- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2-811-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00614-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Axioma servisas“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei Vilniaus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Axioma servisas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-2355-432/2021 atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Axioma servisas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Vilniaus šilumos tinklams dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir pirkimo nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Axioma servisas“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad pirkimo sąlygos yra neteisėtos, padaryti įstatymo pažeidimai ir įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) Vilniaus šilumos tinklus nutraukti pirkimo procedūras; taip pat pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovės 2021 m. gegužės 1 d. paskelbto pirkimo Nr. 544189 „Nuotolinio duomenų nuskaitymo paslaugos (ryšio) pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas), sąlygos yra ydingos, prieštarauja Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatoms, viešųjų pirkimų principams, jomis nevykdoma perkančiojo subjekto pareiga užtikrinti, kad pirkimo lėšos būtų panaudojamos racionaliai, pirkimo sąlygos riboja pigesnes ir perkančiojo subjekto lėšas taupančias alternatyvas, ribojama tiekėjų konkurencija, sąlygose yra daug neaiškumų, trūksta reikiamos bei būtinos informacijos pasiūlymui pateikti, yra prieštaravimų. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurioje buvo ginčijami Pirkimo reikalavimai, konkrečios sąlygos; buvo prašoma juos pakeisti – patikslinti, tuo pačiu nutraukti Pirkimą; atsakovė 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu pretenziją atmetė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovės UAB „Axioma servisas“ ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 pateiktais išaiškinimais, kad teismas, nagrinėdamas viešojo pirkimo bylą, pirmiausia turi nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą ir įvertinti bylos nagrinėjimo objekto ir ginčo nagrinėjimo teisinę prasmę. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti.
5. Teismas nurodė, kad tiekėjo, neturinčio teisinio suinteresuotumo sudaryti ginčijamo pirkimo sutartį, reikalavimai neturi prasmės (reikalavimais nėra siekiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintų tikslų: ginti kokią nors pažeistą ar ginčijamą ieškovo teisę). Teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 34 punktas).
6. Iš ieškinyje pareikšto reikalavimo (nutraukti pirkimo procedūras) teismas nustatė, kad ieškovė pirkime, kurį ginčija, neturi interesų; ji nėra šio pirkimo dalyvis, tad nesiekia nutraukti procedūrų, kuriose dalyvauja. Nutraukus pirkimo procedūras, šio pirkimo tikslas nebus pasiektas, viešojo pirkimo sutartis nebus sudaryta su nė vienu tiekėju, taip pat nebus sudaryta ir su ieškove. Teismas sprendė, kad ieškinio priėmimo stadijoje yra akivaizdu, kad ieškovė neturi (o nebūdama pirkimo dalyve ir reikalaudama nutraukti pirkimo procedūras ir negali turėti) teisinio suinteresuotumo sudaryti ginčijamo viešojo pirkimo sutartį. Ieškovei neturint įgalinimų ginti viešąjį interesą, ji negali ginčyti pirkimo sąlygų vien dėl jų ydingumo, nesiekdama sau naudingų tikslų. Teismas konstatavo, kad dėl akivaizdaus ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčijamame viešajame pirkime nebuvimo ieškinys negali būti priimtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Axioma servisas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti; įpareigoti Vilniaus apygardos teismą priimti ieškovės UAB „Axioma servisas“ ieškinį. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nevisapusiškai įvertino jo pagrindus, nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje aiškiai pasisakyta, kad skųsti viešojo pirkimo sąlygas gali ir subjektas, neturintis dalyvio statuso. Dalyvavimas pirkimo procedūrose nėra privaloma ar būtina sąlyga, kad subjektas būtų laikomas suinteresuota šalimi CPK kontekste – iš esmės svarbu, kad tiekėjas galėtų pasiūlyti tokį objektą pirkimui.
7.2. Ieškovė Pirkimui galėtų pateikti pasiūlymą, bet Pirkimo sąlygos riboja konkurenciją, jomis yra proteguojami paslaugų teikėjai, naudojantys tik licencijuotą radijo ryšį, taip visiškai nepagrįstai yra apribojamos galimybės Pirkimą laimėti ieškovei, kaip nelicencijuoto radijo ryšio naudotojai teikiant paslaugas. Ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl neaiškių, neteisėtų ir perteklinių Pirkimo sąlygų. Atsakovė atsisakė patikslinti Pirkimo sąlygas, todėl ieškovė pagal savo techninį sprendinį negali įsivertinti, ar jas atitiktų. Ieškovė yra suinteresuota, kad Pirkimo sąlygos būtų pakeistos taip, kad ji turėtų lygias galimybes dalyvauti Pirkime, kaip numatyta Įstatyme.
