Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovui advokatui Marijui Veličkai, atsakovei J. D., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei J. D. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. vasario 2 d. preliminariu sprendimu Kauno rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės J. D. 70147,00 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (70147,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-02-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1052,00 Lt žyminio mokesčio, 750,00 Lt už advokato pagalbą ieškovės naudai (b.l. 27-28).

Liudytoja L. D., davusi rašytinius parodymus notaro M. V. akivaizdoje, paaiškino, kad 2003 metų vasarą jos motina V. M. persiuntė 22000 JAV dolerių į savo vaikaitės J. D. (Š.) sąskaitą, kadangi norėjo pirkti žemės sklypą sūnui R. D.. J. D. sklypo nenupirko, V. M. nutarė susigrąžinti pinigus. V. M. buvo skolinga jai didelę pinigų sumą pagal skolos raštelius, todėl ji paprašė J. D., kad ši pervestų pinigus ne į jos, o į L. D. sąskaitą. V. M. 2003-01-21 dovanojimo sutartimi padovanojo jai 10000 JAV dolerių, tačiau šių pinigų neperdavė, sakė, kad vėliau perduos. Šią dovaną ji liepė jai užsisakyti ir persiųsti iš J. D. sąskaitos į jos (L. D.) sąskaitą (b.l. 93-94).

Iš L. D. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad jos motina V. M. iš Amerikos siuntė pinigus J. D. norėdama pirkti sklypą namo statybai. Sklypą turėjo surasti atsakovės tėvas ir jis turėjo pastatyti namą. Dėl tarp jų buvusių nesutarimų sklypas nebuvo nupirktas ir pinigai liko atsakovės sąskaitoje. Vėliau pinigus pervedė į jos (L. D.) sąskaitą, nes ji norėjo pirkti namą, apie tai žinojo V. M. ir tam pritarė, ir pati pasiūlė pagalbą. Ji paskambino J. D. ir pasakė atsakovei pervesti pinigus jai (L. D.). Atsakovė per 3 kartus pervedė jai 22000 JAV dolerių (b.l. 67-70).

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas panaikintinas ir ieškinys atmestinas.

CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Belgijos UAB „Lenaers ir Co“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008).

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008).

Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius jos dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, sudarymo aplinkybes, o taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo.

Šioje byloje ieškovė nurodo, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudarytos žodžiu 3 paskolos sutartys, šiuos faktus įrodinėja mokėjimo nurodymais, iš kurių nustatyta, kad 2003-07-27 ieškovė pervedė į atsakovės banko sąskaitą 22000 JAV dolerių, 2009-04-06 – 800 JAV dolerių ir 2009-07-09 – 800 JAV dolerių (b.l. 5-11).

Banko mokėjimo nurodymai, kuriais ieškovė pervedė pinigus į atsakovės sąskaitą, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovė skolino pinigus atsakovei. Iš mokėjimo nurodymų ginčo šalims nekyla jokių prievolių, jie patvirtina, kad pinigai pervesti į atsakovės sąskaitą. Nenustatyta, kad ieškovė, elgdamasi kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, būtų aptarusi paskolos sutarties sąlygas, t.y. paskolos grąžinimo terminą ir kt. Ieškovės paaiškinimai nenuoseklūs, ji teismo posėdyje duodama paaiškinimus, nurodė 3 skirtingus paskolos grąžinimo terminus – kad atsakovė grąžins skolą kai turės pinigų, kad atsakovė žadėjo pinigus grąžinti tuoj pat, ir kad atsakovė pinigus žadėjo grąžinti 2007 m.

Ieškovė mokėjimo nurodymuose nenurodė tikslios mokėjimų paskirties. Ieškovė pinigus į atsakovės sąskaitą įnešė per banką, t.y. atlikdama mokėjimo nurodymą, kurio duomenis užfiksavo banko darbuotojas, ji turėjo galimybę aiškiai suformuluoti mokėjimo paskirtį.

CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Esant tarp šalių ginčui dėl esminių sutarties sąlygų, šalių tikrąją valią sudaryti sutartį turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.M. v. V.S., bylos Nr. 3K-3-426-2001).

Šioje byloje ieškovė įrodinėja paskolinius santykius, t.y. ieškovė teigia skolinusi atsakovei jos prašymu pinigus, atsakovė teigia, kad ji pinigų iš ieškovės nesiskolino.

Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad ieškovė paskolino pinigus atsakovei jos namo statybai ir žemės sklypo pirkimui. Pinigus (22000 JAV dolerių) ieškovė pervedė atsakovei 2003-07-27, tačiau tuo metu atsakovė jokio namo nestatė. Iš byloje esančio statybos leidimo gyvenamojo namo statybai matyti, kad jis išduotas tik 2006-07-11 (b.l. 118). Ieškovės nurodytą aplinkybę paneigia ir tas faktas, kad jos pervesti pinigai buvo atsakovės sąskaitoje nuo 2003-07-31 iki jų pervedimo 2004-03-03 ieškovės dukrai L. D., t.y. atsakovė jų savo reikmėms nepanaudojo (b.l. 90-91). Liudytojas P. D. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad ieškovė liepė atsakovei pervesti pinigus į jos dukros L. D. sąskaitą. Liudytoja L. D. CPK 192 str. 8 d. tvarka raštu pateikusi parodymus bei davusi parodymus notaro akivaizdoje, paaiškino, kad jos motina V. M. siuntė pinigus J. D. norėdama pirkti sklypą namo statybai sūnui R. D., tačiau atsakovė sklypo nenupirko ir ieškovė liepė atsakovei pervesti pinigus į jos (L. D.) sąskaitą. Sklypą turėjo surasti atsakovės tėvas ir jis turėjo pastatyti namą (b.l. 67-70, 93-94). Liudytoja L. D. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, jos parodymai atitinka ir liudytojo P. D. parodymus. Liudytojos E. Z. L. paaiškinimai patvirtina aplinkybes, kad V. M. siuntė atsakovei pinigus žemės pirkimui ir namo statyboms, kad ji girdėjo kaip V. M. prašė grąžinti pinigus, t.y. liudytojos paaiškinimai neprieštarauja nustatytoms byloje aplinkybėms.

Iš byloje esančių skolos sutarčių matyti, kad V. M. skolinosi iš L. D. pinigus (b.l. 95, 97, 98). Ieškovė pareiškė, kad byloje esančios skolos sutartys yra suklastotos, tačiau ji nepateikė suklastojimo įrodymų (CPK 184 str. 1 d.). Iš skolos sutarčių nustatyta, kad ieškovė iš L. D. skolinosi pinigus ir tai patvirtina liudytojos L. D. parodymus, kad V. M. būdama skolinga jai didelę pinigų sumą pagal skolos raštelius paprašė J. D., kad ši pervestų pinigus ne į jos, o į L. D. sąskaitą.

Iš dovanojimo sutarties turinio nustatyta, kad 2003-01-21 V. M. dovanoja L. D. 10000 JAV dolerių valdai pirkti. Sutartį pasirašė V. M., liudininkas J. P. ir Filadelfijos miesto notaras (b.l. 99). Iš faksu perduoto J. Š.-Pepe laiško nustatyta, kad ji niekada nevyko su V. M. ir L. D. pas jokį notarą ir nepasirašė jokio dokumento, kuriuo V. M. dovanojo L. D. pinigus (b.l. 105). Atsižvelgiant į J. Š.-Pepe laišką, teismas nelaiko minėtos dovanojimo sutarties įrodinėjimo priemone, kadangi nėra pakankamai surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų dėl dovanojimo sutarties sudarymo (CPK 184 str. 1 d.).

Atsakovė nurodė, kad ji ieškovės nurodymu iš 22000 JAV dolerių 2000 JAV dolerių perdavė savo tėvui (ieškovės sūnui) įrankiams pirkti. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas P. D.. Dėl 2009-04-06 ir 2009-07-09 ieškovės pervestų atsakovei pinigų (po 800 JAV dolerių) atsakovė nurodė, kad ieškovė neskolino šių pinigų, o juos davė kaip paramą.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu, kuris leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo tikimybę.

Atsižvelgiant į įrodymų pakankamumo kriterijus, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma neleidžia pripažinti įrodytu fakto, kad ieškovė skolino pinigus atsakovei (CPK 185 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011), todėl teismas nevertina kitų ieškovės argumentų pripažindamas juos nereikšmingais šioje byloje nagrinėjamu atveju.

Ieškinį atmetus iš ieškovės valstybei priteistina 18,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti atsakovei iš ieškovės nepriteistinos, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateiktas prašymas raštu dėl jų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 430 str. teismas

nusprendžia:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012-02-02 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 18,00 Lt (aštuoniolika litų 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą.