Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-10-06 · Civilinė byla Nr. 2-350-239/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-06
Bylos Nr.
2-350-239/2011
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01471-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Zaleckienė
Ieškovas
A. I.
Atsakovas
V. C., R. C.
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-350-239-2011m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03221-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1.; 116.5.
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. spalio 6 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,dalyvaujant ieškovui A. I.,ieškovo atstovui D. P.,

atsakovų V. C. ir R. C. atstovui advokatui I. D.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovams V. C., R. C. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 2010-03-23 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. JK-967) ir 2010-03-23 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. JK-968), pagal kurias atsakovė neatlygintinai perleido atsakovui atitinkamai 0,9506 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0393-4516, ir 0,6670 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0393-4785, esančius Jurgelionių k., Trakų r. sav., nuo jų sudarymo momento bei taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą R. C. grąžinti atsakovei V. C. minėtus žemės sklypus, taip pat, prašė nukreipti išieškojimą į šiuos žemės sklypus, vykdant ieškovo 139293 Lt piniginį reikalavimą.

Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė V. C. sudarė 2008-09-02 paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 36000 eurų, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2008-11-02 dienos. Suėjus sutarties įvykdymo terminui atsakovė paskolos negrąžino. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl pažeistų teisių gynimo, dėl to buvo išduotas Vilniaus apygardos teismo 2010-04-22 teismo įsakymas dėl 36000 eurų išieškojimo iš atsakovės V. C. ieškovui. Be to, atsakovė V. C. savo sūnui, t. y. atsakovui R. C., 2010-03-23 dieną padovanojo du žemės sklypus, esančius Jurgelionių k., Trakų r. sav., ir tokiu būdu, sumažino savo turtą neatlygintinai perleistų žemės sklypų verte, atitinkamai 1900 Lt bei 39400 Lt verte.

Ieškovas teigė, kad atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas nėra likvidus, t. y. nėra toks, kurį galima būtų realizuoti už rinkos ar mažesnę kainą per protingą laiko tarpą. Dalis atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl toks turtas (tiksliau jo dalis bendrojoje nuosavybėje) yra mažiau patrauklus pirkėjams. Atsakovei priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. 7954-0002-0175 nustatyta hipoteka, todėl išieškant iš šio turto, pirmumo teisę turės ne ieškovas A. I., o hipotekos kreditorius. Kitas atsakovės turtas, taip pat, nėra patrauklus pirkėjams. Antai, vykdant išieškojimą neįvyko varžytinės, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Be to, atsakovė turi ir kitų kreditorių, pagal kurių reikalavimus išieškojimas yra nukreiptas į šios atsakovės valdomą turtą. Ieškovui žinoma kitų atsakovės kreditorių reikalavimų suma yra 193380,50 Lt, kuri viršija viso šios atsakovės valdomo turto vertę.

Ieškovas taip pat nurodė, kad egzistuoja visos Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) ieškovas (kreditorius) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei (skolininkei), kuri kilo iš paskolos teisinių santykių pagal 2008-09-02 paskolos sutartį. Prievolės, o tuo pačiu ir reikalavimo, atsiradimo momentas yra 2008-11-02, t. y. iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos; 2) ginčijami dovanojimo sandoriai neabejotinai pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises, kadangi atsakovė, kaip skolininkė, sumažino savo turtą tiek, kad jo nepakanka ieškovo (kreditoriaus) reikalavimams patenkinti; 3) ieškovas pareiškė ieškinį teisme nesuėjus vienerių metų ieškinio senaties terminui; 4) atsakovė (skolininkė) neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, kadangi privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri gali būti nustatyta įstatymu, teismo sprendimu, kilti iš sutarčių ar skolininko sudarytų vienašalių sandorių, o atsakovė neturėjo ir negalėjo turėti pareigos padovanoti atsakovui, t. y. savo sūnui R. C. dviejų žemės sklypų; 5) atsakovė (skolininkė) žinojo, kad jos ir atsakovo sudaryti ginčo sandoriai pažeis ieškovo, kaip kreditoriaus, teises, nes suėjus paskolos grąžinimo terminui, ji suvokė, jog priverstinai vykdant prievolę bus nukreiptas išieškojimas į jos valdomą turtą, todėl ėmėsi nesąžiningų veiksmų – savo turto perleidimo, o tuo pačiu ir kreditoriaus galimybių patenkinti reikalavimą sumažinimo. Be to, atsakovė padovanojo atsakovui, būtent, pačius likvidžiausius ir rinkos požiūriu patraukliausius žemės sklypus, sau pasilikdama tik nelikvidų ir mažai vertingą turtą, iš kuriuo išieškoti praktiškai nėra jokių galimybių

