Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meistera“ ieškinį atsakovams M. U., A. U. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė „Registrų centras“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Ž. J., L. M., J. T., M. S., B. J. B., A. Š., A. Š., Š. E., K. R., bei pagal atsakovų M. U. ir A. U. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Meistera“ dėl žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis matyti, kad ieškovė UAB „Meistera“, atsakovai M. U. ir A. U., bei tretieji asmenys M. S., B. J. Bowles bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę, bendras plotas 90,34 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 3463/9034 dalys neįrengtos pastogės, atsakovui M. U. asmeninės nuosavybės teise – 245/9034 dalys neįrengtos pastogės, atsakovams M. U. ir A. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 7861/18068 dalys neįrengtos pastogės, trečiajam asmeniui B. J. B. – 567/9034 dalys neįrengtos pastogės, trečiajam asmeniui M. S. – 189/9034 dalys neįrengtos pastogės.

Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymas prioritetą skiria atidalinimui natūra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis - atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius neproporcingos žalos daikto paskirčiai, bei faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015).

Ieškovė į bylą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą pastogės patalpų atidalinimo schemą, pagal kurią ieškovės pageidaujama atsidalinti pastogės dalis pažymėta Nr. 1, taip pat grafiškai parodyta, kokia pastogės dalis liks kitiems bendraturčiams, be to, iš ieškovės proporcingai nuosavybės teise valdomos pastogės dalies (34,63 kv. m) ieškovė 1 kv. m palieka bendrojo naudojimosi patalpai – koridoriui, o asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti 33,63 kv. m pastogės. Ant šios pastogės patalpų atidalinimo schemos yra pastogės bendrasavininkų M. S. ir B. J. B. parašai, patvirtinantys, jog šie asmenys sutinka su ieškovės atsidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal schemos sprendinius. Tuo tarpu kiti du pastogės bendrasavininkai - atsakovai aukščiau įvardintų motyvų pagrindu su ieškovės pateiktu atsidalinimo variantu nesutinka, ir prašo atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei išmokant kompensaciją pinigais. Teismas, vertindamas aukščiau paminėtus atsakovų nesutikimo su ieškovės pateikta atidalijimo schema argumentus, sprendžia, kad atsakovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovės siūlomas atsidalinimas yra negalimas, neracionalus bei pažeidžiantis atsakovų interesus.

Atmestini atsakovų nesutikimo su ieškiniu argumentai, kad ieškovė privalėjo pateikti duomenis, kurie atskleistų, kas bus daroma pastogėje, kaip faktiškai vyks atsidalijimas, ieškovės planuojamus vykdyti statybos darbus, architektūrinius atsidalinimo sprendinius, motyvuojant tuo, kad iš pateiktos schemos nėra aišku, kokius statybos darbus ieškovė apskritai planuoja atlikti ir kaip šie darbai galėtų paveikti atsakovų gyvenimo sąlygas mechaninio atsparumo, gaisrinės saugos, higienos, garso izoliacijos ir kt. aspektais. Pažymėtina, kad statybos santykius reguliuoja Statybos įstatymas, kuris numato atitinkamus reikalavimus statytojui projektuojant, gaunant leidimus statybai, rekonstrukcijai ar remontui, kai tokio leidimo reikia pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Statybos įstatymas taip pat numato kada ir kokius statybos darbus atliekant reikalingas statinio bendraturčių sutikimas. Taigi, atidalinus pastogę ir ieškovei UAB „Meistera“ ateityje nusprendus atlikti kokius nors statybos darbus, bus taikomos šios Statybos įstatymo, taip pat statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatos, saugančios bendraturčių teises ir interesus.

