- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-877-495-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00414-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Regina Pocienė, Vladislavas Lenčikas
- Civilinis atsakovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-877/2012
Teisėja Aiva Survilienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00414-2011-6
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. spalio 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Draudikų biuras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. N. (J. N.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
O. C. ir A. N. civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti patenkinti iš dalies ir priteista iš Draudikų biuro O. C. 7000 Lt, o A. N. – 1500 Lt.
Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti patenkintas visiškai ir priteista iš Draudikų biuro 1536,03 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. N. nuteistas už tai, kad jis, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
jis 2011-03-07 apie 15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 134, 191 punktų reikalavimus: buvo neatsargus ir neatidus, nepasirinko saugaus greičio, važiuodamas apie 79 km/h greičiu (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta, nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) pusės, nedavė kelio per sankryžą su (duomenys neskelbtini) važiavusiam automobiliui „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam O. C., kuriame buvo įjungti mėlyni ir raudoni žybčiojantys švyturėliai ir specialūs garso signalai, ir kurį vairuotojas J. N. turėjo galimybę savalaikiai pamatyti, dėl ko su policijos automobiliu susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „VW Jetta“ vairuotojas O. C., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivis A. N., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei automobilio „VW Passat“, keleivis V. T., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Civilinis atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo patenkintas Valstybinės ligonių kasos Draudikų biurui pareikštas civilinis ieškinys, bei Valstybinės ligonių kasos Draudikų biurui pareikštą civilinį ieškinį atmesti.
Skunde pažymima, jog Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys Draudikų biurui nebuvo pateiktas (skirtingai nuo kitų byloje pateiktų civilinių ieškinių) ir Draudikų biuras neturėjo jokios realios galimybės pateikti motyvuotą poziciją dėl minėto civilinio ieškinio pagrįstumo.
Skunde nurodoma, jog privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis. Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą - privalomąjį sveikatos draudimą - vykdančios institucijos (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai), pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.290 straipsnio nustatyta tvarka. Tačiau, jeigu žala asmeniui buvo padaryta eismo įvykio metu, kuomet eismo įvykio kaltininko, transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai socialinio draudimo įstaigų, išmokėjusių draudimo išmokas, regreso teisė atsiranda vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPD) įstatymo nuostatomis (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje aiškiai pasakyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui (kuriuo Draudikų biuras nėra laikomas (TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 12 dalis, IV skirsnis)) arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos Nr. 29 skirsnis „Valstybinės ligonių kasos ieškiniai”).
Apelianto nuomone, akivaizdu, kad Valstybinė ligonių kasa, kaip socialinio draudimo įstaiga, neturi regreso teisės į Draudikų biurą.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone: „...teisinio reglamentavimo sisteminis vertinimas leidžia konstatuoti, kad, įgyvendindamas išmokų mokėjimo eismo įvykių metu nukentėjusiems asmenims pareigą, Biuras vykdo viešąją socialinės apsaugos funkciją ir šia apimtimi yra horizontalaus funkcinio lygmens socialinės apsaugos partneris socialinio draudimo įstaigoms. /.../ iš įstatymų kilusi socialinio draudimo įstaigos regreso teisė neapima atgręžtinio reikalavimo teisės į Biurą.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 198/2009).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog „...kai nesama atsakingo draudiko (pvz., nesudaryta draudimo sutartis) arba kai draudikas negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, socialinio draudimo išmokas mokantys subjektai neturi teisės reikšti atgręžtinio reikalavimo į Draudikų biurą.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgos Nr. AC-34-1, skirsnis „Socialinio draudimo išmokas mokančių subjektų sumokėtų išmokų grąžinimas”).
Šiuo atveju J. N. civilinė atsakomybė 2011-03-07 eismo įvykio metu, vairuojant transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taigi, Valstybinė ligonių kasa, apelianto įsitikinimu, klaidingai ir pažeisdama TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalies nuostatas pareiškė ieškinį Draudikų biurui, o ne žalą padariusiam asmeniui - J. N..
Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo Draudikų biuro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendį. Civilinis ieškovas atsikirtime nurodo, jog remiantis bylos duomenimis, transporto priemonė (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią valdant sukeltas eismo įvykis, nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nuteistasis J. N. žalą PSDF biudžetui padarė, naudodamas neapdraustą transporto priemonę „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPSVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui moka Draudikų biuras. TPSVCAPDĮ 26 straipsnyje įtvirtina viena iš Draudiko biuro funkcijų - mokėti išmokas šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais. TPSVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto paskirtis ir tikslas - užtikrinti, kad privalomojo transporto priemonių savininkų ir jų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema veiktų ir būtų efektyvi net ir naudojant neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, todėl nustatyta Draudimo biuro funkcija išmokėti išmokas nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Pagal minėtą reglamentavimą Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK), kaip nukentėjęs trečiasis asmuo, atgręžtinio reikalavimo teisę įgyja į atsakingą draudiką, o kai tokio nėra, - į Draudikų biurą. Todėl visiškai nepagrįstas, prieštaraujantis galiojančiam teisiniam reguliavimui, apelianto teiginys, kad TPSVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalyje numatyta galimybė asmenims, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso teisę, pretenziją dėl išmokos mokėjimo pateikti tik tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniuose santykiuose įtvirtintas papildomas subjektas, kaip garantas, kuriam įstatymu nustatyta pareiga mokėti išmokas, t. y. atlyginti žalą nukentėjusiesiems, yra Draudikų biuras. Ši pareiga kaip viena pagrindinių Draudikų biuro funkcijų yra įtvirtinta TPSVCAPDĮ 26 straipsnio 2 dalyje. Remiantis TPSVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalimi, dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoką moka Draudikų biuras, jei kaltininkas, kurio tapatybė nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Todėl pirmos instancijos teismas teisingai taikė įstatymo normas, nes, priešingu atveju, TPVCAPDĮ reguliavimu užtikrinama nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų interesų apsauga būtų tik deklaratyvi ir neatitiktų privalomojo draudimo sistemos įgyvendinamos koncepcijos lūkesčių.
Civilinis ieškovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta Draudikų biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Vadinasi, nesant atsakingo draudiko, atgręžtinis reikalavimas reiškiamas Draudikų biurui, kuriam atlyginus nukentėjusiajam padarytą žalą, TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, ir TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę.
Teismo posėdžio metu prokuroras, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu neteisingai išsprendė civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir pastarojo naudai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisė 1536,03 Lt. Apeliantas nurodo, kad Valstybinė ligonių kasa, kaip socialinio draudimo įstaiga, neturi regreso teisės į Draudikų biurą. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatuoja, jog aukščiau nurodyti civilinio atsakovo Draudikų biuro argumentai yra pagrįsti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniuose santykiuose viena iš subjektų, turinčių teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą, grupių – įvairūs socialinio draudimo išmokas mokantys subjektai, kuriems ši pareiga nustatyta įstatymo ir susieta su eismo įvykiu. Ši mokėjimo pareiga ir teisė pareikšti atgręžtinį reikalavimą tokią pareigą įvykdžius nepriklauso nuo to, ar kaltininkas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę valdant transporto priemonę. Draudimo sutarties sudarymo faktas lemtų tik tinkamo atsakovo nustatymą: jei sutartis sudaryta, o draudžiamasis įvykis įvyko sutarties galiojimo metu, atsakovu trauktinas – draudikas, o jo nesant, eismo įvykio kaltininkas (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis), o jei sutartis nesudaryta arba nėra atsakingojo draudiko (taip pat kai jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų) – eismo įvykio kaltininkas ir transporto priemonės valdytojas (CK 6.270 straipsnis).
