Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-289-851/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
1-289-851/2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00414-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aiva Survilienė
Kaltinamasis
J. N.
Nukentėjusysis
O. C., A. N., V. T.
Baudžiamoji byla Nr. 1-289-851/2012(Proceso Nr. 1-10-1-00414-2011-6)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Aiva Survilienė,sekretoriaujant A. K.,dalyvaujant prokurorui R. J.,kaltinamajam J. N.,kaltinamojo gynėjai advokatei A. G.,nukentėjusiesiems O. C., A. N., V. T.,vertėjai O. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. N., (duomenys neskelbtini)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. N. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata :

jis 2011-03-07 apie 15 val. Laisvės pr. –T. Narbuto g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 134, 191 punktų reikalavimus : buvo neatsargus ir neatidus, nepasirinko saugaus greičio, važiuodamas apie 79 km/h greičiu T. Narbuto gatvės pirma eismo juosta, nuo Saltoniškių g. pusės link Pilaitės pr. pusės, nedavė kelio per sankryžą su Laisvės pr. važiavusiam automobiliui „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam O. C., kuriame buvo įjungti mėlyni ir raudoni žybčiojantys švyturėliai ir specialūs garso signalai, ir kurį vairuotojas J. N. turėjo galimybę savalaikiai pamatyti, dėl ko su policijos automobiliu susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „VW Jetta“ vairuotojas O. C., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivis A. N., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei automobilio „VW Passat“, keleivis V. T., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. N. kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog 2011-03-07 automobiliu važiavo namo iš Saltoniškių gatvės. Važiuojant į sankryžą jam degė žalias šviesoforo signalas. Matė, kad kitose eismo juostose stovi automobiliai. Jis negirdėjo policijos automobilio garsinių signalų, todėl įvažiavo į sankryžą, kur su policijos automobiliu susidūrė ir prarado sąmonę. Jo automobiliu dar važiavo V. T. ir M. M.. Jis važiavo pirmąja eismo juosta, neneigia, kad galėjo viršyti leistiną greitį. Policijos automobilio nepastebėjo ir dėl to, jog jam vaizdą užstojo troleibusas, stovėjęs Laivės prospekte.

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. N. nurodė, jog 2011-03-07 apie 15 val. važiavo tarnybiniu automobiliu, vairuojamu kolegos O. C.. Ties Laisvės pr. išgirdo pranešimą, kad Fabijoniškių gatvėje vyksta gaisras ir name vaikai kviečiasi pagalbos. Įjungė švyturėlius ir garsinį signalą, ir važiavo į gaisravietę antrąja eismo juosta. Važiavo 50 km/h greičiu, buvo įsitikinę, kad juos praleidžia visos transporto priemonės, nes transporto priemonės sustojo, todėl į sankryžą įvažiavo esant raudonam šviesoforo signalui. Tuomet pajuto smūgį ir prarado sąmonę. Galva trenkėsi į automobilio stiklą ir jį išdaužė.

Apklaustas teisme nukentėjusysis O. C. nurodė, jog 2011-03-07 apie 15 val. važiavo tarnybiniu automobiliu su kolega A. N.. Automobilį vairavo jis. Važiavo į gaisravietę, todėl įjungė garsinius ir šviesos signalus. Privažiavus sankryžą puikiai matė, kad jų transporto priemonę praleidžia kiti automobiliai, todėl į sankryžą įvažiavo esant raudonam šviesoforo signalui, ir po to į jų automobilio priekinę dalį atsitrenkė kaltinamojo vairuojamas automobilis. Dėl eismo įvykio jam lūžo koja, buvo sumuštas kūnas, o kolega A. N. prarado sąmonę, nes galva išdaužė automobilio stiklą.

Apklaustas nukentėjusysis V. T. nurodė, jog su kaltinamuoju yra draugai. Įvykio metu važiavo su kaltinamuoju ir M..Markovskij. Automobilį vairavo J. N.. Į sankryžą pastarasis įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, ir susidūrė su policijos automobiliu. Jis garsinio signalo negirdėjo. Matė, kad gretimoje eismo juostoje stovėjo automobilis.

Apklaustas liudytojas M. S. nurodė, jog įvykio dieną važiavo link Narbuto gatvės ir išgirdo sirenas, o po kurio laiko ir automobilių susidūrimo garsą. Jis važiavo kairiausia kelio eismo juosta. Sirenos turėjo girdėtis visiems eismo dalyviams, nes visi automobiliai stovėjo. Garsinis signalas tikrai gerai girdėjosi, matė, kaip šalia važiuojantis vairuotojas sustojo ir dairėsi, iš kur sklinda garsas, jis taip pat dairėsi, sustabdė automobilį. Sustojus po 3-5 sekundžių įvyko eismo įvykis, kurio nematė, tik girdėjo garsą.

