Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymą suinteresuotiems asmenims G. B., R. B., antstolei S. S. dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė S. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2655-750/2019, dėl 5424 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai (v.b.l. 2-3). Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkas R. B. ir G. B. 2018-07-30 sudarė santuoką (v.b.l. 12). Duomenų, jog tarp skolininko R. B. ir G. B. būtų sudaryta vedybų, sugyventinių, turto padalijimo sutartys byloje nėra (v.b.l. 13). Antstolė 2019 m. spalio 10 d. turto arešto aktais Nr. Sld-37956 ir Nr. Sld-37957 areštavo išmokas, mokamas sutuoktinei G. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 procentų gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – MMA) ir ½ dalį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, bei pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į sutuoktinės G. B. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB (v.b.l. 52-53, 55-56). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2019-10-15 rašte nurodė, kad G. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Pensijų skyriuje yra mokama išmoka pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 punktu iškaitos negali būti vykdomos (v.b.l. 44).

Vadovaudamasi CPK 667 straipsniu, 2019 m. spalio 10 d. antstolė skolininkui ir jo sutuoktinei išsiuntė pranešimą Nr. S1d-37959 „Dėl sutikimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybę, nustatymo“, kartu išsiųsta sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka forma (v.b.l. 54, 57-58). Skolininkas per nustatytą terminą antstolei nepateikė notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

Antstolė 2019 m. spalio 31 d. išsiuntė išieškotojui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui siūlymą kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (v.b.l. 62).

CPK 667 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis).

CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrąja jungtine nuosavybe yra pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

Pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui R. B. priklauso ½ dalis sutuoktinei G. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mokamų išmokų. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad skolininko sutuoktinė G. B. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Pensijų skyriaus gauna išmoką pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (v.b.l. 44). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad tikslinės paskirties išmokos (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) nėra pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko sutuoktinė G. B. gauna išmoką pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, pripažintina, kad ši išmoka yra tikslinės paskirties, išimtinai susijusi su jos asmeniu, todėl negali būti laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad yra negalimas išieškojimas iš išmokų, mokamų pagal Šalpos pensijų įstatymą. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei į nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad skolininko sutuoktinės G. B. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Pensijų skyriaus gaunama išmoka pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą yra G. B. asmeninė nuosavybė, todėl iš skolininko sutuoktinės gaunamos minėtos išmokos nėra galimas išieškojimas. Dėl šių priežasčių pareiškėjos minėta prašymo dalis yra nepagrįsta, todėl atmetama.

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti, kad skolininkui R. B. priklauso ½ dalis sutuoktinei G. B. piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į sutuoktinės G. B. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB. Bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys tarp skolininko R. B. ir sutuoktinės G. B. sudaryta nebuvo, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667 straipsnis). CK 3.88 straipsnio l dalies 1 punkte numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į skolininko sutuoktinės G. B. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė, išskyrus į minėtą sąskaitą gaunamas G. B. išmokas, mokamas pagal Šalpos pensijų įstatymą. Dėl šių priežasčių pareiškėjos minėto prašymo dalis tenkinama, nustatant, jog R. B. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į sutuoktinės G. B. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, išskyrus į minėtą sąskaitą gaunamas G. B. išmokas, mokamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Pensijų skyriaus pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (CPK 667 straipsnis, 737 straipsnio 7 dalis, 739 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos patikslintą prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į sutuoktinės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, išskyrus į šią sąskaitą gaunamas G. B. išmokas, mokamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Pensijų skyriaus pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei S. S..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.