Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio ir profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. 2017 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta ir neįvykdyta bausmė (bauda) pakeista dviejų parų arešto bausme;

2) 2019 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64¹ straipsniu, jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 9 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) 2021 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 34 MGL (1700 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ­– draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, vandens ir oro transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas automobilis „Chrysler Sebring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baudą sumokėjo 2022 m. vasario 22 d.,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2022 m. gruodžio 27 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,OPEL“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu ,,Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM – 0377“, patikros sertifikato Nr. 1713720, buvo nustatytas 3,56 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 27 d. 15.30 val. su drauge grįžo namo, jau buvo išgėręs alaus prieš grįžtant. Juos namo parvežė draugės brolis. Name rado apvirtusią skalbimo mašiną ir vandeniu užlietą rūsį, pečių. Draugė jį apšaukė, kad blogai pastatė skalbimo mašiną, tad jis sėdo į automobilį, norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) atsivežti kolegas, kad padėtų susitvarkyti. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), automobilyje išgėrė vyno butelį. Grįžtant namo, jį sustabdė policijos pareigūnai. Žino, kad 2021 metais buvo nuteistas už vairavimą būnant neblaiviam, tačiau šiuo atveju taip gavosi, buvo susinervinęs, nuo (duomenys neskelbtini) gyvena tik 2 kilometrų atstumu. Automobilis „Opel“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Savo poelgį vertina labai blogai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytojas A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 27 d. dirbo pagal nustatytą maršrutą kartu su kolega D. S.. Apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) g. sustabdė automobilį patikrinimui „Opel“. Vairuotojui atidarius langą iš karto pasijautė alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, ar vartojo alkoholio, atsakė, jog vartojo. Išlipus iš automobilio ir priėjus prie tarnybinio automobilio buvo patikrintas girtumas alkotesteriu. Tiksliai neprisimena, bet vyras įpūtė beveik 4 promiles. Paklausus, prieš kiek laiko vartojo alkoholio, atsakė, jog prieš 30 minučių. Vyras buvo akivaizdžiai apsvaigęs, kalba nerišli. Jam pildant dokumentus, vyras gailėjosi dėl savo pažeidimo, atsiprašinėjo. Prisimena, jog tikrinant dokumentų bazes, vairuotojas niekada nebuvo turėjęs vairuotojo pažymėjimo, bei jau buvo baustas už tokį BK pažeidimą (b. l. 63–64).

2022 m. gruodžio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 27 d., Kauno r., pareigūnas D. S. dirbo pagal numatytą maršrutą su specialistu A. A., radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“. Apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) g. patikrinimui sustabdė automobilį „Opel“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo A. K., ir paklausus, ar vairuotojas yra vartojęs alkoholį, jis atsakė, kad taip, gėrė prieš 30 min. tekilos. Bendraujant su vairuotoju nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, taip pat nekoordinuoti judesiai. Priėjus prie tarnybinio automobilio, patikrinus alkotesteriu „Alcotest 6810 ARFM-0377“ A. K. blaivumą, 15 val. 32 min. buvo nustatytas 3,57 promilių girtumo laipsnis. Praėjus 20 min. vairuotojui pakartotinai buvo patikrintas blaivumas, jam buvo nustatytas 3,56 promilių girtumas (b. l. 38–39).

2022 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), bei automobilis „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos ir automobilio apžiūros metu paimtas automobilio registracijos liudijimas, automobilio raktai kartu su automobiliu „Opel“ perduoti UAB „Augenas“, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 20–25).

2022 m. gruodžio 27 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad pirmu tikrinimu 15 val. 32 min. A. K. nustatytas 3,57 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu, 15 val. 52 min., nustatytas 3,56 promilių neblaivumas (b. l. 40–45).

VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad automobilio „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. K. (b. l. 59).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės „Opel Signum“ kaina Lietuvoje su PVM yra 1890 Eur (b. l. 60).

2023 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad patikrinimui policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sustabdė automobilį „Opel“, kurį vairavo A. K.. Patikrinus alkotesteriu, jam nustatytas 3,57 promilių neblaivumas. A. K. nurodė, kad prieš 15-20 min. gėrė tekilos (b. l. 48–51).

I. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas A. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis A. K. savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas neblaivumo nustatymo aktu, vairavimo faktą patvirtina liudytojo parodymai, taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. A. K. veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių <...> ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Šiuo atveju kaltinime, pareikštame A. K., nurodyti abu neblaivumo patikrinimo rezultatai, todėl iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, jog kaltinamajam pirmo tikrinimo metu 2022 m. gruodžio 27 d., 15.32 val. buvo nustatytas 3,57 promilių neblaivumas. Nors iš kaltinimo pašalinta aplinkybė dėl didesnio neblaivumo nustatymo rezultato patikrinimo metu, tačiau kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nesikeičia.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog A. K. 2022 m. gruodžio 27 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį ,,OPEL“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu ,,Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM – 0377“, patikros sertifikato Nr. 1713720, buvo nustatytas 3,56 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje

A. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui, ir būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2021 m. spalio 1 d. planu Nr. 1DN-6725, 2022 m. gruodžio 27 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį ,,Opel“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tai yra, A. K. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį.

Pažymėtina, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012). Kasacinės instancijos teismas be to, išaiškino, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti.

Pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Nagrinėjamu atveju A. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. K. 2022 m. gruodžio 27 d. pirmą kartą pažeidė teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, kad žino, jog jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, savo poelgį vertina blogai, taigi A. K. pirmą kartą padarytas šio draudimo pažeidimas nebuvo piktavališkas. Taip pat, tai buvo vienkartinis tokio pobūdžio A. K. padarytas pažeidimas per daugiau nei pusantrų metų laikotarpį. Tokie A. K. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, todėl A. K. šioje dalyje yra išteisintinas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

III. Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje jis teistas (b. l. 91–100), baustas administracine tvarka (b. l. 87–89), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, nesilankė (b. l. 86), Priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė ir neregistruotas (b. l. 85).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, paskutinį kartą už 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, šiuo nuosprendžiu jam buvo skirta švelniausia bausmės rūšis – bauda, tačiau, kaip matyti, ši bausmė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, kadangi jis vėl sėdo už vairo neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad, kaltinamasis prisipažino ir gailisi, savo poelgį vertina blogai, registruojasi Užimtumo tarnyboje, kaip nurodė, planuoja pradėti dirbti, taip pat į formalias BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas šio straipsnio taikymo sąlygas, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, taikant jos vykdymo atidėjimą, yra ta bausmė, kuri iš A. K. pareikalaus atsakingo požiūrio į savo elgesį, padės suvokti jo neatsakingų, neteisėtų veiksmų pasekmes ir sudarys objektyvias prielaidas padaryti pozityvias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad teismas, individualizuodamas bausmę asmeniui, vadovaujasi bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei, esant formaliems pagrindams, įtvirtintiems BK 75 straipsnyje, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, ar konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išvardinta, arešto bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant A. K. įpareigojimus.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju matyti, kad A. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju paminėtina ir tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. K. pripažino visiškai, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau 2021 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir, kaip matyti, kaltinamasis šio draudimo nesilaikė, todėl šį kartą jam uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Byloje nustatyta, kad A. K. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. K. (b. l. 59). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam A. K. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis kaltinamajam A. K., konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 120–123) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 124–127) – paliktinos galioti, pradėjus probacijos vykdymą, panaikintinos.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- Automobilio „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, saugomas baudžiamosios bylos viršelio galinėje pusėje, perduotinas automobilio konfiskaciją vykdančiai institucijai,

- CD diskas, esantis baudžiamojoje byloje (b. l. 47), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 33 (trisdešimt trijų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

– konfiskuoti automobilį „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) saugomą UAB ,,Augenas“ aikštelėje Kaune, Technikos g. 18A.

Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. K. atėmimą 3 (trims) metams.

A. K. pagal BK 243 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti, pradėjus probacijos vykdymą, panaikinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- Automobilio „Opel Signum“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, saugomą baudžiamosios bylos viršelio galinėje pusėje, perduoti automobilio konfiskaciją vykdančiai institucijai;

- CD diską, esantį baudžiamojoje byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.