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys apylinkės teismui neteismingas, nes atsakovui padovanotų žemės sklypų vertė yra per 350000 Lt, todėl ieškovas turėtų primokėti žyminį mokestį, o byla turėtų būti perduota Vilniaus apygardos teismui. Teigė, kad atsakovė savo sūnui atsakovui padovanojo žemės sklypus, unikalus Nr. 4400-0393-4516, ir unikalus Nr. 4400-0393-4785, esančius Jurgelioniu k., Trakų r. sav., neturėdama tikslo apsunkinti kreditorių galimybių išieškoti iš jos skolas. Žemės sklypų dovanojimo sandoriai tarp atsakovų buvo sudaryti 2010-03-23 dieną, t. y. dar iki to momento kai ieškovas su pareiškimu dėl teismo įsakymo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir buvo iškelta civilinė byla Nr. L2-5175-565/2010, kurioje buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2010-04-22 teismo įsakymas, kurio iš atsakovės ieškovui buvo priteista skola ir palūkanos. Be to, minėti žemės sklypai atsakovo nuosavybėn buvo perleisti dėl to, kad atsakovė, būdama vyresnė nei 45 metų amžiaus, neatitinka teisės aktuose įtvirtintų kriterijų, numatytų asmenims, galintiems pretenduoti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administruojamą Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų paramos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Siekdama plėtoti ir vystyti kaimo turizmą savo šeimos narių žemės valdose, atsakovė perleido nuosavybės teisę į minėtus žemės sklypus savo sūnui, t. y. atsakovui, tokiu būdu, sudarydama galimybę savo artimam šeimos nariui pretenduoti į paramą kaimo turizmo veiklai skatinti.Tą faktą, kad atsakovai siekė ne apsunkinti kreditorių galimybę išieškoti iš atsakovės skolas, o vystyti kaimo turizmo verslą ir gauti ženklią paramą verslo vystymui patvirtina ta aplinkybė, kad atsakovas dar 2010 m. vasario 15 d. su Viešąja įstaiga „Doctum“ sudarė sutartį Nr. 2010/0251, kurios pagrindu pavedė minėtam juridiniam asmeniui parengti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Šiai dienai minėtas juridinis asmuo yra parengęs verslo planą ir paruošęs pirminį paraiškos projektą, kurie artimiausiu metu bus teikiami nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovė pažymėjo, kad tikslingai padeda atsakovui plėtoti veiklą, kadangi yra suinteresuota pelninga savo šeimos narių veikla. Faktą, kad ginčijamos dovanojimo sutartys buvo sudarytos ne dėl akių ir nesiekiant pažeisti atsakovės kreditorių interesų, o realiam ir efektyviam ūkininkavimui, patvirtina VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ pažyma. Visos šios nurodytos aplinkybės yra itin reikšmingos vertinant ieškovo argumentus apie tariamą atsakovų nesąžiningumą ir kreditorių interesų pažeidimą. Atsakovė mano, kad ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo bei kitų actio Pauliana taikymo sąlygų.

