Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2068-818/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-09-18
Bylos Nr.
1-2068-818/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44092-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
M. K.
Nukentėjusysis
A. Š.
Advokatai
Arvydas Aranauskas, Žavinta Paunksnytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2068-818/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44092-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 1.1.6.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Violetai Makevičienei,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Arvydui Aranauskui,

nukentėjusiajai A. Š. (nuotoliniu būdu), jos atstovei advokatei Žavintai Paunksnytei (nuotoliniu būdu),

galimai laiduotojai D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis užsienyje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo kito žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2022 m. lapkričio 20 d., apie 04.28 val., būdamas apartamentuose „Kesminta Apartamentai“, adresu Vilniaus g. 37A, Vilniuje, tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai A. Š. į veido sritį, dėl ko nukentėjusioji nukrito ir prarado sąmonę, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. Š. fizinį skausmą bei dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir muštinės žaizdos dešinės akies apatiniame voke (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu pilnai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną su draugu buvo Vilniuje, bare vartojo alkoholinius gėrimus, buvo pakankamai daug išgėręs. Iš baro grįžę į apartamentus, buvo jis su draugu ir trys merginos, kurių iki to laiko nepažinojo. Sėdėjo prie staliuko, visi bendravo, nebuvo jokių konfliktų. Prisimena, kad pradėjo snausti ir išgirdo, kaip kažkas bando jį vyti lauk, nesuprato kas vyksta, išėjęs nežinojo ką tiksliai padarė. Vėliau ryte iš draugo sužinojo ką padarė. Nurodo nežinantis, kodėl taip pasielgė, pačio smūgio neprisimena, tarp jo ir nukentėjusiosios jokio konflikto nebuvo. Neturi pateisinimų savo elgesiui, šiaip yra nekonfliktiškas, gailisi dėl tokio savo elgesio. Atsiprašė nukentėjusiosios, sutinka atlyginti jai padarytą žalą, dalį padarytos žalos jau yra atlyginęs (Sodrai ir Ligonių kasai). Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant sutuoktinės D. K. atsakomybėn. Su sutuoktine santuokoje yra (duomenys neskelbtini) metų, turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, su šeima gyvena Lietuvoje. Grįžęs namo papasakojo žmonai apie šį įvykį, kalbėjosi apie tai su ja, ji įvertino jo elgesį kaip labai blogą. Sutuoktinė yra puiki žmona ir mama, nuolat jam daro teigiamą įtaką. Nurodo neturintis problemų su saikingu alkoholio vartojimu (3 tomas, b. l. 8-17).

Galima laiduotoja D. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prašo atleisti jos sutuoktinį M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn. Nurodė, kad jos sutuoktinis grįžo sekmadienį namo ir papasakojo apie šį įvykį, jos reakcija į tai buvo bloga, labai jai tai buvo netikėta, nesuprato kodėl taip įvyko, kadangi jos sutuoktinis yra nekonfliktiškas žmogus, jam nebūdingas toks elgesys. Jie daug bendrauja, nuolat šnekasi, stengiasi vienas kitam daryti teigiamą įtaką, šeimoje dalinasi atsakomybėmis. Jos sutuoktinis yra geras tėvas jų vaikams, yra jos ramstis, įsiklauso į tai kas jam sakoma, atsižvelgia į jos nuomonę (3 tomas, b. l. 8-17).