Apklaustas teisme liudytojas M. M. nurodė, jog J. N. yra jo draugas. Su pastaruoju važiavo įvykio dieną. Įvažiuojant į sankryžą degė žalias šviesoforo signalas. Po to išgirdo sirenas ir iš karto pajuto smūgį, ir nieko daugiau neatsimena. Jis sėdėjo automobilio gale. Automobilį vairavo kaltinamasis, šalia šio sėdėjo V. T.. J. N. tuo metu kalbėjosi su V. T.. Važiuojant į sankryžą, priešais kelias buvo laisvas, automobilių gretimose eismo juostose nebuvo. Negali pasakyti, kokia eismo juosta ir kokiu greičiu jie važiavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad 2011-03-07 apie 15 val. vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo vienas Pilaitės prospektu nuo Pilaitės pusės link Narbuto g. pusės. Privažiavus Laisvės pr. – Pilaitės pr. –Narbuto g. sankryžą, jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, todėl sustojo antroje eismo juostoje, pirmas prieš šviesoforą. Trečioje eismo juostoje ta pačia kryptimi, greta sustojo policijos pareigūnų automobilis. Stovint ir laukiant kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, policijos pareigūnai įjungę specialius garso ir šviesos signalus pajudėjo per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Stovint nulydėjo juos žvilgsniu. Pravažiavę šią sankryžą, policijos pareigūnai pravažiavo kitą Laisvės pr. – Narbuto g. sankryžą, po viaduku (eismo kryptis Laisvės pr. nuo Lazdynų pusės link Pašilaičių pusės), policijos pareigūnai pristabdė, ši sankryža buvo ganėtinai tuščia, pasuko link Pašilaičių pusės. Privažiavę sekančią Laisvės pr. – Narbuto g. sankryžą (eismo kryptis Narbuto g. nuo Žvėryno pusės) policijos pareigūnai pristabdė, ir važiavo kryptimi link Pašilaičių pusės. Matė, kad Narbuto gatvėje nuo Žvėryno pusės automobiliai stovėjo, jie atrodo link sankryžos dar nebuvo pajudėję, sankryža buvo laisva, policijos pareigūnų automobilis pristabdė ir įvažiavo į sankryžą įjungęs kaip minėjo specialiuosius garso ir šviesos signalus, po ko pamatė, kad policijos pareigūnų automobilis nulekia po viaduku, o kitas automobilis - VW Passat sukasi ir trenkiasi į šviesoforą. Kuria eismo juosta automobilis „VW Passat“ važiavo Narbuto gatve, nematė. Koks šviesoforo signalas degė šio automobilio atžvilgiu, taip pat nurodyti negali. Eismas prieš eismo įvykį buvo sustojęs visose sankryžose, kadangi po viaduku puikiai girdėjosi specialieji policijos automobilio garsiniai signalai. ( t. 1 , b.l. 73-74)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. S. parodė, kad 2011-03-07 apie 15 val. vairavo automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Laisvės prospektu nuo Lazdynų pusės link Pilaitės prospekto pusės. Privažiavus Laisvės pr. –Narbuto g. sankryžą, jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, todėl sustojo prieš sankryžą pirmas, antroje eismo juostoje, greta jo, pirmoje eismo juostoje taip pat sustojo automobilis. Stovint išgirdo garsines sirenas ir atkreipė į tą pusę dėmesį, pamatė, kad iš kairės pusės į sankryžą įvažiuoja policijos pareigūnų automobilis su įjungtais specialiais garso ir šviesos signalais (nuo Pilaitės pr. pusės). Į sankryžą, prieš kurią stovėjo, policijos pareigūnai įvažiavo saugiu greičiu, įsitikinę, jog sankryža tuščia. Privažiavus kitą Laisvės pr. – T. Narbuto g. sankryžą, policijos pareigūnų atžvilgu, kryptimi link Pašilaičių pusės, degė raudonas šviesoforo signalas, o transporto priemonėms, važiuojančioms Narbuto g. nuo Žvėryno pusės, degė žalias šviesoforo signalas, policijos pareigūnai prieš sankryžą pristabdė, Narbuto g. kurioje eismo juostoje tiksliai nurodyti negali (atrodo, kad pirmoje eismo juostoje, bet tiksliai nežino), sustojo policijos pareigūnų praleisti „Audi“ automobilis, todėl policijos pareigūnų automobilis su įjungtais specialiais garso ir šviesos signalais įvažiavo į sankryžą. Staiga pamatė, kad policijos automobilio sankryžoje nėra, o tik automobilis „VW Passat“, kuris atsitrenkė į šviesoforą. Kuria eismo juosta automobilis „VW Passat“ įvažiavo į sankryžą, nežino, pamatė šį automobilį prieš pat smūgį. Automobilis „VW Passat“ atlėkė dideliu greičiu, prieš smūgį visiškai nestabdė. Policijos automobilis į sankryžą įvažiavo nedideliu greičiu. ( t. 1, b.l. 75-76)

