Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Pabrėžė, kad namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Šiuo atveju žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Atsakovės teigimu, nėra pagrindo byloje atsakovės atžvilgiu taikyti pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas „griežtąją atsakomybę“ – atsakomybę be kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį, namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų, keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Vien tai, kad, remdamasis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi inter alia namo administratorius gali reikalauti bendraturčio sumokėti atliekant darbus, skirtus privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, patirtas išlaidas, nesudaro pagrindo šios normos laikyti nustatančia pareigą namo administratoriui atlikti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus, jeigu jie nėra privalomieji. Dėl to nepagrįsta teigti, jog dėl įvykusio įvykio kyla absoliuti atsakovės atsakomybė.

Kartu su ieškiniu nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kurioje konkrečioje vietoje yra trūkęs vamzdis, ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu. Byloje nėra duomenų, apie tai kaip šis vamzdis turėjo įtakos žalos atsiradimui, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Ieškovė, būdama draudike, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos – draudimo objektas. Draudikas neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų, paremtų ekspertų, specialistų išvadomis.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumus, ir, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui (tokios avarijos atsiradimui).

Ieškovė nėra įrodžiusi, nei paties žalos atsiradimo fakto, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo. Ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu. Atsakovė nesutinka su lokalinėje sąmatoje nurodytais atskirais paskaičiavimais. Šioje sąmatoje yra įtraukta papildomų ir nebūtinų išlaidų, tokių kaip papildomų medžiagų vertė 3 proc.; statybvietės išlaidos 9 proc.; ir netiesioginės išlaidos, t. y. pridėtinės vertės mokestis 21 proc. Šios išvardintos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sąnaudomis, todėl teismas turėtų mažinti ieškovės prašomos priteisti žalos dydį minėtų išlaidų suma. Tuo pačiu mažintinas ir priteistinas PVM mokestis. Pažymėjo, kad byloje esanti medžiaga nepagrindžia užlietam butui padarytos žalos dydžio. Ieškovė privalo pašalinti abejones dėl žalos dydžio ir pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo.

Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ji savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Nagrinėjamu atveju apdraustas butas buvo užlietas dėl nesandaraus bendrojo naudojimo lietaus kanalizacijos vamzdyno, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalėjo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus, tačiau atsakovė nebuvo nustačiusi nei defektų, nei apie juos informavusi gyventojų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, nei kaip prižiūrėjo lietaus nuotekų sistemą, nei kokius profilaktinius darbus atliko, ar teikė gyventojams informaciją apie vamzdynų būklę ir pan. Atsakovės aplaidumas pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo nuotekų sistemos, nenustatė ir nepašalino defekto. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo lietaus nuotekų sistema bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

Į teismo posėdį neatvyko ieškovas ar jo atstovas. Gautas ieškovo atstovo prašymas nagrinėti bylą teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovui ar jo atstovui. Tokiu atveju byla nagrinėtina šiems asmenims nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsikirtimus į ieškinį, pagrįsdamas juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Taip pat jis nurodė, kad paties ieškovo apžiūros akte nurodyta, jog užlieta iš viršuje esančio buto Nr. 19, kad atsakovas negali pasakyti, kada iki įvykio buvo daryta namo bendro naudojimo vamzdynų apžiūra, po įvykio buvo atliekama apžiūra.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su S. S. sudarė turto draudimo sutartį Nr. 19056/9090086 ir apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 7 d. šis butas buvo užlietas. Ieškovė sumokėjo 361,42 Eur draudimo išmoką. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas UAB „Mano Būstas Sostinė“, kuri perėmė UAB „Lazdynų būstas“ teises ir pareigas. Dėl šių aplinkybių ginčas nekilo.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, žalos dydžio (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti, ar ji nėra prieštaringa. Objektyvus įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas juos privalo vertinti nešališkai, visapusiškai ir pagrįsti savo išvadas.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (CK 6.246-6.249 str.).