Kadangi kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad 2022 m. lapkričio 20 d. buvo bare, kurio pavadinimo nežino, Vilniaus g., Vilniuje kartu su draugu A. M., minėtame bare jie susipažino su moterimis, jų buvo 3. Jų vardų nepamena, kaip atrodė nepamena. Bare bendravo, gėrė alkoholinius gėrimus, po to bendrai nutarė, kad eis tęsti bendravimą į apartamentus, adreso nežino. Apartamentuose bendravo draugiškai, jokių konfliktų nebuvo, gėrė alkoholį, vienu metu jis pavargęs užmigo, kitą momentą pamena, kad jis stovi prie išėjimo durų ir jam šaukė kažkas iš moterų, kad jis iš čia išeitų. Jis apsirengė ir išėjo, grįžo į savo viešbutį. Netrukus prisiskambino A. M., kuris jam papasakojo, kad kai jis miegojo, prie jo priėjo moteris (viena iš tų, su kuriomis jie susipažino bare ir vėliau joms pasiūlius nuėjo į apartamentus) ir pasiūlė tortą, jis pažadintas pašoko ir smogė jai. Smogė vieną kartą, į veido sritį. Kodėl jis taip padarė net neįsivaizduoja, kad smogė nepamena, tačiau neneigia, kad tai galėjo būti, prisipažįsta, kad taip padarė ir labai gailisi. Taip pat A. M. papasakojo, kad į apartamentus buvo kviesta greitoji ir policija. Vėliau jam atsiuntė elektroniniu paštu šaukimą atvykti į apklausą. Jis gyvena Lietuvoje, kartais važiuoja į užsienį užsidirbti, šį mėnesį neplanuoja niekur vykti (1 tomas, b. l. 148-149).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. Š. nurodė, kad 2022 m. lapkričio 19 d., apie 14.30 val., kartu su drauge L. P., atvyko į Vilniaus miestą, Vilniaus g. 37 A, „Kesmita Apartamentus“, švęsti kitos draugės gimtadienį. Švenčiant jos gimtadienį, atvyko daugiau draugių. Jos švęsdamos vartojo alkoholinius gėrimus, apie 23.00 val. su draugėmis nusprendė nueiti iki naktinio klubo pasišokti. Jos nuėjo į naktinį klubą, pavadinimo tikslaus nepamena ir adreso nežino, bet mano, kad jis buvo toje pačioje gatvėje, nes buvo netoli jų buvimo vietos kur šventė. Joms pabuvus klube, draugės į minėtus apartamentus atsivedė du nepažįstamus asmenis. Į apartamentus grįžus su nepažįstamais vaikinais, alkoholio nevartojo, jie jau buvo smarkiai neblaivūs. Vienas iš vaikinų užmigo, ji atsistojo ir norėjo papjaustyti torto visiems šventės dalyviams. Jai priėjus stalo, staiga miegojęs vaikinas atsikėlė ir be jokios aiškios priežasties sudavė jai ranka vieną smūgį į veido sritį. Po patirto smūgio į veido sritį ji nuvirto ir kažkuriam tai laikui neteko sąmonės. Jai atsigavus, to asmens, kuris jai sudavė smūgį, nebebuvo, juto didelį skausmą veido srityje, jai smarkiai ir skuosto bėgo kraujas. Po įvykio jos draugė iškvietė GMP pagalbą. Su ja atvyko ir policijos pareigūnai, kadangi ji buvo sužalota, ją medikai išvežė į Vilniaus miete esančias „Žalgirio“ klinikas. Po medikų apžiūros jai buvo nustatyta skruosto srityje apie 1,5 cm ilgio muštinė žaizda per odą ir hematoma. Jai žaizda buvo susiūta ir ji buvo paleista iš ligoninės ir po to vyko į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Kodėl asmuo jai sudavė į veido sritį pasakyti negali, tai įvyko labai staigiai be jokios aiškios priežasties, prieš tai su tuo asmeniu net nebuvo bendravusi, jis bendravo su jos drauge, o po kiek laiko užmigo, su juo nebuvo jokio konflikto. Kuria ranka jai trenkė nespėjo pastebėti, ar jis ką nors laikė rankoje pasakyti negali, mano, kad trenkė jai kumščiu. Po įvykio jo buvęs draugas liko ir atvykusiems pareigūnams nurodė to vyro duomenis, jis yra M. K. (1 tomas, b. l. 16-17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. nurodė, kad jis M. K. pažįsta tiek, kad jie susitinka (duomenys neskelbtini) pažaisti skvošą, jie yra tik pažįstami ir su juo bendrauja tik žaidimo metu. 2022 m. lapkričio 19-20 d. Vilniuje vyko skvošo čempionatas. 