Atsiliepimas

Atsakovai pažymėjo, kad perleidus aukščiau nurodytus žemės sklypus atsakovui atsakovės nuosavybės teise valdomo turto vertė yra daugiau nei pakankama atsiskaitymui su ieškovu, o ieškovo argumentai apie atsakovės valdomo nekilnojamojo turto vertę yra hipotetiniai ir nepagrįsti. Nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos privilegijos kreditoriui. Be to, ieškovas, nurodydamas, esą, atsakovės nuosavybės valdyto nekilnojamojo turto vertė iki 2010-03-23 sudarė apie 140 000 Lt yra nepagrįsti. Taip pat, visi ieškovo argumentai, susiję su tariama atsakovės dirbtinai ženkliai sumažinta turto verte turėtų būti atmesti. Iš paties ieškovo pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų apie atsakovės valdomą nekilnojamąjį turtą matyti, kad šiai dienai atsakovės valdomo nekilnojamojo turto vertė atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytą vidutinę rinkos vertę viršija 400 000 Lt. Reali šio nekilnojamojo turto vertė dar didesnė, o pateiktos UAB „Krivita“ ekspertizės išvados neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti įrodymai ir vertintinos kritiškai, kadangi neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytos formos, kuri numato, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas ir turto vertės nustatymo pagrindimas, o pateiktoje UAB „Krivita“ ekspertizės išvadoje tokio pagrindimo nėra. Be to, ieškovas, akcentuodamas tariamą ginčijamais dovanojimo sandoriais atsakovės turto vertės sumažėjimą, neįvertino to fakto, kad atsakovė nuosavybės teise valdo ne tik itin vertingą nekilnojamąjį turtą, bet ir kilnojamus daiktus bei pinigines lėšas. Tokiu būdu, atsakovų nurodytos aplinkybės, susijusios su dovanojimo sutarčių sudarymo tikslu, bei pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovo siekį vystyti šeimos valdomuose žemės sklypuose kaimo turizmo veiklą, paneigia CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją bei ieškovo argumentus apie atsakovės nesąžiningumą sudarant neatlygintinus sandorius su giminaičiu. Ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo, sudarant ginčijamas žemės sklypų dovanojimo sutartis su atsakovu. Kadangi ieškovo teiginiai yra abstraktūs, visi jo argumentai, susiję su tariamai tikslingu ir nesąžiningu atsakovės elgesiu kreditorių atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškinys tekintinas.

Motyvuojamoji dalis

CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė būtų apginta asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Taigi, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Taigi, šios bylos kontekste ieškovas turi įrodyti savo pagrindinio reikalavimo dėl atsakovų sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, taikant Actio Pauliana institutą, pagrįstumą. Įvertinus ieškovo reikalavimus, konstatuotina, kad bylos dalykas – Actio Pauliana instituto sąlygų buvimo arba nebuvimo nustatymas.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai sudarė 2010-03-23 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. JK-967), pagal kurią atsakovė neatlygintinai perleido atsakovui 0,9506 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0393-4516, esantį Jurgelionių k., Trakų r. sav., taip pat atsakovai sudarė 2010-03-23 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. JK-968), pagal kurią atsakovė neatlygintinai perleido atsakovui 0,6670 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0393-4785, esantį Jurgelionių k., Trakų r. sav. (toliau – Ginčo sutartys) (b.l. 6, 7, 138-140, 141-143). Dėl to šalių ginčo nėra.

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi, sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis tokio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-17/2006). Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas tik pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.

Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi, faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visetas yra šis: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-587/2008).

Minėta, kad actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t.y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Byloje yra kreditoriaus pareiga įrodyti, kad jis turi tokią, t.y. neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę ir kad ši egzistuoja, t. y. nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar jo dydį, ginčas turėtų būti nagrinėjamas iki sprendimo dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu. Įstatymu nedraudžiama šiuos reikalavimus nagrinėti vienoje civilinėje byloje. Teismas vienoje civilinėje byloje gali spręsti dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio skolą iš skolininko ir dėl reikalavimo panaikinti skolininko sandorį actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003).

Vilniaus apygardos teismo 2010-04-22 teismo įsakymu iš atsakovės V. C. ieškovui nutarta išieškoti 36000 eurų skolos, 2635 eurų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-04-21, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1317 Lt bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. L2-5175-565/2010; teisminio proceso Nr. 2-55-3-01471-2010-1) (toliau – Teismo įsakymas) (b.l. 36). Teismo įsakymas 2010-06-25 dieną įsiteisėjo. Taip pat, minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2011-01-26 nutartimi (toliau – Nutartis) buvo atsisakyta atnaujinti atsakovei (skolininkei) terminą pateikti prieštaravimus dėl Teismo įsakymo ir jos prieštaravimus atsisakė priimti (b.l. 144). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO esančių duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-21 nutartimi atsakovės (skolininkės) atskirasis skundas dėl Nutarties buvo netenkintas ir ši Nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2-1094/2011; teisminio proceso Nr. 2-55-3-01471-2010-1). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė įvykdė Teismo įsakymą, nėra. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei.

CK 6.66 straipsnio 1dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis, sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nustatinėjant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kurie nors ir nesukėlė skolininko bendro nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Disca Baltica“ v. UAB „Panevėžio balsas“, bylos Nr. 3K-3-420/2005). Kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme taip pat laikytinas ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Automašinų verslo centras v. UAB „Baltijos realizacijos centras“, bylos Nr. 3K-3-473/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. I. G., D. G., bylos Nr. 3K-3-497/2006) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-05-13 raštas Nr. (14.3)-46-19449 patvirtina, kad atlikus patikrinimą už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31 nustatyta atsakovės 548245,24 Lt mokestinė prievolė valstybei. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su atsakove sudarė 2011-04-19 susitarimą, pagal kurį atsakovės mokestinė prievolė valstybei sumažinta iki 200000 Lt sumos. Vėliau liko neįvykdyta atsakovės prievolė valstybei 199532,76 Lt sumoje, todėl buvo areštuotas jos 121934 Lt vertės turtas, kurio daliai jau yra nustatyta hipoteka. Taip pat, iš atsakovės turto vykdomas išieškojimas 328096,43 Lt sumai kitų kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-05-03 nutartimi atsakovė įpareigota per vieną mėnesį nuo nutarties gavimo dienos sumokėti 118927,66 eurų ir 135 Lt (b.l. 168).

Antstolės Marijos Lekstutienės 2010-12-21 pažyma apie vykdomuosius dokumentus patvirtina, kad tuo metu iš atsakovės vykdomas išieškojimas ieškovui pagal Teismo įsakymą. Taip pat minėta antstolė vykdo išieškojimus kitiems kreditoriams pagal tris vykdomuosius įrašus, kurių bendra suma 193470,50 Lt (b.l. 32).

Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė turi turto ar piniginių lėšų, kurių pakanka padengti turimus kreditinius įsipareigojimus kreditoriams ir valstybei, nėra.

Dėl išdėstyto ir įvertinus įrodymų tikėtinumo taisyklę, pagal kurią iš esamų įrodymų visumos labiau tikėtina, kad faktas buvo, negu nebuvo, darytina išvada, jog jau sudarant Ginčo sutartis atsakovė buvo nemoki, todėl Ginčo sutartys pažeidė kreditorių, tame tarpe ir ieškovo, teises.

Tačiau net ir padarius prielaidą, kad Ginčo sutarčių sudarymo metu atsakovė buvo moki, pažymėtina, jog kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (pvz., išnuomojo įkeistą butą, sutartimi nustatė servitutą ar uzufruktą ir pan.), ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje bylos Nr.3K-3-262/2008). \

Ginčo sutartimis atsakovė neatlygintinai perleido atsakovui du žemės sklypus, kurių bendra vidutinė rinkos vertė pagal Valstybės įmonės Registrų centras išrašus yra 41300 Lt (b.l. 6, 7). Taigi, atsakovė, sudarydama Ginčo sutartis, sumažino savo turto vertę 41300 Lt suma ir dėl to ieškovas šia apimtimi prarado galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Tokiu būdu, buvo pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės ir teisėti interesai.

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti nustatytas siekiant apsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą.

Ginčo sutartys sudarytos 2010-03-23 dieną. Ieškovas ieškinį atsakovams teisme pateikė 2010-12-27 (b.l. 1), todėl konstatuotina, kad ieškovas teisę pareikšti ieškinį dėl Ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu įgyvendino tinkamai ir senaties termino nepraleido.

Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų. Byloje jokių duomenų (teismo sprendimo ar sutarties ir pan.), patvirtinančių, kad jų pagrindu atsakovė privalėjo sudaryti Ginčo sutartis, nėra, todėl darytina išvada, kad atsakovė Ginčo sutarčių sudaryti neprivalėjo.

Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t.y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus.

CK 1.5 straipsnio 1dalis nustato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas taikomas kartu su teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1066/2002; 2002-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-990/2002). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Actio Pauliana institutą reglamentuojančiame CK 6.66 straipsnyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, sąžiningumas yra preziumuojamas, bet prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie vertintini kaip bendrosios taisyklės išimtys. CK 6.67 straipsnyje yra nustatytas baigtinis skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas, todėl nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. Nustačius CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant abiejų sandorio šalių – skolininko ir trečiojo asmens – nesąžiningumas preziumuojamas, įrodinėjimo našta, kad sandoris sudarytas nesiekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, tenka skolininkui ir trečiajam asmeniui, t.y. jie turi teisę teikti įrodymus, paneigiančius nesąžiningumo prezumpciją.