Taip pat nesutiktina su atsakovų argumentais, jog pateiktu atsidalijimo projektu neužtikrinamas kitų pastogės bendraturčių patekimas į jų nuosavybę. Iš ieškovės pateiktos pastogės patalpų atidalinimo schemos matyti, kad ieškovė savo nuosavybės dalies sąskaita 1 kv. m palieka bendrojo naudojimo patalpai – koridoriui. Atsakovai nepateikė įrodymų, koks koridoriaus plotas jų manymu yra objektyviai reikalingas, ir kad proporcingai savo valdomai pastogės patalpų daliai ieškovė turi palikti didesnį plotą, kuris būtų skirtas bendrojo naudojimo patalpai – koridoriui, įvertinat tai, kad ir kiti pastogės bendraturčiai iš savo valdomos pastogės dalies dalį ploto turėtų skirti bendram koridoriui (CPK 12, 178 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės pasiūlytas atidalijimo variantas atsakovų nurodytu aspektu pažeidžia visų bendraturčių interesų derinimo principą.

Atsakovai nurodo ir tai, kad pastogės dalis, kurią prašoma priskirti ieškovei, yra virš jiems priklausančio buto, ir ieškovei galimai netinkamai valdant pastogės dalį (pvz., atlikus savavališkus statybos darbus) gali būti pažeisti atsakovų interesai. Pažymėtina, kad ieškovei gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) jokios gyvenamosios paskirties patalpos nuosavybės teise nebepriklauso, todėl ieškovė neturi net teorinės galimybės prašyti atidalyti pastogės dalį, kuri nebūtų po kitiems asmenims priklausančiais butais. Tuo tarpu atsakovų argumentai dėl ieškovės galimai ateityje atliktinų neteisėtų veiksmų, naudojant pastogės dalį virš jų buto, kurie pažeistų atsakovų interesus, yra tik deklaratyvūs teiginiai, prielaidos, todėl atmestini.

Pažymėtina, kad vadovaujantis bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisykle, bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti. Šiuo atveju ieškovė, grįsdama savo ieškinio reikalavimą, pateikė specialisto parengtą pastogės patalpų atidalinimo schemą, pagrindžiančią, jog numatytas atsidalinimas yra techniškai įmanomas, tuo tarpu atsakovai, nesutikdami su ieškovės pasiūlytu atsidalinimo variantu, ir atsižvelgiant į pirmiau aptartą šalių įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose, nepateikė nei savo atidalinimo pasiūlymų, nei jų poziciją dėl ieškovės pasiūlymo atsidalinti natūra netinkamumo pagrindžiančių įrodymų.

Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, ginčo turto pobūdį, plotą, bendraturčių dalis jame, tai, kad ieškovės prašomas suformuoti atskiras daiktas atitinka idealiąją jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pastogės atidalijimas pagal pateiktą projektą yra techniškai įmanomas, ieškovės valdoma pastogės dalis yra pakankamai didelė (38,33 proc. visos pastogės, kai atsakovų dalis – 53,30 proc.), sprendžia, jog pastogės priskyrimas ieškovei pagal parengtą schemą atitiktų protingumo, sąžiningumo, teisingumo reikalavimus, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros principo bei nebūtų padaryta neproporcinga žala daikto paskirčiai. Atsakovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, juo labiau, kad, minėta, atsakovai nepateikė byloje jokių įrodymų, jog tokios dalies atidalijimas natūra nėra galimas. Atsakovų prašymas taikyti išimtį ir priteisti ieškovei kompensaciją pinigais už jos turimą pastogės nuosavybės dalį negali būti tenkinamas, kadangi byloje esantys duomenys rodo, jog yra visos galimybės atidalinti turtą natūra, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovų prašomą taikyti išimtį. Be to, esant palyginti didelei ieškovės turto daliai, šios dalies paėmimas (nors ir išmokant piniginę kompensaciją) gali būti vertinamas kaip esminis savininko teisų pažeidimas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra atidalyti jai priklausančią pastogės dalį tenkintinas visiškai, pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą palėpės atidalinimo schemą, M1:100, ieškovei UAB „Meistera” nuosavybei priskirtina 33,63 kv. m ploto neįrengtos pastogės dalis, 1 kv. m ploto pastogės patalpos dalį paliekant bendram naudojimui (koridoriui) (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl žalos atlyginimo priteisimo