2022 m. lapkričio 19 d., apie 23.00 val. po skvošo varžybų jis, M. K. ir dar trys asmenys nuėjo į barą Vilniuje, Vilniaus g., jo pavadinimo neprisimena. Ten prie jų prisijungė penkios merginos. Ten visi vartojo alkoholį, šoko. Apie 4 val. jis su M. K. liko dviese ir kelios merginos, kiek neatsimena. Tada jis su M. K. ir minėtomis merginos nuėjo į „Kesmita Apartamentus“, kurie yra netoli baro, kur jie buvo. Kambaryje jie nusirengė striukes. Jis atsisėdo ant sofos, šalia jo atsisėdo dvi merginos, kurių duomenų nežino, o M. K. atsisėdo prie stalo ant kėdės ir užmigo. Po kambarį vaikščiojo A., kurios pavardės nežino ir siūlė tortą. Ji priėjo prie M. K. ir jis staiga pašoko ir trenkė ranka, kuria neatsimena, į veidą A. Sudavė vieną kartą. Po smūgio ji nuvirto ant žemės. Jis tada staiga priėjo prie M. K. ir paėmęs jo striukę jį išstūmė iš kambario. Jam dar pasakė, ką tu čia darai, jis nieko neatsakė. Mano, kad M. K. nieko nesuprato ką padarė. Jis tada grįžo į kambarį ir pamatė, kaip A. iš paakės bėga kraujas, kurios pusės neatsimena, mano, kad ji sąmonės nebuvo praradusi. Tarp jų jokio konflikto nebuvo. Greitąją pagalbą iškvietė viena iš merginų, kuri nežino. Kai jis išėjo iš kambario, M. K. nebuvo, kur šis išėjo, jis nežino. Po šio įvykio jis su M. K. kalbėjo ir jam viską papasakojo, bet jis atsakė, kad nieko neprisimena, prisimena tik kai ką. Kodėl M. K. taip pasielgė, jis nežino, nes šis yra ramaus būdo, mano, kad pastarasis buvo padauginęs alkoholio (1 tomas, b. l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. L. nurodė, kad 2022 m. lapkričio 19 d., atvažiavo apie 19.00 val. į „Kesmita Apartamentus“, adresu Vilnius, Vilniaus g. 37 A, kur turėjo švęsti draugės gimtadienį. Merginos jau buvo susirinkusios. Apartamentuose užkandžiavo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Po to su A. Š., D. Š., L. P. nuėjo į restoraną pavalgyti ir po to ėjo į pub‘ą „Dirigentai“. Įėję į pub‘ą, sutiko 4 vyrus, kurie buvo įsitaisę prie staliuko prie pat įėjimo į pub‘ą, kadangi vietų pub‘e nebuvo, vyrai pakvietė prisijungti prie jų staliuko. Prie staliuko buvo vartojami alkoholiniai gėrimai ir draugiškai leidžiamas laikas. Užsidarius pub‘ui, buvo nuspręsta eiti į apartamentus, su tuo sutiko 2 vyrai (jų vardų, pavardžių nežino). Atėję į apartamentus su tais dviem vyrais, visi susėdo. Vyras, kuris vėliau buvo sudavęs A. Š., sėdėjo prie staliuko, jam buvo negera, jis atsistojęs prašė savo draugo eiti jau namo, tačiau draugas jį sustabdė ir pasiūlė dar kiek pasilikti, tada jis atsisėdo atgal prie staliuko ir pradėjo snausti (matėsi, kad jam svaigo galva, buvo negera ar silpna). Momentui jis užsnūdo, ji dar jo paklausė, ar jam viskas gerai, nes sėdėjo prie to pačio staliuko, jis pasižiūrėjo apsvaigusios akim ir lyg mostelėjo, ir vėl užsimerkė. Tada A. Š., eidama nuo virtuvės ir judant link šio staliuko, garsiai pasakė „Gal kam torto?“, ir prisiartino apie 1-1,5 metro prie užsnūdusio vyro, tuomet jis labai staigiai atsistojo ir dešine ranka sudavė A. Š. į veidą. Ši iškarto nukrito. Ji pribėgo, laikė A. Š. galvą, jai buvo šokas, ji šaukė: „Kas čia atsitiko? Kas čia buvo?“, kai kurį laiką nesiorientavo, kas atsitiko, nes buvo labai stiprus ir garsus smūgis į veidą. Niekas iš pradžių nesuprato, kas ką tik įvyko. Tada A. Š. paprašė, kad parodytų žaizdą, nes buvo stipriai prispaudus veidą ranka, nes kirstinė žaizda stipriai pradėjo kraujuoti. Pamačius, kad žaizda labai gyli, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tuo tarpu, antras vyras išprašė smūgį sudavusį vyrą iš apartamentų, ir jis neatsiprašęs ir neatsisukęs, ramiai išėjo. Dėl ko jis sudavė smūgį A. Š., sunku pasakyti, žmogus be jokių motyvų tai padarė, tiesiog sudavė ir atsisėdo atgal. Prieš tai visą vakarą visi draugiškai bendravo, šoko, jokios agresijos niekas nerodė, jokių konfliktų nebuvo. Atvažiavus greitajai, ji išvyko kartu su A. Š. į ligoninę. Į apartamentus nebegrįžo, nes po ligoninėje A. Š. suteiktų procedūrų, taksi grįžo namo. Vyro, kuris sudavė smūgį A. Š., vardo neatsimena, jam apie (duomenys neskelbtini) metų (1 tomas, b. l. 48-49).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ame veiklos skyriuje atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44092-22 dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 20 d., Vilniuje, Vilniaus g. 37 A, „Kesminta Apartamentai“, švenčiant draugės gimtadienį, apie 04.00 val., nepažįstamas asmuo ranka sudavė smūgį į veido sritį nukentėjusiajai A. Š., taip jai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b. l. 8).

