaltės klausimą bei vertinant visų surinktų įrodymų visumą, minėtų asmenų rašytiniai paaiškinimai pripažįstami patikimu įrodymu.

Nustatytas faktines aplinkybes ir V. V. kaltę, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 20116795756, kuriame užfiksuota nusižengimo padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 2-3), V. V. paaiškinimas (b. l. 45), E. V. paaiškinimas (b. l. 6), J. T. paaiškinimas (b. l. 7-10), skundas Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriui (b. l. 11-16), kelionės išlaidos (b. l. 17-18), priedas (b. l. 19), Pažyma iš SODROS (b. l. 20), integracijos su VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatai (b. l. 21-22), Transporto priemonės registracijos liudijimas (b. l. 23-24), transporto priemonių stovėjimo aikštelės nuomos sutartis Nr. 2018/10/01-03 (b. l. 25-26), veiklos ataskaita (b. l. 27), prašymas dėl atlyginimo mokėjimo (b. l. 28), Darbo sutartis Nr. 53 (b. l. 29-31), vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginiai nuostatai Nr. 5 (b. l. 32-39), įsakymas dėl komandiruotės (b. l. 40), darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 41-42), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 43-44), LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus sprendimas dėl skundo (b. l. 45-46), V. V. darbų saugos pažymėjimo kopija (b. l. 47), ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Iš aukščiau išdėstytų įrodymų ir motyvų iš administracinio nusižengimo protokolo išjungtina tai, kad 2019-09-12 dieną J. T. dirbo, kadangi nelegalaus darbo požymių minėtą dieną nustatyta nebuvo, tačiau pačios veikos kvalifikavimui pagal ANK 95 str.1 dalį tai įtakos neturi, kadangi nustatyta , jog J. T. nelegaliai dirbo 2019-09-13 ir 14 dienomis.

Taigi, teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti byloje esančiais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymius.

V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-358-397/2019). Byloje nustatyta, kad J. T. nelegaliai dirbo trumpą laiko tarpą (2 dienas). Taigi šiuo atveju V. V. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasti atvejai, kuomet nelegalūs darbuotojai įmonėse dirba ilgą laiką, sistemingai, didelėmis apimtimis, yra nuslepiami mokesčiai ir pan. Nėra duomenų, kad V. V. atžvilgiu anksčiau būtų nustatyti nelegalaus darbo atvejai, ji anksčiau už analogiškus nusižengimus nėra bausta. Nepateikta duomenų, kad ji būtų buvusi bausta ir už kitokius administracinius nusižengimus, teista. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis nusižengimas buvo atsitiktinis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. V. skirtina mažesnė, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkyje numatyta bauda – 1 500 Eur. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Nukentėjusysis J. T., pateikė prašymą priteisti jam turtinę 60,42 Eur žalą, už nesumokėtą darbo užmokestį. J. T. prašymas dėl darbo užmokesčio priteisimo , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 8 dalimi, paliktinas nenagrinėtu ir nurodo, kad dėl nesumokėto darbo užmokesčio asmuo turi kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisiją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. V. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 20116795756. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nukentėjusiojo J. T. prašymą dėl darbo užmokesčio priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Vilma Gadiškienė