Atsakovai priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 10 249,55 Eur žalai, atsiradusiai ieškovei neteisėtai atlikus remonto darbus (duomenys neskelbtini) namo pastogėje, dėl kurių buvo susilpnintos stogo laikančiosios konstrukcijos, ko pasekoje atsakovams priklausančiuose butuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsirado vidaus apdailos defektai, atlyginti.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Šios rūšies civilinę atsakomybę reglamentuojantis CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju iš byloje esančio pastato administratoriaus 2015-05-21 Statinio apžiūros akto, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-02-11 rašto Nr. 20-2049(16.2) „Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad UAB „Meistera“ gyvenamajame name ir bendro naudojimo patalpose atliko kapitalinio remonto darbus – neįrengtose pastogės patalpose pakeitė supuvusį perdangos balkį (laikančią siją), tam montavimo metu palėpėje išėmė laikantįjį statramstį ir po to jį vėl įdėjo ir sustiprino, pašalino puvėsio pažeistą murloto dalį. Ieškovė neginčija, kad šiuos darbus atliko ji (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Kadangi ieškovė UAB „Meistera“ šiems darbams atlikti neturėjo statybą leidžiančio dokumento, jai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016-04-28 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-160428-00003 dėl savavališkai atliktų ypatingo statinio – daugiabučio gyvenamojo namo palėpės patalpų kapitalinio remonto darbų. Iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovė statybos darbus ginčo pastogėje vykdė nesilaikydama jų atlikimui keliamų teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovės statybos procese atliktų veiksmų neteisėtumas yra nustatytas. Toliau būtina nustatyti, ar dėl šių ieškovės pastogėje vykdytų statybos darbų poveikio žemiau esančiuose atsakovų butų patalpose galėjo atsirasti defektai, t. y. suskilinėti, supleišėti butų sienos, lubos.

Pažymėtina, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Paskirstant įrodinėjimo pareigą, būtent priešieškinį pareiškusiems atsakovams tenka pareiga įrodyti, jog tarp ieškovės pastogėje atliktų statybos darbų ir jų butuose esančių apdailos defektų egzistuoja priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis).

Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios, tikslinga skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Šioje byloje, siekiant nustatyti priežastinio ryšio tarp ieškovės atliktų remonto darbų ir defektų atsakovų butuose egzistavimo sąlygą, buvo paskirtos ir atliktos trys teismo statinio ekspertizės.

Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016-04-14 nutartimi atsakovų prašymu paskirta statinio ekspertizė, kurią pavesta atlikti atsakovų pasiūlytam teismo ekspertui A. S.. Teismo ekspertas A. S. 2016-07-20 teismo ekspertizės akte Nr. 16-07/01 (toliau – pirmoji ekspertizė) padarė išvadas, jog: 1) ieškovės UAB „Meistera“ (duomenys neskelbtini) namo pastogėje atlikti remonto darbai susilpnino stogo laikančiąsias konstrukcijas: dėl pašalinto statramsčio ir jo atramos medinės perdangos sijos, stogo laikanti konstrukcija prarado standumą, skėtimo jėgos sukėlė likusių laikančiųjų konstrukcijų deformacijas ir su jomis susijusių kitų pastato elementų (laikančiųjų išorės sienų, pertvarų, langų blokų, pastato karnizo plokščių) neleistinas deformacijas; 2) dėl pašalintų konstrukcinių elementų, kurių paskirtis buvo atlaikyti horizontaliąsias apkrovas, skėtimo jėgos sukėlė stogo konstrukcinės sistemos, konstruktyviai susijusios su butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vidaus lubų ir pertvarų konstrukcijomis, deformacijas: išorės sienoje, pastato karnize, butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lubose ir pertvarose atsirado plyšiai bei įtrūkimai; bei 3) vidaus apdailos defektų pašalinimo butuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skaičiuojamoji kaina sudaro 10 249,55 Eur.