Pažymėtina, kad kai nesama atsakingo draudiko (pvz., nesudaryta draudimo sutartis) arba kai draudikas negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, socialinio draudimo išmokas mokantys subjektai neturi teisės reikšti atgręžtinio reikalavimo į Draudikų biurą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, įgyvendindamas išmokų mokėjimo eismo įvykių metu nukentėjusiems asmenims pareigą, Draudikų biuras vykdo viešąją socialinės apsaugos funkciją ir šia apimtimi yra horizontalaus funkcinio lygmens socialinės apsaugos partneris socialinio draudimo įstaigoms. Toks Draudikų biuro teisinės padėties vertinimas ir TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos tais atvejais, kai sužalojama sveikata ar atimama gyvybė, ir įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitomos į atlygintinos pagal šį įstatymą žalos dydį, taip pat šioje teisės normoje įtvirtintos nuostatos, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką, o kai tokio nėra – į žalą padariusį asmenį, bei nuostata, jog Draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis), suponuoja, kad iš įstatymų kilusi socialinio draudimo įstaigos atgręžtinio reikalavimo teisė neapima atgręžtinio reikalavimo teisės į Draudikų biurą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-198/2009).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad jeigu dėl eismo įvykio sužalotas asmuo buvo gydomas nemokamai, nukentėjusio asmens, apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonės, kt.) pagal Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnį apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kuriomis disponuoja ir sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdo Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos Sveikatos draudimo įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių šių institucijų veiklą ir užtikrinančių sveikatos sistemos bei privalomojo sveikatos draudimo funkcionavimą, nustatyta tvarka. Sistemiškai aiškinant Sveikatos sistemos įstatymo bei Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas (pvz., Sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas) ir atsižvelgiant į sveikatos draudimo sistemos pobūdį, t. y. kad sveikatos draudimu sukuriama sistema, garantuojanti sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudžiamajam įvykiui (pvz., gydytojui diagnozavus sveikatos sutrikimus ir pan.), sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą, darytina išvada, kad sveikatos draudimo įstaigų turėtos išlaidos nėra tiesiogiai siejamos su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais ar žalą padariusių asmenų draudimu nuo neteisėtų veiksmų, kuriais padaroma žala asmens sveikatai, be to, valstybė sveikatos draudimu nesiekia atlyginti žalos už kitus asmenis, todėl, atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būtų išieškomos iš kaltųjų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka. Vertinant situaciją civilinio delikto požiūriu sveikatos draudimo įstaigų, kaip civilinės atsakomybės subjektų, teisės ir pareigos bei išlaidų (išmokų) pobūdis žalos atlyginimo santykiuose atitinka kitų socialinio draudimo įstaigų statusą bei jų turėtų išlaidų (išmokų) pobūdį asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-186/2006).
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu neginčijamai nustatyta, jog dėl 2011-03-07 apie 15 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio, kurio metu nukentėjo automobilio „VW Jetta“ vairuotojas O. C., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivis A. N., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei automobilio „VW Passat“, keleivis V. T., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltas J. N.. Eismo įvykio metu J. N. žalą padarė naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie SAM ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1536,03 Lt dydžio civilinį ieškinį. Ieškinyje nurodė, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusieji O. C., A. N. ir V. T. gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1536,03 Lt. Už paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str., Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Kaip ir privalu nagrinėjamu atveju, civilinis ieškovas dėl nukentėjusiųjų gydymo turėtas išlaidas (1536,03 Lt) prašė priteisti iš J. N., t.y. iš eismo įvykio kaltininko ir transporto priemonės valdytojo (CK 6.270 straipsnis).
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai priteisdamas dėl nukentėjusiųjų gydymo turėtas išlaidas (1536,03 Lt) iš civilinio atsakovo Draudikų biuro, netinkamai taikė TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalies, CK 6.270 straipsnio nuostatas ir pažeidė BPK 109 straipsnį, 113 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas šioje dalyje ir civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai dėl nukentėjusiųjų gydymo turėtos išlaidos (1536,03 Lt) priteistinos iš eismo įvykio kaltininko ir transporto priemonės valdytojo J. N..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą patenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio išsprendimo.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Valstybinės ligonių kasos naudai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 1536,03 Lt.
Priteisti iš J. N. (J. N.) Valstybinės ligonių kasos naudai 1536,03 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt šešis litus 3 centus) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.