Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-939-159/2013

NUTARTIS

2013 m. birželio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1425-897/2013 pagal kreditorės „Swedbank“, AB, pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeistų daiktų savininko V. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorė „Swedbank“, AB (toliau tekste bankas) Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2012-05-31 padavė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad 2007-12-17 su V. B. sudarė kredito sutartį Nr. 07-146152-FA (su vėlesniais pakeitimais) ir jam suteikė kreditą. Kredito sutartis buvo pakeista ir papildyta vėlesniais susitarimais. Kredito sutartis su kredito gavėju (skolininku) yra nutraukta, nes skolininkas nevykdė prievolių pagal sutartį, todėl kreditorė prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistą daiktą. Nurodė, kad skolininko skola „Swedbank“, AB, yra 137 294,63 EUR ir 142 Lt kreditorės sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 3–4).

Kreditorė „Swedbank“, AB, Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2013-03-01 padavė pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Prašo teismo priverstinai išieškoti skolą iš V. B. ir parduoti iš varžytynių už prievolę bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą (b. l. 89–90).

Skolininkas ir įkeisto turto savininkas V. B. 2013-03-18 padavė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-04 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad kreditorius pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto teismui pateikė be pagrindo. Įsipareigojimų bankui laiku neįvykdė, kadangi buvo kreditoriaus suklaidintas dėl mokėtinos kredito sumos ir palūkanų dengimo. Neteisingai nurodytas kreditinis įsipareigojimas, neteisingai priskaičiuotos palūkanos ir sutartinės kintamos palūkanos nuo negrąžintos kredito sumos ir delspinigiai. Apeliantas nesutinka su hipotekos lakšte nurodytais duomenimis, nes išvaržius jam nuosavybės teise priklausantį turtą, į kurį investavo 350 000 Lt asmeninių lėšų, būtų pažeisti jo turtiniai interesai. Šiuo metu įkeisto buto vidutinė rinkos vertė yra ne didesnė kaip 300 000 Lt, todėl praradęs butą, apeliantas dar liktų skolingas kreditoriui. Apeliantui nebuvo tinkamai įteiktas pranešimas dėl sutarties nutraukimo, jis negalėjo išsiaiškinti su kreditoriumi dėl skolos dydžio (b. l. 96–97).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo 2013-03-04 nutartis, kuria patenkintas kreditorės „Swedbank“, AB, pakartotinis prašymas dėl skolos išieškojimo, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį V. B..

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti visa tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) (CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba ne iki galo tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Pagal CPK 558 str. (redakcija iki 2012-07-01) hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta. Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2012-07-03 nutartimi jau yra konstatavęs, kad kredito sutartis su skolininku yra nutraukta, todėl hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto (b. l. 38–39). Pagal CPK 558 str. 1 d. (redakcija iki 2012-07-01) teismas areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, o gavęs pakartotinį pareiškimą CPK 558 str. 2 d. (redakcija iki 2012-07-01) nustatyta tvarka, sprendžia ir priima nutartį dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių arba dėl įkeisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti. Iš bylos duomenų nustatyta, jog skolininkas, gavęs įspėjimą grąžinti skolą, per nustatytą terminą skolos negrąžino, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-03 nutartis įsiteisėjusi, todėl konstatuotina, jog teismas vadovaudamasis CPK 558 str. 2 d. (redakcija iki 2012-07-01) pagrįstai tenkino 2013-03-01 kreditoriaus pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių.

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą būtent iš įkeisto daikto, ir šiuo atveju kreditorius ją tinkamai realizavo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorius, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, teisėtai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CK 4.192 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-04 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.