2022 m. gruodžio 22 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad atpažįstančioji A. Š. parodė, kad asmuo jai sudavęs viešbutyje yra nuotraukoje Nr. 2. Dėl pasirinkimo jokių abejonių nekilo. Šį asmenį atpažino pagal veido bendrus bruožus, barzdą (1 tomas, b. l. 27-33).

2022 m. gruodžio 14 d. kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti viešbučio „Kesminta“ pateikti vaizdo įrašai: 20221206114359892_DS-7616NI-K21620201119CCRRF13820205WCVU_Vilnius A ir B_35; 20221206114611530_DS-7616NI-K21620201119CCRRF13820205WCVU_Vilnius A ir B_35; 20221206115407639_DS-7616NI-K21620201119CCRRF13820205WCVU_Vilnius A ir B_35; 20221206115556962_DS-7616NI-K21620201119CCRRF13820205WCVU_Vilnius A ir B_35. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas nurodytas yra 20221206114359892_DS-7616NI-K21620201119CCRRF13820205WCVU_Vilnius A ir B_35. Vaizdo įrašas yra 0041 s, trukmės. Vaizdo įrašo kairės pusės viršutiniame kampe yra matomas užrašas balta spalva „11-20-2022 04:03:30“, laikas keičiasi tolygiai einant vaizdo įrašui. Vaizdo įrašo dešinės pusės apatiniame kampe yra matomas užrašas „Recepcija“. Įrašas filmuojamas iš viršaus. Įraše matoma patalpa panaši į viešbučio priimamąjį. Patalpos kairėje matomos stiklinės lauko durys pro kurias yra patenkama ir išeinama iš viešbučio. Įrašo viršuje matomi laiptai. Įrašo dešinėje matomas priimamasis, kur už stalo prie kompiuterio ant kėdės sėdi vyras (darbuotojas viešbučio). Įraše nuo 00:24 s, matyti, kaip pro viešbučio duris įeina moteris (tamsių ilgų plaukų, tamsiai apsirengusi). 00:26 s, paskui pirmą moterį iškart užeina ir daugiau asmenų t. y. paskui šią moterį eina kita moteris (tamsių plaukų, dėvėjo tamsiai žalios spalvos striukę su gaubtuvu, buvo su tamsios spalvos kuprinę), dar kita moteris (šviesių ilgų garbanotų plaukų, dėvėjo tamsios spalvos paltą/striukę, turėjo rankoje tamsios spalvos rankinę). Paskui šią moterį šviesiais plaukai eina vyras trumpų tamsių plaukų, su barzda, dėvėjo tamsiai žalios spalvos striukę, šviesiai mėlynos spalvos džinsus, tamsios spalvos batus, buvo su tamsios spalvos kuprine. Paskui šį vyrą eina moteris šviesių ilgų plaukų, dėvėjo baltos spalvos paltą, tamsios spalvos sijonu, buvo su tamsios spalvos batais bei tamsiu rankinuku. Ši moteris dešinėje rankoje už rankos laikė kitą vyrą, kuris buvo tamsių trumpų plaukų, be barzdos, tamsiai apsirengęs. Visi asmenys 00:36 s, matyti, kaip nueiną toliau, tiesiai. Daugiau vaizdo įraše nieko reikšmingo nevyksta, nepastebėta. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas nurodytas yra 20221206114611530_DS-7616NI-K21620201119CCRRF13820205WCVU_Vilnius A ir B_35. Vaizdo įraše nuo jo pradžios matyti, kaip moteris tamsiai žalia striuke su gaubtuvu užeina į viešbutį kartu su policijos palydą. Vaizdo įraše nieko reikšmingo tyrimui nėra. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas nurodytas yra 20221206115407639_DS-7616NI-K21620201119CCRRF13820205WCVU_Vilnius A ir B_35. Vaizdo įrašas yra tęsinys antrojo įrašo. Jame nieko reikšmingo tyrimui nepastebėta. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas nurodytas yra 20221206115556962_DS-7616NI-K21620201119CCRRF13820205WCVU_Vilnius A ir B_35. Vaizdo įrašas yra tęsinys trečiojo įrašo. Jame nieko reikšmingo tyrimui nepastebėta (1 tomas, b. l. 114-120).

