- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-485-495-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00025-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- G. Ž., D. M., A. B.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-485/2012
Teisėjas Vladimir Berezovskij Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00025-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.14.1.2.4.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.1.;
1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 2.4.6.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. birželio 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. Ž., A. B. ir nuteistojo D. M. gynėjo adv. Alvido Tamulionio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (P. M. automobilio vagystė) 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. 30 parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (V. J. automobilio vagystė) 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta G. Ž. galutinė subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. ir 306¹ str. 1 d. G. Ž. išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (V. J. automobilio vagystė) 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (P. M. automobilio vagystė) D. M. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (V. J. automobilio vagystė) 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. ir 306¹ str. 1 d. A. B. išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
P. M. civilinis ieškinys patenkintas pilnai, iš G. Ž. P. M. naudai priteista 15750 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Ž. nuteistas už tai, kad jis pagrobė automobilį su jame buvusiu svetimu turtu:
laikotarpiu nuo 2011-01-09 16.00 val. iki 2011-01-10 06.50 val., bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, 15750 Lt bendros vertės P. M. turtą - 15400 Lt vertės automobilį VW „PASSAT“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo 200 Lt vertės vaikiška kėdutė, 50 Lt vertės kilimėlis, 100 Lt vertės kompaktiniai diskai.
G. Ž., D. M. ir A. B. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje pagrobė automobilį:
2011-01-12 apie 02.00 val., G. Ž. su A. B. ir D. M., veikdami bendrininkų grupėje, su G. Ž. priklausančiu automobiliu VW „GOLF“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu pagrobti automobilį, atvykus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Vilniuje, D. M. ir A. B. likus sėdėti automobilyje VW „GOLF“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, G. Ž., prasukęs automobilio VW „PASSAT“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durų spynelę, pateko į automobilio saloną, kur atsuktuvu sulaužęs automobilio užvedimo spynelę, užvedė automobilį ir išvažiavo lydint jį A. B. vairuojamu automobiliu VW „GOLF“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą V. J. 15000 Lt vertės automobilį VW „PASSAT“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)
G. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti:
2011-01-10, Kaune, tiksliai nenustatytoje vietoje, apie 19.00 val., nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo be tikslo parduoti ar kitaip platinti du plastikinius maišelius su augalinės kilmės medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), kurių bendroji masė 1,534 g, ir iki 2011-01-13 03.30 val. laikė su savimi piniginėje, kol Vilniuje, Vilniaus g. 37, buvo atlikta jo asmens krata.
G. Ž. ir A. B., buvo kaltinami tuo, kad veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2009-07-20 iki 2011-01-13, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, įsigijo automobilį VW „GOLF“, VIN: (duomenys neskelbtini), žinodami, kad jis yra gautas nusikalstamu – vagystės, būdu, kuriuo naudojosi iki 2011-01-13, kol buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Be to, G. Ž. ir A. B., buvo kaltinami tuo, kad veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2009-07-20 iki 2011-01-13, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, perkalus kelis simbolius, suklastojo automobilio VW „GOLF“, kėbulo numerį (duomenys neskelbtini).
laikotarpiu nuo 2011-01-09 16.00 val. iki 2011-01-10 06.50 val., veikdamas kartu su G. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, (duomenys neskelbtini), pagrobė automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį P. M., 15400 Lt vertės, kuriame buvo vaikiška kėdutė 200 Lt vertės, kilimėlis 50 Lt vertės, kompaktiniai diskai 100 Lt vertės, padarydamas P. M. 15750 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. Ž. apeliaciniu skundu prašo sumažinti nukentėjusiajam P. M. priteistos turtinės žalos dydį bei sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliantas skunde nurodo, jog nukentėjusysis P. M. teismo posėdžio metu parodė, jog pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad už mašiną, kurią jis pavogė, mokėjo 4000 Lt. Jokių kitų dokumentų ar faktų, kad už automobilį mokėjo daugiau, nukentėjusysis nepateikė. Vienintelis nukentėjusiojo motyvas, kodėl pirkimo – pardavimo sutartyje automobilio kaina buvo nurodyta mažesnė, buvo tas, kad visi taip turguose daro, 2001 metų Passat markės automobilis negali kainuoti mažai. Apeliantas nurodo, jog jis dėl vagystės prisipažįsta savo kaltę ir dėl to labai gailisi.