Specialisto išvadoje Nr. 11-835(11) nurodyta, jog vairuotojo J. N. veiksmai - nedavė kelio per sankryžą su Laisvės pr. važiavusiam automobiliui „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo įjungti specialūs garso ir šviesos signalai, ir kurį vairuotojas J. N. turėjo galimybę savalaikiai pamatyti, - techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti. Šio susidūrimo eiga buvo tokia. Pirminio kontakto metu automobilis „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies kaire puse trenkė į automobilio „VW Jetta", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės ratą. Po pirminio kontakto automobiliui „VW Jetta", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukantis prieš laikrodžio rodyklę, o automobiliui „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal laikrodžio rodyklę tarp šių automobilių įvyko antrinis susidūrimas,- automobilis „VW Jetta" galiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į automobilio „VW Passat", galines kairės pusės dureles, po ko automobilis, į YW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiu šonu trenkėsi į stulpą ir ties juo sustojo. Automobilis ,,VW Jetta", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po susidūrimo nuriedėjo po viaduku ir taip pat sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas. 2. Nesant eismo įvykio vietoje užfiksuotiems automobilio „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo pėdsakams nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo vairuotojas J. N. negalima. Automobilis „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį „VW Jetta", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkė judėdamas apie 79 km/h greičiu, o po susidūrimo judėdamas apie 36 km/h trenkėsi į stulpą. 3. Automobilio „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui J. N. grėsmė eismo saugumui kilo tuomet, kada jis išgirdo specialius garso signalus ir jam iš kairės pasirodė Laisvės pr. link sankryžos artėjantis automobilis „VW Jetta", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtais specialiais garso ir šviesos signalais. Pagal pateiktus duomenis nustatyti, kokiame konkrečiame atstume nuo sankryžos su Laisvės pr. buvo automobilis „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kada pasirodė automobilis „VW Jetta", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negalima. 4. Automobilio „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. N. važiuodamas nustatytu apie 79 km/h greičiu, kaip ir 60 km/h greičiu turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo su automobiliu „VW Jetta", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5. Susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. N. privalėjo mažinti važiavimo greitį ir duoti kelią per sankryžą važiavusiam automobiliui „VW Jetta", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo O. C.. Jeigu automobilio „VW Jetta", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas O. C. artėdamas prie sankryžos turėjo objektyvią galimybę pamatyti, kad jam iš dešinės link sankryžos T. Narbuto gavės važiuojamosios dalies pirma eismo juosta artėjusio automobilio „VW Passat" vairuotojas, būdamas nuo sankirtos nemažesniu kaip 41 m atstumu nelėtina greičio, kad duoti kelią O. C., kad išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, privalėjo savalaikiai efektyviai stabdyti.( t.1, b.l. 40-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A1526/11(01) nurodyta, kad O. C. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b.l. 51)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A1529/11(01) nurodyta, kad J. N. kraujyje etilo alkoholio nerasta. ( t.1, b.l. 130)

Specialisto išvadoje Nr. G837/11(01) nurodyta, kad O. C. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. O. C. padaryta: kraujosruvos juosmens dešinėje pusėje ir abiejų kelių srityse, kairio šeivikaulio galvos lūžis, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-03-07), minėto eismo įvykio metu, kontaktuojant su automobilio salono dalimis. ( t.1, b.l. 52-53)

Specialisto išvadoje Nr. G835/11(01) nurodyta, kad A. N. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. N. padaryta kraujosruva dešinio kelio srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-03-07), minėto eisimo įvykio metu, kontaktuojant su automobilio salono dalimi. ( t.1, b.l. 58-59)

