- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-1515-513/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-283-867/2019 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų išsprendimo, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei J. S. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei ir klausimų išsprendimo, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. S. prašė nutraukti santuoką su atsakovu A. S. dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu turėtas pavardes, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, nustatyti, kad atsakovo bendravimas su dukromis vyks šalių susitarimu, nuo ieškinio pareiškimo dienos iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai P. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 625,00 Eur per mėnesį, o nepilnametei dukrai S. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 352,00 Eur per mėnesį iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ją, priteisti vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos, tai yra 3 605,00 Eur, santuokos metu įgytą transporto priemonę po santuokos nutraukimo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui iš jos priteisti 150,00 Eur piniginę kompensaciją, priteisti jai iš atsakovo 150,00 Eur kompensaciją už sumokėtą automobilio saugojimo mokestį ir kelionę Vilnius–Druskininkai – Vilnius–atsiimant automobilį, priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas A. S. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti santuokos metu turėtas pavardes, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš jo išlaikymą vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, paskirti ieškovę vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja, prašė nustatyti jo ir dukterų bendravimo tvarką pagal jo pateiktą siūlymą, prašė santuokos metu įgytą automobilį po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei, o iš ieškovės jam priteisti 600,00 Eur piniginę kompensaciją, pripažinti 79 000,00 Eur pinigines lėšas, gautas 2018-05-18 už parduotą nekilnojamąjį turtą, bendrąja jungtine jo ir ieškovės nuosavybe ir iš ieškovės jam priteisti 21 500,00 Eur kompensaciją, nustatyti 6 mėnesių terminą susitaikyti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies – ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliktos santuokos metu turėtos pavardės, ieškovei iš atsakovo priteistas 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatyta, kad atsakovas su vaikais bendrauja geranoriškai tėvų susitarimu iš anksto su ieškove suderintu laiku, iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams, mokamas periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kas metai indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iš atsakovo priteista po 354,78 Eur išlaikymo įsiskolinimo kiekvienai dukrai, nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja paskirta ieškovė, po santuokos nutraukimo ieškovei J. S. asmeninės nuosavybės teise priteista transporto priemonė, iš ieškovės atsakovui priteista 210,00 Eur kompensacija už ieškovei tenkančio turto didesniąją dalį, iš atsakovo ieškovei priteista 105,00 Eur kompensacija už sumokėtą automobilio saugojimo mokestį, iš ieškovės atsakovui priteista 7 113,64 Eur kompensacija už 2018-05-18 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi parduotą šalių nekilnojamąjį turtą. Kitos ieškinio ir priešieškinio dalys atmestos, ieškovei iš atsakovo priteistas 2 073,60 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsakovui iš ieškovės priteistas 354,45 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
4. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir įvertinęs įrodymų visumą darė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – alkoholio vartojimo, smurtavimo prieš sutuoktinę, neatsakingo požiūrio į šeimą ir nenoro ją išsaugoti (CK 3.60 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis). Taip pat teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
5. Nekilus ginčui teismas paliko šalims jų santuokos metu turėtas pavardes, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir vaikų bendravimo tvarką su atsakovu. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo vaikams dydžio teismas vertino tėvų turtinę padėtį ir vaikų poreikius, konstatavo, kad po 180 Eur per mėnesį yra proporcingas ir pagrįstas dydis, taip pat iš atsakovo, nustatęs, kad šalys atskirai pradėjo gyventi 2018-03-04, nuo šios datos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos 2018-06-03 priteisė išlaikymo įsiskolinimą.
6. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad tuo metu, kai šalys jau kartu nebegyveno, ieškovė buvo davusi atsakovui jai priklausančią transporto priemonę, o šis ją perdavė savo draugui, dėl kurio neteisėtų veiksmų buvo padarytas administracinis nusižengimas ir ieškovei priklausanti transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę, ieškovei iš atsakovo priteisė 105,00 Eur kompensaciją už sumokėtą automobilio saugojimo mokestį.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kartu nuo 2008 metų, santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Šalys 2018-05-18 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą, pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, pastatą – pirtį už 79 000,00 Eur. Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.1., 4.1.2., 4.1.3., 4.1.4., 4.1.5. punktuose nurodyta, kad J. S. už parduotą nekilnojamąjį turtą gavo 61 000,00 Eur, o A. S. 18 000,00 Eur. Sutarties 6.1.1. punktu šalys pareiškė ir pripažino, jog parduodamas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso J. S. nuo 2007-05-09, o pastatas-vienbutis gyvenamasis namas ir pastatas-pirtis, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. S. ir A. S. pagal sutarties 2.2.– 2.4. punktuose nurodytus nuosavybės teisės įregistravimo dokumentus. Sutarties 2.3. ir 2.4. punktuose nurodyta, kad pastatas-vienbutis gyvenamasis namas ir pastatas-pirtis nuosavybės teise priklauso J. S., įregistravimo pagrindas – Statybos inspekcijos tarnybos 2009-08-11 pažyma Nr. (100)-11.22-319. Teismas nustatė, kad žemės sklypo įsigijimui ieškovei SEB bankas 2007-05-03 suteikė 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) vartojimo kreditą iki 2012-05-02, kurį ieškovė grąžino 2008-11-20. Nors atsakovas teigė, kad kredito grąžinimui iki santuokos sudarymo ieškovei davė pinigus, teismas konstatavo, kad šie atsakovo teiginiai nepagrįsti rašytiniais įrodymais, ir, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovės darbo užmokestis 2008 metais vidutiniškai sudarė 817,65 Eur (2 823,18 Lt) per mėnesį, tai, kad ieškovė tuo metu gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, išlaikytinių neturėjo, darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad lėšos, skirtos šiam žemės sklypui įsigyti (išmokėtas vartojimo kreditas su palūkanomis), buvo bendroji dalinė šalių nuosavybė.
8. Teismas nustatė, kad 2009-05-06 ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą už 52 131,60 Eur (180 000,00 Lt), kuris buvo įkeistas akcinei bendrovei SEB bankui, todėl grąžinus 29 619,34 Eur (102 269,67 Lt) kreditą ieškovei liko 22 512,26 Eur suma. 2009-08-11, t. y. iki šalių santuokos sudarymo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamentas ieškovei išdavė pažymą apie gyvenamojo namo statybą, kurioje nurodyta, kad pažymos išdavimo metu namo baigtumas yra 90 procentų, o pirties – 99 procentai. Teismas konstatavo, kad pardavus butą gautos piniginės lėšos, likusios padengus buto kreditą, t. y. 22 512,26 Eur, buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai ir atsakovas šių aplinkybių neginčijo. 2009-09-07, t. y. iki šalių santuokos sudarymo, tarp ieškovės ir „DnB Nord“ banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2418-2009-58678 dėl 17 377,20 Eur kredito, skirto gyvenamojo namo su priklausiniais įrengimui. Teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad šis kreditas buvo mokamas šalių santuokos metu, baigtas mokėti 2018-03-30. Teismas nustatė, kad atsakovas savo darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, taip pat santuokos metu remontavo automobilius, juos parduodavo, kelis mėnesius dirbo užsienyje, gautą atlyginimą pervesdavo ieškovei, iš viso pervedė jai 5 833,60 Eur, už nekilnojamojo turto pardavimą prašė 18 000,00 Eur, todėl šią sumą ir gavo.
9. Teismas nurodė, jog ieškovė ir atsakovas, gyvendami iki santuokos sudarymo, rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties nebuvo sudarę, tačiau tarp šalių egzistavo susitarimas sukurti bendrą nuosavybę abiejų bendriems poreikiams tenkinti. Teismas nustatė, kad šalys bendrai sprendė namo statybos ir gyvenimo klausimus tiek iki santuokos sudarymo, tiek santuokos metu, darė išvadą, kad ieškovė ir atsakovas jau 2008 metais tvarkė bendrą ūkį, ginčo turtas – gyvenamasis namas ir pirtis – buvo pradėti kurti ir sukurti sudėjus jų bendras lėšas ir bendru abiejų darbu, todėl pripažino šį turtą bendrąja daline nuosavybe (CK 4.73 straipsnis, 6.971 straipsnis), tačiau konstatavęs, kad nesant pagrindo pripažinti, kad lėšos, skirtos žemės sklypui įsigyti, t. y. išmokėtas vartojimo kreditas su palūkanomis, kuris sudaro 6 260,47 Eur, buvo bendroji dalinė šalių nuosavybė bei tai, kad dalis piniginių lėšų, t. y. 22 512,26 Eur, gautų pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, buvo panaudota šalių nekilnojamojo turto kūrimui, konstatavo, kad yra pagrindas paneigti CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog šalių įnašai sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę buvo lygūs. Teismas nurodė, kad namas baigtas įrengti santuokos metu, todėl dalytinas kaip sutuoktinių turtas, tačiau įvertinus aplinkybę, kad ieškovės įnašas buvo didesnis, konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą pripažinti pinigines lėšas – 79 000,00 Eur, gautas pardavus žemės sklypą, pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą ir pastatą-pirtį, bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe ir iš ieškovės priteisti atsakovui 21 500,00 Eur kompensaciją, tačiau tenkino atsakovo reikalavimą iš dalies ir priteisė jam 7 113,64 Eur ((79 000,00 Eur – 22 512,26 Eur – 6 260,47 Eur)/2 – 18 000,00 Eur) kompensacija.
10. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto automobilio vertės, teismas nurodė, kad 2016-11-29 šalys jį įsigijo už 300 Eur, papildomų įrodymų dėl automobilio vertės šalims nepateikus, įvertinęs rinkoje parduodamų tų pačių gamybos metų tokios pačios markės automobilių kainos vidurkį, teismas nusprendė, kad šalims priklausančio automobilio vidutinė rinkos vertė galėtų būti 420,00 Eur ir jį priteisęs ieškovei, iš jos atsakovui priteisė 210 Eur kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė J. S. (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria iš jos atsakovui priteista 7113,64 Eur kompensacija už 2018-05-18 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi parduotą nekilnojamąjį turtą ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl ginčijamoje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
13. Apeliantė argumentuoja, jog 2009-08-11, t. y. dar iki šalių santuokos sudarymo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamentas ieškovei išdavė pažymą apie gyvenamojo namo statybą, joje nurodyta, kad pažymos išdavimo metu namo baigtumas yra 90 procentų, o pirties – 99 procentai. Nurodo, kad teismas pagrįstai vertino, jog pardavus butą gautos piniginės lėšos, likusios padengus buto kreditą, 22 512,26 Eur, buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai ir atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Be to, ji 2009-09-07, t. y. iki santuokos sudarymo, iš „DnB Nord“ banko gavo 17 377,20 Eur kreditą gyvenamojo namo įrengimui. Argumentuoja, jog šios aplinkybės įrodo, kad jos valia buvo įgyti ginčo turtą asmeninės nuosavybės teise.
14. Namo pardavimo sutartyje abi šalys nurodė už turto pardavimą gautus pinigus pervesti į jų atskiras sąskaitas jų aptartomis dalimis ir ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas tokiu būdu pasidalijo ginčo turtą ir jokios papildomos kompensacijos atsakovui priteisti nebuvo teisinio pagrindo. Toks sutarties aiškinimas atitinka įstatyme nurodytus sutarčių aiškinimo kriterijus (CK 6.193 straipsnis), o 2018-05-18 ginčo nekilnojamojo turto sutartis yra patvirtinta notaro. Pažymi, kad priimdamas 18000 Eur kompensaciją iš esmės sutiko su ieškovės jam pasiūlytos kompensacijos dydžiu, nors ji neprivalėjo atsakovui mokėti jokios kompensacijos už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą. Netinkamai įvertinęs bylos įrodymus ir priteisdamas papildomą kompensaciją pirmosios instancijos teismas nesilaikė įstatyme numatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir pažeidė jos teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Argumentuoja, kad apeliantės skundžiamos pirmosios instancijos išvados yra išsamios ir motyvuotos, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius pateiktus įrodymus. Teigia, jog neginčijo didesnio ieškovės įnašo įsigyjant bendrąją nuosavybę, tačiau argumentuoja, kad sudarydami notarinę santuokoje įsigyto turto pardavimo sutartį nenurodė, kad šia sutartimi už perleidžiamą turtą gaunamas pinigines lėšas pasidalija kaip bendrąjį jungtinį sutuoktinių turtą, todėl ieškovės pozicija tvirtinant priešingai yra neteisinga ir šiurkščiai pažeidžia jo teises. Pažymi, kad nors 2009-09-07, t. y. iki šalių santuokos sudarymo, tarp ieškovės ir tuometinio „DnB Nord“ banko (dabartinis Luminor bank, AS, Lietuvos filialas) buvo sudaryta kreditavimo sutartis dėl 17 377,20 Eur kredito, skirto gyvenamojo namo įrengimui, kredito šeimos gyvenamojo būsto įrengimui įmokos bankui buvo grąžinamos santuokos metu iš abiejų sutuoktinių lėšų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą, o turto pirkimo–pardavimo sutartis negali būti tapatinama su santuokoje įsigyto turto pasidalijimo sutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
18. Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos atsakovui priteista 7113,64 Eur kompensacija už 2018-05-18 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi parduotą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies ir konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai pagrįsti.