7.3. Aplinkybė, kad ieškovė neturi Pirkimo dalyvio statuso, nepaneigia ieškovės procesinio suinteresuotumo, nes ji yra paslaugų teikėjas, galintis pasiūlyti Pirkimu siekiamą įsigyti paslaugą ir yra suinteresuota Pirkimo sąlygomis, jų pakeitimu, o galiausiai ir Pirkimo nutraukimu, kad galėtų dalyvauti naujose Pirkimo procedūrose.
7.4. Pateikus pretenziją atsakovei bei ieškinį teismui, paraiškų pateikimo terminas dalyvauti Pirkime dar nebuvo suėjęs, todėl ieškinio pateikimo dieną ieškovė neturėjo ir objektyviai negalėjo turėti dalyvio statuso.
7.5. Pagal teismų praktiką vienas iš tiekėjų teisinį suinteresuotumą identifikuojančių kriterijų – siekis naujos viešojo pirkimo procedūros paskelbimo. Toks ieškovės siekis suformuluotas ieškinyje ir pretenzijoje. Ieškinio tenkinimo atveju atsakovė turėtų skelbti naują pirkimą, pagal Įstatymo nuostatas.
Atsiliepimas
7.6. Atsakovė padarė ir procedūrinius pažeidimus – pateikė techninių sąlygų paaiškinimus plečiamuoju būdu, kas Įstatymo kontekste nėra leistina, todėl Pirkimo procedūros turėjo būti nutrauktos ir paskelbtos iš naujo.
7.7. Teismų praktikoje nurodyta, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą). Ieškiniu buvo keliamas klausimas dėl atsakovės atsisakymo patikslinti Pirkimo sąlygas teisėtumo ir dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo; išsamiai aprašytos visos Įstatymui prieštaraujančios Pirkimo sąlygos, kaip jos turėtų būti pakeistos. Papildomai nurodytos ir aplinkybės dėl atsakovės, kaip perkančiojo subjekto, subjektyvumo ir priešiškumo ieškovės atžvilgiu, kas daro įtaką ieškovės galimybėms dalyvauti Pirkime ir jį laimėti.
7.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinyje nurodyti reikalavimai nesukelia ieškovei materialinių teisinių padarinių, ar kad ieškovė nėra suinteresuota Pirkimu. Ieškovė tinkamai iniciavo ir įvykdė peržiūros procedūrą dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų, todėl net ir, teismo nuomone, esant neaiškiam ar galbūt netinkamai įtvirtintam ieškovės suinteresuotumui, tai neturėtų tiekėjui lemti pačių griežčiausių padarinių, juolab kad nagrinėjama byla nepriskiriama prie dispozityviųjų ginčų, o iš procesinių dokumentų buvo aiškus ieškovės tikslas ginčyti Pirkimo sąlygas. Be to, vadovaujantis kasacinio praktika, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo ir jo apimties, teismai pagal savo kompetenciją turėtų spręsti dėl visų galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tais atvejais, kai tiekėjai teisme ginčija konkrečias viešojo pirkimo konkurso sąlygas ir šios yra pripažįstamos neteisėtomis, teismai tiek savo iniciatyva, tiek esant tiekėjų prašymui turi pripažinti konkurso sąlygas neteisėtomis bei nutraukti konkurso procedūras.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujo įrodymo
9. Apeliantė UAB „Axioma servisas“ prie atskirojo skundo pridėjo atsakovės 2021 m. sausio 28 d. konsultaciją dėl planuojamo ryšio paslaugų pirkimo.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Nagrinėjamu atveju, apeliantė neformuluoja prašymo priimti naujai pateikiamą įrodymą, neteikia argumentų, pagrindžiančių vėlesnio pateikimo poreikį, juolab, kad pagal sudarymo datą jis sudarytas iki ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teismui, taip pat nenurodo, kad pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs jį priimti, atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nepriima apeliantės naujai pateikiamo įrodymo ir jo nevertina.