Apeliantas skunde nurodo ir tai, jog dėl V. J. automobilio vagystės savo kaltės neneigia ir nuoširdžiai gailisi, automobilis buvo grąžintas, ieškinys nepareikštas, todėl apelianto nuomone, teismas jam skyrė per griežtą bausmę.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog anksčiau už turtinius nusikaltimus teistas nebuvo, teismui yra pateikęs dokumentą, jog bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)” durų montuotoju, todėl grįžęs iš pataisos namų jis galėtų atlyginti P. M. civilinį ieškinį. Apeliantas nurodo ir tai, jog niekada didelių problemų su skolomis ir antstoliais neturėjo.
Šalies argumentai
Nuteistojo D. M. gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-10 nuosprendį ir priimti naują, jo ginamąjį D. M. išteisinantį nuosprendį, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., arba sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme baudžiamoji byla išnagrinėta vienpusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, priimtas teismo nuosprendis neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Apylinkės teismas, priimdamas D. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nemotyvuotą ir nepagrįstą nuosprendį, akivaizdžiai nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.
Nuteistojo gynėjas nurodo, jog jo ginamasis D. M. nepadarė jokios nusikalstamos veikos, tad negali prisipažinti dėl to, ko nepadarė. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios D. M. davė išsamius, nuoseklius parodymus, paaiškino viską realiai kaip buvo. Jis nesuprato, kad G. Ž. padarė svetimo turto pagrobimą. Būtent tai teismo proceso metu patvirtino ir pats G. Ž.. Jis nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė vienas, o jo draugai, tai yra D. M. bei A. B. apie tai nieko nežinojo. Kad G. Ž. padarė nusikalstamą veiką, o būtent, pagrobė svetimą automobilį, jo ginamasis sužinojo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, kai buvo sulaikytas. D. M. buvo G. Ž. suklaidintas, sutikdamas kartu su juo vykti į Vilnių ir duodamas pasinaudoti savo turimu navigacijos prietaisu. Tai matyti iš nuoseklių jo ginamojo parodymų, taip pat iš A. B. parodymų.
Nuteistasis G. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, kad nusikaltimą, o būtent piliečiui V. J. priklausančio automobilio „VW PASSAT”, v/n (duomenys neskelbtini) slaptą pagrobimą padarė savo iniciatyva, D. M. bei A. B. nežinant. G. Ž. nei jo ginamajam, nei A. B. nieko nesakė apie savo planuojamą ir vėliau vykdomą slaptą svetimo turto pagrobimą. Be to, tą pačią vagystės naktį, kai G. Ž. pasakė nežinąs kaip išvažiuoti iš Vilniaus ir paprašęs juos važiuoti pirma, tai jie važiavo pirmi, o G. Ž. su pagrobtu automobiliu iš paskos. Kai policijos darbuotojai stabdė iš paskos važiuojantį su pagrobtu automobiliu G. Ž., pastarasis nestojo ir nuvažiavo keliolika kilometrų tolyn Panevėžio kryptimi, iki pareigūnų buvo sulaikytas. Tuo tarpu jo ginamasis D. M. su A. B., nesislėpdami nuo policijos, važiavo toliau ir buvo sulaikyti. Kad nieko nežinojo apie G. Ž. planuojamą ir padarytą svetimo turto pagrobimą, paaiškino ir A. B..
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ant atsuktuvo, paimto automobilio VW „PASSAT”, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu ir įnagio spynelėms laužti, paimto automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, rastų, asmeniui identifikuoti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. M. genotipu. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog jo ginamasis paaiškino, kad jis daiktus, ant kurių buvo rasti jo genotipas, čiupinėjo daiktų dėžutėje, kai G. Ž. buvo pas jį atvažiavęs pasiskolinti fotoaparato. Atsuktuvo nebuvo, galimai jis buvo maišelyje, kurį G. Ž. prašė paduoti, kai važiavo į Vilnių. Tuo būdu, gynėjo teigimu, D. M., jam pačiam nežinant ir ne savo valia, buvo įveltas į G. Ž. planuojamą ir padarytą nusikalstamą veiką - slaptą svetimo turto pagrobimą.
Gynėjo nuomone, baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad jo ginamasis vienas ar kitų veikiamas, ar veikdamas grupėje su kitais asmenimis padarė slaptą svetimo turto pagrobimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo ginamojo D. M. bylą ir priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi prielaidomis. Baudžiamojoje byloje yra daug netikslumų bei neaiškumų, teismo netirtų aplinkybių. Teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu bei bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir priimdamas jo ginamojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo baudžiamojoje teisėje galiojančiu principu in dubio pro reo - visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai, kuris yra susietas su baudžiamuoju procesu.
Žemesnės instancijos teismas
Atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl kaltės, gynėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas, netaikydamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto bei skyręs D. M. realią laisvės atėmimo bausmę, paskyrė bausmę, kuri aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Būtent atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant visiems pagrindams ir sąlygoms, užtikrintų baudžiamojo proceso tikslų įgyvendinimą.
Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nevertino tos aplinkybės, jog jo ginamasis D. M. augina du mažamečius vaikus, apie dešimt metų gyvena santuokoje, artimiausiu metu, kai tik leis aplinkybės, ketina įsidarbinti. Šios aplinkybės, gynėjo įsitikinimu, įrodo jo ginamojo stiprius socialinius ryšius, kurie turėtų būti saugomi ir ginami, į juo turėtų būti atsižvelgiama, taip pat ir BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Be to, vykstant teismo procesui Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme ir pradėjus baigiamąsias kalbas, prokuroras, palaikantis valstybinį kaltinimą, pasiūlė jo ginamajam D. M. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atliekant ją pataisos namuose, tačiau teismas savo sprendimu skyrė griežtesnę bausmę - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. Jau vien tai, gynėjo nuomone, rodo, kad paskirtoji bausmė yra neadekvačiai griežta.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-10 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto nuomone, dėl įrodymų stokos ir teismo neįsigilinimo į bylą jis nuteistas nepagrįstai. Apeliantas nurodo, jog G. Ž. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir parodė, kad apie savo ketinimą pagrobti svetimą turtą jis nieko jam (A. B.) ir D. M. neminėjo. Apeliantas prašo įsigilinti į jų duotus parodymus ir teisingai išnagrinėti bylą. Apelianto nuomone, nagrinėjant bylą buvo padaryta daug pažeidimų. Pagrindinis pažeidimas, apelianto teigimu, yra tai, jog ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nebuvo paimta navigacija.
Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundu tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų G. Ž., A. B., nuteistojo D. M. gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl V. J. automobilio vagystės.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma A. B. bei D. M. gynėjo apeliaciniuose skunde, pilnai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje padarė pagrįstą išvadą, jog 2011-01-12 apie 2.00 val. iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, Vilniuje, V. J. priklausančio automobilio VW „PASSAT“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę padarė G. Ž., D. M. ir A. B. bendrais veiksmais, veikdami bendrininkų grupėje. D. M. ir A. B. versija, jog jie G. Ž. tik nuvežė į Vilnių pas draugą, V. J. priklausančio automobilio VW „PASSAT“, v/n (duomenys neskelbtini) nevogė, paneigta byloje esančių įrodymų visuma bei vertintina kaip pastarųjų siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą apysunkį nusikaltimą.
Nukentėjusysis V. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jam policijos pareigūnai pranešė apie jam priklausančio automobilio VW „PASSAT“, v/n (duomenys neskelbtini) pagrobimą. Byloje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. L. parodė, jog jis 2011 m. sausio iš 12 į 13 d. naktį dirbdamas su kolegomis pagal atskirą planą „Saugus kiemas”, maždaug po vidurnakčio netoli Perkūnkiemio g. pamatė pro juos pravažiuojančius automobilius, pirmas VW Golf sidabrinės spalvos, o iš paskos VW Passat mėlynos spalvos. Minėti automobiliai jiems, kaip ir su juo susisiekusiam kolegai G. K., pasirodė įtartini. G. K. perdavė šią informaciją Ukmergės plente stovėjusiems Kelių policijos pareigūnams. Liudytojas S. L. matė kaip kelių policijos pareigūnai stabdė minėtus automobilius, VW Golf vairuotojas pradėjo stabdyti, o automobilio VW Passat vairuotojas padidino greitį ir bandė pasišalinti. Jie ir Kelių policijos pareigūnai persekiojo VW Passat automobilį. Kelių policijos pareigūnui pranešus, kad VW Passat vairuotojas paliko šalikelėje automobilį ir pabėgo į mišką, jie apvažiavo mišką ir sulaikė G. Ž.. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. J. nurodė, jog įvykio dieną tarp 1 ir 3 val. nakties jis su kolega A. D. dirbo Ukmergės gatvės pabaigoje. Buvo gauta informacija, kad link Panevėžio važiuoja du įtartini automobiliai – VW Golf ir VW Passat. Pirmas važiavo VW Golf automobilis, kurį stabdė A. D.. VW Passat, jiems stabdant, nesustojo, padidino greitį ir nuvažiavo. Tada jis, supratęs, kad automobilis gali būti vogtas, pradėjo persekioti VW Passat automobilį. Vairuotojas metė automobilį ir pabėgo į mišką. Pilietis buvo pasivytas ir pristatytas į policijos komisariatą.