19. Nustatyta, kad 2007-05-09 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2706-7 ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, kurio įsigijimui SEB bankas 2007-05-03 jai suteikė 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) vartojimo kreditą iki 2012-05-02 (e. bylos t. 3, b. l. 70–83). Kreditą ieškovė grąžino anksčiau vartojimo kredito sutartyje numatyto termino, t. y. 2008-11-20 (e. bylos t. 4, b. l. 70; t. 5, b. l. 105–109). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės pajamos tuo metu buvo pakankamomis ir ji galėjo grąžinti likusią vartojimo kredito dalį. Be to, ieškovė 2009-05-06 pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą už 52 131,60 Eur (180 000,00 Lt), grąžino bankui buto įsigijimui suteikto kredito nesumokėtą likutį – 29 619,34 Eur (102 269,67 Lt), o likusią 22 512,26 Eur sumą panaudojo gyvenamojo namo statybai, kurio baigtumas 2009-08-11 buvo 90 proc., o pirties –99 proc. (e. bylos t. 3, b. l. 89–91, 920. Ieškovei 2009-09-07 „DnB Nord“ bankas suteikė 17 377,20 Eur kreditą, skirtą gyvenamojo namo su priklausiniais ar be jų įrengimui (e. bylos t. 4, b. l. 45–58). Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad šis kreditas buvo mokamas šalių santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), metu, baigtas mokėtas 2018-03-30.
20. Nustatyta, kad šalys 2018-05-18 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą, pastatą-–vienbutį gyvenamąjį namą, pastatą-pirtį už 79 000,00 Eur. Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.1., 4.1.2., 4.1.3., 4.1.4., 4.1.5. punktuose nurodyta, kad J. S. už parduotą nekilnojamąjį turtą gavo 61 000,00 Eur, o A. S. – 18 000,00 Eur. Sutarties 6.1.1. punktu šalys pareiškė ir pripažino, jog parduodamas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso J. S. nuo 2007-05-09, o pastatas-vienbutis gyvenamasis namas ir pastatas-pirtis, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. S. ir A. S. pagal sutarties 2.2.– 2.4. punktuose nurodytus nuosavybės teisės įregistravimo dokumentus (e. bylos t. 1, b. l. 57–69).
21. Atsakovas prašė pripažinti 79 000,00 Eur pinigines lėšas, gautas 2018-05-18 už parduotą nekilnojamąjį turtą, bendrąja jungtine jo ir ieškovės nuosavybe ir iš ieškovės jam priteisti 21 500,00 Eur kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iki santuokos sudarymo, šalims gyvenant kartu nuo 2008 metų, tarp šalių egzistavo susitarimas sukurti bendrą nuosavybę jų abiejų bendriems poreikiams tenkinti ir pripažino šalių parduotą gyvenamąjį namą su pirtimi bendrąja nuosavybe, tačiau įvertinęs, kad ieškovės įnašas sukuriant bendrą nuosavybę buvo didesnis, konstatavo, jog yra paneigta CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad šalių įnašai sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę buvo lygūs. Šie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrįsti ir plačiau nekartotini. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės bendro turto sukūrimui panaudotas asmenines lėšas ir atlikęs matematinius veiksmus, t. y. atėmęs turto įgijimui ieškovės panaudotas asmenines lėšas iš turto pardavimo metu gautos sumos, konstatavo, kad atsakovui priklauso 7113,64 Eur kompensacija už 2018-05-18 parduotą nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
22. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas, 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Kaip nustatyta iš notaro patvirtintos 2018-05-18 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.1. punkto, gyvenamasis namas ir pastatas – pirtis šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ginčo šalims pardavus žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pirtį pasibaigė ir šio turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis statusas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pripažinęs šį ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, konstatavo, kad jis dalytinas kaip sutuoktinių turtas, t. y. teismas nepagrįstai dalijo neegzistuojantį turtą.
23. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017; kt.). Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos ir nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog sutuoktiniams pardavus bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusį nekilnojamąjį turtą, už jį gautos lėšos savaime dalijamos sutuoktiniams lygiomis dalimis. Šią išvadą patvirtina ne tik faktinės bylos aplinkybės, bet ir 2018-05-18 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria šalys, pardavusios nekilnojamąjį turtą, pasidalijo pinigus taip, kaip aptarta sutarties 4.1.1., 4.1.2., 4.1.3., 4.1.4., 4.1.5. punktuose, t. y. ieškovė gavo 61 000 Eur, o atsakovas gavo 18 000 Eur. Sutartis nėra nuginčyta, pakeista ar pripažinta negaliojančia, taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad neatitiko šalių valios. Tuo tarpu atsakovas, siekdamas, kad jam būtų priteista kompensacija, t. y. didesnė pinigų suma už parduotą turtą, turėjo arba ginčyti notaro patvirtintą sutartį, arba įrodyti, kad turi teisę į didesnę pinigų sumą, t. y. nagrinėjamoje byloje paneigus sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją, įrodyti savo investicijas ir sukurtą vertę, už kurią jam priklausytų kompensacija (CPK 178 straipsnis).
24. Pažymėtina, jog suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo teisė ir pareiga. Pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės, ieškovas realizuoja savo teisę kreiptis į teismą, jo manymu, dėl pažeistų teisių gynybos. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: dėl įgyvendinimo būdų ir apimties, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdų, teisės atsisakymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).
25. Atsakovas, priešieškiniu prašęs pripažinti 79 000,00 Eur pinigines lėšas, gautas 2018-05-18 už parduotą nekilnojamąjį turtą, bendrąja jungtine jo ir ieškovės nuosavybe, turėjo suformuluoti ir tokio reikalavimo pagrindą, t. y. jį pagrįsti. Tuo tarpu nustatyta, kad ieškovė gyvenamąjį namą įgijo iki santuokos, jo baigtumas buvo 90 proc., pirties baigtumas – 99 proc. Ieškovė pripažino, kad atsakovas prie bendro turto sukūrimo prisidėjo savo darbu, todėl pardavus turtą ir atsakovui paprašius už jį 18 000 Eur, jis tiek ir gavo. Kitų kompensacijų už namo pagerinimus, investicijas, sukurtą vertę atsakovas nereikalavo, neįrodinėjo savo investicijų dydžio, sukurtos vertės, pirkimo–pardavimo sutarties neginčijo. Priešingai nei teigia atsakovas, 2018-05-18 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi šalys būtent ir susitarė dėl pinigų, gautų pardavus turėtą bendrą turtą, pasidalijimo, todėl atsakovui pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 7113,64 Eur kompensaciją.
26. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą nutraukiant santuoką, todėl ginčijamoje dalyje dėl 7113,64 Eur kompensacijos priteisimo priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir šis atsakovo priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinis skundas tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, kuris priteisiamas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė iš viso pirmosios instancijos teisme patyrė 2592,00 Eur išlaidų (2 450 Eur teisinės pagalbos išlaidos + 142 Eur žyminis mokestis). Atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 572,25 Eur žyminis mokestis ir 1 200,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 772,25 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai patenkinti apytiksliai 80 procentų, o priešieškinio reikalavimai – 20 procentų, ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2 073,60 Eur, o iš ieškovės atsakovui – 354,45 Eur. Nagrinėjamu atveju atmestus atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už parduotą nekilnojamąjį turtą, vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, mažintinas jam priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis iki 200 Eur, atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistinas išlaidų dydis didintinas iki 2223,60 Eur. Įskaičius priteistinas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme iš atsakovo A. S. ieškovei J. S. priteistinos 2 023,60 Eur bylinėjimosi išlaidos (CK 1.5 str., 6.130 str.).
30. Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas, todėl jai priteistinas išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas iš atsakovo, iš viso 860 Eur (160 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 700 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai parengiant apeliacinį skundą).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės J. S. priteista 7 113,64 Eur kompensacija atsakovui A. S. už 2018 m. gegužės 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi parduotą šalių nekilnojamąjį turtą, ir priimti naują sprendimą – šią priešieškinio dalį atmesti.
Panaikinti sprendimo dalį, kurią paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei J. S. iš atsakovo A. S. 2 023,60 Eur (du tūkstančius dvidešimt tris eurus 60 centų) patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. S. iš atsakovo A. S. 860 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.