Ginčo sutarties šalys atsakovai yra artimieji giminaičiai (motina ir sūnus) (b.l. 138-140, 140-143), todėl byloje konstatuotina CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė ir atsakovų atžvilgiu taikytina nesąžiningumo prezumpcija.

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Kadangi Ginčo sutartys yra neatlygintini sandoriai, tai šios bylos kontekste sudarant Ginčo sutartis atsakovo sąžiningumas ar nesąžiningumas yra teisiškai nereikšmingas, todėl jo paaiškinimų dėl tikslų, dėl kurių jis siekė sudaryti Ginčo sandorius, teismas nevertina ir dėl jų nepasisako. Teismas kritiškai vertina atsakovės paaiškinimus, kad ji tikslingai padėjo ir padeda atsakovui plėtoti kaimo turizmo veiklą, nes ji suinteresuota pelninga savo šeimos narių veikla, ir tai nepaneigia jos nesąžiningumo prezumpcijos. Taip pat byloje esantis Tipinis verslo planas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ (b.l. 84-102), Paramos paraiška (b.l. 103-127), pažyma apie atsakovo ūkinio ūkį (b.l. 12) tik patvirtina, kad atsakovas verčiasi ūkininko veikla ir gauna ES numatytą paramą, tačiau nepatvirtina atsakovės sąžiningumo ir nepaneigia CK 6.67 straipsnyje numatytos jos atžvilgiu taikomos nesąžiningumo prezumpcijos.

Byloje kitų įrodymų, paneigiančių atsakovės nesąžiningumą sudarant Ginčo sutartis, nėra, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromos Ginčo sutartys pažeis ieškovo, kaip kreditoriaus, teises.

Minėta, kad tuo atveju, jeigu byloje nustatoma, jog kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turi tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas tik pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.

Ieškovas prašo taikyti restituciją – panaikinus Ginčo sutartis grąžinti žemės sklypus atsakovei ir nukreipti į juos išieškojimą pagal Teismo įsakymą. Taigi, konstatuotina, kad ieškovo tikslas – panaikinus Ginčo sutartis patenkinti jo reikalavimą pagal Teismo įsakymą.

Dėl nurodyto byloje nustatytinos visos sąlygos pripažinti negaliojančiomis Ginčo sutartis actio Pauliana pagrindu, todėl toks ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pripažinus sandorį negaliojančiu taikytinos jo negaliojimo teisinės pasekmės – Pripažinus Ginčo sutartis negaliojančiomis ab initio (nuo jų sudarymo momento), žemės sklypai grąžinti atsakovei. Grąžinus žemės sklypus atsakovei, į juos nukreiptinas išieškojimas vykdant Vilniaus apygardos teismo 2010-04-22 teismo įsakymą dėl ieškovo piniginių reikalavimų, pareikštų atsakovei.

Kiti šalių paaiškinimai ir pateikti įrodymai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistina 3239 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 619,50 Lt žyminio mokesčio ir po 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina 40,04 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 20,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK CPK 5, 93, 96, 177-178, 259, 260, 270 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2010-03-23 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. JK-967) kuria V. C. neatlygintinai perleido R. C. (R. C.) 0,9506 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0393-4516, esantį Jurgelionių k., Trakų r. sav., nuo jos sudarymo momento.

Pripažinti negaliojančia 2010-03-23 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. JK-968) kuria V. C. neatlygintinai perleido R. C. (R. C.) 0,6670 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0393-4785, esantį Jurgelionių k., Trakų r. sav., nuo jos sudarymo momento.

Taikyti restituciją – grąžinti 0,9506 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0393-4516, ir 0,6670 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0393-4785, esančius Jurgelionių k., Trakų r. sav., V. C..

Nukreipti išieškojimą į 0,9506 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0393-4516, ir 0,6670 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0393-4785, esančius Jurgelionių k., Trakų r. sav., vykdant Vilniaus apygardos teismo 2010-04-22 teismo įsakymą (civilinė byla Nr. L2-5175-565/2010).

Priteisti iš V. C. ir R. C. iš kiekvieno po 1619,50 Lt bylinėjimosi išlaidų A. I..

Priteisti iš V. C. ir R. C. iš kiekvieno po 20,02 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Nijolė Zaleckienė