Specialisto išvadoje Nr. G846/11(01) nurodyta, kad V. T. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. T. padaryta muštinės žaizdos kairio antakio srityje, kaktos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, krūtinės dešinėje pusėje, nugaros kairėje pusėje, kairės šlaunies apatiniame trečdalyje užpakaliniame paviršiuje su odos nubrozdinimu, dešinio kelio vidiniame paviršiuje su odos nubrozdinimu, paveikus kietais bukais daiktais; daugybiniai odos nubrozdinimai galvos kairėje pusėje kaktos bei smilkinio srityje, odos nubrozdinimas kairio skruosto viršutinėje dalyje, žaizdos kairiame žande, veido kairėje pusėje apatinio žandikaulio projekcijoje, paveikus aštriais pjaunančiais daiktais (galimai stiklo šukėmis). Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto kelių eismo įvykio, įvykusio 2011-03-07, metu. ( t.1,b.l. 64-66)

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra T.Narbuto g., Laisvės pr. sankryža, Vilniuje. Įvykio vietoje rastas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiuoju šonu atsitrenkęs į šviesoforą. Automobilis „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi po viaduku ant šaligatvio priekine dalimi link Pilaitės pr. ( t. 1, b.l. 5-18 )

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobiliui „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio sulenkta dešinės pusės abu sparnai, variklio dangtis, priekinis dešinysis statramstis, stogas, dešinės pusės abi durys, skilęs priekinis stiklas, sulaužytas priekinis bamperis, sudaužyti dešinės pusės abu žibintai, sugadinti priekinis dešinės pusės rato diskas ir padanga, suveikusios dvi oro priekinės ir dvi dešinės pusės šoninės apsauginės pagalvės. (t.1, b.l. 19-20 )

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio sulenkti abu priekiniai sparnai, variklio dangtis, sudaužyti abu priekiniai žibintai, sulaužytas priekinis bamperis, priekinės grotelės, suskaldytas priekinis stiklas, sulenktos kairės pusės abi durys ir išdužę jų stiklai, sulenktas stogas, galinis kairysis rato diskas, kairysis slenkstis. ( t. 1, b.l. 28-29 )

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas 2011-03-07 laikotarpio nuo 14.28 iki 15 val. vaizdo įrašas iš eismo įvykio vietos. Apžiūrint nustatyta, jog įraše matosi eismas Narbuto gatve link Pilaitės prospekto pusės, šviesoforo signalų nesimato. Automobilių, važiuojančių Laisvės prospektu link Viršuliškių gatvės pusės nėra. 14.58.44.020 val. matosi policijos automobilis, važiuojantis Laisvės pr. link sankryžos su Narbuto gatve. 14,58,44,860 val. trečiojoje Narbuto gatvės eismo juostoje, prieš sankryžą su Laisvės prospektu, sustoja šviesios spalvos automobilis, už jo privažiuojantis ta pačia eismo juosta automobilis pristabdo, praleidžia iš kairės pusės važiuojantį policijos automobilį. Narbuto gatve pirma eismo juosta link Pilaitės prospekto važiuojantis automobilis nesustoja prieš sankryžą su Laisvės prospektu, ir 14.58.44.860 val. įvyksta susidūrimas. Po ko tamsios spalvos automobilis atsitrenkia į šviesoforą ir sustoja, o policijos automobilis nubloškiamas po viaduku. ( 1 t., b.l. 38 )