Dėl ginčo esmės
12. Byloje nustatyta, kad atsakovė AB Vilniaus šilumos tinklai 2021 m. gegužės 1 d. paskelbė pirkimą Nr. 544189 „Nuotolinio duomenų nuskaitymo paslaugos (ryšio) pirkimas“. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurioje buvo ginčijamos Pirkimo sąlygos, prašoma jas pakeisti – patikslinti, nutraukti Pirkimą; atsakovė pretenziją atmetė. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti Pirkimo sąlygas yra neteisėtomis ir įpareigoti nutraukti Pirkimo procedūras. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčijamame viešajame pirkime bei neturi įgalinimų ginti viešuosius interesus, ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė iš esmės argumentuoja netinkamai, nukrypstant nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, įvertintu jos teisiniu suinteresuotumu.
13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, siekia, kad būtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020, 49 punktas). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmiausia privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieškinį priimti ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriuos nustačius atsisakoma priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punkte įtvirtintais pagrindais, nurodęs, kad ieškovė neturi įgalinimų ginti viešuosius interesus, tad negali ginčyti pirkimo sąlygų vien dėl jų ydingumo, nesiekdama sau naudingų tikslų.
14. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas; dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra teisiškai suinteresuotas, inter alia, viešojo pirkimo sutarties sudarymu, dalyvavimu naujose viešojo pirkimo procedūrose, teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimu ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.8, 35.10 punktus; 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021 110 punktą).
15. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai citavo kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 24 punktą). Taip pat teismas teisingai nurodė, kad teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 34 punktas).
16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktą; 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 37 punktą).
17. Byloje nustatyta, kad atsakovė AB Vilniaus šilumos tinklai 2021 m. gegužės 1 d. paskelbė Pirkimą. Ieškovė 2021 m. gegužės 11 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje buvo nurodytos, apeliantės vertinimu, ydingos Pirkimo sąlygos (konkrečios techninės specifikacijos sąvokos, punktai, Pirkimo sąlygų bendrosios ir specialiosios sąlygos), prašoma jas pakeisti – patikslinti bei nutraukti Pirkimą; atsakovė pretenziją atmetė. Tuo pagrindu apeliantė pareiškė ieškinį, prašydama nustatyti, kad Pirkimo sąlygos neteisėtos, padaryti Įstatymo pažeidimai riboja konkurenciją ir įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimo procedūras. Kaip minėta, tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Nagrinėjamu atveju apeliantė byloje įrodinėja, kad dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų negali pateikti pasiūlymo ginčo Pirkime, todėl, perkančiajai organizacijai atsisakius patenkinti jos reikalavimus atitinkamai pakeisti (patikslinti) Pirkimo sąlygas, pagal savo techninį sprendinį ji negali įsivertinti, ar jas atitiktų. Tačiau priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tai nepaneigia jos suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, nes apeliantė siekia dalyvauti naujame viešajame pirkime su atitinkamai pakoreguotomis (pakeistomis) sąlygomis.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjo teisinis suinteresuotumas vertintinas ne tik ieškinio padavimo, bet ir bylos atitinkamame teisme nagrinėjimo metu; tai, kad padavus ieškinį teisme ieškovas yra suinteresuotas ginčo baigtimi, per se nereiškia, kad proceso metu jis šį interesą būtinai išsaugo; dėl specifinių konkretaus atvejo aplinkybių tiekėjas gali galutinai de jure (teisiškai) prarasti suinteresuotumą ginčo baigtimi, net ir jam palankaus teismo sprendimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 95 punktas). Taigi, šiame kontekste pabrėžtina, kad iš esmės apie ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčo Pirkime teismas galės pasisakyti tik ištyręs šiuo aspektu pateiktus ieškovės argumentus ir įrodymus bylos nagrinėjimo metu, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje.
19. Kaip minėta, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įvertinus ieškovės reiškiamus reikalavimus bei jų pagrindimą, negalima daryti išvados, kad jos pareikšti reikalavimai, tuo atveju jeigu būtų patenkinti, nesukels materialiųjų teisinių padarinių. Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau pažymėtina, jog atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo gi atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai įgyvendina, jos manymu, savo pažeistas teises, todėl jos pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka ar pareikštas neįgalioto asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovės pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas, padarė klaidingą išvadą, kas sudaro pagrindą skundžiamos nutarties panaikinimui.
20. Dėl kitų apeliantės nurodomų argumentų, kaip neturinčių esminės įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio aplinkybes, neatsižvelgė į ieškiniu inicijuojamo ginčo specifiką, todėl nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punkto normas ir nesant teisinio pagrindo, atsisakė priimti ieškinį. Esant šioms aplinkybėms skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.