Kilus abejonių pirmosios ekspertizės tinkamumu ieškovės prašymu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-02-08 nutartimi paskirta pakartotinė teismo statinio ekspertizė, kurią pavesta atlikti ieškovės pasiūlytam teismo ekspertui R. M. (CPK 219 straipsnis). Teismo ekspertas R. M. pakartotinės teismo statybos techninės ekspertizės akte Nr. 17-07E (toliau – antroji ekspertizė) padarė išvadas, jog: 1) ieškovės UAB „Meistera“ (duomenys neskelbtini) namo pastogėje atlikti remonto darbai nesusilpnino stogo laikančiųjų konstrukcijų, stogo konstrukcijoje (skersinėje dalyje) jokių deformacijų nenustatyta; 2) ieškovės UAB „Meistera“ (duomenys neskelbtini) namo pastogėje atlikti remonto darbai neįtakojo vidaus apdailos defektų atsiradimo butuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Kadangi dviejų paminėtų ekspertizių išvados priešingos viena kitai ir kilus papildomų klausimų, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-05-24 nutartimi buvo paskirta papildoma statybos techninės veiklos ekspertizė, kurią, siekiant išvengti eksperto šališkumo tikimybės, pavesta atlikti teismo parinktam teismo ekspertui S. S.. Šis teismo ekspertas ekspertizės akte Nr. 17-08/15 (toliau – trečioji ekspertizė) padarė tokias išvadas: 1) ieškovės UAB „Meistera“ (duomenys neskelbtini) namo pastogėje atlikti remonto darbai stogo konstrukcijų nesusilpnino; bei 2) UAB „Meistera“ atlikti remonto darbai negalėjo įtakoti ir neįtakojo vidaus apdailos defektų atsiradimo butuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad jei byloje yra du (ar daugiau) ekspertizės aktai ir juose pateikiamos skirtingos išvados, teismas privalo tikrinti, kuri iš išvadų atitinka išsamumo, patikimumo ir tikslumo kriterijus, bei atmesti tą, kuri vertintina kritiškai dėl prieštaravimo byloje esantiems kitiems įrodymams, bylos faktinėms aplinkybėms ir kt. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

Analizuojant byloje esančių ekspertizės aktų išvadas matyti, kad antrosios ir trečiosios ekspertizių išvadose vienareikšmiškai pasisakoma, kad ieškovės UAB „Meistera“ (duomenys neskelbtini) namo pastogėje atlikti remonto darbai nesusilpnino stogo laikančiųjų konstrukcijų. Šias ekspertizes atlikę teismo ekspertai nustatė, kad pastato (duomenys neskelbtini) stogas uždengtas skirtingomis kryptimis orientuotomis laikančiosiomis konstrukcijomis, t. y. ginčo stogas turi išilginę ir skersinę orientacijas. Ieškovė UAB „Meistera“ ginčo darbus atliko skersinėje pastato stogo konstrukcijos dalyje, o atsakovų nurodomi butų defektai yra po kita kryptimi orientuota pastato stogo konstrukcijos dalimi – po pagrindine išilgine stogo dalimi. Išilginėje ir skersinėje stogo dalyse apkrovos stogo konstrukcijomis perduodamos per atitinkamus konstrukcinius elementus (murlotus) į atitinkama kryptimi orientuotas laikančiąsias sienas: apkrovos, tenkančios skersinės dalies stogui, nepersiduoda pagrindinės dalies pastato konstrukciniams elementams, ir priešingai. Ekspertai R. M. ir S. S. padarė kategoriškas išvadas, kad ieškovės pastogėje skersinėje pastato dalyje atlikti remonto darbai negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos pagrindinėje pastato dalyje esančioms laikančiosioms konstrukcijoms. Abu teismo ekspertai konstatavo, kad atsakovų nurodomi apdailos defektai ir pažaidos, jei ir būtų įtakoti pakitimų stogo konstrukcijoje, tai tie pakitimai turėtų būti padaryti išilginėje pastogės dalyje. Be to, jokių deformacijų, poslinkių, defektų ar pažaidų aplink remontą vietą – skersinės pastato dalies pastogėje, galėjusių atsirasti dėl UAB „Meistera“ atliktų remonto darbų neaptikta. Atsižvelgiant į tai, teismo ekspertai R. M. ir S. S. kategoriška išvadų forma nurodė, kad UAB „Meistera“ skersinės pastato dalies pastogės dalyje vykdyti remonto darbai vidaus apdailos defektų atsiradimo atsakovų butuose negalėjo įtakoti ir neįtakojo.

Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Nesutiktina su atsakovo M. U. atstovo 2018-09-05 teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad teismo ekspertas R. M. tik prielaidos forma nurodė, jog ieškovės atlikti remonto darbai neįtakojo atsakovų butų defektų atsiradimo, dėl antrosios ekspertizės akto 6.2. punkte pavartoto žodžio „beveik“. Išanalizavus paminėtą antrosios ekspertizės akto 6.2. punktą matyti, kad teismo ekspertas R. M. hipotetiškai nurodo, jog pašalinus bet kurį stogo elementą vienoje dalyje, beveik neiškils pavojus stogo konstrukcijos mechaniniam atsparumui ir pastovumui kitoje dalyje. Tačiau analizuodamas konkrečių šioje byloje nagrinėjamų stogo elementų pašalinimą (pakeitimą) teismo ekspertas R. M. daro kategorišką išvadą, kad šių konkrečių stogo elementų pašalinimas (pakeitimas) stogo konstrukcijos nesusilpnino, ir jokių defektų ar pažaidų atsiradimo neįtakojo.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad antrosios ir trečiosios ekspertizių išvados iš esmės sutampa – jose vienareikšmiškai konstatuojama, jog ieškovės UAB „Meistera“ (duomenys neskelbtini) namo pastogėje atlikti remonto darbai stogo konstrukcijų nesusilpnino bei negalėjo įtakoti ir neįtakojo vidaus apdailos defektų atsiradimo butuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šių ekspertizių išvados yra nuoseklios, neprieštaringos, pagrįstos tyrimų duomenimis, papildančios viena kitą. Aplinkybė, kad dviejų iš trijų byloje atliktų ekspertizių išvados iš esmės sutampa, didina šių (antrosios ir trečiosios) išvadų patikimumą. Taigi, teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų ištyrimu bei ekspertizės išvadomis mano, kad pagrįsta vertinti ekspertų R. M. ir S. S. išvadas kaip patikimą įrodymą šioje civilinėje byloje (CPK 218 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus ieškovės namo pastogėje atliktus darbus, atsakovų butuose esančius defektus, teismo paskirtų antrosios ir trečiosios ekspertizių išvadas, darytina išvada, kad atsakovai neįrodė priežastinio ryšio tarp įrodinėjamos žalos ir ieškovės atliktų veiksmų (CK 6.247 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, ir atsižvelgiant į tai, kad civilinės atsakomybės taikymui būtinas civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų visumos nustatytas, ieškovei negali būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė dėl atsakovų butuose atsiradusių defektų, todėl priešieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo atstatyti pastogės laikančiąją konstrukciją