Dėl dalies ieškinio atsisakymo

Jau nurodyta, kad pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 361,42 Eur žalos atlyginimą. Po bylos iškėlimo teisme dienos ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t. y. reikalavimo dėl 26,78 Eur žalos atlygininmo. Nurodė, kad ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo priimtinas ir bylos dalis dėl 26,78 Eur žalos atlyginimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

UAB Lazdynų būstas“ 2017-11-17 rašte nurodo, kad administratorius neturi informacijos apie 2017-09-17 ar panašiu laiku galimai įvykusią avariją bute, esančiame (duomenys neskelbtini); kad 2017-09-29 20.02 buvo gautas pranešimas dėl šiame bute drėkstančių sienų ir lubų; kad 2017 m. spalio 4-11 d. buvo nustatyta, jog bute Nr. 19 vonioje buvo prakiurusi vandentiekio žarnelė; kad papildomai paaiškėjo, jog „problema galutinai neišnyko, 2017 m. lapkričio 8-13 d. buvo patikrintas lietaus kanalizacijos vamzdynas ir buvo nustatyta, kad vamzdynas vietomis galimai nesandarus. 2017 m. lapkričio 17 d. buvo atlikti kanalizacijos vamzdyno keitimo darbai“. Apie tai, ar „problema“ pašalinta, rašte neužsimenama, todėl labiau tikėtina, kad atliktų darbų, susijusių su lietaus kanalizacijos vamzdynų sandarinimu, metu ir pašalinti būtent vamzdynų trūkumai, dėl kurių buvo užlietas ginčo butas. Tuo pačiu darytina išvada, kad nereikšminga aplinkybė, jog ieškovė apžiūros akte buvo nurodžiusi užliejimo faktą iš viršuje esančio buto Nr. 19, nes, kaip minėta, ir pati atsakovė iš pradžių manė, kad užlieta dėl prakiurusios vandentiekio žarnelės, tačiau iš minėto rašto turinio matyti, kad ir pašalinus šį trūkumą vandens užliejimas tęsėsi (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas). Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, ginčo laikotarpiu galiojusiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente (STR) 1.12.05:2002, kuris privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą (reglamento 2 punktas). Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.12.05:2002 redakcijoje buvo įtvirtinta, kad, be kitų, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) (5 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (7 punktas). Taigi sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas, taip pat nustačius trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Atsakovė yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

Byloje nėra įrodymų, o teismui pasiūlius juos pateikti, atsakovė nepateikė, pagrindžiančių, kad atsakovė kaip namo administratorė atliko ne formalius, o realius veiksmus įgyvendinant galimų vandentiekio avarijų prevenciją ir kitus būtinus veiksmus, t. y. byloje nėra jokių duomenų apie ginčo vamzdynų priežiūrą iki įvykio, nors administruojamas namas yra 1972 metų statybos.

Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neveikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamo pastato priežiūros ir avarijų prevencijos. Atsakovė neįrodė, kad siekė (ir ėmėsi visų būtinųjų atlikti veiksmų) nustatyti administruojamo (prižiūrimo) namo gyventojų užpylimų priežastis (byloje atsakovė taip ir nenurodė, koks konkretus lietaus kanalizacijos vamzdyno pažeidimas), dėl to įvyko ginčo buto vandens užpylimas ir buvo padaryta žala. Atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR 1.12.05:2002 (7 ir 8 straipsnių reikalavimų) ir atliko neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su draudėjai (ieškovei) padaryta žala.

Ieškovė pateikė žalos paskaičiavimus (Turto žalos įvertinimo skaičiuoklė), atėmė ginčijamą nusidėvėjimą, tuo tarpu atsakovė jokių paskaičiavimų nepateikė, todėl teismas remiasi ieškovės įvertinimais, kurie sietini su užlietu ginčo butu, yra pakankamo ir protingo dydžio, atžvelgiant į byloje esamose nuotraukose fiksuotą užliejimą. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad yra esminiai prieštaravimai nusidėvėjimą reglamentuojančioms nuostatoms (nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas taikant metinį nusidėvėjimo koeficientą 0,8, kuris yra nustatytas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 1 „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 2007 m. vasario 1 d.“).

Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti išmokos priteisimo iš žalą padariusio asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), todėl pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 334,64 Eur dydžio žalą, tuo pačiu priteistina ir 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2019-10-22 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina ieškovei 15 Eur žyminio mokesčio; į valstybės biudžetą nepriteistina bylinėjimosi išlaidos, nes jų suma yra mažesnė nei 5 eurai (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 26,78 Eur (dvidešimt šešių eurų 78 ct) žalos atlyginimo ir nutraukti šią bylos dalį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 334,64 Eur (trijų šimtų trisdešimt keturių eurų 64 ct) dydžio žalą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 334,64 Eur sumą nuo 2019-10-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų žyminio mokesčio).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.