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. N., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, o būtent Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galimą išvengti.“, 133 p. reikalavimus „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“, 134 p. reikalavimus „jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas ( jeigu jis gali tai pastebėti), privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.“, ir 191 p. reikalavimus „ kiti eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais ( arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais artėjančioms ( ir jų lydimoms) transporto priemonėms; keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, jie privalo sustoti dešiniame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ( keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės“. Dėl šių kelių eismo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta O. C. sveikata ir nežymiai sutrikdyta A. N. bei V. T. sveikata. Nors J. N. kaltę pripažįsta iš dalies, teismas jo parodymus, jog negirdėjo policijos pareigūnų automobilio įjungto garsinio signalo, vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamojo parodymai paneigti kitais bylos duomenimis, o būtent nukentėjusiųjų A. N. ir O. C. parodymais, jog tarnybiniu automobiliu važiavo įjungę garsinius ir šviesos signalus, akivaizdžiai matė, jog kiti eismo dalyviai juos praleidžia, sustabdydami transporto priemones, liudytojų kitų eismo dalyvių M. S., A. J., L. S. parodymais, kad girdėjo automobilio garsinį signalą, todėl sustabdė savo transporto priemones, vaizdo įrašo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad kitų transporto priemonių vairuotojai praleido važiuojantį policijos automobilį, taigi taip pat išgirdo ar pastebėjo policijos automobilio garsinius ir šviesos signalus. Taip pat nustatyta, jog policijos pareigūnai važiavo leistinu greičiu, kai tuo tarpu kaltinamasis viršijo leistiną greitį ( kas nustatyta specialisto išvadoje ). Vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, turi būti atidus ir dėmesingas, visą dėmesį sutelkti į eismo sąlygas. Šioje byloje nustatyta, kad iš visų byloje esančių liudytojų, nukentėjusiųjų, policijos automobilio garsinių signalų negirdėjo tik kaltinamasis ir jo vairuojamu automobiliu važiavę asmenys – nukentėjusysis V. T. ir M. M.. Pastariesiems nėra pareigos būti dėmesingiems, nes šie nevairavo transporto priemonės, todėl galimai jie ir nestebėjo eismo sąlygų, bendravo tarpusavyje, ir galėjo neatkreipti dėmesio į garsinius signalus. Tačiau vairuotojas J. N. buvo neatidus, priešingu atveju būtų savalaikiai sustabdęs transporto priemonę. J. N. kaltę taip pat patvirtina ir specialisto išvados, automobilių, eismo įvykio vietos apžiūros protokolai ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo veiksmai sukeliant eismo įvykį, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta O. C. sveikata, kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, yra vedęs, neteistas, todėl J. N. skirtina bauda.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina.

Valstybinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį turinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiųjų V. T., A. N., O. C. gydymo, ieškinio dydis – 1536,03 lt. Teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis, vairuodamas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį, sukėlė eismo įvykį ir sužalojo nukentėjusiuosius V. T., A. N., O. C., taigi valstybinė ligonių kasa patyrė turtinę žalą dėl pastarųjų gydymo, ir žala turi būti atlyginta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

Nukentėjusysis O. C. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 21625 Lt dydžio neturinei žalai atlyginti, reikalaudamas iš J. N. priteisti 13000 lt., o iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro – 8625 lt. Ieškinį motyvuoja tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė kūno sužalojimus, ilgą laiką negalėjo normaliai judėti, atlikti įprastų sveikam žmogui judesių, negalėjo normaliai bendrauti su šeima ir draugais, iki šiol jaučia skausmus, išliko baimė vairuoti tarnybinį automobilį.

Nukentėjusysis A. N. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 11625 Lt dydžio neturinei žalai atlyginti, reikalaudamas iš J. N. priteisti 3000 lt., o iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro – 8625 lt. Ieškinį motyvuoja tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė kūno sužalojimus, dėl ko gydėsi 17 dienų, kentė fizinį skausmą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, išliko baimė vairuoti tarnybinį automobilį, po traumos negalėjo dirbti mėgstamo darbo, įvykio metu buvo sumušta galva ir kūnas, dėl to nuolat yra lydimas nerimo dėl sveikatos ateityje.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad dėl J. N. neatsargių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo O. C. ir nežymiai sutrikdyta A. N. sveikata. Abiems nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusiesiems teko gydytis. Neabejotina, kad po įvykio nukentėjusiajam O. C. išliko liekamieji reiškiniai, nukentėjusysis jaučia skausmą, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės. A. N. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, pastarasis gydėsi trumpą laiko tarpą, ir nėra jokių duomenų, kad po patirtų sužalojimų išliko liekamieji reiškiniai. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos turi ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis nedirba, tačiau yra darbingas. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiojo O. C. naudai 7000 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti, o A. N. – 1500 lt. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo J. N. transporto priemonės civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta. Tokiu atveju neturtinę žalą nukentėjusiesiems privalo atlyginti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo maksimali suma neturtinei žalai atlyginti yra 8632,00 Lt. Dėl to neturinė žala O. C. ir A. N. priteistina iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kadangi priteistinos žalos dydis neviršija paminėtos sumos.

Daiktiniai įrodymai – CD laikmena, laikoma bylos I tomo paskutiniame lape, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir paskirti jam 20 MGL ( 2600 lt. ) dydžio baudą. Į bausmę įskaityti laiką, išbūtą suėmime, ir laikyti J. N. atlikusiu bausmę.

J. N. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

O. C. ir A. N. civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, ir priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro O. C. 7000 lt., o A. N. – 1500 lt.

Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai, ir priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1536,03 lt. Valstybinės ligonių kasos naudai.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną, laikomą bylos I tomo paskutiniame lape, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Teisėja Aiva Survilienė