Kaip matyti iš nuteistojo G. Ž. viso proceso metu duotų parodymų, pastarasis prisipažino pavogęs nukentėjusiajam V. J. priklausantį automobilį VW „PASSAT“, v/n (duomenys neskelbtini) tačiau neigė tai padaręs kartu su D. M. bei A. B.. Kita vertus, tikėti G. Ž. parodymais šioje dalyje nėra pagrindo, kadangi jie ne tik, kad yra nenuoseklūs, prieštaringi ir neatitinkantys byloje nustatytoms aplinkybėms, bet ir, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nesutampa su D. M. bei A. B. parodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog po vagystės 2011-01-13 rašytame nuoširdžiame prisipažinime G. Ž. nurodė, jog jis A. B. ir D. M. paprašė, kad jį nuvežtų į Vilnių su jo VW Golf automobiliu, nes jis galvojo vėl pavogti mašiną. Jie sutiko nenorom, bet iš karto pasakė, kad prie vagystės neprisidės. Jis pavogė Passatą ir vienas važiavo, kadangi Vilniaus nepažįsta važiavo jiems iš paskos (b.t. 3, b.l. 15). 2011-01-13 vykusios apklausos metu G. Ž. jau parodė, jog kadangi jis negalėjo važiuoti savo automobiliu, nes pamanė, kad jei pagrobs automobilį, teks savo mašiną palikti Vilniuje, jis paprašė savo pažystamo A., pavardės nežino, padėti jam nuvažiuoti į Vilnių jo VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), automobiliu. A. jis pasakė, kad jam reikia Vilniuje susitikti su draugu ir jį reikės palikti Vilniuje. Jis sutiko ir paėmė su savimi kompanijai palaikyti jų bendrą pažystamą vardu D.. 2011-01-12 apie 23.00 val. jie išvažiavo iš Kauno. Automobilį vairavo A.. Jis pasakė A., kad nežino tikslai adreso, kur jo draugas gyvena. Todėl jiems pravažiuojant gatve, tikslaus adreso jis nežino, netoli buvo picerija, jis paprašė A. stabtelėti ir pasakė, kad nueis pažiūrėti, ar čia tas namas, kuris jam reikalingas, ar ne. A. sustojo prie įvažiavimo į namo kiemą, o jis nuėjo apsižiūrėti. Pastebėjo kieme stovintį automobilį VW Passat. Nutarė pagrobti šį automobilį. Su savimi turėtu visrakčiu atrakino automobilį, pateko į vidų. Po to išėmė automobilio užvedimo spynelės šerdelę, paėmė su savimi turėtą specialų prietaisą ir įjungė jį į automobilio jungiklį, kuris yra po automobilio paminom. Tada įjungė automobilio degimą ir tokiu būdu išjungė automobilio variklio gamyklinį imobilizatorių. Tada išjungė prietaisą ir užvedė automobilio variklį. Pavogtu automobiliu privažiavo prie VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), automobilio, kuriame sėdėjo D. ir A., pasakė jiems, kad pasiskolino pas savo draugą automobilį ir ketina važiuoti atgal į Kauną. A. atsakė, kad jie taip pat planuoja grįžti į Kauną ir jam pradėjus važiuoti, važiavo jam iš paskos. Jam važiuojant gatve, pavadinimo jis nežino, jis pamatė stovintį policijos automobilį, išsigando ir pradėjo didinti greitį. Pravažiuodamas pro pareigūnus matė, kad jis rodo jam ženklą sustoti, tačiau jis pravažiavo ir dar labiau padidino greitį (b.t. 3, b.l. 20-21). Teisiamojo posėdžio metu G. Ž. parodė, jog jis buvo nusižiūrėjęs Vilniuje automobilį, kurį galima būtų pavogti. 