Atsakovai paskutiniu 2016-08-26 patikslintu priešieškiniu taip pat prašo įpareigoti ieškovę, nustatant darbų atlikimo terminą, pašalinti dėl neteisėtų ieškovės veiksmų atsiradusius padarinius ir atstatyti, laikantis statybos techninių dokumentų reikalavimų, daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), pastogės laikančiąją konstrukciją.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Inspekcija) 2016-04-28 ieškovei UAB „Meistera“ surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-160428-00003 dėl savavališkai atliktų ypatingo statinio – daugiabučio gyvenamojo namo palėpės patalpų kapitalinio remonto darbų. 2016-05-10 Privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-160510-0007 Inspekcija pareikalavo išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir jeigu būtina sutvarkyti statybvietę. 2017-02-15 Inspekcija Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-30-170215-00011 konstatavo, kad UAB „Meistera“ savavališkos statybos padarinius pašalino. Be to, iš antrosios ir trečiosios ekspertizės aktų matyti, kad ieškovės namo pastogėje atlikti darbai – pakeistas statramstis, sukurta santvara, pakeistos sijos, sustiprino stogo laikančiąsias konstrukcijas, padidino stogo laikančiosios konstrukcijos mechaninį atsparumą ir pastovumą, nes seni konstrukciniai elementai buvo supuvę, jų būklė kėlė grėsmę ieškovei priklausiusio buto lubų konstrukcijai. Atkreiptinas dėmesys, kad nors 2018-09-05 teismo posėdyje duodamas paaiškinimus ir sakydamas baigiamąją kalbą atsakovo atstovas nurodė, kad palaiko priešieškinio reikalavimus, tačiau dėl nagrinėjamo reikalavimo jokių aplinkybių nenurodė.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad ieškovė, pašalinusi vienus stogo laikančiosios konstrukcijos elementus, juos pakeitė naujais, sustiprinusiais stogo laikančiąsias konstrukcijas, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti šį atsakovų priešieškinio reikalavimą (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 30,75 Eur žyminis mokestis, 2 450 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 3 072,60 Eur ekspertizių išlaidos (2 000 Eur už teismo eksperto R. M. ekspertizę, 1 000 Eur dalis už teismo eksperto S. S. ekspertizę, 72,60 Eur už teismo eksperto A. S. apklausą). Įvertinęs ieškovės atstovės atliktus procesinius veiksmus (surašytus procesinius dokumentus, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdžiuose), taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015-03-19 redakcija) nustatytų dydžių, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalaujama priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (iš viso 5 553,35 Eur) yra pagrįsta, atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas, proporcingai atsakovų valdomai pastogės daliai (įvertinant, kad dalį pastogės atsakovas M. U. valdo asmeninės nuosavybės teise) ieškovės naudai iš atsakovo M. U. priteistina 2 915,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, iš atsakovės A. U. – 2 637,85 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šioje byloje teismas patyrė 85,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Meistera“ 2016-09-12 mokėjimo nurodymu į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 242 Eur dydžio užstatą, siekiant užtikrinti teismo eksperto A. S. dalyvavimą teismo posėdyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje apmokėjimui pateikė 2017-01-25 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 000224 72,60 Eur sumai. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei grąžintina 169,40 Eur nepanaudota užstato dalis.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos ieškovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Atidalinti ieškovei UAB „Meistera“, įmonės kodas 302736616, tenkančias 3463/9034 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovei UAB „Meistera“, įmonės kodas 302736616, nuosavybės teise 33,63 kv. m ploto negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kuri palėpės patalpų atidalinimo schemoje Nr. (duomenys neskelbtini), parengtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažymėta „Nr. 1“, bei 1 kv. m ploto patalpą, kuri palėpės patalpų atidalinimo schemoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta „Nr. 6“, paliekant bendram naudojimui (koridoriui).

Priteisti ieškovei UAB „Meistera“ iš atsakovo M. U. 2 915,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovės A. U. 2 637,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. U. 44,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovės A. U. 40,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Pavesti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų skyriui iš UAB „Meistera“, į. k. 302736616, į teismo depozitinę sąskaitą 2016-09-12 mokėjimo nurodymu civilinėje byloje Nr. e2-207-512/2016 įmokėtos 242 Eur sumos pagal 2017-01-25 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 000224 pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 72,60 Eur sumą į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bankas.

Pavesti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų skyriui grąžinti ieškovei UAB „Meistera“, į. k. 302736616, 169,40 Eur dydžio užstato dalį, sumokėtą 2016-09-12 mokėjimo nurodymu civilinėje byloje Nr. e2-207-512/2016, įmokėta suma 242 Eur, pinigus pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016-04-27 nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-207-512/2016) taikytas laikinąsias apsaugos priemones - ieškovei UAB „Meistera“, į. k. 302736616, priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, įskaitant esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, turtinių teisių bei kito turto, priklausančio ieškovei, areštą, neviršijant 6 932,15 Eur sumos.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015-11-02 nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-9076-512/2015) taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą ieškovei UAB „Meistera“ nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose patalpose, tame tarpe ir pastogėje, adresu (duomenys neskelbtini), vykdomus remonto darbus iki byloje bus priimtas sprendimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.