2023 m. sausio 26 d. kitų objektų (garso įrašo) apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas (1 tomas, b. l. 125-126).

Specialisto išvadoje Nr. G 3698/2022 (01) nurodyta, kad A. Š. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose ir muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į dešinės akies sritį. Sužalojimų pobūdis ir gijimo stadija neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą (1 tomas, b. l. 107).

Specialisto išvadoje Nr. G 1134/2023 (01) nurodyta, kad: 1. Paviršiniai sužalojimai, tokie kaip žaizdos, kraujosruvos ar nubrozdinimai, visada vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nors po 10 dienų dar gali išlikti matomi šių sužalojimų gijimo požymiai. Paviršiniai sužalojimai gali būti vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu tais atvejais, kuomet jie yra masyvūs ir sukelia traumuotos kūno dalies funkcijos sutrikimus arba komplikuojasi infekciniu uždegimu, kuriam gydyti yra reikalingas papildomas medikamentinis gydymas ar chirurginės intervencijos. Šiuo atveju, medicinos dokumentuose nėra duomenų apie žaizdos sukeltas komplikacijas, todėl 12 dienų nedarbingumo pažymėjimas yra mediciniškai nepagrįstas ir sveikatos sutrikdymo masto nesunkina; 2. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (6,12 punktas), kūno subjaurojimą konstatuoja teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės. Šiuo atveju A. Š. nustatytas odos randas dešinio paakio srityje, susiformavęs sugijus muštinei žaizdai, kuri buvo aprašyta specialisto išvadoje Nr. G 3698/2022 (01). Rando pašalinimo galimybės priklauso nuo taikomo gydymo, tačiau tikėtina, kad pilnas rando pašalinimas neįmanomas (po gydymo randas gali sumažėti, tapti mažiau pastebimas, tačiau pilnai panaikintas nebus) – patikslinimui reikalinga gydytojo specialisto konsultacija; 3. A. Š. dešinio paakio srities žaizdos pasekmė yra odos randas. Pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, kitų pasekmių (pvz., veido nervų ar raumenų pažeidimų, trikdančių veido mimiką), kurios sunkintų sveikatos sutrikdymo mastą, kol kas nenustatyta, (1 tomas, b. l. 110-111).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad kaltinamasis M. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusiąją A. Š., o būtent tyčia sudavė jai vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį, po ko nukentėjusioji nukrito ir prarado sąmonę, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą, t. y. padarė poodinės kraujosruvas dešinės akies vokuose ir muštinės žaizdas dešinės akies apatiniame voke.

Kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę. Be tokio kaltinamojo prisipažinimo M. K. ir neteisėtus veiksmus patvirtina kita bylos medžiaga, t. y. nukentėjusiosios A. Š. parodymai, kuriuose nurodo, kad kaltinamasis jai sudavė kumščiu į veidą; liudytojų A. M. ir O. L. parodymai, specialisto išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga. Bylos medžiagoje esanti medicinos specialisto išvada patvirtina, kad A. Š. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose ir muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke. Toks sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyta, kad sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio (1 tomas, b. l. 107). Šių tarpusavyje atitinkančių duomenų pagrindu teismas pripažįsta, jog kaltinamasis M. K. savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiosios A. Š. atžvilgiu, sukėlė fizinį skausmą, patirti minėti sužalojimai pagal byloje esančią specialisto išvadą vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokie kaltinamojo M. K. veiksmai įvertinus padarytas pasekmes ir sukeltą fizinį skausmą nukentėjusiajai, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl M. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės D. K. atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. K. pirmą kartą tiesiogine tyčia įvykdė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką už kurios padarymą numatytas laisvės atėmimas iki vienų metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vertinant kitą atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, numatytą BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, matyti, kad kaltinamasis M. K. atlyginimo padarytą žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) ir Valstybinei ligonių kasai, bylos medžiagoje yra pateikti tai patvirtinantys duomenys. Be to, kaltinamasis M. K. iš dalies atlygino nukentėjusiajai A. Š. padarytą turtinę žalą ir neturtinę žalą bei teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti teismo nustatytą turtinės ir neturtinės žalos dydį. Dėl to yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis M. K. atlygins nukentėjusiajai padarytą žalą, dėl to konstatuotina, kad yra ir BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas.

Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – darbingo amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, su sutuoktine auginantis (duomenys neskelbtini) vaikus, dirbantis, praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, taip pat į kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad M. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Pagal įstatymą laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250-976/2020, 2K-145-895/2018).

Bylos duomenimis, kaltinamojo M. K. sutuoktinė D. K. yra darbingo amžiaus, praeityje neteista ir nebausta administracine tvarka, su kaltinamuoju yra susituokusi virš (duomenys neskelbtini) metų, augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja D. K. nurodė, kad kritiškai vertina sutuoktinio elgesį, šnekėjosi su kaltinamuoju, laiko savo sutuoktinį geru tėvu jų vaikams ir jos ramsčiu, jie padeda vienas kitam. Galima laiduotoja D. K. mano, kad gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad D. K. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo sprendimams, veiksmams (elgesiui) bei gyvenimo būdui. Teismo vertinimu, D. K. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei ryšį su kaltinamuoju sudaro teismui pagrindo spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigimą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu vieneriems metams trims mėnesiams be užstato, perduodant jį pagal laidavimą D. K., o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

IV. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė 360,40 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų, apmokant nukentėjusiosios A. Š. nedarbingumo laikotarpį dėl jai padarytų sužalojimų nagrinėjamo įvykio metu, atsiradusių dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją (1 tomas, b. l. 90-97). Bylos duomenimis, kaltinamasis M. K. minėtą civilinį ieškinį yra atlyginęs pilnai (2 tomas, b. l. 36), todėl bylos dalis dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinio ieškinio nutrauktina (BPK 107).

Taip pat, Vilniaus teritorinė ligonių kasa šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 152,73 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 76-78). Byloje pateikti duomenys, kad kaltinamasis M. K. atlygino šią žalą (2 tomas, b. l. 37), todėl bylos dalis dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktina (BPK 107 straipsnis).

Nukentėjusioji A. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 tomas, b. l. 54-60) bei patikslintą civilinį ieškinį (3 tomas, b. l. 2-7) dėl 1 718,35 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo pateiktas patikslintas nukentėjusiosios A. Š. civilinis ieškinys, kuriame nurodoma, kad nukentėjusioji iš kaltinamojo gavo 188,69 Eur pervedimą į savo atsiskaitomąją sąskaitą kaip turtinės žalos atlyginimą, kaip negautos pajamos, todėl atitinkama dalimi nukentėjusioji mažina savo ieškinio reikalavimą (t. y. 1 907,04 Eur - 188,69 Eur, dėl to prašo atlyginti 1718,35 Eur turtinės žalos) ir likusią 4 000 Eur neturtinę žalą.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Aptariamo straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), t. y. į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-276-458/2019). Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, inter alia, sudaro su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, civilinė atsakomybė galima ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti, remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Minėta CK nuostata taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant klausimą, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, šalinimo turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 2K-276-458/2019). Taigi turtinei žalai atlyginti, be kita ko, gali būti priteisiamos būsimos nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo išlaidos, remiantis realia jų atsiradimo tikimybe.