2011-01-12 dieną jis galvojo, kaip jam nuvažiuoti į Vilnių, paimti mašiną. Jis paprašė A. B., kad jį nuvežtų į Vilnių. Su savo mašina jis negalėjo važiuoti į Vilnių, kadangi jo mašina turėtų likti Vilniuje. A. sutiko, jis jam apie mašiną nieko neminėjo, pasakė, kad važiuos pas draugą, pas kurį turbūt liks nakvoti. Kaip jis suprato, A. Vilnių ne labai gerai žino. Jis sugalvojo pas bendrą pažįstamą D. paprašyti navigacijos ir palaikyti kompaniją A.. Atvažiavo jie į Vilnių, tikslaus adreso nežino, jam įsiminė picerija. Malėsi aplink tą vietą. Jis pasakė, kad nelabai prisimena draugo adresą. Buvo išlipęs vienoje vietoje, pavaikščiojo, nerado mašinos, kitoje vietoje. Buvo sustoję pora kartų. Vėliau pamatė tą vietą ir nutarė veikti. Važiuodamas į Vilnių jis parūkė žolės. Iš pradžių jis sėdėjo automobilio priekyje, po to persėdo į galą, kadangi jam ne visai gerai pasidarė. Galimai dėl to ilgai ieškojo tos vietos. Išlipęs, pasiėmė su kuo prasukti spynelę. Ji paprašė A. luktelti, gal draugo nebus namuose. Jis nebuvo garantuotas, ar jam pavyks užsivesti mašiną. Mašiną jam pavyko užvesti. Prietaisą atjungti signalizaciją jis turėjo pas save kišenėje. Išvažiuodamas iš kiemo, ar jis privažiavo prie jų, ar jie prie jo. Jis išlipo, priėjo prie jų mašinos, pasakė, kad neliks pas draugą nakvoti, iš draugo paėmė mašiną ir važiuos link Kauno. Jis irgi pasakė, kad turės grįžti į Kauną. Jis nusprendė važiuoti jiems iš paskos. Prie Big parduotuvės pamatė, jog stabdo pareigūnai, jie sustojo. Jis, žinodamas, kad važiuoja vogta mašina, padidino greitį ir nuvažiavo tolyn. Imobilaizerį bėgdamas nuo policijos pareigūnų pametė (b.t. 5, b.l. 197-201). A. B. ir D. M., pasinaudoję Baudžiamojo proceso kodekse numatyta teise, parodymus davė tik teisiamojo posėdžio metu. A. B. parodė, jog 2011 m. sausio 12 d. apie vidurdienį pas jį atvažiavo G. Ž. su jam priklausančius VW Golf automobiliu, kurį jis buvo jam pardavęs išsimokėtina. Jie sutarė, kad G. Ž. apie 21 val. paliks jam mašiną. G. Ž. pasirodė apie 22 – 23 val., atvažiavęs paklausė, ar jis negali jo nuvežti į Vilnių. Jis būtų nevežęs G. Ž. į Vilnių, bet jam reikėjo mašinos. Važiuodamas į Vilnių jis užsuko pas D. M., paprašė navigacijos ir tuo pačiu pakalbino, kad važiuotų kartu su juo į Vilnių, palaikytų kompaniją. D. sutiko, pasiėmė navigaciją ir trise važiavo į Vilnių. G. Ž. pasakė adresą, kur jis jį turėjo nuvežti, nuvažiavo į tą rajoną. G. Ž. paaiškino, kad pasiliks pas draugą, bet paprašė palaukti 10-15 minučių. Pusvalandžio laikotarpyje G. Ž. privažiavo su mašina ir pasakė, kad iš draugo pasiėmė mašiną ir važiuoja į Kauną paskui juos. Jis nustatė navigaciją į Kauno pusę ir išvažiavo į Kauną. Jis nematė, kad G. Ž., atvykęs į Vilnių, imtų iš mašinos kokius nors daiktus (b.t. 5, b.l. 203-204). D. M. apklausos metu parodė, jog įvykio dieną A. B. vakare pas jį atvažiavo paskolinti navigacijos, kadangi važiavo į Vilnių, vežė G. Ž.. Paprašė važiuoti kartu su juo, palaikyti jam kompaniją, jis sutiko. G. Ž. sėdėjo priekyje, vairavo A.. Vilniuje jie nuvažiavo į kažkokį rajoną, užsuko į vieną kiemą, į kitą, G. Ž. sakė, kad tai ne tas kiemas. Nuvažiavo į trečią kiemą, G. Ž. nuėjo ir maždaug po 10-20 minučių grįžo su mašina. Pasakė, kad pasiėmė pas draugą mašiną ir važiuoja namo. Prie šviesoforo jie susitiko, G. Ž. stovėjo su įjungtomis avarinėmis šviesomis, pasakė jiems, kad nežino kur važiuoti ir važiuos paskui juos. Jie jį aplenkė ir jis važiavo iš paskos. Jie važiavo Ukmergės plentu, nes taip rodė navigacija. Ant daiktų yra rasti jo pėdsakai, nes jis čiupinėjo daiktus mašinos dėtuvėje, kai G. Ž. pas jį buvo atvažiavęs paskolinti fotoaparatą. Atsuktuvas gal buvo maišelyje, kurį G. Ž. prašė jam paduoti, kai jie važiavo į Vilnių (b.t. 5, b.l. 205).
Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų apeliantų parodymų, jie tarpusavyje nesutampa dėl daugelio aplinkybių. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, visų pirma G. Ž. ir A. B. parodymai nesutampa dalyje dėl susitarimo važiuoti į Vilnių. Iš G. Ž. parodymų seka, jog jis paprašė A. B. nuvežti jį į Vilnių, kad nereikėtų pavogus automobilį, savojo palikti Vilniuje, A. B. jis nurodė, kad reikia jį nuvežti pas draugą, pas kurį jis pasiliks, tuo tarpu A. B. nurodė, jog jie buvo susitarę su G. Ž., kad šis jam tą vakarą paliks automobilį, tik todėl ir sutiko pastarąjį nuvežti į Vilnių. Skirtingai apeliantai nurodė, ir aplinkybes apie nuvykimą iki nusikaltimo padarymo vietos. A. B. nurodė, jog G. Ž. jam pasakė adresą, kur jį reikia nuvežti, gi iš paties G. Ž. parodymų seka, jog jis tikslaus adreso nežinojo, jis tik įsiminė piceriją, prie kurios ir paprašė stabtelti A. B.. Iš G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų seka, jog jie neklaidžiojo ir neieškojo namo, prie kurio buvo pastatytas jo nusižiūrėtas automobilis, jie buvo sustoję vieną kartą, teisme G. Ž. jau parodė, jog vis tik buvo sustoję pora kartų, buvo išlipęs vienoje vietoje, pavaikščiojo, nerado mašinos, kitoje vietoje. Tuo tarpu D. M. parodė, jog Vilniuje jie nuvažiavo į kažkokį rajoną, užsuko į vieną kiemą, į kitą, G. Ž. sakė, kad tai ne tas kiemas. Nuvažiavo į trečią kiemą, G. Ž. nuėjo ir maždaug po 10-20 min. grįžo su mašina. Nors G. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog išlipęs iš VW Golf automobilio pasiėmė su kuo prasukti spynelę, D. M. nurodė, jog padavė G. Ž. maišelį, kuriame galimai buvo atsuktuvas, tačiau A. B. nurodė, jog nematė, kad G. Ž., atvykęs į Vilnių, imtų iš mašinos kokius nors daiktus.
Pastebėtina tai, jog G. Ž. apie tai, kad prieš važiuojant į Vilnių skolinosi iš D. M. navigaciją ikiteisminio tyrimo metu neužsiminė, ši versija buvo pateikta tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, nors apeliantai teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog atvykus G. Ž. su automobiliu, tiek A. B. su D. M. VW Golf automobiliu, tiek G. Ž. VW Passat automobiliu vyko į Kauną, tačiau apžiūrėjus teisiamojo posėdžio metu daiktinį įrodymą navigaciją „Tom Tom”, buvo nustatyta, jog paskutinis adresas buvo įvestas Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini). Gi bylos duomenimis, apeliantai policijos pareigūnų ir buvo sulaikyti Ukmergės g. pabaigoje, t.y. važiuojantys link Panevėžio. Nei vienas iš apeliantų teisiamojo posėdžio metu nesugebėjo teismui paaiškinti aukščiau išdėstytų aplinkybių. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, A. B. ir D. M., važiuodami automobiliu VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) bei stabdomi policijos pareigūnų Ukmergės plente, sustojo būtent norėdami pridengti paskui juos vogtu automobiliu VW „PASSAT“, v/n (duomenys neskelbtini) važiavusį G. Ž., kas taip pat patvirtina aplinkybę, jog minėti asmenys veikė išvien.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. Ž. parodymai dėl prietaiso, skirto atjungti automobilio variklio gamyklinį imobilizatorių taip pat neatitinka kitiems byloje esantiems įrodymams. Iš ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu G. Ž. parodymų seka, jog minėtą prietaisą jis pasiskolino iš S., kurį matė vieną kartą. Šį prietaisą jis turėjo grąžinti S. ir po to, kai užvedė automobilio variklį, jį įsidėjo į kišenę. Mano, kad pametė šį prietaisą, bėgdamas nuo policijos pareigūnų. G. Ž. nei vienos apklausos metu nenurodė, jog tai nebuvo vienintelis toks prietaisas, priešingai iš pastarojo parodymų seka, jog tokį prietaisą jis turėjo vieną ir pavagiant V. J. priklausantį automobilį VW „PASSAT“, v/n (duomenys neskelbtini) jį naudojo antrą kartą. Tuo tarpu G. Ž. priklausančio automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu būtent ir surastas paslėptas ortakyje prietaisas automobilio gamyklinei signalizacijai atjungti. Gi kaip seka iš paties G. Ž. parodymų, jis iš karto po vagystės privažiavęs su pagrobtu automobiliu prie VW Golf automobilio, kuriame sėdėjo A. B. ir D. M., buvo išlipęs ir priėjęs prie jų.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybę, kad apeliantai V. J. priklausančio automobilio vagystę padarė bendrais veiksmais patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad ant atsuktuvo, paimto automobilio VW „PASSAT“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu ir įnagio spynelėms laužti, paimto automobilio VW „Golf“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, rastų, asmeniui identifikuoti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. M. genotipu. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, apelianto D. M. parodymus apie tai, kad daiktus, ant kurių rasti jo pėdsakai, jis čiupinėjo mašinos dėtuvėje, kai Ž. buvo atvažiavęs pas jį pasiskolinti fotoaparatą, kad atsuktuvo nebuvo, o šis gal buvo maišelyje, kurį Ž. prašė jam paduoti, kai važiavo į Vilnių, paneigia A. B. parodymai, iš kurių seka, kad jis nematė, ar G. Ž. iš automobilio ėmė kokius nors daiktus, kai atvyko į Vilnių. Be to, apelianto D. M. parodymų laikyti patikimais nėra pagrindo ir dėl aukščiau išdėstytų jų prieštaravimų kitiems byloje esantiems įrodymams, byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nuteisti pagal BK 178 str. 2 d., byloje neginčijamai įrodyta, jog 2011-01-12 apie 02.00 val. iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, Vilniuje, V. J. priklausančio automobilio VW „PASSAT“, v/n (duomenys neskelbtini) vagystę padarė būtent G. Ž., D. M. ir A. B., veikdami bendrininkų grupėje.
Dėl nukentėjusiajam P. M. priteistos turtinės žalos.
Šalies argumentai
Apeliantas G. Ž. nesutinka su nukentėjusiajam P. M. priteistu turtinės žalos dydžiu bei skunde nurodo, jog nukentėjusysis P. M. teismo posėdžio metu parodė, jog pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad už mašiną, kurią jis pavogė, mokėjo 4000 Lt. Jokių kitų dokumentų ar faktų, kad už automobilį mokėjo daugiau, nukentėjusysis nepateikė.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis dėl jam priklausančio 2001 m. automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) pagrobimo baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 15 750 Lt turtinei žalai atlyginti (b.t. 1, b.l. 37-38). Turinę žalą sudaro 15 400 Lt automobilio vertė, vaikiška automobilinė kėdutė 200 Lt vertės, juodas bagažinės kilimėlis 50 Lt vertės, dėklas ir kompaktiniai diskai bendros 100 Lt vertės (b.t. 1, b.l. 26). Nukentėjusysis apklausos metu nurodė, jog automobilyje buvusi vaikiška kėdutė buvo pilkos spalvos su žalios spalvos papuošimais, kėdutė buvo nauja, naudota tik apie du mėnesius, jokių nusidėvėjimo požymių neturėjo. Nukentėjusysis apklausos metu nurodė, jog kėdutės įsigijimo dokumentų nėra išsaugojęs, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pateikė kompaktinį diską su kėdutės fotonuotraukomis (b.t. 1, b.l. 39, 40-41). 2011-05-17 apžiūrėjus pateiktą kompaktinį diską, nustatyta, jog kompaktiniame diske yra įrašytos nuotraukos, kuriose matoma vaikiška automobilinė kėdutė, kuri yra pilkos spalvos su šviesiai žalios spalvos papuošimais (b.t. 1, b.l. 42-44). 2011-03-18 apžiūrint kratos metu pas D. M. surastą ir paimtą fotoaparatą „Sony DSC-T100” nustatyta, jog nuotraukose užfiksuotos automobilio tam tikros dalys, vienoje iš nuotraukų užfiksuotas automobilio salono galinės sėdynės vaizdas. Sėdynėje iš dešinės pusės saugos diržu prisegta vaikiška kėdutė. Kėdutė yra pilkos spalvos su žalios spalvos papuošimais (b.t. 2, b.l. 44-55). 2011-03-21 nuotraukų esančių kratos metu pas D. M. surastame ir paimtame fotoaparate „Sony DSC-T100” apžiūros metu nukentėjusysis P. M. pareiškė, kad apžiūrėtose nuotraukose užfiksuotas automobilis yra identiškas jo pagrobtam automobiliui (b.t. 2, b.l. 56-58). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nekyla abejonių, jog pagrobtame P. M. priklausančiame automobilyje VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) buvo vaikiška automobilinė kėdutė, nukentėjusiojo nurodyta kėdutės vertė yra reali. Kaip matyti iš nukentėjusiojo pateikto kompaktinio disko, kuriame įrašytos automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) nuotraukos, apžiūros protokolo, vienoje iš nuotraukų užfiksuota automobilio bagažinės dalis, kur matosi nukentėjusiojo minimas buvęs juodos spalvos kilimėlis, nukentėjusiojo nurodyta kilimėlio vertė reali. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismui nėra pagrindo abejoti ir nukentėjusiojo parodymais apie automobilyje buvusius dėklą ir kompaktinius diskus, kurių nurodyta vertė taip pat reali. Dėl pagrobto automobilio vertės pažymėtina tai, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, jog jis už automobilį sumokėjo 15 400 Lt, kadangi šią aplinkybę patvirtino byloje liudytoju apklaustas V. V., iš kurio nukentėjusysis ir nusipirko minėtą pagrobtą automobilį (b.t. 1, b.l. 48-49). Juolab, kad ir nukentėjusysis V. J. apklausų metu nurodė, jog jo pagrobto 2002 m. automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) vertė 15 000 Lt. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pilnai patenkino nukentėjusiojo P. M. civilinį ieškinį ir iš apelianto G. Ž. pastarojo naudai priteisė 15 750 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Dėl paskirtų bausmių.
Apeliantas G. Ž. bei nuteistojo D. M. gynėjas apeliaciniais skundais taip pat prašo sušvelninti nuteistiesiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pastarojo asmenybę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog G. Ž. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi nusikalstamos veikos nuosavybei priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), viena - prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 str.). Visos apelianto padarytos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigtos. Nusikalstamas veikas nuosavybei G. Ž. padarė tikslu pasipelnyti. Nukentėjusiajam P. M. dėl automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) vagystės padaryta turtinė žala nėra atlyginta. V. J. pagrobtas automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas, civilinis ieškinys nepareikštas. Skundžiamu nuosprendžiu yra nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. (P. M. automobilio vagystė), 259 str. 2 d. (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.)), bei viena pastarojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. (V. J. automobilio vagystė) (kaltininkas nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.)).
Nors apeliantas G. Ž. skunde nurodo, jog dėl V. J. priklausančio automobilio vagystės jis savo kaltės neneigia ir nuoširdžiai gailisi, tačiau tai pripažinti pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarant V. J. priklausančio automobilio vagystę nėra pagrindo. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008). Taip, apeliantas viso proceso metu pripažino tai, jog jis pavogė V. J. priklausantį automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) tačiau neigė, jog minėtą nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupėje. Tuo tarpu kaip aukščiau jau minėta, baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog V. J. priklausančio automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) pagrobimą G. Ž. padarė veikdamas kartu su D. M. bei A. B..
Vertinant apelianto G. Ž. asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, jog jis skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, būdamas teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Pažymėtina ir tai, jog kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Tuo tarpu vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Nors apeliantas turi gyvenamąją vietą, tačiau iki sulaikymo niekur nedirbo, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad jis būtų registruotas Darbo biržoje bei gautų nedarbo draudimo išmokas, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje negydytas, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre nesikreipė ir nebuvo gydytas.
D. M. padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal BK 11 str. 4 d. nuostatas yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas – siekis pasipelnyti. V. J. pagrobtas automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas, civilinis ieškinys nepareikštas. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kaltininkas nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), pastarojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant apelianto D. M. asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, jog jis skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, būdamas ne kartą teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą Lietuvoje ir Vokietijoje, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Pažymėtina ir tai, jog kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Tuo tarpu vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, D. M. yra baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nors turi gyvenamąją vietą, yra susituokęs ir turi mažametį vaiką (N. M., gim. (duomenys neskelbtini)), tačiau iki sulaikymo niekur nedirbo, nors buvo registruotas Darbo biržoje, tačiau duomenų, kad gautų nedarbo draudimo išmokas, byloje nėra. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje negydytas, nors Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre nesikreipė ir nebuvo gydytas, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog vartoja narkotines medžiagas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitų rūšių bausmių apeliantų nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir kad bausmės tikslai jų atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus griežčiausias straipsnių sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmes – areštą, laisvės atėmimą. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantams už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra žymiai mažesnės nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog apeliantams skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, jas švelninti nėra pagrindo, paskirtos bausmės neprieštarauja teisingumo principui. Nepažeidžiant BK 63 str. nuostatų, skundžiamu nuosprendžiu subendrintos ir G. Ž. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo apelianto D. M. atžvilgiu taikyti ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatas bei BK 54 str. 3 d. nuostatas. Kolegija pažymi, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-251/2008, 2K-189/2008, 2K-152/2009, 2K-105/2009 ir kt.). Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti tokią išvadą, byloje nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų G. Ž., A. B. ir nuteistojo D. M. gynėjo adv. Alvido Tamulionio apeliacinius skundus atmesti.