Nukentėjusiosios A. Š. civiliniame ieškinyje nurodoma, kad turtinė žala susidarė dėl gydytojo konsultacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (90 Eur), patirtos kuro išlaidos (128,35 Eur, dėl vykimo į gydymosi įstaigas, ikiteisminio tyrimo įstaigą) bei 1 500 Eur būsimos išlaidos, kurias nukentėjusioji patirs dėl po įvykio likusio rando šalinimo gydymui (taikant tęstinį kombinuotą gydymą, t. y. taikant lazerines, aparatines ir injekcines procedūras preliminariai kainuos 1 500 Eur). Taigi būsimas nukentėjusios A. Š. rando šalinimas ir su tuo susijusios išlaidos iš dalies yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (gydymosi išrašais ir sužalojimo nuotraukomis), yra akivaizdžios, realios ir būtinos, bet, teismo vertinimu, A. Š. nurodyta suma dėl būsimų gydymosi išlaidų– 1 500 Eur – yra per didelė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principus, tikslinga nukentėjusiosios A. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai 600 Eur.

Dėl neturtinės žalos, nukentėjusioji A. Š. nurodė, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė jai fizinį ir dvasinį skausmą, ši situacija ją labai sukrėtė, akivaizdžiai veido srityje matomas sužalojimas jai kėlė diskomfortą, kadangi ji dirba darbą tiesiogiai susijusį su žmonių aptarnavimu, dėl to pablogėjo jos psichologinė būsena, jaučia didelę įtampą ir nerimą.

Įvertintinos ir kitos aplinkybės, reikšmingos neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų – padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei jos pavojingumas, kilusios pasekmės nukentėjusiosios fizinei bei psichinei sveikatai dėl smurtinio kaltinamojo elgesio prieš nukentėjusiąją, kaltinamojo finansinę padėtį (nuolat dirba, gauna pastovias pajams, turi finansinių įsipareigojimų), taip pat į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams (kuri yra orientacinė, nes neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiškai neįmanoma, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis).

Apibendrinant visumą aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžio nustatymui šioje byloje, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiosios A. Š. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisti 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

V. Dėl proceso išlaidų ir kiti klausimai

Nukentėjusioji A. Š. kartu su civiliniu ieškiniu pateikė byloje prašymą dėl proceso išlaidų – 240 Eur ir 210 Eur advokatės pagalbai apmokėti atlyginimo. Pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus (3 t., b. l. 6-7).

Sprendžiant ar yra pagrindas priteisti visą prašomą atstovavimo išlaidų sumą, turi būti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, 2K-208-976/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

Teismas, spręsdamas dėl priteistinų nukentėjusiajam atstovavimo išlaidų dydžio, visų pirma vertina, tai, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nėra sudėtinga, ją sudarė nepilni 3 tomai, teisine prasme byla nebuvo sudėtinga, pastebėtina ir tai, kad teismas tik iš dalies tenkino pareikštą civilinį ieškinį byloje. Taigi atsižvelgus į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, patenkinto ieškinio dalį, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidų suma už konsultavimą, susipažinimą su bylos medžiaga, dalyvavimą teismo posėdžiuose yra teisinga ir proporcinga, dėl to iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistini 450 Eur (210 Eur + 240 Eur) išlaidų atstovavimo paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Byloje kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą M. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutraukti bylos procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinių ieškinių.

Nukentėjusiosios A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. A. Š. iš M. K. priteisti 600 (šešių šimtų) Eur dydžio turtinę ir 700 (septynių šimtų) Eur dydžio neturtinę žalą.

Priteisti nukentėjusiosios A. Š. naudai iš kaltinamojo M. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 450 (keturi šimtai penkiasdešimt) Eur.

Kaltinamajam M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. K. ir M. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti M. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius